Byla 2-555-856/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant D. T., O. S., dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kviečiai“ atstovui bankroto administratoriui V. R., atsakovui B. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kviečiai“ ieškinį atsakovams D. B. ir B. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kviečiai“ (toliau – ir ieškovė, ir BUAB „Kviečiai“), atstovaujama bankroto administratoriaus V. R., kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir B. B. 120 495,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1-4).
  1. Ieškovė nurodė, jog 2016-05-05 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kviečiai“, nutartis įsiteisėjo 2016-05-16. UAB „Kviečiai“ akcininke nuo įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2014-02-19 iki 2016-01-12, buvo D. B., o nuo 2016-01-12 – D. B. sutuoktinis B. B.. Be to, atsakovai buvo ne tik įmonės akcininkai, bet ir direktoriai: D. B. - nuo 2014-02-19 iki 2016-01-12, B. B. - nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2016-05-05.
  1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „Kviečiai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista. Bankroto administratorius nustatė, jog pagal ieškovės UAB „Kviečiai“ finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovės skolos 2015-03-01 dienai sudarė 92 761,36 Eur, o balansinė turto vertė buvo 36 186,09 Eur, dėl ko bankroto administratorius daro išvadą, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį jau 2015 metų pradžioje, po to, kai buvo neatlygintinai parduotas įmonės turtas susijusiems asmenims, įmonė tapo nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai 2,5 karto viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2015 metų kovo 1 d. įmonės balansą, įmonė materialaus turto neturėjo, jos apskaitoje buvo tik trumpalaikis turtas, kurį sudarė pirkėjų įsiskolinimai 33 122,69 Eur sumai, 1909,61 Eur piniginės lėšos kasoje ir sąskaitose, 1048,83 Eur atsargos, 95,82 Eur kitos gautinos sumos, viso 36 186,09 Eur trumpalaikio turto, tuo tarpu įmonės įsipareigojimai (per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 92 761,36 Eur, tame tarpe 86 038,79 Eur prekybos skolos ir 6 550,25 Eur mokesčių, socialinio draudimo ir atlyginimų skolos.
  1. Pagal ĮBĮ 8 straipsnį įmonės nemokumas yra tuomet, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ir tokiu atveju UAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą, tačiau jie ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų nevykdė, pardavė visą įmonės turtą, už kurį negavo jokių pajamų, turtą pardavė su neribotu mokėjimo atidėjimu, nežiūrint to, kad įmonė buvo nemoki, toliau supirkinėjo iš fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio produkciją, už ją neatsiskaitė ir akivaizdu, jog atsiskaityti neketino, nes visą turtą sąmoningai perkėlė į sūnaus įmonę UAB „Mažeikių logistika“. Teigia, jog UAB „Kviečiai“ vadovai veikė ne tik prieš įmonės interesus, bet ir pažeidė įmonės kreditorių teises, 2016-05-05 iškėlus įmonei bankroto bylą, liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai 156 681,42 Eur sumai. Mano, jog šios aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje, todėl pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą šių aplinkybių atskirai šioje byloje įrodinėti nebereikia (prejudiciniai faktai).
  1. Nurodo, jog pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai nevykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, dėl neteisėtų jų veiksmų ieškovės skolos kreditoriams nuolat augo, taip buvo pažeisti ieškovės ir jos kreditorių interesai. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ieškinio pateikimo dienai sudarė 156 681,42 Eur, laikotarpiu nuo 2015 metų pradžios iki 2016-15-16 ieškovės įsiskolinimas kreditoriams dar padidėjo 63 920,06 Eur suma, taigi, skola 2015-03-01 dienai buvo 92 761,36 Eur. Kadangi bankroto procedūros metu pardavus visą įmonės turtą gautos pajamos sudaro 9600 Eur, šių pajamų užteko tik patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms nepilnai apmokėti, daro išvadą, jog bendra atsakovų ieškovei bei jos kreditoriams padaryta žala dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo ieškinio pateikimo dienai sudaro 120 495,43 Eur (iš teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų 156 681,42 Eur atėmus balansinę įmonės turto vertę 2015-03-01, t. y. 36 186,09 Eur). Tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jei jie laiku būtų pateikę pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuomet įsipareigojimai neviršijo įmonės turto (36 186,09 Eur), žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų buvusi padaryta.
  1. Atsakovai D. B. ir B. B. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (I t., 42-43 b. l.). Teigia, jog yra įsitikinę, kad savo kaip akcininkų ir vadovų pareigas vykdė tinkamai, nes specialiai nesudarė bendrovei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų buvusios apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Dėl bendrovės bankroto atsakovai prarado visas santaupas, investuotas į įmonės plėtrą, be to, bendrovės veikla, visais sandoriais rūpinosi B. B., o D. B. buvo įdarbinta įmonės direktore, tačiau jokio darbo bendrovėje neatliko, sandorių nesudarinėjo, jokių sutarčių nepasirašinėjo, nebuvo susijusi niekaip su bendrovės veikla. Pažymėjo, jog D. B. ir B. B. yra išsituokę nuo 1999-06-16.
  1. Teismo posėdyje ieškovės atstovas bankroto administratorius V. R. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog, jo nuomone, pareiga atsakovams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kviečiai“ atsirado 2015-03-01, kuomet ieškovės nemokumas tapo aiškus. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kiek išaugo kreditoriniai reikalavimai bendrovei vadovaujant D. B., ir kiek – B. B., prašo žalą priteisti solidariai iš atsakovų.
  1. Atsakovas B. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, jog nuo pat įmonės įsteigimo jis buvo faktiniu įmonės direktoriumi, norėjo su buvusia sutuoktine užsidirbti pragyvenimui, tačiau neturėjo patirties įmonės valdyme, nemokėjo tvarkyti buhalterinės apskaitos, neturėjo šiose srityse jokių žinių.
  1. Atsakovė D. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimai į teismo posėdį grįžo neįteikti su atžymomis, jog ji korespondencijos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (I t., 59, 61, 100 b. l. II t., 100, 108, 110 b. l.), atsakovas B. B. apie atsakovės D. B. buvimo vietą nieko nurodyti negalėjo, todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys su priedais atsakovei įteikti asmeniškai (I t., 40 b. l.), ji pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (atsiliepimas pasirašytas abiejų atsakovų), teismas sprendžia, jog apie šios bylos nagrinėjimą atsakovei yra žinoma, būtent dėl šios priežasties ji neatsiima jai siunčiamų procesinių dokumentų, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

6Teismas

konstatuoja:

7II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8

  1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po 10 dienų nuo jos priėmimo, UAB „Kviečiai“ buvo iškelta bankroto byla (I t., 5-6 b. l.).
  1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-630-357/2017 bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi palikta nepakeista (I t., 9-13, 14-22 b. l.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog BUAB „Kviečiai“ balanso už 2015 m. kovo 1 d. duomenimis BUAB „Kviečiai“ buvo nemoki, nes jos pradelsti mokėti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, 2015 metais BUAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą, tačiau to nepadarė.
  1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ kreditoriniai reikalavimai 153 436,80 Eur sumai, o 2018 m. sausio 26 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktas fizinis asmuo su 3 244,62 Eur kreditoriniu reikalavimu (I t., 25-27, 34 b. l.).
  1. Pagal UAB „Kviečiai“ balanso 2015 metų kovo 1 dienai duomenis, įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 36 186,09 Eur, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 92 761,36 Eur, tame tarpe 86 038,79 Eur prekybos skolos, 6 550,25 Eur mokesčių, socialinio draudimo ir atlyginimų skolos ir 172,32 Eur kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (I t., 28 b. l.).
  1. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Kviečiai“ akcininke nuo įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2014-02-19 iki 2016-01-12, buvo D. B., o nuo 2016-01-12 – B. B., nuo 2014-02-19 iki 2016-01-12 D. B. buvo bendrovės akcininke, o nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo akcininku buvo B. B. (I t., 30-32 b. l.).

9III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

10BUAB „Kviečiai“ bankroto administratoriaus ieškinys tenkinamas iš dalies.

  1. Ieškovė BUAB „Kviečiai“ reikalavimus atsakovams D. B. ir B. B. reiškia kaip buvusiems įmonės vadovams tuo pagrindu, kad jie netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o solidariai todėl, jog neįmanoma nustatyti, kokio dydžio žalą įmonei padarė kiekvienas iš atsakovų. Ieškovė reikalaujamą priteisti žalą grindžia bankrutuojančioje įmonėje teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, iš kurių atima įmonės balansinę turto vertę 2015-03-01 dienai, t. y. tai dienai, kuomet, pasak bankroto administratoriaus, vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  1. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Kad yra nekaltas, privalo įrodyti bendrovės vadovas.
  1. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas B. B., nei atsakovė D. B. kaltės prezumpcijos nepaneigė, priešingai, B. B. pripažino savo kaltę dėl netinkamo CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų pareigų vykdymo. D. B. tik abstrakčiai nurodė atsiliepime į ieškinį, jog yra nekalta, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo procesinių dokumentų neėmė. Ir nors atsakovas B. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė D. B. tik de jure (juridiškai) vadovavo įmonei, o jis buvo faktinis įmonės vadovas nuo pat įmonės įsteigimo, teismas sprendžia, jog abu atsakovai vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo tiek prie įmonės įsteigimo, tiek prie jos vadovavimo, kadangi teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, jog jie norėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui, o D. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog investuodami į įmonės plėtrą jie prarado visas santaupas, taigi, konstatuojama abiejų atsakovų kaltė dėl netinkamo CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų pareigų vykdymo (neteisėti veiksmai).
  1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-630-357/2017, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi palikta nepakeista, nustatyta, jog UAB „Kviečiai“ 2015 m. kovo 1 d. buvo nemoki, nes jos pradelsti mokėti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jos vadovai turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu bankroto administratorius taipogi nurodė, jog pareiga atsakovams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015-03-01.
  1. Žalos dydžio nustatymo specifika, kuomet ieškinys reiškiamas buvusiam įmonės vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei. Jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Be to, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  1. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinamas atsakovų neteisėtais veiksmais (neteisėtas neveikimas nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo) BUAB „Kviečiai“ ir jos kreditoriams padarytas žalos dydis, atsižvelgiant į pareigos kreiptis į teismą atsiradimo momentą (2015 m. kovo 1 d.). Sprendžiant dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatytina, kokia apimtimi padidėjo bendrovės skolos po to, kai įmonė tapo nemoki, todėl vertinami byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Kviečiai“ finansinius įsipareigojimus kreditoriams, atsiradusius po 2015 m. kovo 1 d.
  1. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, 2015 metų kovo 1 dienai UAB „Kviečiai“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 92 761,36 Eur, įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 36 186,09 Eur. UAB „Kviečiai“ iškėlus bankroto bylą, teismas patvirtino įmonės kreditorinius reikalavimus 156 681,42 Eur sumai. Taipogi nustatyta, jog bankroto procedūros metu pardavus visą įmonės turtą, gauta 9600 Eur pajamų. Taigi, darytina išvada, jog nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo (nuo 2015-03-01) įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 63 920,06 Eur (156 681,42 Eur – 92 761,36 Eur), ir būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Iš minėtos sumos atėmus trumpalaikio turto vertę 2015 metų kovo 1 dienai, t. y. 36 186,09 Eur, ir už parduotą įmonės turtą gautą 9600 Eur sumą, iš atsakovų B. B. ir D. B. solidariai priteistina 18 133,97 Eur BUAB „Kviečiai“ padaryta žala. Solidarinė atsakovų atsakomybė taikoma todėl, kad negalima tiksliai nustatyti, kokia konkrečiai žala buvo padaryta įmonei kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiu.
  1. Tarp atsakovų neveikimo (nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, t. y. jei atsakovai būtų laiku inicijavę bankroto bylos iškėlimą, įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žala. Taigi, byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
  1. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tenkintinas ir ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18 133,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

12

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
  1. Nei ieškovė BUAB „Kviečiai“, nei atsakovai D. B. ir B. B. nepateikė įrodymų apie šioje byloje jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų D. B. ir B. B. lygiomis dalimis priteisiamas tik 544 Eur (iš kiekvieno po 272 Eur) žyminis mokestis valstybei nuo patenkintos ieškinio reikalavimo sumos, nuo kurio mokėjimo ieškovė BUAB „Kviečiai“ atleista.
  1. Taip pat iš atsakovų D. B. ir B. B. valstybei lygiomis dalimis priteisiamos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. 13,31 Eur, iš kiekvieno po 6,66 Eur.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti solidariai iš atsakovų B. B., asmens kodas ( - ) ir D. B., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kviečiai“, juridinio asmens kodas 303246330, 18 133,97 Eur (aštuoniolika tūkstančių vienas šimtas trisdešimt trys eurai 97 ct) žalą ir 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-07) iki teismo sprendimo įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovų B. B., asmens kodas ( - ) ir D. B., asmens kodas ( - ) po 278,66 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai