Byla B2-630-357/2017
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, sekretoriaujant Indrei Šležienei, dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kviečiai“ bankroto administratoriui V. R., tretiesiems asmenims D. B., B. B.,

2žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kviečiai“ bankroto administratoriaus V. R. bankroto administratoriaus pareiškimą tretiesiems asmenims D. B., B. B. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

3Pareiškėja BUAB „Kviečiai“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti UAB „Kviečiai“ bankrotą tyčiniu, kaltais asmenimis pripažinti vadovę (vadovavusią iki 2016-01-14) D. B. ir vadovą (vadovavo nuo 1016-01-14 iki bankroto bylos iškėlimo) B. B.. Nurodo, kad vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2019-09-14. Iš BUAB „Kviečiai“ dokumentų nustatyta, kad įmonė jau 2015 m. pradžioje, tapo nemoki. 2015-02-15 ir 2015-03-31 BUAB „Kviečiai“ pardavė visą įmonės materialų turtą per savininkus ir vadovus susijusiai įmonei UAB „Mažeikių logistika“. UAB „Mažeikių logistika“ už nupirktą iš BUAB „Kviečiai“ turtą neatsiskaitė, tačiau BUAB „Kviečiai“ vadovai nedėjo jokių pastangų skolos iš UAB „Mažeikių logistika“ išsiieškoti arba turtą susigražinti į įmonę.

4Pagal 2015-03 įmonės balansą (sudarytą 2015-05-06), įmonė materialaus turto jau neturėjo, įmonės apskaitoje nurodytas tik trumpalaikis turtas, kurį sudarė pirkėjų įsiskolinimai 33 122,69 Eur, piniginės lėšos kasoje ir sąskaitose 1909,61 Eur, atsargos 1048,83 Eur, kitos gautinos sumos 95,82 Eur, viso turtas sudarė 36 186,09 Eur, tuo tarpu įmonės per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 92 761,36 Eur, tame tarpe prekybos skolos 86 038,79 Eur ir mokesčių, soc. draudimo ir atlyginimų skolos 6550,25 Eur, t. y. daugiau negu du su puse karto įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. ĮBĮ 8 str. nustato įmonės nemokumą kai jos pradelsti mokėti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokiu atveju UAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą, tačiau šios pareigos nevykdė, pardavė visą įmonės turtą, už kuri negavo jokių pajamų, nežiūrint į tai, kad įmonė buvo nemoki ir toliau supirkinėjo iš fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio produkciją, už ją neatsiskaitė ir už supirktą produkciją UAB „Kviečiai“ vadovai atsiskaityti neketino, nes visą turtą sąmoningai perkėlė į sūnaus įmonę UAB „Mažeikių logistika“. UAB „Kviečiai“ vadovai veikė ne tik prieš įmonės interesus, bet ir pažeidė įmonės kreditorių teises. 2016 m. gegužės 5 d. iškėlus BUAB „Kviečiai“ bankroto byla, liko 153 197,02 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų.

5Trečiasis asmuo D. B. pateiktu atsiliepimu prašo netenkinti pareiškimo dėl BUAB „Kviečiai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad ji savo, kaip UAB „Kviečiai“ akcininkės ir vadovės, kuria formaliai buvo iki 2016 m. sausio 12 d., pareigas, kiek sugebėjo, vykdė sąžiningai, nesudarė jokių bendrovei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų buvusios apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. BUAB „Kviečiai“ verslas susiklostė nesėkmingai dėl objektyvių priežasčių. Pajamos iš bendrovės veiklos buvo praktiškai vienintelis tiek jos, tiek kito trečiojo asmens pragyvenimo šaltinis, todėl jiems negalėjo kilti mintis dėl tyčinio bendrovės bankroto. Bendrovės veiklos rezultatų ženklų pablogėjimą 2015 metais taip pat nulėmė ir pablogėjusi kito trečiojo asmens sveikatos būklė. Jis tuo metu dirbo bendrovės komercijos direktoriumi. Nors D. B. formaliai buvo bendrovės vadove, tačiau tikrovėje jokiai jos veiklai nevadovavo, o įgaliojimus spręsti visus bendrovės klausimus buvo suteikusi kitam trečiajam asmeniui. Bendrovės vadybininku tuo metu taip pat dirbo ir jos sūnus A. B., kuris, pablogėjus kito trečiojo asmens sveikatai, pradėjo rūpintis visais bendrovės reikalais. Kadangi ji buvo tik formalia bendrovės vadove ir jokių reikalų nesprendė, nieko negali paaiškinti ir dėl pareiškėjo nurodomų 2015 m. vasario 15 d. bei 2015 m. kovo 31 d. atliktų bendrovės turto pardavimų. Ant pareiškėjo pateiktų sąskaitų nėra nei jos, nei kito trečiojo asmens parašo. Tikėjosi, kad bendrovės finansiniai nesklandumai yra laikino pobūdžio, dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

6Trečiasis asmuo B. B. pateiktu atsiliepimu prašo netenkinti pareiškimo dėl BUAB „Kviečiai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad jis savo, kaip UAB „Kviečiai“ akcininko ir vadovo, kuriuo tapo 2016 m. sausio 12 d., pareigas vykdė tinkamai, specialiai nesudarė jokių bendrovei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų buvusios apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, apgaulingai netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos. Bendrovės veiklos rezultatų ženklų pablogėjimą 2015 metais nulėmė pablogėjusi jo sveikatos būklė. Nors tuo metu jis nebuvo bendrovės vadovu, o buvo komercijos direktoriumi, tačiau turėjo įgaliojimus spręsti visus bendrovės klausimus, kadangi kitas trečiasis asmuo bendrovės vadove buvo tik formaliai, jokių jos valdymo ir veiklos klausimų nesprendė. Pablogėjus sveikatai, bendrovės reikalais pradėjo rūpintis jo sūnus A. B., kuris tuo metu dirbo bendrovėje vadybininku. Sūnus atliko pareiškime minimus 2015 m. vasario 15 d. bei 2015 m. kovo 31 d. bendrovės turto pardavimus.

7Pareiškimas tenkintinas.

8Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

9ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-236-686/2015). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

10Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3- 298/2006).

11Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi BUAB „Kviečiai“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ bankroto administratoriumi paskirtas A. G.. Bankroto administratoriui BUAB „Kviečiai“ dokumentai buvo perduoti 2019 m. rugsėjo 14 d. Iš BUAB „Kviečiai“ dokumentų nustatyta, kad įmonė jau 2015 m. pradžioje tapo nemoki, 2015 m. vasario 15 d. ir 2015 m. kovo 31 d. BUAB „Kviečiai“ pardavė visą įmonės materialų turtą per savininkus ir vadovus susijusiai įmonei UAB „Mažeikių logistika“ (25-41 b. l.). UAB „Mažeikių logistiką“ už nupirktą iš BUAB „Kviečiai“ turtą neatsiskaitė, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Kviečiai“ vadovai dėjo pastangas skoloms iš UAB „Mažeikių logistika“ išsiieškoti, arba turtą susigražinti į įmonę. Pagal BUAB „Kviečiai“ balansą už 2015 m. kovo 1 d. sudarytą 2015 m. gegužės 6 d., BUAB „Kviečiai“ neturėjo materialaus turto, įmonės apskaitoje nurodytas tik trumpalaikis turtas, kurį sudarė pirkėjų įsiskolinimai 33 122,69 Eur, piniginės lėšos kasoje ir sąskaitose 1909,61 Eur, atsargos 1048,83 Eur, kitos gautinos sumos 95,82 Eur, viso turtas sudarė 36 186,09 Eur, o įmonės per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 92 761,36 Eur, iš jų prekybos skolos - 86 038,79 Eur, mokesčių, socialinio draudimo ir atlyginimų skolos - 6550,25 Eur (42 b. l.). Taigi, BUAB „Kviečiai“ balanso už 2015 m. kovo 1 d. duomenimis BUAB „Kviečiai“ buvo nemoki, nes jos pradelsti mokėti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str.). Kaip pagrįstai nurodo BUAB „Kviečiai“ bankroto administratorius, 2015 metais BUAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą, tačiau to nepadarė.

12Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad BUAB „Kviečiai“ vienintelė akcininkė ir direktorė iki 2016 m. sausio 12 d. buvo D. B., o nuo 2016 m. sausio 12 d. BUAB „Kviečiai“ vieninteliu akcininku ir įmonės direktoriumi tapo B. B. (54-58 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Kviečiai“ ir UAB „Mažeikių logistika“ yra susijusios įmonės, kadangi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, BUAB „Kviečiai“ buvusi akcininkė ir įmonės direktorė (iki 2016-01-12) D. B. yra UAB „Mažeikių logistika“ akcininko ir direktoriaus A. B. motina, o nuo 2016-01-12 BUAB „Kviečiai“ akcininkas ir direktorius B. B. yra UAB „Mažeikių logistika“ akcininko ir vadovo A. B. tėvas. A. B. nuo 2014-05-02 iki 2016-01-29 dirbo BUAB „Kviečiai“ vadybininko pareigose ir ant sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo parduotas BUAB „Kviečiai“ turtas UAB „Mažeikių logistika“ yra A. B., kaip pardavėjo, parašai (25-41 b. l.).

13Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 6 d. atlikto operatyvų patikrinimą (44-50 b. l.), kurio pažymoje buvo nustatyta, jog UAB „Mažeikių logistika“ direktorius A. B. su UAB „Kviečiai“ vadovo B. B. sutikimu, pateikė prašymą VMI dėl sutikimo, kad UAB „Mažeikių logistika“ mokestinę nepriemoką 6831,00 Eur būtų leista perimti UAB „Kviečiai“ (48 b. l.). Pažymoje nurodyta, kad UAB „Kviečiai“, būdama nemoki ir nevykdydama veiklos, pirko iš susijusios įmonės UAB „Mažeikių logistikai“ du krovininius automobilius su puspriekabėmis už 42 350 Eur, nustatyta, kad šios transporto priemonės tai dalis to turto, kurį UAB „Kviečiai“ pardavė UAB „Mažeikių logistikai“, ir už kurį UAB „Mažeikių logistika“ neatsiskaitė. Ieškovė teigia, kad minėtoms transporto priemonėms, pagal 2016 m. kovo 31 d. UAB „Mažeikių logistika“ išrašytas pardavimo PVM Sąskaitas Faktūras, nurodyta pardavimo kaina yra neproporcingai užkelta, šių aplinkybių tretieji asmenys nepaneigė. Pažymoje nustatyta, kad UAB „Kviečiai“ pagal 2016 m. kovo 31 d. pirkimo PVM sąskaitas faktūras už automobilius neatsiskaitė, dėl to direktorius B. B. pateikė VMI raštišką paaiškinimą, kad UAB „Kviečiai“ neturi atsiskaitymui pinigų, tačiau pateiktoje VMI PVM deklaracijoje už 2016 m. kovo mėn. nurodė 7350 Eur kaip gražintiną iš biudžeto PVM. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, minėta aplinkybė įrodo ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. numatytą tyčinio bankroto požymį, kuris numato, jeigu mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (nagrinėjamos bylos atveju 7350 Eur PVM deklaravimas kaip gražintinas iš biudžeto). Teismas pritaria ieškovės argumentui, kad Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos 2016 m. birželio 6 d. atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytos aplinkybės įrodo nemokios UAB „Kviečiai“ vadovo B. B. siekį, perimant mokėti UAB „Mažeikių logistika“ skolą, dar labiau pabloginti UAB „Kviečiai“ finansinę padėtį ir pažeisti įmonės kreditorių interesus.

14Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Kviečiai“ nuo 2016 m. sausio veiklos nebevykdė, visi darbuotojai buvo atleisti, liko tik direktorius B. B., 2016 m. vasario 31 d. UAB „Kviečiai“, būdama nemoki ir neturėdama lėšų atsiskaityti už perkamas transporto priemones, pirko iš UAB „Mažeikių logistika“ du vilkikus su puspriekabėmis (t. y., dalį turto, kurį pardavė UAB „Mažeikių logistika“ ir už kurį UAB „Mažeikių logistika“ neatsiskaitė). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad minėtas transporto priemones pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „Kviečiai“ pirko už neprotingai didelę kainą, kuri sudarė viso 2015 metais UAB „Kviečiai“ parduoto UAB „Mažeikių logistika“ turto kainą, kaip nurodo ieškovė, tai atlikta siekiant sugeneruoti 2015 metais UAB „Kviečiai“ parduoto UAB „Mažeikių logistika“ viso turto, už kuri UAB „Mažeikių logistika“ neatsiskaitė, kainą. Šias aplinkybes pagrindžia 2016 m. balandžio 30 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas (53 b. l.), kuriuo UAB „Mažeikių logistika“ ir UAB „Kviečiai“ sudengia tarpusavyje susidariusias skolas, t. y. UAB „Mažeikių logistika“ pardavusi už didžiulę kainą dalį perimto turto (du vilkikus su puspriekabėmis) sudengė visą įsiskolinimą už nupirktą ir su UAB „Kviečiai“ neatsiskaitytą turtą, tuo UAB „Kviečiai“ ir jos kreditoriams padarydama žalą.

15Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka su ieškove, kad BUAB „Kviečiai“ įmonės vadovai, t. y. tretieji asmenys D. B. ir B. B., sistemingai blogino BUAB „Kviečiai“ finansinę padėti, nesilaikė įmonės vadovams įstatymais keliamu reikalavimų, netinkamai vykdė jiems įstatymais nustatytas pareigas, sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandoriai, perkėlė BUAB „Kviečiai“ turtą į susijusią įmonę UAB „Mažeikių logistika“, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėti trečiųjų asmenų veiksmai panaikino kreditoriams galimybę išsiieškoti skolas iš įmonės turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens B. B. liga, formaliu, bet ne realiu trečiojo asmens D. B. vadovavimu BUAB „Kviečiai“, su objektyviomis nepasisekusio verslo priežastimis, nepaneigia įstatymu nustatytos pareigos įmonės vadovui vykdymo, nepateisina anksčiau aptartų BUAB „Kviečiai“ nenaudingų veiksmų atlikimo.

16Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad BUAB „Kviečiai“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl BUAB „Kviečiai“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1, 2, 3, 4, 5 p.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

Nutarė

18Pripažinti bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ (įmonės kodas 303246330) bankrotą tyčiniu.

19Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

20Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.

21Įpareigoti bankroto administratorius per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

22Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės... 3. Pareiškėja BUAB „Kviečiai“, atstovaujama bankroto administratoriaus 4. Pagal 2015-03 įmonės balansą (sudarytą 2015-05-06), įmonė materialaus... 5. Trečiasis asmuo D. B. pateiktu atsiliepimu prašo... 6. Trečiasis asmuo B. B. pateiktu atsiliepimu prašo... 7. Pareiškimas tenkintinas.... 8. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto... 10. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja... 11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d.... 12. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad BUAB „Kviečiai“ vienintelė... 13. Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių apskrities Valstybinė mokesčių... 14. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Kviečiai“ nuo 2016 m. sausio veiklos... 15. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka su ieškove, kad BUAB... 16. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto... 18. Pripažinti bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ (įmonės kodas 303246330)... 19. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 20. Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti... 21. Įpareigoti bankroto administratorius per 3 dienas informuoti įmonės... 22. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos...