Byla 2-423/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glastika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3192-254/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glastika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogava ir Ko“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas UAB „Glastika“ 2009 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Stogava ir Ko“ bankroto bylą (b. l. 3-5). Nurodė, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2897-803/2009) patvirtino tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovui iš atsakovo priteista iš viso 81 080,63 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau priteista suma iš atsakovo neišieškota.

4Atsakovas UAB „Stogava ir Ko“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 103) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 1 d. raštu (b. l. 44) įspėjo atsakovą sumokėti jam iki 2009 m. spalio 1 d. priteistą sumą, antraip ieškovas inicijuos atsakovui bankroto bylą. Tad ieškovas suteikė atsakovui ne 30 d., kaip numato Įmonių bankroto įstatymas, o 29 d. įvykdyti jo reikalavimą. Tokie veiksmai traktuotini kaip psichologinis spaudimas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl ieškovui ir jo atstovui turi būti skiriamos po 20 000 Lt baudos.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 170-171) atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nurodęs apie skolos priverstinį išieškojimą iš atsakovo, ieškovas nepateikė teismui antstolio patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą, kuris išduodamas, kai įmonė neturi turto ir/ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškotos skolos, todėl nelaikytina, kad ieškinio pagrindas atitinka ĮBĮ 4 straipsnio 5 dalį. Vertindamas, ar atsakovas yra nemokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, teismas lygino atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą (b. l. 150-151) su 2009 m. rugpjūčio 31 d. balansu (b. l. 74-75), atsakovo turtine padėtimi 2008 m. bei atsakovo nuosavo turto ir uždelstų vykdyti skolų santykį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo nuosavas turtas po truputį nuolat mažėja, nuostoliai ženkliai didėja; atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, bet skolos neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, taigi atsakovas kol kas yra mokus. Be to, pagrindiniai atsakovo tiekėjai prašo nesunkinti atsakovui verslo sąlygų (b. l. 104-107), nes jis sumoka avansu už naujai parduodamas prekes, dengia senas skolas ir toks bendradarbiavimas juos tenkina.

6Ieškovas UAB „Glastika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 173-178). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į realią atsakovo turtinę padėtį, apsiribodamas paviršutiniška įrodymų apžiūra ir aritmetiniais skaičiavimais. Pirma, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad pastato-sandėlio (unikalus Nr. 1996-2016-5011) ir inžinerinių statinių (unikalus Nr. 4400-0609-3536) vertė yra 619 250 Lt. Bet VĮ „Registrų centras“ duomenimis (b. l. 94-100), pastato-sandėlio vidutinė rinkos vertė siekia 75 600 Lt, o inžinerinių statinių – 6 300 Lt. Turėdamas omeny ryškų nekilnojamojo turto vertės disbalansą (skirtumas didesnis kaip 7 k.) ir nekilnojamojo turto kainų kritimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą statinių vertę. Antra, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių vertė sudaro 182 420 Lt. VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 110-113), atsakovas turi 9 transporto priemones, jų amžiaus vidurkis – apie 13 m. Kadangi transporto priemonės gerokai nudėvėtos, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą transporto priemonių vertę (po maždaug 20 000 Lt už vieną transporto priemonę). Trečia, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad įrangos, prietaisų, įrankių ir atsargų turi už atitinkamai 139 311 Lt ir 574 610 Lt, kas sudaro beveik pusę atsakovo nuosavo kapitalo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo šio turto vertės pagrįstumo. Ketvirta, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad debitoriai jam skolingi 157 200 Lt. Atsakovo sudarytoje „Pirkėjų skolų suvestinėje“ (b. l. 155) išsamesni pateikti 8 skolininkų rekvizitai. Kiti skolininkai, kurių reikalavimų suma sudaro beveik pusę visų atsakovo skolininkų skolų sumos (72 898 Lt), nėra individualizuoti. Todėl neįmanoma įsitikinti, ar atsakovo skolininkai realiai egzistuoja (pvz., nėra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro), ar skolos nėra beviltiškos (pvz., įmonė bankrutuoja). Penkta, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad jis yra skolingas tiekėjams 605 580 Lt. Tuo tarpu atsakovo sudarytame kreditorių sąraše (b. l. 153) net 90 atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų nedetalizuoti. Tokiu atveju neįmanoma patikrinti, ar į kreditorių sąrašą atsakovas įtraukė visus kreditorius, ar jų reikalavimų sumos atitinka tikrovę, ar uždelstų vykdyti kreditoriams reikalavimų suma dirbtinai nebuvo sumažinta. Išvardintas abejones sustiprina šie du faktai. Dar pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog atsakovas nuslėpė uždelstą vykdyti 25 544,39 Lt skolą Kauno apskrities VMI ir 56 271,94 Lt skolą VSDFV Kauno skyriui. Be to, atsakovas skolingas ieškovui 81 080,63 Lt, bet pateiktame kreditorių sąraše atsakovo skola ieškovui nepagrįstai sumažinta iki 74 48,63 Lt (t. y. 6 632 Lt). Nėra aišku, ar į kreditorių sąrašą atsakovas įtraukė 41 250 Lt skolą darbuotojams. Kreditorių sąraše atsakovas nurodo, jog ne visos jo skolos kreditoriams UAB „Reimpex Kaunas“, UAB „Bodesa“, UAB „Trukmė“, UAB „Rehau“ uždelstos vykdyti visa apimtimi, o iš minėtų kreditorių raštų (b. l. 104-107) matyti, kad yra vice versa. Šešta, atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse deklaravo, kad gauti išankstiniai mokėjimai ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro atitinkamai 33 150 Lt ir 19 521 Lt. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar šie įsipareigojimai yra uždelsti vykdyti. Septinta, pirmosios instancijos teismas UAB „Reimpex Kaunas“, UAB „Bodesa“, UAB „Trukmė“, UAB „Rehau“ laiko pagrindiniais atsakovo tiekėjais, nors įvertinus jų reikalavimų dydį jie anaiptol nėra pagrindiniai. Atsiskaitymas su nedidele dalimi kreditorių nepašalina atsakovo nemokumo ir sukuria prielaidas pažeidinėti kitų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimai gerokai didesni, turtines teises bei interesus.

7Atsakovas UAB „Stogava ir Ko“ patikslintu atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 184) skundą laiko nepagrįstu. Pažymi, kad 2009 m. pabaigoje įsigijo 120 736 Lt reikalavimą ir siūlo jį ieškovui perimti.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (lot. lex speciali derogat generali). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

12Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį.

13ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus. Apeliantas ieškinyje ir skunde remiasi tuo, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas - tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.), o uždelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Siekiant iškelti bankroto bylą, būtinos abi įstatyme išvardintos sąlygos: prievolių nevykdymas nustatytu laiku; neigiamas atsakovo uždelstų skolų ir į jo balansą įrašyto turto vertės santykis.

14Teisėjų kolegijos sutinka su apelianto argumentais, kurie rodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, neturėdamas patikimų įrodymų apie jo finansinę būklę. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse teigiama, kad pastato-sandėlio (unikalus Nr. 1996-2016-5011) ir inžinerinių statinių (unikalus Nr. 4400-0609-3536) vertė lygi 619 250 Lt. Siekdamas pagrįsti tokią nekilnojamojo turto vertę, atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ 2009 m. vasario 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (b. l. 186-188). Pastatas-sandėlis ir kiemo statiniai nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje buvo įvertinti atitinkamai 634 000 Lt ir 20 000 Lt. Tačiau nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita parengta prieš metus, o 2009 m. – tie metai, kai ženkliai smuko nekilnojamojo turto kainos (CPK 182 str. 1 p.), tad pateiktas įrodymas (CPK 314 str.) yra pasenęs ir teisėjų kolegiją juo nesivadovauja. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas-sandėlis ir kiemo statiniai yra įkeisti hipotekos kreditoriui ir jau 4 kartus areštuoti. Kalbant apie atsakovo valdomas transporto priemones, iš atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos suvestinės (b. l. 185) paaiškėjo, kad nuosavybės teise jis turi 7 automobilius, kurių vertė svyruoja nuo 2 734 Lt iki 6 716 Lt, ir 1 automobilį, kurio vertė siekia 13 179 Lt, tuo tarpu trys automobiliai, kurių bendra vertė yra 134 805,72 Lt, naudojami lizingo būdu. Į balansą atsakovas įtraukė ir lizinguojamus automobilius, nors to daryti neturėjo teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kseda v. UAB „Bleiras“, bylos Nr. 2-1477/ 2009). Pasak atsakovo, jis turi trumpalaikio turto už 774 630 Lt. Pagrindiniai trumpalaikio turto objektai - atsargos už 574 610 Lt ir 157 200 Lt pirkėjų skolos – sudaro net 43 % atsakovo nuosavo turto [(574 610 Lt + 157 200 Lt) ÷ 1 724 586 Lt]. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kokia ūkine-komercine veikla užsiima atsakovas; nuo kada, kodėl jis sandėliuoja tokios didelės apimties atsargas ir t.t., ir nepadarė atitinkamų išvadų, susijusių su atsakovo veiklos perspektyva. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, didesnę kreditorių ir debitorių dalį atsakovas nurodė itin abstrakčiai (pvz., kiti tiekėjai -146 813 Lt, kiti pirkėjai – 72 898 Lt), kas užkerta kelią patikrinti, ar kontrahentai egzistuoja, ar atsakovas nurodė visus kreditorius ir debitorius, koks yra realus prievolių dydis. Taip pat reikia pažymėti, jog atsakovo tiekėjų pageidavimai nebloginti atsakovui veiklos sąlygų neturi teisinės reikšmės.

15Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neišsiaiškino realios atsakovo turtinės būklės ir bylos esmė liko neatskleista. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikinama kaip de facto nepagrįsta, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas su atsakovo finansiniais pajėgumais susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas inter alia turi aiškintis, ar į įmonės balansą įrašytas turtas yra atsakovo valdomas nuosavybės teisėmis; pareikalauti įrodymų, pagrindžiančių tam tikro turto vertę; nustatyti tikslų atsakovo kreditorių ir debitorių sąrašą, aiškintis atsakovo debitorių galimybes grąžinti atsakovui skolas; pareikalauti einamųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentų ir stebėti bendrus atsakovo turtinės būklės pokyčius, t. y. kaip kinta atsakovo skolos kreditoriams, debitorių skolos atsakovui, nuo ko priklauso atsakovo nuosavo kapitalo ir jo pradelstų vykdyti skolų santykis.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogava ir Ko“ iškėlimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai