Byla 2A-421/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovui V. P. , atsakovo atstovams: Julianai Ostrouch, prokurorei Deimantei Nikitinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-697-41/2007 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 28 straipsniais, 30 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniu bei šios Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu ir XXII skyriumi, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.

4Ieškovas pažymėjo, jog jį išteisinus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais, nepagrįstais, atlikti pažeidžiant procesinius tokių veiksmų atlikimo reikalavimus. Be pagrindo taikius procesines prievartos priemones, iškeliant baudžiamąją bylą ir priimant byloje sprendimus buvo padaryta didelė materialinė ir moralinė žala, kuri turi būti atlyginta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas visose teisminėse instancijose truko 5 metus. Visą šį laiką ieškovo teisės buvo varžomos be pagrindo. Dėl nepagrįstų valstybės pareigūnų veiksmų bei neteisėtos baudžiamosios bylos ieškovas patyrė didelį stresą, dėl ko stipriai pablogėjo sveikata. Ieškovas turi nuolat naudoti vaistus, tačiau jų įsigyti negali, nes neturi pinigų. Ieškovas jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negalėjo dirbti ir iki santuokos nutraukimo buvo išlaikomas žmonos lėšomis. Ieškovui buvo suteiktas invalidumas, o darbingumas dabar tik 35 procentai. Dėl sveikatos būklės ieškovas neturi galimybės susirasti jokio darbo. Jis gauna tik 423 Lt dydžio invalidumo pensiją, kurios neužtenka pragyvenimui. Ieškovas nurodė, kad jeigu nebūtų iškelta baudžiamoji byla, jis būtų dirbęs ir uždirbęs apie 710,33 Lt į mėnesį, o per 5 metus - 42 619,80 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad jam buvo padaryta širdies chirurginė operacija, po kurios reikalinga reabilitacija ir papildomi vaistai, tačiau jis neturi galimybės jų įsigyti, nes dėl valstybės padarytos žalos jo finansinė būklė yra prasta. Patirtą turtinę žalą ieškovas vertina 50 000 Lt.

5Ieškovo įsitikinimu, jam taip pat buvo padaryta ir neturtinė žala. Neteisėtai iškelta baudžiamąja byla padaryta žala ieškovo geram vardui ir dalykinei reputacijai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pažemino jo orumą, nukentėjo santykiai su giminėmis, draugais. Procesine prievartos priemone – pasižadėjimu neišvykti buvo nepagrįstai apribota jo judėjimo laisvė. Dėl baudžiamosios bylos iširo santuoka, nutrūko ryšiai su sūnumi, o mirus jo tėvui, jis negalėjo vykti į jo laidotuves. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog pagrindinis dokumentas, įrodantis teismo padarytą moralinę ir materialinę žalą, yra Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu pagal 1961 m. LR BK 234 straipsnio 1 dalį. Taip pat buvo nuspręsta iš ieškovo paimti šaunamuosius ginklus ir perduoti juos Ginklų fondui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovas buvo išteisintas, nenustačius nusikaltimo įvykio, tačiau nebuvo išspręstas klausimas dėl jam priklausančių ginklų grąžinimo. Teismo klaida ištaisyta tik po 2006 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Padarytą neturtinę žalą ieškovas vertina 200 000 Lt.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

7Teismas pažymėjo, kad vien baudžiamosios bylos nutraukimas, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar apkaltinamojo teismo nuosprendžio panaikinimas savaime nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, o taip pat negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant procesines prievartos ar kardomąsias priemones (nagrinėjamu atveju – sulaikant ieškovą, atliekant akistatą, kratą, skiriant rašytinį pasižadėjimą neišvykti) buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

8Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog jis 2000 m. rugsėjo 9 d. buvo sulaikytas, nes byloje nėra duomenų apie šios procesinės prievartos priemonės taikymą. Kitos ieškovui taikytos priemonės ir atlikti procesiniai veiksmai paremti atitinkamais procesiniais sprendimais bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo numatytas sąlygas. Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami. Atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jo išteisinimas reiškia, jog procesinių prievartos priemonių atlikimo metu nebuvo pagrindo jų taikyti. Tiek ieškovo rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tiek kiti procesiniai veiksmai buvo paskirti bei atlikti pagal įstatyme numatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą sunkių nusikaltimų padarymu, tikimybe, kad neapribojus jo laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių, kaltinamasis (ieškovas) gali trukdyti nustatyti tiesą. Šie procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka būtų skundęs jam taikytus procesinius prievartos veiksmus. Byloje nėra procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą bei nepagrįstumą atliekant kratą, akistatą, taikant ieškovui rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismo manymu, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų taikant procesines prievartos ir kardomąją priemones. Nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas.

9Teismas pažymėjo, kad ieškovui priimti apkaltinamieji nuosprendis ir nutartis, kuriais jis buvo nuteistas kriminaline bausme, buvo panaikinti kaip neteisėti. Tai leidžia konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų nuteisiant ieškovą buvimą ir ieškovo teisės į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos tokiu nuteisimu, atlyginimą. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl neteisėtų teismo veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį, neišsprendė iš ieškovo paimtų daiktų grąžinimo klausimo ir vėliau ilgą laiką to nedarė. Teismo įsitikinimu, ieškovo prašymas dėl šaunamųjų ginklų grąžinimo buvo išspręstas BPK 361, 362 straipsnių numatyta tvarka, per protingą terminą.

10Teismo įsitikinimu, nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog neteisėto nuteisimo laikotarpiu ieškovas patyrė turtinę žalą, tai yra būtų gavęs, bet negavo jo nurodyto dydžio pajamų iš darbinės veiklos. Taip pat nėra pateikta duomenų apie ieškovo išlaidas vaistams, gydymo paslaugoms, medikamentams bei tokių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Po 1994 metų ieškovas iš darbo santykių jokių pajamų negaudavo, pagal darbo sutartį nedirbo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad iki pat nuteisimo ieškovas būtų dirbęs, užsiėmęs individualia veikla ar gaudavęs kitokias pajamas, o dėl neteisėto nuteisimo jas prarado, neturėjo galimybės įsidarbinti, gauti darbo užmokestį, pašalpas, pensijas. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti apie priežastinio ryšio tarp ieškovo nuteisimo ir negautų pajamų buvimą, juo labiau, kad pats ieškovas nurodė, jog susirasti darbą trukdė pradėjęs kristi darbingumas dėl sveikatos būklės.

11Teismas sprendė, kad ieškovas dėl neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nuteisimo laisvės atėmimo bausme, pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tai yra neturtinę žalą. Neteisėto nuteisimo laikotarpis truko beveik dvejus metus. Nors ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žymaus sveikatos pablogėjimo, darbingumo sumažėjimo, tačiau tikėtina, kad neteisėtas nuteisimas ir su tuo susiję psichologinio pobūdžio išgyvenimai galėjo prisidėti prie ir taip sunkios iki tol buvusios ieškovo sveikatos būklės. Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad jo ligos, atliktos operacijos, ištikti infarktai įvyko būtent dėl iškeltos baudžiamosios bylos, atliktų procesinių veiksmų bei priimtų sprendimų. Teismo manymu, iš medicininių dokumentų išrašų ir kitų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto ieškovo nuteisimo ir pablogėjusios sveikatos, žalos ieškovo sveikatai, nors tikėtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai galėjo būti viena iš aplinkybių, paskatinusių ar galėjusių paskatinti bei sąlygoti jau turėtų ligų paūmėjimą, sveikatos būklės pablogėjimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl leidimo išvykti į tėvo laidotuves ir jam būtų neleista. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas pakankamai ilgą laiką, nuteisimas iš dalies turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, šeimyniniam gyvenimui, sumažėjo ieškovo bendravimo su giminaičiais galimybės, taip pat į tai, kad ieškovas, nors ir buvo iš pradžių kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau pripažintas kaltu nesunkaus nusikaltimo padarymu, realiai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliko, nuo bausmės buvo atleistas, jau pirmosios instancijos teisme buvo panaikinti jam taikyti apribojimai (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), į tai, kad byloje nėra duomenų dėl informacijos apie ieškovo nuteisimą paskleidimo visuomenės informavimo priemonėse, nėra duomenų apie kokias nors kitas neigiamas neteisėto nuteisimo turtines ir neturtines pasekmes, atsižvelgiant į teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teismas manė esant protinga ir teisinga priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 7 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją.

12Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti – padidinti patirtą neturtinę žalą 193 000 Lt suma bei priteisti 50 000 Lt turtinės žalos iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Ieškovo manymu, teismas neteisingai aiškino bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai atmetė įrodymus ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais:

131.

14Teismas nepagrįstai sprendė, kad skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, jog įtariamasis vengs tardymo ar teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Nepagrįsta teismo išvada, kad tiek rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tiek kiti procesiniai veiksmai buvo paskirti bei atlikti įtariant ieškovą sunkių nusikaltimų padarymu, nes įrodymai buvo nepagrįsti ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

152.

16Teismas neužtikrino vieno iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos atstovo dalyvavimo bylos nagrinėjime, o jam dalyvaujant būtų atsakyta į svarbius klausimus byloje.

173.

18Teismo išvada, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį, neišsprendė iš ieškovo paimtų daiktų grąžinimo klausimo ir vėliau to nedarė ilgą laiką, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir BPK nuostatoms. Ginklai ir šaudmenys grąžinti praėjus 5 mėnesiams 15 dienų nuo kreipimosi dėl jų grąžinimo. Šis terminas nelaikytinas protingu, nes nebuvo reikalinga rinkti jokių įrodymų, o tik reikėjo ištaisyti teismo klaidą. Nepagrįsta teismo išvada, kad įstatymai neapibrėžia konkretaus termino, per kurį turi būti išspręstas ginklų ir šaudmenų grąžinimo klausimas, nes teismas turėtų vadovautis BPK 364 straipsnyje numatytais terminais ir nuostatomis.

194.

20Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam neteisėtu nuteisimu buvo padaryta žala. Ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams, neatitinka sąžiningumo, protingumo principų. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas užsiiminėjo metalo laužo rinkimu, tačiau dėl neteisėtai iškeltos bylos, kardomosios priemonės bei apkaltinamojo nuosprendžio ir dėl to pablogėjusios sveikatos buvo priverstas nurodytą veiklą nutraukti. Prašomos priteisti negautos pajamos yra pagrįstos pateiktais skaičiavimais.

215.

22Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas dėl išlaidų vaistams ir gydymui atlyginti negali būti tenkinamas, nes nėra pagrįstas bei įrodytas. Ieškovas negali pateikti vaistų receptų, kadangi jie paliekami vaistinėje įsigyjant vaistus. Iš pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, jog esant nurodytai sveikatos būklei, ieškovas turėjo pirkti ir vartoti medikamentus, o teismas, įvertinęs pateiktus išrašus apie sveikatos būklę, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

236.

24Turtinė ir neturtinė žala padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, neteisėtu ir ilgą laiką užtrukusiu klausimo dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo išsprendimu. Teismas nepagrįstai neturtinę žalą įvertino tik 7 000 Lt. Teismas neteisingai sprendė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėto nuteisimo ir pablogėjusios sveikatos. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes spręsti minėtą klausimą gali tik medikas. Prašomas priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra paremtas byloje surinktais įrodymais. Teismas pažeidė CK 6.271, 6.263 straipsniuose įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo V. P. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

261.

27Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, be to, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Išteisinamasis nuosprendis savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso metu atliktų veiksmų neteisėtumo.

282.

29Apeliantas nepagrindė, kokią jis patyrė žalą dėl ginklų negrąžinimo iš karto po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Ginklai buvo grąžinti per protingą terminą. Teisės aktuose nėra nustatyti terminai, per kiek laiko tokie prašymai turi būti įvykdyti. Apeliantas rašytiniais įrodymais nepagrindė reikalavimo priteisti turtinę žalą.

303.

31Teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teismas motyvuotai konstatavo, kad tarp sveikatos pablogėjimo ir neteisėto nuteisimo yra netiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantas nenurodė argumentų, nuginčijančių šią išvadą.

324.

33Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiškas nuostolių atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi. Teismo priteista suma atitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo ieškovo V. P. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Atsakovo atstovas pažymi, kad visi ikiteisminio proceso veiksmai buvo paskirti ir įvykdyti pagal įstatyme nustatytas taisykles. Jie buvo pagrįsti atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų skundęs minėtus procesinius sprendimus, taip pat byloje nėra įsiteisėjusių sprendimų, konstatuojančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

371.

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

392.

40Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka skundė procesinius veiksmus. Byloje taip pat nėra priimti sprendimai, kuriais būtų nustatyti ikiteisminį tyrimą byloje atlikusių pareigūnų ar teismo neteisėti veiksmai.

413.

42Ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai, kokias teisės normas pažeidė prokuroras, vykdydamas ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų sprendžiant klausimą dėl šaunamųjų ginklų grąžinimo ieškovui. Ieškovo prašymas buvo išspręstas BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka, per protingą terminą.

434.

44Ieškovo pateikti dokumentai: fotonuotraukos, priėmimo-perdavimo aktai, medicininiai dokumentai apie sveikatos būklę neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovo nuteisimo ir patirtos žalos buvimo. Ieškovo reikalavimas dėl išlaidų vaistams, medikamentams, gydymui atlyginimo nėra pagrįstas bei įrodytas. Vien tik medicininio pobūdžio dokumentai apie ieškovo ligas ir faktinę sveikatos būklę tokios žalos nepatvirtina.

45Apeliacinis skundas atmestinas.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje aktualūs turtinės ir neturtinės deliktinės atsakomybės sąlygų klausimai, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovui V. P. .

47Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Tos pačios taisyklės taikomos ir valstybei, kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos gerbti žmogaus teises ir laisves, teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti jų gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves bei vykdydami jiems patikėtas funkcijas patys nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių.

48Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kada, kokiu pagrindu ir kokia tvarka valstybės institucijos gali riboti asmens laisvę. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Laisvė negali būti atimta kitaip, kaip Konvencijos 5 straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostata - niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas - pakartoja Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies turinį. Aiškinant Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies turinį, paskirtį, taikymo ribas, būtina analizuoti įstatymus, numatančius laisvės atėmimo atvejus, ir vertinti juos ne tik Konstitucijos, bet ir Konvencijos 5 straipsnio kontekste. Asmens laisvės ribojimas dažniausiai yra susijęs su baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normų taikymu. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas priimtas siekiant garantuoti asmenų konstitucines teises bei, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, reglamentuoti žalos, padarytos fiziniam asmeniui dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ir t. t. atlyginimą. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 1, 3 d.).

49Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

50Deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, nustatytas CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš objektyviosios civilinės atsakomybės atvejų, kai civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

51Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. spalio 2 d. nutarimą V. P. gyvenamojoje vietoje atlikta krata (t. 17, b.l. 81-85, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003, t. 1; b.l. 39-42). 2000 m. spalio 9 d. atlikta V. P. ir kito kaltinamojo V. A. akistata (t. 17, b.l. 105-107, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). 2001 m. vasario 26 d. nutarimu V. P. patrauktas kaltinamuoju byloje, pareiškiant jam kaltinimą nusikaltimais, numatytais 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 104 straipsnyje (t. 17, b.l. 110-115, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003; t. 1, b.l. 33-38). 2001 m. vasario 26 d. nutarimu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 17, b.l. 120, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. V. P. pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 104 straipsnį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (t. 24, b.l. 14-69, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. P. apeliacinį skundą atmetė (t. 26, b.l. 44-67, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeitė – panaikino nuosprendžio ir nutarties dalį dėl V. P. nuteisimo pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikaltimo įvykio (t. 26, b.l. 247-265, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Ieškovo įsitikinimu, be pagrindo iškeliant baudžiamąją bylą, taikant procesines prievartos priemones, priimant procesinius sprendimus buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

52Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas savaime nereiškia visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartyje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, Nr. 3K-7-183/2006, nurodyta, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Taigi išteisinamasis teismo nuosprendis (apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas) yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims.

53Procesinės prievartos priemonės turi specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Įstatymo nustatyti galimi laisvės ribojimo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iškėlimo iki nuosprendžio priėmimo. Tai nėra bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, o tik procesinis veiksmas, kuriam atlikti numatytos materialinės ir procesinės sąlygos. Jų tikslas - užtikrinti nekliudomą bei teisingą baudžiamosios bylos tyrimą, ištirti nusikalstamą įvykį. Skiriant tokias priemones kaltumo klausimas nesprendžiamas, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriais remdamasi valstybė gali riboti žmogaus laisvę. Pagal teisės aktų nuostatas (CK 6.272 str. ir Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymą), teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemones (kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės). Procesinių prievartos priemonių taikymas laikytinas neteisėtu, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi) nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami sprendimus taikyti procesines prievartos priemones.

54Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas, pasak jo, 2000 m. rugsėjo 9 d. buvo sulaikytas. Tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-37/2003, tiek civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieškovas 2000 m. rugsėjo 9 d. buvo sulaikytas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad „(...) pirminis sulaikymas nebuvo įformintas“ (citata) (t.1, b.l. 182), tačiau jis nepateikia įrodymų, patvirtinančių faktinį jo sulaikymą. Nėra pagrindo spręsti dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kai nėra įrodymų apie ieškovo sulaikymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kad ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų įstatymo nustatyta tvarka skundęs taikytas procesines prievartos priemones. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2001 m. balandžio 23 d. nutarimo matyti, kad V. P. buvo pareiškęs prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas (t. 1, b.l. 32).

55Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant procesines prievartos priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, tai yra nustatant baudžiamojo proceso normų pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taikydami procesines prievartos priemones. Procesinės prievartos priemonės ieškovui (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, akistata, krata) buvo taikytos įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamais procesiniais sprendimais, kurie nėra pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Jų taikymas pateisinamas V. P. pareikštų įtarimų pagrindu. Be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Tiek civilinėje byloje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, taikant procesines prievartos priemones ieškovui. Dėl šios priežasties, jos laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis vertinant ne tik įstatymų, numatančių asmens laisvės ribojimo atvejus bei tvarką, atžvilgiu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio kontekste. Ieškovui priimtas išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos.

56Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinės prievartos priemonės taikytos neteisėtai, todėl negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas.

58Dėl nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

59Ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taip pat grindžia tuo, jog jis nepagrįstai buvo nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o vėliau išteisintas kasacinio teismo nutartimi.

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeitė – panaikino nuosprendžio ir nutarties dalį dėl V. P. nuteisimo pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikaltimo įvykio (t. 26, b.l. 247-265, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaikinus ieškovui priimtus apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį, kuriais jis buvo nuteistas kriminaline bausme, ieškovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas teisę į žalos atlyginimą numato asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, panaikintas. Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Kasacinio teismo nutartimi buvo panaikintos apkaltinamojo nuosprendžio ir nutarties dalys dėl V. P. nuteisimo pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikaltimo įvykio. Asmens išteisinimas reiškia, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paneigta jo nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Nustačius, kad ieškovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu atlyginimą, spręstinas konkretaus žalos dydžio atlyginimo klausimas.

61Dėl teismo veiksmų negrąžinant ieškovui paimtų daiktų

63Ieškovas nurodo, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, teismai ilgą laiką nesprendė paimtų ginklų grąžinimo klausimo. Ieškovo manymu, teismo veiksmai, grąžinant iš jo paimtus ginklus ir šaudmenis, yra neteisėti, nes ginklai buvo grąžinti praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo ieškovo prašymo pateikimo dienos. Ieškovo įsitikinimu, teismui nereikėjo tuo reikalu rinkti įrodymų, o tik ištaisyti padarytą klaidą.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais V. P. buvo pripažintas kaltu, neišsprendė daiktinių įrodymų grąžinimo klausimo. Kratos metu iš ieškovo buvo paimti ginklai: medžioklinis lygiavamzdis šautuvas „J. PURDEY & SONS“, Nr. 20113, keturiasdešimt 12-ojo kalibro šovinių, pistoletas „WALTHER PPK“, Nr. 318459, devyniasdešimt trys 7,65 mm kalibro šoviniai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. spalio 11 d. nutarimu, kratos metu paimti ginklai perduoti saugoti į Vilniaus miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą (t. 17, b.l. 98, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003, t. 1, b.l. 39-42). V. P. 2006 m. birželio 1 d. prašymu prašė nuspręsti, kad medžioklinis šautuvas „J. PERDEY SONS“ Nr. 20113 ir pistoletas „WALTHER PPK“ Nr. 318459 būtų grąžinti savininkui (t. 27, b.l. 102-103, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003, t. 1, b. l. 127-128,129-130). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar V. P. gali turėti leidimą ginklams laikyti (nešioti) (t. 27, b.l. 119, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi grąžino V. P. iš jo paimtus ir Ginklų fonde saugomus šaunamuosius ginklus – šautuvą „J.PERDEY SONS“ Nr. HS 20113, pistoletą „WALTHER PPK“ Nr. 318459, pateikus leidimą (t. 27, b.l. 127, baudžiamoji byla Nr. 1-37/2003, t. 1, b.l. 115).

65Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų, sprendžiant ginklų grąžinimo klausimą, bei atlyginti ieškovui žalą. Ieškovo prašymas išspręstas įstatymų nustatyta tvarka, per protingą terminą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas neįrodė, kokia jis patyrė turtinę ar neturtinę žalą dėl ginklų negrąžinimo iš karto po jo išteisinimo.

66Ginklai ir šaudmenys - ribotos apyvartos objektai. Jų įsigijimas, laikymas, nešiojimas griežtai reglamentuoti teisės aktais, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklus laikyti galima tik turint tam leidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai yra ribotos apyvartos objektai, prieš spręsdamas jų grąžinimo klausimą, ėmėsi papildomų saugomų priemonių - kreipėsi į atitinkamas institucijas ir gavęs reikalaujamą informaciją apie tai, jog ieškovas turi teisę turėti ir laikyti šaunamuosius ginklus, įstatymo nustatyta tvarka išsprendė šį klausimą. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo klausimus reglamentuoja BPK 361, 362 straipsniai. Jais vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė paimtų daiktų grąžinimo klausimą, nepažeisdamas ieškovo teisių.

67Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų dėl šaunamųjų ginklų grąžinimo ieškovui, kadangi ieškovo prašymas buvo išspręstas BPK 361, 362 straipsnių numatyta tvarka, per protingą terminą.

68Dėl turtinės žalos atlyginimo

70Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turtėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.). Ieškovas prašė priteisti 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią, pasak jo, sudaro 42 619,80 Lt dydžio negautos pajamos, kurias galėjo gauti uždirbdamas po 710 Lt per mėnesį, taip pat išlaidos vaistams ir gydymui.

71Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas būtent dėl neteisėto nuteisimo patyrė turtinę žalą, tai yra būtų gavęs, bet negavo jo nurodyto dydžio pajamų iš darbinės veiklos, taip pat faktiškai patyrė išlaidas, skirtas vaistams ar gydymo paslaugoms. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus pažymi, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis dėl neteisėto baudžiamosios bylos iškėlimo ir kardomosios priemonės taikymo, vėliau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei dėl to pablogėjusios sveikatos buvo priverstas nutraukti veiklą, susijusią su metalo laužo pardavimu. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad jis nuo 1994 metų iš darbo santykių jokių pajamų negaudavo, pagal darbo sutartis nedirbo (t. 1, b.l. 43-44). Ieškovas pateikė teismui įrodymus (t. 1, b.l. 86-109), jog jis užsiiminėjo metalo laužo pardavimu bei už tai gaudavo pajamas - vidutiniškai 710 Lt per mėnesį. Tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad tokios pajamos gautos iš esmės tik 2001 metais (taip pat 2000 m. rugsėjo 14 d. ir 2002 m. liepos 25 d.). Ieškovas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas 2003 m. birželio 6 d. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jis būtų dirbęs iki teismo nuosprendžio priėmimo, būtų užsiėmęs individualia veikla ar kitokiu būdu gavęs pajamas, o dėl nuteisimo pajamų gavimas būtų nutrūkęs. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo pajamų gavimo nutraukimą jo neteisėto nuteisimo metu. Taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nuteisimo ir pajamų negavimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovui buvo taikyta tik viena kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis neatliko realios laisvės atėmimo bausmės, o tai tiesiogiai nesusiję su ieškovo galimos darbinės veiklos varžymu.

72Ieškovas nepateikė įrodymų apie išlaidas vaistams ar medikamentams, o vien tik iš medicininių duomenų nėra pagrindo spręsti dėl nurodytų išlaidų faktinio buvimo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad iš pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, jog esant nurodytai sveikatos būklei, ieškovas turėjo pirkti ir vartoti medikamentus. Ieškovas privalo įrodyti konkretų patirtos turtinės žalos dydį, tačiau to nepadarė, nepateikė įrodymų apie išlaidas, skirtas vaistams ar medikamentams, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo.

74Dėl neturtinės žalos atlyginimo

76Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

77Aukščiau išdėstytais argumentais nustačius, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu, atlyginimą, svarbu nustatyti teisingą atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo taikius procesines prievartos priemones bei sprendžiant klausimą dėl ieškovo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų grąžinimo. Aptariamu atveju spręstinas klausimas tik dėl neturtinės žalos, atsiradusios neteisėtai nuteisus ieškovą.

78Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pareikšto kaltinimo sunkumą, nepagrįsto nuteisimo trukmę, paskirtos bausmės dydį ir jos įvykdymą, neturtinės žalos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui (Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 str., 6.250 str. 2 d.). Neteisėtas ieškovo nuteisimas truko nuo 2003 m. birželio 6 d. (nuteisimo pirmosios instancijos teisme) iki 2005 m. kovo 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (nepagrįsto ieškovo nuteisimo) ir sveikatos pablogėjimo ar darbingumo sumažėjimo. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad sunkiomis ligomis ieškovas sirgo dar iki baudžiamosios bylos pradėjimo, jis infarktus patyrė 1993 ir 1994 m., jų priežastis - vainikinių arterijų aterosklerozė, 1988 m. ieškovas pergyveno insultą (t. 1, b.l. 7-16). Savaime suprantama, kad dėl nepagrįsto nuteisimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, o esant sunkiai sveikatos būklei dar iki baudžiamojo proceso pradžios, tai galėjo turėti tam tikrą reikšmę ieškovo sunkiai sveikatos būklei. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog esą teismas peržengia savo kompetencijos ribas, nes klausimą dėl priežastinio ryšio tarp nuteisimo ir žalos sveikatai gali spręsti tik medikas. Civilinės atsakomybės priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (nepagrįsto nuteisimo) ir pasekmių (žalos sveikatai) nustatyti nebūtinos specialiosios medicinos žinios. Priežastinio ryšio tarp nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra teisės klausimas, kurį teismas privalo spręsti savarankiškai, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų galėtų nustatyti tik specialių žinių turintis asmuo.

79Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų priteistinos žalos dydį dėl nepagrįsto nuteisimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes teisingam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir pagrįstai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 7 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją ieškovui. Priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-34 (2001 m. „Teismų praktika“ Nr. 15), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 3K-3-155 (2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 16) ir kt.). Apelianto prašoma priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose, taip pat šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

80Ieškovo manymu, teismas neužtikrino vieno iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos atstovo dalyvavimo bylos nagrinėjime, kuriam dalyvaujant būtų atsakyta į svarbius klausimus byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Atsakovo atstovui - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai buvo pranešta apie ieškovo pareikštą ieškinį. Vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio (t. 1, b.l. 57-59). Jai buvo pranešta apie pasirengimą bylos nagrinėjimui (t. 1, b.l. 65,72), apie teismo posėdį (t. 1, b.l. 158). Iš 2007 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovo Vidaus reikalų ministerijos atstovui nepareikšta (t. 1, b.l. 161), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir CPK 246 straipsnį sprendžia, jog ieškovo argumentas, kad teismas neužtikrino vieno iš atsakovo atstovų dalyvavimo bylos nagrinėjime, nepagrįstas.

81Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai sprendė, kad ieškovas dėl nepagrįsto nuteisimo patyrė neturtinę žalą, kurios dydį pagrįstai įvertino 7 000 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 4. Ieškovas pažymėjo, jog jį išteisinus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų... 5. Ieškovo įsitikinimu, jam taip pat buvo padaryta ir neturtinė žala.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas pažymėjo, kad vien baudžiamosios bylos nutraukimas, išteisinamojo... 8. Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog jis 2000 m. rugsėjo 9 d. buvo... 9. Teismas pažymėjo, kad ieškovui priimti apkaltinamieji nuosprendis ir... 10. Teismo įsitikinimu, nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m.... 13. 1.... 14. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skiriant kardomąją priemonę ar atliekant... 15. 2.... 16. Teismas neužtikrino vieno iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos... 17. 3.... 18. Teismo išvada, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog teismas, panaikindamas... 19. 4.... 20. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam... 21. 5.... 22. Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas dėl išlaidų vaistams ir gydymui... 23. 6.... 24. Turtinė ir neturtinė žala padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos... 26. 1.... 27. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, be to,... 28. 2.... 29. Apeliantas nepagrindė, kokią jis patyrė žalą dėl ginklų negrąžinimo... 30. 3.... 31. Teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teismas... 32. 4.... 33. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiškas nuostolių... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos... 35. Atsakovo atstovas pažymi, kad visi ikiteisminio proceso veiksmai buvo paskirti... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos... 37. 1.... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamosios bylos... 39. 2.... 40. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka... 41. 3.... 42. Ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai, kokias... 43. 4.... 44. Ieškovo pateikti dokumentai: fotonuotraukos, priėmimo-perdavimo aktai,... 45. Apeliacinis skundas atmestinas.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai... 48. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje... 49. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo... 50. Deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, nustatytas CK 6.272 straipsnio 1... 51. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2000 m. spalio 2 d. nutarimą V. P.... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios... 53. Procesinės prievartos priemonės turi specifinius uždavinius, kurių... 54. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios... 55. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė į žalos... 56. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes,... 58. Dėl nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ... 59. Ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taip pat... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus... 61. Dėl teismo veiksmų negrąžinant ieškovui paimtų daiktų ... 63. Ieškovas nurodo, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi panaikindamas... 65. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 66. Ginklai ir šaudmenys - ribotos apyvartos objektai. Jų įsigijimas, laikymas,... 67. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 68. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 70. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turtėtos išlaidos... 71. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 72. Ieškovas nepateikė įrodymų apie išlaidas vaistams ar medikamentams, o vien... 74. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 76. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 77. Aukščiau išdėstytais argumentais nustačius, kad ieškovas turi teisę į... 78. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pareikšto kaltinimo... 79. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 80. Ieškovo manymu, teismas neužtikrino vieno iš atsakovų – Vidaus reikalų... 81. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 83. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti...