Byla 2-613-994/2017
Dėl akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ atstovui advokatui V. G., bankroto administratoriui A. S., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik grupė“ atstovui advokatui J. V., vadovui G. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“ ieškinį atsakovams UAB „Baltik grupė“ ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2016-05-25 (1 t., b. l. 97-102), prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-05-25 priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą tarp atsakovų bei ieškovo, priteisti iš atsakovo UAB „Baltik grupė“ 4 840 Eur nuostolių ir įpareigoti atsakovą UAB „Baltik grupė“ per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš ieškovo krovinio vežėjo UAB „G. L.“ krovinio važtaraščio serija GL Nr. 0021541 pagrindu 2015-07-10 ieškovui pristatytą įrenginį, kuris nebuvo pirktas 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo UAB „Baltik grupė“. Teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimą dėl įpareigojimo vykdymo, nurodė atsiimti prašomą įrenginį, kurio identifikacija: modelis ( - ) serijos Nr. 0434, pagaminimo data – 2016-06 Ieškinyje nurodo, kad ieškovui nebuvo pristatytas spurgyčių gaminimo įrenginys, kurio identifikavimo kodas ( - ) iki šio momento, kuris nupirktas iš atsakovo UAB “Baltik grupė“, pirkinį finansuojant AB SEB bankui. Byloje pateiktas 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktas yra klaidingo turinio, kadangi pasirašytas dėl to, kad būtų užtikrintas sandorio finansavimas pagal banko ir ieškovo 2015-05-04 finansinio lizingo sutartį Nr. 2015-040353, tad šis aktas yra apsimestinis, nes ieškovas negavo banko įgyto įrenginio. Ieškovas neturėjo teisės keisti šio akto turinio (pirkimo-pardavimo sutarties 5 p.). Atsakovas žodžiu geranoriškai įsipareigojo po akto pasirašymo pristatyti ieškovui spurgyčių gaminimo įrenginį ( - ). Perdavimo-priėmimo akte nurodyta kita prekės kaina – 7 175,30 Eur, o spurgyčių gaminimo įrenginio kaina buvo 4 840 Eur, akte nenurodyta sutarties data ir numeris. Tad šis aktas negali būti laikomas pirkimo-pardavimo sutarties neatskiriama dalimi. Atsakovas 2015-07-10 ieškovui pristatė kitokį įrenginį, kuris neatitinka 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties turinio. Bankas kaip prekės pirkėjas taip pat neatliko pareigų tinkamai ir pateikė netinkamos formos perdavimo-priėmimo aktą. Byloje nėra pateiktas įrenginio gabenimo iš Vilniaus į Palangą važtaraštis, kas taip pat įrodo, kad perdavimo-priėmimo aktas yra apsimestinis šalių pasirašytas sandoris. Pardavėjas tik 2015-07-10 per krovinių vežėją UAB „G. L.“ krovinio važtaraščio serija GL Nr. 0021541 pagrindu pristatė ieškovui kitą įrenginį, kuris nebuvo numatytas 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutartyje. Minėtame važtaraštyje nėra nurodytas spurgyčių gaminimo įrenginys. Dėl minėtų pardavėjo (UAB „Baltik grupė“) veiksmų ieškovas patyrė 4 840 Eur nuostolių, sumokėtų AB SEB bankui, kadangi sumokėjo bankui už įrenginį, tačiau jo iš pardavėjo negavo. Ieškovas teikė atsakovui UAB “Baltik grupė” pretenziją dėl sutarties nutraukimo, tačiau nesutiko nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus. Dabartiniu metu ieškovas yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus bankui, kylančius iš 2015-05-04 finansinio lizingo sutarties.

5Atsakovas UAB „Baltik grupė“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 112-115) nurodė, kad AB SEB bankas ir UAB „Baltik grupė“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2016-040353, kurioje buvo apibrėžtas sutarties dalykas, o sutarties 2.1 punkte nurodyta sutarties kaina – 7 175,30 Eur. Tokia suma ir identifikaciniai kodai yra nurodyti ir ieškovo ginčijamame perdavimo-priėmimo akte. Įranga pagal sutartį (3.1 p.) turėjo būti pristatyta iki 2015-05-31, tad atrodo keista, kad iki 2015-07-27 (kuomet atsakovas gavo pranešimą iš ieškovo) ieškovas nereiškė pretenzijų, negavus įrenginio. Ieškovas nepagrindžia jokių įrodymų, kad ginčijamas aktas buvęs sudarytas dėl apgaulės, dėl smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl jo esminio suklydimo ir pan. Atsakovas įrangą ieškovui pristatė savo įmonės transportu iš Vilniaus į Palangą, todėl joks važtaraštis net ir neturėjo būti sudaromas ir pasirašomas. Ieškovo nurodomas 2015-07-10 važtaraštis Nr. 0021541 liudija, kad pagal šį važtaraštį buvo pristatyta tešla, o ne kitas įrenginys. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo siųsti dar vieną įrenginį ieškovui. Teismui pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad įrangos negavo, nors yra pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą. Akivaizdžiai meluoja, kad važtaraščio Nr. 0021541 gavo kitą įrenginį, nors pats ranka įrašė pastabas, kad buvo pristatyta tešla. Prašo skirti ieškovui 5 792 Eur baudą, paskiriant 2 896 Eur atsakovo naudai, o ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 116-124) nurodė, kad 2015-05-04 tarp banko ir ieškovo buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2015-040353, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas finansinis lizingas, skirtas spurgų gaminimo įrangai įsigyti. Pagal 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkto nuostatas, lizingo lėšomis finansuojamo turto specifikacija nurodyta pardavėjo ir kliento raštu suderintame ir pirkėjui (šiuo atveju bankui) pateiktame komerciniame pasiūlyme, kurio pagrindu apibrėžiamas pirkimo-pardavimo sutarties ir tuo pačiu lizingo sutarties dalykas. Ieškovas siekė įsigyti spurgų gaminimo įrangą – konditerinį šaldomą stalą (id. Nr. ( - ) už 1 355,20 Eur), spurgyčių – donatsų įrengimą (id. Nr. ( - ) už 4 840 Eur) ir planetarinį mikserį Plutone 20 (980,10 Eur). Tad bendra sutarties kaina – 7 175,30 Eur, iš kurios banko finansuota dalis – 4 305,18 Eur, o 2 870,12 Eur ieškovo nuosavos lėšos. Tiek specifikacijoje, tiek ginčijamame 2015-05-25 priėmimo-perdavimo akte, tiek ir atsakovo išrašytoje 2015-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NBG00179 įsigijimo kaina yra papildomai detalizuota pagal atskirus įrengimus, o ginčo akte yra nurodyta galutinė visos įrangos kaina. Ginčo akte ieškovas patvirtino, kad priimto turto komplektacija atitinka specifikaciją, tad patvirtino, kad yra visi įsigyjamos įrangos komponentai. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo akte yra nurodyta kita prekės kaina ir kad šis aktas neatitinka pirkimo pardavimo sutarties turinio ir specifikacijos. Pagal pirkimo pardavimo sutarties 5.1 punktą, paruošto eksploatacijai turto perdavimas pirkėjui įforminamas dvišaliu pardavėjo ir kliento (ieškovo) pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu. Bankas ginčijamo akto nepasirašė ir neturėjo pasirašyti. Be to, pagal lizingo sutartį, įsigyjamą turtą ir su tuo susijusią dokumentaciją iš pardavėjo atsiima ir visus su turto priėmimu susijusius dokumentus pasirašo klientas, kuris turi apžiūrėti ir įsitikinti, kad turtas atitinka pirkimo sutarties sąlygas (4.5, 5.2.1, 5.3 p.). Pats ieškovas, prieš priimdamas turtą, privalėjo įsitikinti, ar turtas atitinka specifikaciją, yra nepažeistas, kokybiškas. Ginčijamas aktas buvo parengtas vadovaujantis išimtinai pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis bei visų šalių parašais patvirtinta specifikacija. Ieškovas neprivalėjo pasirašyti akto, jei jis neatitiko faktinių aplinkybių, t. y. ieškovas nebuvo gavęs specifikacijoje nurodyto turto arba turtas neatitiko specifikacijos. Be to, galėjo nurodyti pastabas dėl turto trūkumų. Vadovaujantis lizingo, pirkimo-pardavimo sutartimis, ieškovui gera valia pasirašius ginčijamą perdavimo-priėmimo aktą ir atsakovui išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NBG00179, bankas privalėjo įvykdyti savo kaip pirkėjo ir lizingo davėjo pareigas – pervedė pardavėjui (atsakovui) 7 175,30 Eur sumą. Bankas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti kliento raštiško patvirtinimo, kad lizingo lėšomis finansuojama įranga yra gauta. Ieškovas yra įvykdęs lizingo sutartį ir lizingo sutartis yra pasibaigusi, o bankas vienašaliu 2016-05-25 perdavimo nuosavybės aktu perdavė ieškovo nuosavybėn turtą. Bankas nėra ginčo akto šalis, jo nepasirašė ir neprivalėjo pasirašyti, o visos teisės, kylančios iš pirkimo-pardavimo sutarties, šiuo metu priklauso ieškovui.

7Trečiasis asmuo UAB „Gordon logistics“ atsiliepime į pradinį ieškinį (b. l. 63-64) nurodė, kad jis neturi suinteresuotumo byla, nes pretenzijų iš šalių gauta nebuvo. 2015-07-09 iš UAB „Baltic grupė“ sandėlių Dariaus ir Girėno g. 187 į UAB „G. L.“ sunkvežimį buvo pakrautas krovinys ir pagal atsakovo pateiktą informaciją užpildytas krovinio važtaraštis Serija GL Nr. 0021541. Ieškovo atstovas priėmė krovinį, nereiškė pastabų, kad krovinys galimai ne tas, kurį turėjo gauti. Pastabose buvo nurodyta, kad „tešlos kibirai užklijuoti, tešla išbėgusi į dėžę (nepanaudojamai), kas leidžia susidaryti įspūdį apie krovinio ar jo dalies turinį. Prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad dėl dviejų prekių ginčo nėra, kilo ginčas dėl spurgyčių gaminimo aparato, nes nebuvo daiktas pristatytas ieškovui. 2015-07-10 UAB „G. L.“ pristatė visiškai kitą įrenginį (spurgyčių gaminimo aparatą), o ne pagal sutartį, be to vėluojant vykdyti sutartį. 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktą pasirašė tik dėl to, kad buvo su atsakovu susitarimas, kad UAB „Lyvus“ pasirašys aktą, kad būtų pagrindas gauti finansavimą iš lizingo gavėjo atsakovui. Aktas pasirašytas ne vienu metu, siunčiant aktą su vienu parašu iš Vilniaus į Palangą. Aktas – apsimestinis sandoris, nes negavus prekės (spurgyčių aparato), pasirašė 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktą. Pateikta ieškovo į bylą nuomos sutartis neįrodo, kad buvo įrenginys pateiktas ieškovui 2015 m. gegužės 24 dieną. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ne tas įrenginys buvo pateiktas ieškovui bei galimai naudotas. Apibraižytas, raudonais dažais numeriai užrašyti. Nėra įrodymų, kad buvo pateiktas ieškovui sutartyje identifikuotas įrenginys. Neatitinka modelio numeris, kuris buvo numatytas sutartyje ( - ). Nuostoliai kaip prekės kaina ir mokėtos palūkanos, bet prašo tik sumokėtą kainą. Nenaudojo ieškovas daikto, nes ne tą modelį gavo. Jo nepakavo ir kreipėsi su reikalavimu grąžinti pinigus. Šaldomas stalas buvo pristatytas, bet nežino kada, o mikserį atsiėmė ieškovas Vilniuje. Buvo užsakytas ( - ), o pristatytas ( - ) Modeliai skiriasi, kas buvo pirktas ir kas pristatytas. LUX modelis su prekybiniu stikleliu, o atvežtas – pramoninis, be stiklo, ceche turi stovėti.

9Teismo posėdžio metu ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius papildomai paaiškino, kad ieškovas siekė įsigyti modelį LUX su vitrina, o gavo SLM modelį, pritaikytą gamybinėms patalpoms, be vitrinos. Daiktas turėjo būti tinkamai supakuotas, bet ne plėvele apvyniotas. Be to, matosi fizinis poveikis daiktui. Skaičiai ant daikto ne surinkimui skirti. Prekinė išvaizda norimo įsigyti buvo kitokia. Galimai abu aparatai geri, bet buvo aktuali vitrina (stiklas), tinkamas prekybai gatvėje.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad toks ieškinys akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis. L. J. leido sau pirkti įrangą be apsižiūrėjimo, nebuvo niekada gaminusi spurgyčių. Užsakytas įrenginys yra skirtas pramonei, bet ne prekybai gatvėje, pagal savo pajėgumus. Ieškovai nepagrindžia neatitikimo kokybei, nepagrindžia daikto kokybinių reikalavimų. Perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas stalas ir ginčo dėl to nekelia, tad akivaizdu, kad atvežė ir antrąjį įrenginį. Atvežė ginčo įrenginį 2015-05-25 (pirkimo-perdavimo aktas ir nuoma transporto priemonės įrodo). Aparato gamybos data gali būti netiksli, čia gamintojo veiksmai. Ant aparato tikrai ne inventoriniai numeriai, įrodymų nėra. Čia surinkimo momentu rašomi numeriai, kadangi tai pramoniniai įrenginiai, padedantys surinkti aparatus iš atskirų detalių. Įrenginiai išrinktame pavidale transportuojami. Atsakovas bandė tartis su ieškovu, kad sumokėtų už naudotas dienas ir grąžintų aparatą, jei kas nepavyksta, bet ieškovas nesutiko ir prašo žalos. Nėra pagrindo teigti, kad ne tas modelis pristatytas ieškovui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia, kad tai atsakovo perduotas įrenginys ieškovui. Tai nepaneigia perdavimo-priėmimo akto, esančio byloje. Tai ne tas aparatas faktinių aplinkybių protokole, kuris buvo perduotas ieškovui. Pramoniniai įrenginiai yra įsigyjami atsakovo, bet krovinio pervežimuose nėra detalizuojama, kokia įranga yra vežama, kokia identifikacija. Įrangos grupė turi savo kodą, bet ne kiekviena prekė. Sąskaitose neatsispindi įrangos modeliai. Spurgų gamybos aparatai yra gaminami Turkijoje ir juos gamina maža įmonė. Perka ne tiesiogiai iš gamintojo Turkijoje, bet iš kito subjekto Europoje. 2015-07-10 buvo pristatyta tešla, o atsakovas padėjo surasti gamintoją tešlos. 1 vnt. nurodytas važtaraštyje yra paletė ant kurios buvo sukrauti tešlos kibirai.

11Atsakovo vadovas paaiškino, kad negali teigti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovo parduotas daiktas. Buvo pateikta specifikacija, katalogas kartu su preke ieškovui. Ieškovas įsigijo pramoninio tipo aparatą. Nufotografuotas yra dozatorius, kaip atskira detalė, bet ne aparatas. Gali skirtis modeliai dozatoriaus ir aparato. Dozatoriumi galima taip pat naudotis be kitos aparato dalies. Pas ieškovą yra įrenginys ne atsakovo teiktas. Atsakovas nėra vienintelis atstovas šio gamintojo Lietuvoje. Atsakovas yra ir tokio tipo aparatą pardavęs, kuris užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Abu aparatai niekuo nesiskiria iš gamybos pusės. Teikė ieškovui ( - ) LX, o sutartyje yra prekės kodas, bet ne modelis – T300LUX. Prekės kodas tik atsakovo kainininke atsispindi, bet ne įrenginio modelio kodas. Gavo įrengimą 2015 m. gegužės pradžioje ir pristatė ieškovui gegužės 25 dieną. Iš vadovės jokių pretenzijų negavo iš karto, kai pristatė įrenginį ir buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas. Pretenzijos atsirado 2015 m. liepos mėnesį, kai nesugebėjo spurgų pagaminti. V. N. parodė ieškovo vadovės laišką, kad nesigauna spurgos. Pati vadovė nesugebėjo užtikrinti specialaus apmokymo užtikrinimo. Kartu su įrenginiu buvo pateiktas katalogas ir specifikacija. Kataloge nėra modelio ( - ), nes tai prekės kodas. Ieškovo vadovė rinkosi pagal www.youtube.com demonstruojamą vaizdo medžiagą. Stiklas (vitrina) turi būti papildomai užsakomas, bet ieškovo vadovė to nepageidavo. Vadovė bandė naudotis aparatu, o kai nesigavo, tada ir tešlą siuntėsi. Apatinė aparato dalis (gaminimo stalas) ne atsakovo pristatyta ieškovui. Pristatinėjo ne tokį aparatą. Vežė ( - ) Tezgahli ieškovui (katalogo duomenys). Dozatorius atsakovo vežtas, bet kita dalis (stalas) ne atsakovo vežtas. Teiktame komerciniame pasiūlyme ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra tapatus stalas. Įrenginys į Lietuvą buvo įvežtas 2015 m. gegužės pradžioje. ( - ) (modelio Nr.) turėtų būti ir ant įrenginio įspaustas, bet ne prekės kodas T300LUX. Prekės kodas aktualus buhalterijai. Modelio – ( - ) pagal katalogą nėra. 2015-05-25 PVM sąskaita faktūra išrašyta visiems įsigytiems daiktams, o 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktu perduoti likę du daiktai, nes vieną daiktą atsiėmė anksčiau ieškovo vadovė. LUX nurodo įrenginio visumą (dozatorius ir stalas).

122017-01-13 teismo posėdžio metu, apklausta kaip liudytoja L. J., buvusi įmonės vadovė, įmonei 2016-10-07 nutartimi iškėlus bankroto bylą Nr. B2-629-265/2017, paaiškino, kad įmonė vykdė maisto prekybos ir gamybos veiklą. 2015 metų pavasarį ieškojo įrengimo spurgų gamybai ir susirado atsakovą. Buvo lizingo davėjo finansuoti trys įrengimai – mikseris, šaldomas stalas ir spurgų gaminimo aparatas. Atsakovas šaldomą stalą atvežė atsakovo atstovas iki 2015-05-31, kaip buvo numatyta sutartyje, mikserį atsiėmė patys Vilniuje gegužės vidury, o spurgų gaminimo įrenginį pristatė UAB „G. L.“ 2015-07-10, tačiau priimdama įrenginį jokių pastabų važtaraštyje nepažymėjo, išskyrus apie išbėgusią tešlą. Ginčo perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, pristačius prekes. Jis pasirašytas anksčiau, siunčiant jį paštu. Buvo tartasi žodžiu su atsakovu, kad pasirašys aktą anksčiau dėl atsakovo greitesnio finansavimo už parduodamas prekes. Buvo gautas panaudotas įrenginys, nes pažymėtas raudonai „19” inventorinis numeris ant įrenginio, be to SLM modelis (katalogo duomenys) neturi sukimo alkūnės, o įrenginys pristatytas su papildoma detale. Buvo kartą pabandyta dirbti su aparatu, bet nepavyko, technologas apmokymui nebuvo atvykęs. Pripažino, kad jos klaida, priimti įrenginį, jo nepatikrinus.

13L. N. Jakštonytė, atsakovo vadybininkė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pasirašė ginčo 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktą ir perdavė jį Tomui, atsakovo darbuotojui atsakingam už sandėlį. Neatsimena, kas ir kaip perdavė perdavimo-priėmimo aktą ieškovo atstovei.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad UAB „Baltik grupė“ paruošė 2015-04-27 komercinį pasiūlymą ieškovui dėl spurgų gaminimo įrenginių įsigijimo (b. l. 7). Remiantis šiuo šalių suderintu ir pasirašytu komerciniu pasiūlymu, tarp atsakovo AB SEB banko (pirkėjo), atsakovo UAB „Baltik grupė“ (pardavėjo) ir ieškovo (klientas) buvo pasirašyta 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP2015-040353 (b. l. 4-6), kuria bankas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti pardavėjui (UAB “Baltik grupė”) už turtą sutarties kainą 9 punkte nustatyta tvarka (8.1.4 p.). Tarp AB SEB banko ir ieškovo buvo pasirašyta 2015-05-04 Finansinio lizingo sutartis Nr. 2015-040353, kuria buvo suteiktas 4 305,18 Eur finansavimas ieškovui spurgų gaminimo įrangai įsigyti, nes 2 870,12 Eur sumą sumokėjo pats ieškovas (b. l. 37-40). 2015-05-25 buvo pasirašytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Baltik grupė“ priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo buvo patvirtinta, kad UAB „Baltik grupė“ perduoda AB SEB banko nuosavybėn ir UAB „Lyvus“ valdyti ir naudotis finansinio lizingo pagrindais turtą – Spurgų gaminimo įrangą, ident. Nr. ( - ), ( - ) (b. l. 53, 61), kurio pagrindu bei atsakovo UAB “Baltik grupė“ išrašytos 2015-05-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. NBG00179 (b. l. 59) pagrindu, AB SEB bankas sumokėjo UAB „Baltik grupė“ (pardavėjui) 7 175,30 Eur sumą (b. l. 62). Banko teigimu atsiliepime į patikslintą ieškinį, šiai dienai ieškovas yra įvykdęs lizingo sutartį ir sumokėjęs visas įmokas, todėl bankas yra išsiuntęs 2016-05-25 perdavimo nuosavybėn aktą. Dėl 2015-05-25 priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu

16Ieškovas byloje įrodinėdamas, jog negavo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo (pardavėjo) įsipareigotos perduoti spurgų gaminimo įrangos, kurios identifikavimo Nr. ( - ), ginčija 2015-05-25 perdavimo –priėmimo aktą (t. 1, b. l. 53), pasirašytą ieškovo vadovės L. J. ir atsakovo atstovės vadybininkės N. J., teigiant, kad toks akto pasirašymas yra apsimestinis, susitarus šalims pasirašyti aktą ieškovui dar negavus prekės tam, kad atsakovas (pardavėjas) kuo skubiau gautų finansavimą iš lizingo davėjo, t. y. atsakovo AB SEB banko. Akto pasirašymas, anot ieškovo, nepagrindžia ginčo objekto – spurgų gaminimo įrangos ( - ) tinkamo perdavimo ieškovui 2015-05-25 dienai.

17Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008 ir kt.).

18Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatyme nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009 ir kt.). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

19Kaip matyti iš teismų praktikos išaiškinimų, pagal CK 1.87 straipsnį apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovas nenurodė kokį kitą sandorį pridengti buvo sudarytas ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas (1 t., b. l. 53), juolab kad minėtas aktas buvo pirkimo-pardavimo sutarties, kuris lizingo santykiuose yra „lydimasis“ sandoris, dalis, įpareigojęs lizingo davėją finansuoti pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovo argumentai, kad pasirašytu 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktu buvo siekiama skubaus prekių finansavimo pardavėjo (atsakovo) naudai, o ne fakto, gavus tinkamas prekes, patvirtinimo, neįrodo jokio kito apsimestinio sandorio pridengimo.

20Kita vertus, perdavimo-priėmimo akto nepripažinimas negaliojančiu, remiantis CK 1.87 straipsnio nuostatomis, nesuponuoja vertinimo, kad pats akto pasirašymas neginčijamai patvirtina ieškovo įsigytos ginčo prekės – spurgų gaminimo įrenginio – tinkamumą, ieškovo atstovei patvirtinus pirkimo-perdavimo akte, kad turtas, jo kokybė, komplektacija atitinka specifikaciją, jam yra suteikta visa Turto valdymui ir naudojimui reikalinga dokumentacija. Tiek liudytojos L. J. teikti paaiškinimai 2017-01-13 teismo posėdyje, įmonei iškėlus bankroto bylą, ir ją apklausus kaip liudytoją, jog 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas atsiuntus jį paštu ir pasirašytą išsiuntus atgal, tiek atsakovo darbuotojos liudytojos N. J., kuri kaip UAB „Baltic grupė“ atstovė bendravo dėl įsigyjamų prekių su L. J., 2017-01-13 teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad neatsimena, kas ir kaip perdavė ieškovo atstovei 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktą pasirašymui, tiek 2016-10-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas ieškovo ir atsakovo atstovių susirašinėjimas dėl pirkimo-pardavimo dokumentų originalų pristatymo per kurjerį bei jų kopijų siuntimo elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 48-50) leidžia vertinti, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas kartu su perduodama preke – spurgų gaminimo įrenginiu (dėl kitų dviejų įsigytų prekių ginčo šioje byloje nekyla), kai dėl ginčo prekės perdavimo laiko byloje taip pat kyla ginčas. Šios išvados darytinos įvertintus ir tai, kad N. J. pasirašiusi perdavimo-priėmimo akte nebuvo įmonės darbuotoja atsakinga už prekės pristatymą užsakovams, kas taip pat leidžia teigti, kad aktas jos pasirašytas ne prekės perdavimo–priėmimo momentu, dalyvaujant kartu ieškovo atstovei L. J.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010;).

21Vertinant faktinę aplinkybę, kada atsakovo (pardavėjo) buvo pristatyta ginčo prekė ieškovui UAB „Lyvus“, teismas pažymi, kad tik 2015-05-25 perdavimo–priėmimo aktas būtų vienintelis objektyvus įrodymus dėl ginčo prekės perdavimo 2015-05-25 dienai, tačiau įvertinus šio akto tikėtiną pasirašymo aplinkybių neatitikimą jo turiniui, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo aparatas buvo pristatytas 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu terminu iki 2015-05-31 (sutarties 3.1 punktas), t. y. 2015-05-25 ginčo šalių atstovams pasirašius 2015-05-25 perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovo pateikti įrodymai dėl transporto priemonės nuomos sutartis sudarymo (1 t., b. l. 187-193) taip pat neleidžia vertinti, kad būtent šia nuomota transporto priemone spurgų gaminimo įrenginys buvo pristatytas ieškovui, žinant, kad atsakovas buvo verslo subjektas, verčiantis prekyba, galėjęs nuomotą transporto priemonę naudoti įvairioms reikmėms. Kita vertus, ieškovui įrodinėjant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pardavėjui nepristačius ieškovui pirkimo-pardavimo sutartimi sulygto spurgų gaminimo įrenginio T300LUX, teismas sprendžia, kad šio fakto (spurgų gaminimo įrenginio pristatymo laiko) nustatymas ir konstatavimas nėra esminis byloje, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą. Dar daugiau, ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių) iš atsakovo priteisimo, pardavėjui pavėlavus pristatyti ieškovo įsigytą prekę, reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindžiant tik netinkamo įrenginio įsigijimo kaina, kuri yra sumokėta finansuotojui (lizingo davėjui). Dėl nuostolių priteisimo

22Kaip jau minėta, ieškovas, susiklosčiusiose santykiuose veikė kaip lizingo gavėjas, kurio naudai buvo įgytos prekės, finansuojant lizingo davėjui AB SEB bankui. 2015-05-08 Pirkimo-pardavimo sandoris buvo lydimasis sandoris lizingo santykiuose, sudarytas vykdant AB SEB banko ir ieškovo pasirašytą 2015-05-04 lizingo sutartį Nr. 2015-040353 (t. 1, b. l. 37-40, 170-178). Šiuo atveju ieškovas, kaip lizingo gavėjas, nebūdamas pirkimo-pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 str. 1 d.). esant lizingo santykiams bei lizingo gavėjui kreipiantis į lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendus dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą.

23Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas (pardavėjas) pardavė ne tos rūšies prekę, kurią ieškovas buvo užsakęs, t. y. spurgų gaminimo įrenginį ( - ), kurio modelis atsispindėjo 2015-04-27 pateiktame komerciniame pasiūlyme (t. 1, b. l. 7; t. 2, b. l. 36-37). Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, jis patyrė nuostolius (prekės įsigijimo kaina), kuriuos prašo priteisti iš ieškovo. Taigi, ieškovo ieškinys grindžiamas ieškovo sutartine civiline atsakomybe. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: ieškovo neteisėtus veiksmus, atsakovo patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos, ieškovo kaltę (CK 6.246- 6.249 str.). Pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas šiuo atveju turi įrodyti atsakovas (CPK 178 str.).

24CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

25Kaip paaiškino atsakovo atstovas vadovas teismo posėdžių metu ieškovui buvo pristatytas spurgų gaminimo įrenginys, kurio modelio numeris, remiantis prie bylos prijungto katalogo duomenimis, yra ( - ) Tezgahli ir tai atitiko 2015-04-27 komerciniame pasiūlyme pateiktą modelį (katalogo 2 lapas; 1 t., b. l. 7). O tai, kad ant ieškovui pateikto įrenginio nėra kodo ( - ), kuris numatytas komerciniame pasiūlyme, pirkimo-pardavimo sutartyje bei perdavimo-priėmimo akte nereiškia, kad ne to asortimento prekė pristatyta, nes ( - ) yra tik prekės, bet ne įrenginio modelio kodas, ką pagrindžia ir prie bylos prijungtas tokio tipo prekių katalogas (jame tokio modelio su kodu ( - ) nėra). Teismas, vertindamas faktinę aplinkybę, ar tos rūšies (asortimento) prekę, dėl kurios buvo susitarta iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, perdavė atsakovas ieškovui, pažymi, kad tiek antstolės R. V. 2016-10-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t 2, b. l. 28-62) konstatuota, tiek atsakovo vadovo 2017-03-15 teismo posėdžio metu patvirtinta, kad pas ieškovą esantis spurgų gaminimo įrenginys, užfiksuotas 2016-10-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei foto nuotraukomis (t. 2, b. l. 91) nėra identiškas komerciniame pasiūlyme nurodytajam. Vien žodiniai atsakovo atstovo paaiškinimai, kad ieškovui buvo nuvežtas komerciniame pasiūlyme nurodytas įrenginys (ko nepagrindžia objektyvūs įrodymai), tačiau dėl nežinomų priežasčių, anot vadovo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ne visiškai tokia įrenginio dalis – gaminimo stalas, leidžia teismui spręsti, kad ieškovui pristatytas spurgų gaminimo įrenginys neatitiko ieškovo išsirinktos prekės asortimento. Dar daugiau, atsakovo vadovas, teikdamas paaiškinimus dėl vitrininio stiklo, kaip esminės detalės, kurios trūksta, pripažino, kad paprastai vitrininiai stiklai užsakomi papildomai, nors ieškovui teiktame komerciniame pasiūlyme ši, kaip paaiškino buvusi vadovė, viena pagrindinių detalių (t. 2, b. l. 36) buvo numatyta. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo perduotas komerciniame pasiūlyme nurodytos komplektacijos įrenginys. Juolab kad nėra pagrindo abejoti, jog atsakovui prekiaujant Turkijos gamintojų įrenginiais, pas ieškovą taip pat esant Turkijos gamintojo įrenginiui, tačiau su skirtingomis sudedamosiomis dalimis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas įrenginys būtų kito pardavėjo, ką kvestionavo atsakovas. Nepaisant to, kad ieškovas byloje neįrodinėjo gauto įrenginio galimos veikimo kokybės neatitikimo, vadovaujantis technine specifikacija, vien faktas, kad byloje, teismo vertinimu, ieškovo įrodyta, kad įrenginys pagal pasiūlymą turėjo būti su vitrininiu stiklu, kas buvo aktualu ieškovui prekybai gatvėje, ko nėra gautame įrenginyje, gautame įrenginyje yra papildoma alkūnė, ko nenumatyta komerciniame pasiūlyme nurodytame įrenginyje bei kataloge prie SLM modelio, leidžia teigti, kad ieškovui pristatyta prekė neatitiko prekės specifikacijos, t. y. buvo pateikta ne to komplektiškumo prekė. Minėtos įrenginio detalės – vitrininis stiklas, gamybos stalo pobūdis taip pat sukimo alkūnės buvo aiškiai individualizuotos atsakovo pateiktame komerciniame pasiūlyme (1 t., b. l. 7; 2 t., b. l. 28-62).

26Kaip yra žinoma, įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai reiškia, jog išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

27Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, jog atsakovas (pardavėjas) jam perdavė netinkamo asortimento prekę. Kita vertus, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.), o ir asortimento neatitinkantys daiktai laikomi priimtais, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus (CK 6.332 str. 4 d.). Kaip matyti iš byloje pateikto 2015-07-27 pranešimo atsakovui (t. 1, b. l. 8-9), ieškovas protingu terminu pareiškė pardavėjui pretenziją dėl netinkamo daikto pristatymo, remiantis 2015-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis, nesant byloje objektyvių, patikimų įrodymų dėl ginčo įrenginio pristatymo laiko, remiantis pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis (sutarties 3.1 p.).

28Teismo vertinimo nekeičia ir tokios atsakovo įrodinėtos faktinės aplinkybės, kad galimai įrenginio netinkamumo faktu ieškovas pradėjo reikšti pretenziją tik tuomet, kai jam nepavyko tinkamai dirbti su įrenginiu, neturint tam patirties, kvalifikacijos ir pan. Tokios pozicijos neneigė buvusi vadovė, teikdama paaiškinimus, kad nepavyko su aparatu gaminti spurgų kartą pabandžius. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia pardavėjo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus tinkamai, perduodant tinkamo asortimento prekę, dėl kurios buvo susitarta.

29Konstatavus, kad atsakovas pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą ir perdavė ieškovui daiktą, neatitinkantį asortimento reikalavimo, sprendžia, kad toks atsakovo veikimas sąlygojo ieškovo patirtas išlaidas, sumokant lizingo davėjui, už asortimento reikalavimą neatitinkančios prekės įsigijimą, kas laikytina ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.247 str., 6. 249 str.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įmonė; nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos; šalių sudarytoje sutartyje dėl kaltės kitaip, nei nustato CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nesusitarta.

30Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už ginčo spurgyčių gaminimo aparatą ieškovas sumokėjo lizingo davėjui 4 840 Eur (t. 1, b. l. 7, 12-13, 119), tad ieškovui iš atsakovo priteistina 4 840 Eur suma kaip ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos (nuostoliai), apmokėjus lizingo davėjui netinkamo asortimento perduotos prekės kainą. Dėl netinkamos prekės atsiėmimo

31Reikšdamas reikalavimą įrangos pardavėjui dėl nuostolių atlyginimo, ieškovui sumokėjus visą netinkamos prekės kainą pagal lizingo sutarties įsipareigojimus, nebuvus galimybės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties, remiantis CK 6.573 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą atsiimti iš ieškovo pateiktą įrenginį (kurio identifikavimo duomenis patikslino teismo posėdžio metu, remiantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis) - modelio Nr. ( - ) Tipi – L. T., Seri No. 0434.

32Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui pateikė spurgyčių gaminimo įrenginį, neatitinkantį komerciniame pasiūlyme nurodyto komplektiškumo, atsakovas (pardavėjas) įpareigotinas per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti ieškovo bankroto administratoriaus saugomą įrenginį. Pardavėjas per protingą terminą, gavęs pranešimą apie atisakymą priimti prekes, turi atsiimti prekes arba nurodyti pirkėjui, ką su jomis daryti (CK 6.375 str. 2 d.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovui pateiktas spurgų gaminimo įrenginys iki šiol yra pas ieškovą (jį atstovaujantį bankroto administratorių). Neatmetama galimybė, kad ieškovas dėl daikto saugojimo gali patirti nuostolius, todėl yra pagrindas per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą savo lėšomis iš ieškovo pasiimti prekę – spurgų gaminimo įrenginį: Model ( - ) Tipi-L. T., seri No. 0434, pagaminimo data - 06 2016. Dėl atsakovu patraukto AB SEB banko pagrįstumo

33Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

34Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

35Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovo AB SEB banko įtraukimas į bylą yra perteklinis, jam nėra reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, o pareikštas materialusis reikalavimas dėl perdavimo-priėmimo akto nuginčijimo, aktą pasirašius ieškovui ir atsakovui, taip pat niekaip nesąlygoja atsakovo AB SEB banko teisių ir pareigų. AB SEB bankas neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nesant minėto akto šalimi. Lizingo sutartinių santykių ypatumai sąlygoja, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 str. 2 d., 6.571 str. 3 d., 6.573 str. 3 d.). Lizingo gavėjas turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių.

36Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

37Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi šios bylos kontekste, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.)

39Ieškovas patyrė 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 188,80 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 17, 103), 1 694 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 150,00 Eur išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 17, 103; 2 t., b. l. 148-154).

40Atsakovas UAB „Baltik grupė“ patyrė 1 391,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 143-148, t. 2, b. l. 69-78, 84-89).

41Atsakovas AB SEB bankas patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, rašant atsiliepimus į ieškinius (1 t., b. l. 169, 179-180).

42Trečiasis asmuo UAB „G. L.“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas.

43Atmetus ieškovo ieškinį atsakovo AB SEB banko atžvilgiu, atsakovui AB SEB bankui iš ieškovo priteistina 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, išlaidas apmokant iš bankroto administravimo išlaidų.

44Nepaisant to, jog ieškinys yra iš dalies patenkintas, sprendžiant dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo proporcingumo principo, nes šalių atstovų įdėtas darbas šioje byloje vertinamas vienodai reikšmingai. Kita vertus, ieškovo atstovo advokatas procesinis elgesys, tikslinant ieškinį paskirtų parengiamųjų posėdžių dieną, į juos nevykstant (1 t., b. l. 87-96, 132-141, 150-151, 163), neatvykus į paskirtą 2017-01-13 posėdį be objektyvių svarbių priežasčių (nepateikti į bylą įrodymai dėl buvusios sveikatos problemų - 2 t., b. l. 102-104), reiškus nepagrįstą nušalinimą teisėjai 2017-02-09 posėdžio metu (2 t., b. l. 109-113), sąlygojo bylinėjimosi trukmę bei kitos šalies atstovavimo išlaidas, rengiantis posėdžiams bei vykstant į teismą. Remiantis išdėstytu, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.) bylinėjimosi išlaidų neskirsto, o palieka jas abiem šalims be kompensacinio principo.

45Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo ir ieškovo lygiomis dalimis, įvertinus ieškovo procesinį elgesį, po 15,55 Eur iš kiekvieno (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad BUAB „Lyvus“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą priteisti ir iš ieškovo bankrutuojančios įmonės valstybei 48,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lyvus“, įm. kodas 300585464, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik grupė“, įm. kodas 302448941, 4 840 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) nuostolių.

49Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Baltik grupė“, įm. kodas 302448941, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“, įm. kodas 300585464, veikiančios per bankroto administratorių A. S., spurgyčių kepimo įrenginį (pagaminimo data – I. T. 06 216, modelis – ( - ) Tipi-L. T., serijos Nr. 0434).

50Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

51Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“, įm. kodas 300585464, atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, įm. kodas 303315310, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, išlaidas priteisiant iš bankroto administravimo išlaidų.

52Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lyvus“, įm. kodas 300585464, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Baltik grupė”, įm. kodas 48,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, po 24,14 Eur (dvidešimt keturis eurus 14 ct) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo priteisiant iš bankroto administravimo išlaidų.

53Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2016-05-25 (1... 5. Atsakovas UAB „Baltik grupė“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l.... 6. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 116-124) nurodė,... 7. Trečiasis asmuo UAB „Gordon logistics“ atsiliepime į pradinį ieškinį... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu... 9. Teismo posėdžio metu ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad... 11. Atsakovo vadovas paaiškino, kad negali teigti, jog faktinių aplinkybių... 12. 2017-01-13 teismo posėdžio metu, apklausta kaip liudytoja 13. L. N. Jakštonytė, atsakovo... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad UAB... 16. Ieškovas byloje įrodinėdamas, jog negavo pirkimo-pardavimo sutartimi... 17. Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 18. Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris... 19. Kaip matyti iš teismų praktikos išaiškinimų, pagal 20. Kita vertus, perdavimo-priėmimo akto nepripažinimas negaliojančiu, remiantis... 21. Vertinant faktinę aplinkybę, kada atsakovo (pardavėjo) buvo pristatyta... 22. Kaip jau minėta, ieškovas, susiklosčiusiose santykiuose veikė kaip lizingo... 23. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas (pardavėjas)... 24. CK 25. Kaip paaiškino atsakovo atstovas vadovas teismo posėdžių metu ieškovui... 26. Kaip yra žinoma, įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais... 27. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, jog... 28. Teismo vertinimo nekeičia ir tokios atsakovo įrodinėtos faktinės... 29. Konstatavus, kad atsakovas pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą ir perdavė... 30. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už ginčo spurgyčių gaminimo... 31. Reikšdamas reikalavimą įrangos pardavėjui dėl nuostolių atlyginimo,... 32. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui pateikė spurgyčių gaminimo... 33. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje... 34. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo... 35. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovo AB SEB banko įtraukimas į... 36. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui,... 37. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi šios bylos kontekste, todėl teismas... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Ieškovas patyrė 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro... 40. Atsakovas UAB „Baltik grupė“ patyrė 1 391,16 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 41. Atsakovas AB SEB bankas patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos... 42. Trečiasis asmuo UAB „G. L.“ duomenų apie patirtas... 43. Atmetus ieškovo ieškinį atsakovo AB SEB banko atžvilgiu, atsakovui AB SEB... 44. Nepaisant to, jog ieškinys yra iš dalies patenkintas, sprendžiant dėl... 45. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260,... 47. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lyvus“,... 49. Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Baltik grupė“, įm.... 50. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 52. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 53. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...