Byla 2A-41-544/2009

4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

5teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora (buvusi AB „Gnoma“) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4806-811/2008 pagal ieškovo UAB „Eleta“ ieškinį atsakovui FM AB G.Steponkaus kontora (buvusi AB „Gnoma“) dėl 11 294,24 Lt skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9906,30 Lt skolą, 560 Lt palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme dienos, 827,94 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2007-01-08 sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui pagaminti 15 kubinių metrų medinių tašų, kurių vieno kubo kaina 800 Lt be PVM. Ieškovas sutartyje nustatytu terminu sumokėjo 7000 Lt avansą. Atsakovas užsakymo neįvykdė, tačiau iki šiol avanso negrąžino, todėl praturtėjo ieškovo sąskaita. CK 6.210 str. pagrindu atsakovas ieškovui turi sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už avansu sumokėtą 7000 Lt sumą nuo 2007-02-28 iki 2008-06-30, kas sudaro 560 Lt. Be to, 2005-01-12 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti po 1,05 Lt už vieną kilometrą. Ieškovas suteikė atsakovui krovinio gabenimo paslaugas, tačiau atsakovas už krovinio nugabenimą iki šiol nesumokėjo 2299,84 Lt. Kadangi šalys Sutarties 2.3. punkte nustatė 0,2 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, tai nuo minėtos sumos delspinigiai už 180 dienų sudaro 827,94 Lt. Skaičiuodamas delspinigius elgiasi sąžiningai, nes juos paskaičiavo senaties termino ribose. Pagal PVM sąskaitą faktūrą ABE Nr. 0000247 pardavė atsakovui 4,52 kubinių metrų dilių, už kurias jis privalėjo sumokėti 2632,13 Lt, tačiau atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 606,46 Lt.

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 11294,94 Lt skolos, 338,83 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei 18,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 93-96). Teismas nustatė, kad šalys 2005-01-12 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui jo perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti ieškovui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Tuo pačiu sutartyje buvo nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas šios sutarties pagrindu suteikė atsakovui krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovui buvo išrašyta 2006-09-07 sąskaitą faktūrą 2299,84 Lt sumai. Teismas nurodė, kad sudariusios sutartį šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, sutarties nė viena iš šalių neginčijo, sutartis sudaryta teisėtai ir yra galiojanti, todėl, vadovaudamasis CK 6.189 str. 1 d., teismas patenkino ieškovo prašymą pagal minėtą sutartį priteisti ne tik pagrindinę skolą, bet ir delspinigius už 180 dienų, kas sudaro 827,94 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas iš UAB „Palinkusi liepa“ 2006-09-13 pirko 4,52 kubinių metrų dilių už 2506,79 Lt. Atsakovo mokėtiną už diles 606,46 Lt skolą teismas laikė įrodyta. Teismas taip pat nustatė, kad šalys 2007-01-08 sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagaminti 15 kubinių metrų medinių tašų, o ieškovas 2007-01-10 sumokėjo atsakovui 7000 Lt avansą, kurį atsakovas sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2007-02-28, tačiau, nors sutartyje numatytų medinių tašų kiekio nepagamino, negrąžino ieškovui avansu sumokėtų 7000 Lt ir nepagrįstai naudojosi jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteisė 7000 Lt pagal sutartį sumokėto avanso. Teismas pripažino, kad likusi atsakovo mokėtina skola ieškovui yra 9906,30 Lt ir kad atsakovas pažeidė prievolę, nes neįvykdė sutartyje numatytų sąlygų, praleido prievolės įvykdymo terminą. Pripažino, kad nuo to laiko, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 1, 2 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Iš atsakovo teismas priteisė įstatymų nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 7000 Lt sumą nuo 2007-02-28 iki 2008-06-30, kuri sudaro 560 Lt (CK 6.210 str. 2 d.). CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d. str. pagrindais teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

10Apeliaciniu skundu atsakovas FM AB G.Steponkaus kontora (buvusi AB „Gnoma“) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimo dalį dėl 2299,84 Lt skolos, 827,94 Lt delspinigių priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2005-01-12 tarp šalių buvo sudarytas tik preliminarus susitarimas ateityje teikti krovinių vežimo paslaugas, o ne vežimo sutartis. Nurodė, kad vežimo sutartis yra realinė sutartis, kuri laikoma sudaryta, kai siuntėjas perduoda krovinį vežėjui, kad šis nugabentų krovinį į paskirties vietą. Pagal CK 6.808 str. 2 d., Kelių kodekso 29 str. 1 d., vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. CMR 4 str. numato, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad 2005-01-12 sutarties pagrindu suteikė atsakovui krovinio vežimo paslaugos, o važtaraštį į bylą pateikė su trūkumais, kas kelia abejonių dėl dokumento tikrumo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nors krovinio vežimo sutarties sudarymo faktą galima patvirtinti tik dokumentais. Nenustačius vežimo sutarties sudarymo fakto, negali būti priteisti delspinigiai pagal sutartį. Be to, teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatų ir nesumažino ieškovo reikalaujamų delspinigių sumos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi šio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per didelės netesybos, be to, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog patyrė nuostolių dėl nesumokėtų sumų. Teismas be pagrindo plečiamai aiškino CK 6.189 str. nuostatą, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, nesiedamas jo su CK 6.73, 6.258 str. normomis, nepagrįstai motyvavo atsisakymą mažinti delspinigius tuo, kad šalys yra verslininkai. Teigia, kad teismas pažeidė civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias normas, kadangi bylą nagrinėjant teisme pasikeitė atsakovo buveinė, tačiau byla nebuvo perduota nagrinėti kitam teismui. Rezoliucinėje dalyje neteisingai apskaičiuota priteista suma.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nes jo motyvai nepagrįsti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas tinkamai išsprendė bylą skundžiamojoje dalyje, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nors atsakovas teigia, kad pateiktasis važtaraštis negalioja dėl gramatinės klaidos, tačiau šio dokumento neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiu dėl suklastojimo, nepateikė tokią prielaidą patvirtinančių įrodymų. Ieškovui priteistų delspinigių dydis pagrįstas, kadangi delspinigiai paskaičiuoti tik už 180 dienų, nors atsakovas uždelsė atsiskaityti daugiau nei 22 mėnesius. Įvrtinus finansinę padėtį šalyje, apyvartinių lėšų trūkumą, delspinigiai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Ieškinys pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą, nurodytą juridinių asmenų registre, o jos pasikeitimas įregistruotas po bylos iškėlimo 2008-09-19. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė bylą iš esmės, neperduodamas jos kitam teismui.

12Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2008-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas dalyje dėl delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, dėl skaičiavimo apsirikimo bei atsižvelgiant į mažintinus delspinigius, keistina galutinė iš atsakovo priteisiama suma. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija neapsisako dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

13Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniams teismingumui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui tik CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Gnoma“ buveinė juridinių asmenų registre bylos iškėlimo metu bei nagrinėjimo stadijoje buvo nurodyta J.Janonio g. 30a, Panevėžyje (b. l. 7-10). Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad Juridinių asmenų registre duomenys apie jo buveinės pasikeitimą buvo įregistruoti tik 2008-09-19, kai tuo tarpu ieškinys teisme priimtas 2008-07-11 (b. l. 3-5, 88-89). Apeliantas klaidingai aiškina CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą. Teismas turi perduoti bylą kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti reikalingi bylai išnagrinėti įrodymai, kurių dauguma kaip tik ir buvo sudaryti ir vykdomi Panevėžyje, neiškilo trukdžių dėl įrodymų išreikalavimo bei rinkimo. Todėl pripažintina, kad nebuvo tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dalies dėl delspinigių pagal 2005-01-12 sutartį priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimo iš pažeidusios sutarties sąlygas šalies dydžio nustatymo klausimus, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pilnai ir ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo skolą, palūkanas, delspinigius, dėl skaičiavimo apsirikimo neteisingai nurodė galutinę priteistiną sumą. Kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų minėtus klausimus išspręsti apeliacinėje instancijoje, sprendimas keistinas mažinant priteisimų delspinigių dydį, perskaičiuojant galutinę iš atsakovo priteistiną sumą (CPK 327 str., 329 str. 1 d.). Šią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi šiais įrodymais, argumentais ir motyvais.

15Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2005-01-12 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui jo perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir pristatyti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti ieškovui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Šalys sutarė, kad siuntėjas už krovinio vežimą vežėjui moka 1,05 Lt už vieną kilometrą (b. l. 15). Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio nustatyta, kad siuntėjo AB “Gnoma” krovinys, pakrautas 2006-09-01 Panevėžyje į ieškovui priklausantį automobilį Fiat Ducato, v. n. BNM 452, buvo nuvežtas ir 2006-09-03 iškrautas Čekijoje, Brno mieste (b. l. 59-60). Krovinio vežimo paslaugų suteikimo faktą patvirtino ir liudytojo V.Pranulio parodymai, kuris parodė, kad asmeniškai vyko į Brno miestą Čekijoje (b. l. 89-92). Ieškovas atsakovui už suteiktas krovinių vežimo paslaugas pateikė apmokėjimui 2006-09-07 sąskaitą faktūrą 2299,84 Lt sumai (b. l. 16). Nors ant šios sąskaitos nėra atsakovo įgalioto asmens parašo, dėl ko tiksliai negalima nustatyti, kada prasidėjo Sutarties 2.2, 2.3 punktuose numatyti terminai (b. l. 15), tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti pagal šią sąskaitą ir sumokėti delspinigius, nes iš esmės tarpusavyje sutampantys ieškovo pateikti duomenys apie atsiskaitymus su atsakovu (b. l. 21) ir abiejų šalių įgaliotų asmenų pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas 2007-12-31 dienai neabejotinai įrodo, kad šiai dienai minėta sąskaita faktūra 2299,84 Lt sumai atsakovo jau buvo gauta ir įtraukta į abiejų šalių finansinės apskaitos duomenis (b. l. 57). Ieškinys pareikštas 2008-07-09, todėl ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių priteisimo pagal minėtą sutartį už 180 dienų. Apeliantas teisingai nurodo, kad važtaraštyje nurodyta 2009-09-01 data prieštarauja krovinio pakrovimo datai bei krovinio gavimo datai, tačiau tai yra aiški apsirikimo klaida, nurodytas būsimas laikas. Teismas šioje dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje yra įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinį įsitikinimą turi suformuoti byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar yra aplinkybių, pagrindžiančių arba ne pareiškėjų prašymą. Įrodymų vertinimas yra susijęs įrodymų pakankamumo problema. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant. Kadangi atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinio vežimo sutartis nebuvo sudaryta, o krovinių vežimo paslaugos nebuvo suteiktos, nepateikė, pripažintina, kad teismo sprendimo dalis dalyje dėl skolos už suteiktas vežimo paslaugas priteisimo teisėta, pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

16Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusius prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str.2d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, pagal 2005-01-12 sutartį už sutartyje nustatytu terminu neapmokėtą 2006-09-07 PVM sąskaitą – faktūrą 2299,84 Lt sumai, priteisdamas 0,2 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo skolingos sumos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ir priteisė aiškiai per didelius delspinigius. Esant tokioms aplinkybėms delspinigiai mažintini.

17Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismo pareigą kontroliuoti netesybų dydį įtvirtina ir teisminė praktika. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes - prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma ir kitus kriterijus. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl apmokėjimo už prekes ir paslaugas tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio. Teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad minimaliais nuostoliais yra pripažintini 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai. Parenkant konkretų mokėtiną netesybų dydį atsižvelgiama į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. 2005-01-12 šalys sudarė sutartį, pagal kurios 2.3 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ieškovo priskaičiuotas ir byloje neginčijamas delspinigių dydis už 180 dienų yra 827,94 Lt. Pripažintina, kad netesybos atsirado iš ilgalaikių šalių sutartinių santykių, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į minėtus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, pripažintina, kad netesybų dydis mažintinas iki 0,1 procento, kas sudaro 413,97 Lt. Tai atitinka ir foemuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu (pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).

18Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai apskaičiuota iš atsakovo ieškovui priteisiama suma. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs teisės klausimus dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, neteisingai apskaičiavo galutinę priteistiną sumą ir vietoje 11294,24 Lt skolos iš atsakovo priteisė 11 294,94 Lt (b. l. 93-96). Minėtas apsirikimas taisytinas. Pakeitus priteistinų netesybų dydį, perskaičiavus iš atsakovo priteistiną galutinę sumą, nustatytinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).

19Pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 18,80 Lt (b. l. 96). Ieškovas yra sumokėjęs valstybei 338,83 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6), turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 56). Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo valstybei 94 Lt žyminio mokesčio. (b. l. 90). Už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 900 Lt (b. l. 98). Kadangi procesinis sprendimas priimamas ir keičiamas iš dalies, tai, keičiant sprendimą, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 293,97 Lt žyminio mokesčio, 867,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo naudai bei 16,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš ieškovo priteistina 2,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai iš ieškovo atsakovui priteisiama 12,45 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovo ieškovui – 780,84 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovo turėtų atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų dydis atitinka LR Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius.

20 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

22Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir išdėstyti taip:

23„ Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora ( - ) ieškovui UAB „Eleta“ ( - ) 10 880,27 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų 27 ct) skolos, 293,97 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus 97 ct) žyminio mokesčio, 867,60 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora į valstybės biudžetą 16,31 Lt (šešiolika litų 31 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Priteisti iš ieškovo UAB „Eleta“ į valstybės biudžetą 2,49 Lt (du litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

26Priteisti iš ieškovo UAB „Eleta“ atsakovui FM AB G.Steponkaus kontora 12,45 Lt (dvylika litų 45 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

27Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora ieškovui UAB „Eleta“ 780,84 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų 84 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
4. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 8. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9906,30 Lt skolą, 560 Lt palūkanų... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškinį patenkino... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas FM AB G.Steponkaus kontora (buvusi AB „Gnoma“)... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 12. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2008-11-11 Panevėžio... 13. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo... 14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 15. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą... 16. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią... 17. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos... 18. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje... 19. Pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 18,80 Lt (b. l.... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 22. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d.... 23. „ Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora ( - ) ieškovui... 24. Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora į valstybės biudžetą... 25. Priteisti iš ieškovo UAB „Eleta“ į valstybės biudžetą 2,49 Lt (du... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Eleta“ atsakovui FM AB G.Steponkaus kontora... 27. Priteisti iš atsakovo FM AB G.Steponkaus kontora ieškovui UAB „Eleta“...