Byla P-47-556/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-106 patvirtino nurodymus pareiškėjai R. P. (toliau – ir pareiškėja) sumokėti 211 550 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 78 876 Lt PVM delspinigių, 21 155 Lt PVM baudos, 7 827 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 17 756 Lt GPM delspinigių, 783 Lt GPM baudos, 5 981 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 4 611 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 991 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos ir 2 305 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 68-296 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)-106. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S-396(7-379/2009) patvirtino VMI prie FM 2009 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 68-296.

6Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos AVMI 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)-106, VMI prie FM 2009 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 68-296 bei Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-396(7-379/2009).

7Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis nustatė, jog piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Piliečiams, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises, šios teisės atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos jų perleidėjui. Pareiškėjai 2001 m. gruodžio 27 d. buvo perleista teisė atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės ( - ). Tai buvo vienintelė jos įgyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, kuri buvo realizuota Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teisės į atitinkamus žemės sklypus (iš viso 6,2488 ha žemės). Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamasis turtas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, yra asmeninis turtas, kurio pardavimas negali būti priskiriamas gyventojo individualiai veiklai ir atitinkamai apmokestinamas. Tą patvirtino ir atsakovo 2009 m. sausio 21 d. atsakymas Nr. (17.5-35)-R-580 į 2009 m. sausio 16 d. paklausimą. Pareiškėja nurodė, kad ji mainų būdu savo reikmėms (poilsio pastato statybai) įsigijo sklypą ( - ). Tuo tarpu šalia esantis sklypas ( - )buvo įsigytas tik tam, kad būtų galima užstatyti didesnę teritoriją. Į sklypo, esančio ( - ), dalį pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su dar trimis bendrasavininkiais. Kadangi susitarti dėl sklypo valdymo buvo sudėtinga, todėl pareiškėja nupirko vieno iš kitų bendrasavininkių dalį. Tačiau šio sklypo bendrasavininkiai dar ir šiandien nėra pardavę, nes ketina jį naudoti savo poreikiams.

8Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pagal 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės sklypą buvusiame ( - ). Pareiškėjai 2004–2008 metais buvo grąžinti 22 žemės sklypai (6,2478 ha), kurių paskirtis kita (individualiems namams/statiniams, rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti). Pareiškėja 2004–2008 metais pardavė 20 žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Be to, 2005 m. liepos 18 d. sutartimi ji išmainė vieną 0,1200 ha žemės sklypą į 0,20 ha žemės sklypą ( - ); 2006 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,20 ha žemės sklypą ( - ); 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi nupirko žemės sklypą ( - ). Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, 2004–2008 metais sudarydama nekilnojamo turto pardavimo sandorius, vykdė individualią veiklą. Ji savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla buvo tęstinė. Taip pat pareiškėjos veiksmai buvo susiję su ekonominės naudos siekimu. Aplinkybė, kad pareiškėja įsigijo žemės sklypus specialia tvarka, nepaneigia ekonominės naudos siekio, nes pareiškėja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nusipirko, o ne paveldėjo. Be to, nustatyta, kad pareiškėjos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą sudarė pagrindinę jos gautų pajamų dalį.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies 2 punktu, nekilnojamasis daiktas, susigrąžintas pagal Atkūrimo įstatymą, nėra laikomas pajamomis GPMĮ prasme, tačiau daiktą, susigrąžintą pagal Atkūrimo įstatymą, investuojant, kai siekiama ekonominės naudos, gautos pajamos turi būti apmokestinamos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos įrodymų visumą, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos 2004–2008 metais vykdyta veikla, susijusi su nekilnojamo turto pirkimu–pardavimu, buvo individuali veikla GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Teismas nurodė, kad pareiškėja, nusipirkdama teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, iš pat pradžių siekė ekonominės naudos ir per tęstinį laikotarpį (nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. kovo 18 d.) savarankiškai pardavė arba išmainė 21 atskirai suformuotą sklypą. Nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjos, nei jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą, jai buvo pagrįstai apskaičiuotas GPM bei su juo susijusios delspinigių ir baudos sumos. Pripažinus, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą, taip pat konstatuota, kad jos veikla atitiko Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir PVMĮ) numatytus ekonominės veiklos požymius. Pareiškėja 2004–2008 metais gavo 1 763 240 Lt už parduotus žemės sklypus, skirtus statyboms, todėl šių objektų pardavimas nepriskirtinas prie PVM neapmokestinamos veiklos (PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja privalėjo nuo 2004 m. lapkričio mėnesio skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, o, jai to nepadarius, pagrįstai buvo apskaičiuotas PVM bei su juo susijusios delspinigių ir baudos sumos. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjai už 2004–2008 metus pagrįstai apskaičiuotos VSD įmokos bei baudos. Teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudų bei delspinigių, remtis tuo, jog mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymą pažeidė dėl klaidingo mokesčių administratoriaus paaiškinimo, galima tik tuo atveju, jei būtent šis paaiškinimas lėmė neteisingą mokesčio skaičiavimą. Pareiškėja šiuo atveju rėmėsi atsakovo 2009 m. sausio 21 d. raštu, kuriuo buvo atsakyta į jos 2009 m. sausio 16 d. pateiktą paklausimą. Tačiau pareiškėja mažesnį mokestį mokėjo nuo 2004 iki 2008 metų (t. y. anksčiau), todėl neteisingą mokesčio apskaičiavimą lėmė ne minėtame rašte pateiktas išaiškinimas.

13III.

14Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime (administracinė byla Nr. A5-902/2006), aiškindama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje išvardytoms veiklos rūšims (šiuo atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai). Nagrinėjamoje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjos vykdyta veikla atitiko paminėtus individualios veiklos požymius, o jos pajamos, gautos 2004–2008 metais perleidus nekilnojamojo turto objektus, pagrįstai buvo pripažintos individualios veiklos pajamomis. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja perleido žemės sklypus, kuriuos įgijo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu, nėra pagrindas teigti, kad iš šių sklypų perleidimo gautos pajamos negali būti laikomos individualios veiklos pajamomis. Gautų pajamų priskyrimą individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms lemia konkreti faktinė situacija. Nustačius, kad gyventojo vykdyta veikla atitinka savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslą – ekonominės naudos siekimą, iš jos gautos pajamos turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Teismas nurodė, kad argumentas, jog pareiškėja neveikė savarankiškai, nes nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas priklauso ne tiek nuo asmens valios, kiek nuo atitinkamų institucijų veiksmų, yra nepagrįstas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad pareiškėja, perleisdama žemės sklypus, veikė savarankiškai, tai yra savo valia ir nuožiūra; perleistas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė būtent pareiškėjai, ji savarankiškai sprendė visus su žemės sklypų sandoriais susijusius klausimus, veikė nepriklausomai nuo kitų asmenų. Be to, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. kovo 18 d. pareiškėja palaipsniui skirtingiems asmenims perleido net 21 žemės sklypą. Vadinasi, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaromi sistemingai kiekvienais metais. Tai reiškia, jog pareiškėjos veikla atitinka ir veiklos tęstinumo požymį. Teismas nurodė, kad pareiškėjos iš nekilnojamojo turto perleidimo sandorių gautos pajamos kiekvienais metais (2004–2008 metais) sudarė didžiąją dalį jos gautų pajamų. Be to, nuosavybės teisė į žemę pareiškėjai buvo atkurta specifiniu pagrindu – remiantis tuo, kad ji iš kito asmens nusipirko teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrus nuosavybės teises į atskirai suformuotus žemės sklypus, kiekvienais metais (t. y. tęstinį laikotarpį nuo 2004 iki 2008 metų) pareiškėja nuosekliai pardavinėjo ir mainė po keletą žemės sklypų (nuo 2 iki 6 per metus). Tai parodo, kad pareiškėjos visa veikla turėjo tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Pareiškėjos pozicija, jog ji siekė ne komercinių, o savo asmeninių tikslų, yra grindžiama tik jos pačios nepagrįstais paaiškinimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jį naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje, t. y. prekiaujant nekilnojamuoju turtu. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/2008). Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog mokesčių administratorius pagrįstai nustatė pareiškėjos vykdytoje nekilnojamojo turto perleidimo veikloje esant visus būtinus individualios veiklos požymius bei pareiškėjos 2004–2008 metais už perleistą nekilnojamąjį turtą gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų ir apmokestino GPM, PVM bei VSD įmokomis. Teismas nurodė, kad teisine prasme mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais gali būti vertinama tik kaip mokesčių administratoriaus neoficiali nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri mokesčių mokėtojui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame atsakovo išaiškinime dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo PVM nėra aiškinama analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacija. Tuo metu, vertinant mokesčių administratoriaus 2009 m. sausio 21 d. raštą, matyti, kad jis buvo pateiktas pareiškėjai jau po 2004–2008 metų laikotarpio, kai ji vykdė atitinkamą veiklą. Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

17IV.

18Pareiškėja 2016 m. kovo 30 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktais. Atnaujinus procesą, įtraukti A. P. trečiuoju asmeniu į administracinę bylą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

191. 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėja, atstovaujama įgalioto asmens A. P., sudarė mokestinę paskolos sutartį, pagal kurią mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas atidėtas, išdėstytas naujam laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2020 m. liepos 25 d.

202. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 teikia nepraleidusi trijų mėnesių termino, nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie aplinkybes, kurios yra šios administracinės bylos atnaujinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė „pripažinti, kad O. V. 2001 m. spalio 11 d. išduoto įgaliojimo atsakovui A. P. dalis dėl ieškovės O. V. atstovavimo sudarant ir pasirašant sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą į žemę perleidimo su bet kuriuo asmeniu savo nuožiūra pasirašymo ir atlikimo visų kitų veiksmų, susijusių su šio pavedimo įvykdymu, yra apsimestinis sandoris, kuriuo pardavėja – O. V. perleido pirkėjui A. P. teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, šalims sandorio metu susitarus, jog atsakovas už jam perleistą teisę sumokės ieškovei 92 678,40 Eur (devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 40 euro ct) (320 000 Lt)“. Viena iš teismo padarytų išvadų administracinėje byloje Nr. A575-856/2011, leidžiančių teigti, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą, buvo ta, jog pareiškėja iš O. V. nusipirko teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę į 9,65 ha žemės sklypą už 4 000 Lt. LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje pažymėta, jog atsakovas, pagrįsdamas individualios veiklos versliškumo požymį, nurodė, jog ginčo atveju teisė atkurti nuosavybės teisę buvo įgyta civilinio sandorio pagrindu. Akivaizdu, jog būtent Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 1 d. pripažino, kad su šio turto (teisė atkurti nuosavybės teisę) įsigijimu susijusios išlaidos buvo ne 4 000 Lt, kaip buvo nurodyta nutartyje, o 92 678,40 Eur / 320 000 Lt. VMI prie FM bei apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, GMP, PVM ir VSD mokesčius apskaičiavo neatsižvelgdamas į tikrąjį patirtų išlaidų dydį (kuris tik dabar yra nustatytas ir VMI prie FM nepatikslintas). Pareiškėja atkreipė VMI prie FM dėmesį, jog anksčiau šių įrodymų neturėjo objektyvių galimybių pateikti, kadangi buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-511-943/2015. Nutartis byloje priimta 2015 m. liepos 1 d., kuri yra galutinė ir įsiteisėjusi.

213. 2016 m. sausio 5 d. VMI prie FM pateikė raštą Nr. (18.19-31-1) RM-87, kuriuo nurodė, jog LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 yra galutinė ir neskundžiama bei privaloma vykdyti, mokesčių administratorius neturi įstatyminio pagrindo kitaip vertinti nutartimi išspręstą ginčą bei perskaičiuoti 2004–2008 m. gautų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, padidinant turto įsigijimui patirtas išlaidas. Pareiškėja tik gavusi šį VMI prie FM raštą, sužinojo, kad egzistuoja aplinkybės, kurios yra šios administracinės bylos atnaujinimo pagrindas, ir VMI prie FM, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi, negali įtraukti pagrįstai patirtų išlaidų, įsigyjant teisę atkurti nuosavybės teisę.

224. Pareiškėjos minimos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo nutartį. Antra, aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad teismas pripažins, jog tarp šalių buvo sudaryta teisės atkurti nuosavybės teises pirkimo – pardavimo sutartis, o 300 000 Lt suma įtrauktina į sandorio kainą, taip pat pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog VMI prie FM negali ir negalės perskaičiuoti 2004–2008 m. gautų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, padidinant turto įsigijimui patirtas išlaidas. Trečia, apie šias aplinkybes pareiškėja sužinojo jau įsiteisėjus teismo nutarčiai. Ketvirta, pareiškėjos minimos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

235. Šioje byloje yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kadangi yra akivaizdus materialinės teisės normų, t. y. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies ir GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 2 punkto, pažeidimas jas taikant.

246. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos pareiškėjos sutuoktinio A. P. teisėms ir pareigoms, ir siekiant jas tinkamai apginti, šiuo atveju būtina A. P. įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, palaikančiu pareiškėjos poziciją.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26V.

27Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

28Pareiškėja pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-856/2011, kurioje buvo padarytos išvados, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė pareiškėjos vykdytoje nekilnojamojo turto perleidimo veikloje esant visus būtinus individualios veiklos požymius bei pareiškėjos 2004–2008 metais už perleistą nekilnojamąjį turtą gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų ir apmokestino GPM, PVM bei VSD įmokomis.

29Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir dėl akivaizdaus materialinės teisės normų pažeidimo (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

30Teisėjų kolegija, prieš vertindama pareiškėjos pateikiamus argumentus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktus, pirmiausiai patikrina, ar terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo įvardytais pagrindais nėra praleistas.

31Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.).

32Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

33Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

34Pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančio proceso atnaujinimo pagrindo (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) buvimą grindžia tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė pripažinti, kad O. V. 2001 m. spalio 11 d. išduoto įgaliojimo atsakovui A. P. dalis dėl ieškovės O. V. atstovavimo sudarant ir pasirašant sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą į žemę perleidimo su bet kuriuo asmeniu savo nuožiūra, pasirašymo ir atlikimo visų kitų veiksmų, susijusių su šio pavedimo įvykdymu, yra apsimestinis sandoris, kuriuo pardavėja – O. V. perleido pirkėjui A. P. teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, šalims sandorio metu susitarus, jog atsakovas už jam perleistą teisę sumokės ieškovei 92 678,40 Eur (devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 40 euro ct) (320 000 Lt). Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius bei apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje GMP, PVM ir VSD mokesčius apskaičiavo neatsižvelgdamas į tikrąjį patirtų išlaidų dydį.

35Teisėjų kolegija, vertindama, ar nėra praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, kad šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie esmines, pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-31-756/2015; 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-33-520/2016).

36Nagrinėjamu atveju ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjos sužinojimo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-943/2015, o ne, kaip teigia pareiškėja, nuo VMI prie FM 2016 m. sausio 5 d. rašto Nr. (18.19-31-1) RM-87, kuriame buvo nurodyta, jog LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 yra galutinė ir neskundžiama bei privaloma vykdyti ir mokesčių administratorius neturi įstatyminio pagrindo kitaip vertinti nutartimi išspręstą ginčą bei perskaičiuoti 2004–2008 m. gautų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, padidinant turto įsigijimui patirtas išlaidas, gavimo momento. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties kopija 2015 m. liepos 2 d. buvo išsiųsta pareiškėjos atstovui. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėja į VMI prie FM su prašymu dėl perskaičiavimo 2004–2008 gautų apmokestinamų individualios veiklos pajamų, padidinant turto įsigijimui patirtas išlaidas, prie kurio pridėjo ir minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, kreipėsi 2015 m. gruodžio 3 d., taigi jau vėliausiai šią dieną ji žinojo apie šią teismo nutartį.

37Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 pareiškėja kreipėsi tik 2016 m. kovo 30 d., t. y. praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sužinojimo apie esmines naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes.

38ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų svarstymas negalimas (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-8/14).

39Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

40Kiek tai susiję su terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžiant jį ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr. LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-9/2014).

41Tikrinamu atveju administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog administracinė byla Nr. A575-856/2011 buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi, taigi pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį grįsdama ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pateikdama 2016 m. kovo 30 d., praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Todėl prašymas negali būti tenkinamas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

42Konstatavus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu nenagrinėtini.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių pagrindu yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

Nutarė

45Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir... 5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 7. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių... 8. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pagal 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų... 13. III.... 14. Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi... 16. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir... 17. IV.... 18. Pareiškėja 2016 m. kovo 30 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė... 19. 1. 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 20. 2. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.... 21. 3. 2016 m. sausio 5 d. VMI prie FM pateikė raštą Nr. (18.19-31-1) RM-87,... 22. 4. Pareiškėjos minimos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir... 23. 5. Šioje byloje yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą remiantis ABTĮ 153... 24. 6. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos išsprendimas turės tiesioginės... 25. Teisėjų kolegija... 26. V.... 27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1... 28. Pareiškėja pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos... 29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą dviem pagrindais:... 30. Teisėjų kolegija, prieš vertindama pareiškėjos pateikiamus argumentus dėl... 31. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl... 32. Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų... 33. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.... 34. Pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančio proceso... 35. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nėra praleistas terminas pateikti prašymą... 36. Nagrinėjamu atveju ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių... 37. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti... 38. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija... 39. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 40. Kiek tai susiję su terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo... 41. Tikrinamu atveju administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog... 42. Konstatavus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 pagal... 46. Nutartis neskundžiama....