Byla 1A-198-174/2017

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, išteisintajam O. P. ir jo gynėjams advokatams Renatai Astrauskienei ir Mariui Kuzminovui, nukentėjusiojo Š. N. atstovei advokatei Vitai Litinskienei, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Syko ir nukentėjusiojo Š. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo O. P., asmens kodas ( - ), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3O. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

4Daiktinį įrodymą – automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. 211, dešinės pusės šoninio galinio vaizdo veidrodėlio stiklą – nuspręsta sunaikinti; CD diskus su fotonuotraukomis nuspręsta palikti saugoti byloje.

5Nukentėjusiojo Š. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7O. P. buvo kaltinamas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. tuo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.14 val., Klaipėdos rajone, ( - ) kaime, sodininkų bendrijoje „( - )“, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. ( - ), išvažiuodamas iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos, esančios ( - ), įvažiuodamas į ( - ) gatvę, turėdamas objektyvią galimybę pastebėti iš dešinės atvažiuojantį motociklą, nedavė kelio šia gatve jam iš dešinės važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo Š. N., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Š. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi O. P. buvo kaltinamas tuo, kad šiais neatsargiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punkto, pagal kurį, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, reikalavimą ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

8Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras J. Sykas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendį dėl O. P. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: O. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 38 MGL baudą; Š. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant jam teisę į ieškinio pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

9Nurodo, kad išteisindamas O. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes, teismo nuomone, jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, apylinkės teismas padarė šias išvadas: 1) surinktų įrodymų visuma yra nepakankama išvadai, kad O. P. matė ar objektyviai turėjo pamatyti dideliu greičiu artėjantį motociklą; 2) susidūrimas įvyko automobiliui „Audi 80“ bebaigiant manevrą – įvažiavus į savo judėjimo krypties eismo juostą, tačiau dar visiškai neištiesinus ratų; 3) O. P. negalėjo numatyti motociklo vairuotojo Š. N. daromų šiurkščių KET pažeidimų; 4) Š. N., jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų išvengęs susidūrimo, t. y. stabdydamas motociklą būtų neprivažiavęs susidūrimo vietos; 5) Š. N. neturėjo teisės vairuoti motociklo, motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, dėl to jis galbūt buvo techniškai netvarkingas. Jei Š. N. nebūtų važiavęs motociklu, eismo įvykis nebūtų kilęs. Nepašalintos abejonės, ar Š. N. susidariusioje situacijoje tinkamai reagavo į eismo dinamiką bei priėmė teisingus sprendimus, ar jo vairuoto motociklo būklė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

10Prokuroro nuomone, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl toliau nurodomų motyvų.

11Prokuroro teigimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas išnagrinėjo įrodymus neišsamiai ir neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Teismas iš esmės nevertino automobilio vairuotojo O. P. veiksmų, jų įtakos eismo įvykio kilimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotoje praktikoje nurodoma, kad darant išvadas dėl priežastinio ryšio reikia išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, išanalizuoti visų eismo įvykio dalyvių padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008; 2K-410/2008; 2K-158/2009; 2K-179/2009; 2K-468/2009; 2K-388/2014; 2K-226-942/2016). Todėl teismas, nagrinėdamas ir vertindamas iš esmės vien tik motociklo vairuotojo Š. N. veiksmus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

12Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat į 2015-06-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. 11 K-l05(15), teisme ištirtus įrodymus, 2016-12-22 ekspertizės aktą Nr. 11-1817(16)/l 1-2732(16), akivaizdu, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo įvykio dalyviai – tiek motociklo vairuotojas Š. N., tiek automobilio vairuotojas O. P.. Š. N. vairavo motociklą, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, ir viršijo didžiausią leistiną važiavimo greitį. O. P. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių KET 107 punkto reikalavimus – įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios parduotuvės „Gulbė“ teritorijos, nedavė kelio juo važiavusiam motociklui. Taigi šiuo konkrečiu atveju abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti pažeidimai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Jeigu Š. N. būtų važiavęs leistinu greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustoti neprivažiavęs susidūrimo vietos. Jei O. P. būtų davęs kelią motociklui ir nesudaręs jam kliūties. motociklas būtų sėkmingai pro jį pravažiavęs ir eismo įvykis taip pat nebūtų kilęs.

13Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia KET, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

14Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

15Teismų praktikoje tokios situacijos, kokia yra ir šioje byloje, buvo ne kartą analizuojamos ir šiuo klausimu jau yra suformuota praktika, nurodyti principiniai dalykai, į kuriuos reikia kreipti dėmesį priimant galutinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2011, 2K-49/2013, 2K-375/2014, 2K-194-222/2016 ir kt.). Visais atvejais, priimant galutinį procesinį sprendimą, lemiamą reikšmę turi aplinkybė – ar automobilio vairuotojas, prieš pradėdamas manevrą, turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį motociklininką (ar kitą transporto priemonę), ar jos neturėjo. Taip pat – ar turėjo galimybę pamatyti, jog artėjanti transporto priemonė viršija didžiausią leistiną greitį.

16Šiuo konkrečiu atveju yra kategoriškai ir neginčytinai nustatyta, kad objektyviai O. P. galėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą. Atstumas nuo tos vietos, kur O. P. pradėjo įvažiavimo į kelią manevrą, iki tos vietos, kur į kelią įvažiavo motociklas (sankryža su ( - ) gatve), yra 362 metrai. Iš vietos, kur O. P. pradėjo įvažiavimo į kelią manevrą, puikiai matyti sankryža su ( - ) gatve. Kliūčių matomumui nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad jokios kitos transporto priemonės O. P. iš dešinės nevažiavo ir motociklininko neužstojo. Byloje yra ir fotonuotraukos, akivaizdžiai įrodančios, kad jokių kliūčių ar kitokių trukdžių, apsunkinančių galimybę pastebėti atvažiuojantį motociklą, nebuvo. Taigi objektyviai O. P. turėjo visas galimybes pastebėti atvažiuojantį motociklą.

17Galimybė įvertinti artėjančios transporto priemonės greitį apima du momentus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyvusis – vietovės pobūdis, apžvelgiamumas, meteorologinės sąlygos, kliūčių matymui buvimas ar nebuvimas. Subjektyvusis – ar pagal asmenines savybes vairuotojas galėjo įvertinti artėjančios transporto priemonės greitį (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-693/2015). Šiuo konkrečiu atveju reikia įvertinti tai, kad diena buvo saulėta ir giedra, kelio ruožas – visiškai tiesus ir O. P. apžvelgti dešinę pusę nebuvo absoliučiai jokių kliūčių, joks kitas objektas neapsunkino matomumo. Vertinant subjektyvias O. P. galimybes įvertinti artėjančio motociklo greitį, visų pirma reikia atsižvelgti į jo vairavimo stažą. O. P. 1996-04-27 buvo suteikta teisė vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones. Tai reiškia, kad jo vairavimo stažas eismo įvykio dieną buvo daugiau nei 18 metų, jis laikytinas patyrusiu vairuotoju. Neabejotina, kad per tokį laikotarpį vairuojant transporto priemones jam teko ne kartą prasilenkti su įvairiais greičiais važiuojančiais motociklais, matyti juos važiuojančius, vertinti jų greitį. Taigi ir objektyviai, ir subjektyviai O. P. galėjo pastebėti artėjantį motociklą bei įvertinti jo greitį. Motociklas nuo įvažiavimo į kelią iki susidūrimo vietos pravažiavo 362 metrus ir tai yra pakankama tiek laiko, tiek atstumo atžvilgiu jį pamatyti, įvertinti jo judėjimą. Todėl absoliučiai nepagrįsta teismo išvada, kad nepakanka duomenų, jog O. P. matė ar objektyviai turėjo pamatyti artėjantį motociklą.

18Ta aplinkybė, kad motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, šio eismo įvykio teisiniam vertinimui negali turėti jokios įtakos. Tai galėtų turėti reikšmę tik tuo atveju, jei motocikle būtų kokių nors gedimų, tiesiogiai turėjusių įtakos eismo įvykio kilimui. Į šią aplinkybę galima atsižvelgti priimant sprendimą dėl civilinio ieškinio.

19LAT 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 30 išvadų 14.2 punkte nurodyta – nustačius, kad dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, jie visi (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį. Tai reiškia, kad nustačius, jog abu vairuotojai pažeidė eismo saugumo taisykles ir šie abu pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (abipusė kaltė), kiekvienas iš jų atsako atsižvelgiant į padarinius, kuriuos sukėlė kitam žmogui. Šiuo konkrečiu atveju O. P. atsakomybės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokius sužalojimus patyrė Š. N.. Toks abipusės kaltės klausimo išsprendimas nurodytas ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-276-696/2016.

20Taigi O. P. objektyviai bei subjektyviai turėjo visas galimybes išvengti susidūrimo, jei būtų buvęs atidus bei atsargus ir vykdęs KET 107 punkto reikalavimą, t. y. davęs kelią motociklui. Eismo įvykio metu galiojusių KET 3 punkte apibrėžta sąvoka „Duoti kelią“: „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Todėl pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo O. P. padarytas KET pažeidimas. Todėl 2017-03-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

21Š. N. padaryti pažeidimai taip pat netiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, todėl tai gali būti pagrindas mažinti pagal civilinį ieškinį priteistiną žalos atlyginimą. Š. N. 2015-10-21 civilinis ieškinys bei 2016-04-07 papildomas civilinis ieškinys nėra visiškai pagrįsti turtinės žalos apskaičiavimo dokumentais, todėl ieškinį tikslinga palikti nenagrinėtą, pripažįstant Š. N. teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka.

22Apeliaciniu skundu nukentėjusysis Š. N. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendį ir priimant naują nuosprendį – O. P. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį; patenkinti jo, Š. N., civilinį ieškinį; priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai.

23Nurodo, kad O. P. buvo kaltinamas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta jo, Š. N., sveikata, t. y. tuo, kad 2014-08-30 Klaipėdos rajone, ( - ) kaime, SB „( - )“, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. ( - ), išvažiuodamas iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos, esančios ( - ), turėdamas objektyvią galimybę pastebėti iš dešinės atvažiuojantį motociklą, nedavė kelio iš dešinės važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, kurį vairavo jis – Š. N. – ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais O. P. buvo kaltinamas pažeidęs KET 107 punkto, pagal kurį įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, reikalavimus.

24Teismas savo sprendimą išteisinti O. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį motyvavo iš esmės tuo, kad jis, Š. N., pats kaltas dėl eismo įvykio, nes viršijo leistiną greitį ir todėl neturėjo galimybės laiku sustabdyti motociklą, nes važiuodamas leistinu greičiu nebūtų pasiekęs susidūrimo vietos ir automobilis „Audi“, vairuojamas O. P., būtų nuvažiavęs jam nesudarydamas kliūties. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog O. P. matė ar objektyviai galėjo matyti jam iš dešinės atvažiuojantį motociklą, o jeigu net tokių įrodymų ir būtų, tai jis vis tiek negalėjo numatyti motociklo vairuotojo šiurkščių daromų KET pažeidimų. Šie motyvai leido teismui padaryti išvadą, kad O. P. veiksmuose nėra neatsargios kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių sunkių padarinių jo, Š. N., sveikatai.

25Nukentėjusiojo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, pripažįstant O. P. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

26Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

27Nėra abejonių, kad O. P. padarė KET 107 punkto pažeidimą, nes išvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui. Dėl jam, Š. N., padaryto sunkaus kūno sužalojimo taip pat jokio ginčo nebuvo ir nėra. Teismas nenustatė trečio O. P. inkriminuotos veikos požymio, t. y. priežastinio ryšio tarp KET pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių.

28Tiek 2015-06-26 specialisto išvadoje Nr. 11K-105(15), tiek 2016-12-22 ekspertizės akto

29Nr. 11-1817(16)/11-2732(16) išvadose nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, laikoma, kad kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinė nutartys Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-245/2012).

30Jeigu O. P. būtų laikęsis KET ir prieš išvažiuodamas į kelią būtų įsitikinęs saugumu ir praleidęs keliu važiuojantį jo, Š. N., vairuojamą motociklą, net jam viršijant leistiną greitį, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp O. P. padaryto KET pažeidimo ir kilusių sunkių padarinių. Teismas laikė, kad O. P., prieš išvažiuodamas į kelią, įsitikino saugumu, nes iš kairės pusės atvažiuojantis automobilis suko į teritoriją, o dešinėje pusėje jokių transporto priemonių nebuvo, motociklo nematė, duomenų, paneigiančių šiuos O. P. teiginius, byloje nėra. Nukentėjusiojo teigimu, su tokia teismo išvada sutikti negalima.

31Dėl O. P. galimybės matyti keliu važiuojantį motociklą

32Byloje nustatyta, kad atstumas nuo eismo įvykio vietos iki ( - ) gatvės, iš kurios į ( - ) gatvę jis, Š. N., išsuko su motociklu, yra 362 metrai, kelias tiesus, matomumas geras (2015-04-08 papildoma eismo įvykio vietos apžiūra), taigi jokių kliūčių pastebėti šia kelio atkarpa važiuojančias transporto priemones, šiuo atveju – motociklą, O. P. nebuvo.

33Teismas padarė prielaidą, kad, galbūt, O. P. nepastebėjo motociklo, kuris maždaug 100 metrų atstumu iki įvykio vietos buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, aplenkdamas duobes, nes toje eismo juostoje, kurioje galėjo tikėtis transporto priemonių, jų nebuvo. Šios teismo išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, be to, ir nelogiškos: motociklas atvažiavo automobiliui „Audi“ iš dešinės pusės, dešine kelio puse, todėl persirikiuodamas, kad aplenktų duobes, į priešpriešinę juostą turėjo atsirasti artimesnėje automobiliui „Audi“ kelio dalyje ir būti dar labiau matomas. ( - ) gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra plati, todėl galimybei pastebėti iš dešinės pusės atvažiuojantį motociklą negalėjo turėti įtakos motociklo važiavimas labiau dešine ar labiau kaire puse. Jokių kitų transporto priemonių judėjimo (buvimo) iš dešinės automobiliui „Audi“ nebuvo, motociklas tuščiame kelyje buvo vienas.

34Teismas padarė išvadą, kad O. P. pradėjo manevrą motociklui būnant maždaug 100 metrų iki įvykio vietos, todėl dar labiau neįtikėtina, kad O. P. negalėjo matyti (nematė) jau taip arti atvažiuojančio motociklo. Jokių kitų objektyvių priežasčių, kodėl O. P. nematė (negalėjo matyti) jam iš dešinės atvažiuojančio keliu motociklo, teismas nenustatė, todėl motociklo „nepamatymą“ galima paaiškinti tik O. P. neatsargumu.

35Remdamasis teismo specialisto paaiškinimais teismas konstatavo, kad O. P. manevrą, priklausomai nuo greičio, galėjo atlikti per 3,3–6,6 sekundes. Susidūrimo metu manevras nebuvo baigtas, nes transporto priemonių susidūrimo kampas buvo smailus, todėl akivaizdu, kad O. P. pradėjo daryti manevrą „užkišdamas“ savo automobilį prieš atvažiuojantį motociklą, t. y. sudarydamas jam kliūtį.

36Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad O. P. pradėjo manevrą motociklui esant maždaug už 100 metrų. Nukentėjusiojo teigimu, iš tiesų O. P. manevrą pradėjo jam esant daug mažesniu atstumu – apie 50 metrų. Tokius parodymus jis, Š. N., davė ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 75–79), taip nurodė ir liudytojas O. P.. Pasak Š. N., likus maždaug 100 metrų iki PC „Gulbė“ teritorijos, iš kurios išsukinėjo automobilis „Audi“, jis matė šį automobilį ir matė, kad automobilis sustojo prie išvažiavo, todėl neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis nepraleis keliu važiuojančio jo motociklo, todėl tęsė judėjimą. Ir tik būnant jam apie 50 metrų iki PC „Gulbė“ išvažiavimo, O. P. išvažiavo į kelią. Kad O. P. pradėjo manevrą tuo metu, kai jis buvo maždaug 50 m atstumu, patvirtina ir specialisto paaiškinimai bei susidūrimo mechanizmas. Specialistas nurodė, kad važiuojant 69 km/val. greičiu stabdymui reikalingas 51,54 metro atstumas, o jo, Š. N., stabdymo kelias, sudėjus pėdsakų ilgį ir reagavimo atstumą, buvo 49,24 metro. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad jam važiuojant eksperto nustatytu 65 km/val. greičiu, stabdymo atstumas – 47,1 metrų. Kadangi jis pradėjo stabdyti iš karto pamatęs išsukantį automobilį, tai akivaizdu, jog O. P. manevrą pradėjo jam, Š. N., būnant ne 100 metrų, o maždaug 50 metrų atstumu.

37Teismas nuosprendyje nurodė, kad O. P. negalėjo numatyti, kad motociklo vairuotojas darys šiurkštų KET pažeidimą, net jei motociklą būtų matęs, todėl jo veikoje nenustatytas neatsargumas, t. y. nėra subjektyvinės pusės. Tačiau O. P., matydamas (turėjęs galimybę matyti) už maždaug 100 metrų esantį ir artėjantį į jo pusę motociklą kelyje, turėjo jį praleisti, o ne pradėti manevrą, kuriuo sudarė kliūtį motociklui. Būdamas patyręs vairuojąs jis galėjo ir turėjo numatyti savo manevro rizikingumą, tačiau to nepadarė. Ir jis, Š. N., negalėjo tikėtis, kad O. P. pažeis KET ir nepraleis jo, važiuojančio keliu.

38Pagal eismo įvykio mechanizmą, nustatytą tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte, neginčytinai nustatyta, kad kliūtį kelyje sudarė O. P. (susidūrimo kampas) ir taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, todėl jo padarytas KET pažeidimas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, nežiūrint į jo, Š. N., viršytą greitį. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu, tai galėjo išvengti susidūrimo sustabdydamas. Kartu teismas pripažino, kad norėdamas išvengti susidūrimo jis, Š. N., bet kuriuo atveju vis tiek būtų turėjęs stabdyti, tai reiškia, kad O. P. automobilis būtų sudaręs jam kliūtį, avarinė situacija būtų buvusi jo manevru sukelta, o jis, Š. N., tik būtų galėjęs išvengti avarinės situacijos. O jeigu O. P. nebūtų pažeidęs KET, tai avarinės situacijos išvis nebūtų buvę. Todėl, nukentėjusiojo teigimu, O. P., o ne jo padaryti KET pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

39Reziumuodamas nukentėjusysis Š. N. teigia, kad išvardytų aplinkybių visuma patvirtina, kad turėdamas galimybę pastebėti motociklą kelyje, veikdamas neatsargiai ir neįsitikinęs saugumu, išvažiavo į kelią ir kliūtį kelyje sudarė O. P., todėl jo veiksmuose yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

40Atsikirtimais į prokuroro ir nukentėjusiojo Š. N. apeliacinius skundus išteisintasis O. P. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovas advokatas Julius Sakalauskas prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendį palikti galioti.

41Asiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo O. P. gynėja advokatė R. Astrauskienė prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendį palikti nepakeistą.

42Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo Š. N. atstovė advokatė V. Litinkienė prašė nukentėjusiojo Š. N. apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis O. P. ir jo gynėjai advokatai R. Astrauskienė ir M. Kuzminovas bei civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas advokatas J. Sakalauskas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo Š. N. apeliacinius skundus atmesti.

43Apeliaciniai skundai atmestini.

44Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nuosprendžiu, prokuroro ir nukentėjusiojo Š. N. apeliaciniais skundais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai O. P. išteisino pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių.

45Prokuroras ir nukentėjusysis Š. N. apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, juos iškraipė ir jų pagrindu padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliantai pateikia savą įrodymų vertinimą.

46Nesutiktina su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas įvertino abiejų eismo įvykio dalyvių – tiek automobilio vairuotojo O. P., tiek motociklo vairuotojo Š. N. veiksmus. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas analizavo abiejų eismo įvykio dalyvių bei kartu su nukentėjusiuoju Š. N. įvykio metu ant jo vairuojamo motociklo galo važiavusio liudytojo O. P. bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų M. S. ir D. A., kurie netrukus po įvykio atvyko į įvykio vietą parodymus, taip pat liudytojų V. S. ir J. N. parodymus, 2015-06-26 specialisto išvadą Nr. 11K-105(15) ir šią išvadą pateikusio specialisto D. J. paaiškinimus teismo posėdyje, 2016-12-22 ekspertizės akto Nr. 11-1817(16)/11-2732(16) duomenis, 2014-08-30 eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei 2015-04-08 papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane užfiksuotus duomenis, byloje surinktus įrodymus analizavo tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, pateikė argumentuotas išvadas dėl jų vertinimo.

47Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra nepakankama konstatuoti, jog O. P. matė ar objektyviai turėjo galimybę pamatyti dideliu greičiu, galbūt ne ta eismo juosta artėjantį motociklą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad susidūrimas įvyko O. P. vairuojamam automobiliui jau įvažiavus iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos į savo eismo juostą, t. y. bebaigiant manevrą, tačiau dar neištiesinus ratų; kad nukentėjusiojo Š. N. vairuojamo motociklo greitis, remiantis specialisto išvada, buvo didesnis nei 69 km/h (šią išvadą pateikęs specialistas paaiškino, kad tiksliam motociklo greičiui nustatyti nebuvo matmenų (stabdymo pėdsakų pertrūkių ilgių, tai įvertinus nustatytas greitis būtų didesnis kaip 80 km/h), t. y. beveik dvigubai (labai tikėtina – ir daugiau) didesnis nei toje vietoje leistinas maksimalus greitis (40 km/h); kad, specialisto išvados duomenimis, nukentėjusysis Š. N. dėl žymaus greičio viršijimo prarado techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, kuris, net ir esant nustatytai aplinkybei, kad motociklas prieš susidūrimą buvo stabdomas neefektyviai, nebūtų įvykęs arba tarp transporto priemonių būtų įvykęs tik minimalus kontaktas ir tokios pasekmės motociklo vairuotojo sveikatai nebūtų kilusios, jei nukentėjusysis Š. N. būtų važiavęs leistinu 40 km/h greičiu, o tokiu atveju, labai tikėtina, kad jis eismo įvykio vietos iki manevro pabaigos nebūtų privažiavęs arba būtų sustabdęs savo motociklą, net ir neefktyviai stabdydamas, ir išvengęs susidūrimo. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis Š. N. tiriamo eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos motociklo (negalėjo jos įgyti dėl amžiaus cenzo), taip pat į tai, kad motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepašalintos abejonės, ar nukentėjusysis Š. N., neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos kvalifikacijos vairuoti motociklą, nagrinėjamoje situacijoje tinkamai reagavo į vykstančio eismo dinamiką bei priėmė teisingus sprendimus, ir ar jo vairuotos transporto priemonės būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilimui. Teismo vertinimu, jeigu ir būtų neginčijamai nustatyta, kad O. P. galėjo ir turėjo matyti motociklą, tai jis negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromų šiurkščių KET pažeidimų. Jeigu Š. N. būtų važiavęs leistinu greičiu, labai tikėtina, kad jis eismo įvykio vietos iki manevro pabaigos nebūtų privažiavęs, arba būtų sustabdęs savo motociklą, net ir neefktyviai stabdydamas, ir išvengęs susidūrimo. Taigi nagrinėjamu atveju O. P. veikoje nenustatyta neatsargi kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo Š. N. sveikatos sutrikdymo.

48Apeliantų teigimu, eismo įvykio metu kilę padariniai – sunkus nukentėjusiojo Š. N. sveikatos sutrikdymas – susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su O. P. padarytu eismo įvykio metu KET 107 punkto pažeidimu, pagal kurį, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Nurodo, kad pagal KET 3 punkto nuostatas sąvoka „Duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad vairuotojas privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Tačiau O. P. nebuvo atidus ir atsargus – išvažiuodamas iš prekybos centro „Gulbė: teritorijos į ( - ) gatvę, turėdamas objektyvią galimybę pastebėti iš dešinės atvažiuojantį motociklą, nedavė kelio šia gatve jam iš dešinės atvažiuojančiam motociklui ir su juo susidūrė, todėl pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo O. P. padarytas KET pažeidimas.

49Iš bylos medžiagos matyti, kad motociklininkas Š. N., važiuodamas gatve tiesiai, turėjo pirmumą prieš O. P. vairuojamą automobilį, ir pastarasis, prieš sukdamas į kairę, pagal KET 107 punkto nuostatas Š. N. vairuojamam motociklui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, ne tik tai, kad asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, veika atitinka konkretaus KET pažeidimo (pažeidimų) objektyviuosius požymius ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau veikai kvalifikuoti turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

50BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

51Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

52Pagal teismų praktiką nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015).

53Bylos duomenimis, Š. N. vairuojamas motociklas važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu, tikėtina – žymiai didesniu (specialisto paaiškinimais, motociklo greičiui nustatyti nebuvo matmenų (stabdymo pėdsakų pertrūkių ilgių) ir kad skaičiuodamas greitį pirmojo pertrūkio nevertino (įvertinus pertrūkį nustatytas greitis būtų didesnis kaip 80 km/h). Apklausiamas teisme išvadą pateikęs specialistas, atlikęs papildomus skaičiavimus, patvirtino, kad važiuodamas išvadoje nurodytu ne mažesniu nei nustatytu 69 km/h greičiu ir laiku (pamatęs kliūtį) stabdydamas motociklą, jį būtų sustabdęs per 51,54 m. Tuo tarpu tyrime atlikti skaičiavimai rodo, kad atstumas, kurį motociklo vairuotojas nuvažiavo nuo jo reagavimo stabdyti iki susidūrimo vietos yra apie 49 m. Ekspertizės duomenimis, motociklas prieš stabdymą važiavo ne mažesniu kaip 65 km/h greičiu, o važiuojant tokiu greičiu stabdymo atstumas yra 47,1 m. Nukentėjusiajam Š. N. važiuojant leistinu 40 km/h greičiu ir net ir neefektyviai stabdant, susidūrimas nebūtų įvykęs. Taigi, remiantis ekspertizės išvadomis, akivaizdu, kad laiku stabdydamas nukentėjusysis Š. N. būtų sustabdęs motociklą iki susidūrimo arba tarp transporto priemonių būtų įvykęs tik minimalus kontaktas ir tokios pasekmės motociklo vairuotojo sveikatai nebūtų kilusios.

54Nors byloje objektyvių ir neginčijamų duomenų, kokiu atstumu buvo Š. N. vairuojamas motociklas, kuris, kaip nustatyta, važiavo beveik dvigubai didesniu nei toje kelio atkarpoje leistinas, tikėtina – ir žymiai didesniu, buvo, kai O. P., pradėjo posūkio į kairę – į ( - ) gatvę, išvažiuodamas automobiliu iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos, manevrą, tačiau O. P. nurodė, kad motociklo nematė, o jam išvažiuojant iš prekybos centro teritorijos į tą teritoriją suko iš kairės atvažiuojantis automobilis, su juo, sukdamas į kairę, prasilenkė. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilį „Audi“, besiruošiantį išvažiuoti iš teritorijos, jis matė 200–300 metrų atstumu ir 100 metrų atstumu sudarantį jam kliūtį, kai pradėjo stabdyti galiniu stabdžiu. Pasak Š. N., pamatęs iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos išvažiuojantį automobilį jis „pristabdė <...> Automobilis prie išvažiavimo į ( - ) gatvę pristojo. Jis pagalvojo, kad jį pamatė, ir toliau važiavo kaip prieš tai važiavęs, nors buvo susiklosčiusi kvaila mintis, kad gal jo nemato ir lįs <...> AUDI toliau važiavo. Iš pradžių pagalvojo spausti gazą ir aplenkti per kairę pusę, bet priešais atvažiavo kažkoks automobilis.“ Kaip liudytojas teisme apklaustas kartu su nukentėjusiuoju važiavęs O. P. taip pat nurodė, kad automobilį pamatė iki jo likus gerokai daugiau nei 100 metrų ir jau tada Š. N. pristabdė, tačiau po to vėl pradėjo didinti greitį, o kai suprato, kad motociklą reikia stabdyti, vėl stabdė ir vėl atleido stabdį. Taigi tiek nukentėjusysis Š. N., tiek liudytojas O. P. parodė matę priešais atvažiuojantį automobilį, su kuriuo, kaip nurodė O. P., jis prasilenkė, išvažiuodamas iš prekybos centro „Gulbė“ teritorijos, kai šis suko į ją. Sugretinęs O. P., nukentėjusiojo Š. N. ir liudytojo O. P. parodymus, teismas padarė išvadą, kad O. P. vairuojamam automobiliui pradedant manevrą motociklas galėjo būti apie 100 metrų atstumu. Specialisto paaiškinimais, esant normalioms sąlygoms automobilio „Audi 80“ manevrui atlikti, priklausomai nuo greičio, reikia nuo 3,3 iki 6,6 sekundžių. Važiuojant maksimaliu toje vietoje leidžiamu 40 km/h greičiu, 100 m kelias įveikiamas per 9 sekundes. Kartu nurodė, kad laiku (pamačius kliūtį) stabdant, atstumo sustabdyti būtų užtekę net važiuojant 69 km/h greičiu. Iš paties nukentėjusiojo nurodytų eismo įvykio aplinkybių bei apskaičiuoto apie 50 m stabdymo kelio, būtino visiškai sustabdyti motociklą, važiavusį, specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenimis, 65–69 km/h greičiu, akivaizdu, kad jeigu prieš įvykį motociklo greitis būtų buvęs toje vietoje maksimalus leistinas, t. y. 40 km/val., tai susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes važiuodamas tokiu greičiu nukentėjusysis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą neprivažiuodamas išvažiavimo iš prekybos centro teritorijos ir tokiu būdu būtų išvengęs susidūrimo su O. P. vairuojamu automobiliu, tačiau tokią galimybę prarado dėl žymiai viršyto didžiausio leistino greičio. Atsižvelgiant į minėtus skaičiavimus, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog yra tikėtina, kad būtent tada, kai O. P. ruošėsi manevrui ir stebėjo, ar nėra iš dešinės pusės atvažiuojančių transporto priemonių, kurioms jis galėtų sudaryti kliūtį, N. N. motociklas buvo ne savo eismo juostoje, todėl O. P., ruošdamasis manevrui, galėjo nepastebėti iš dešinės pusės atvažiuojančio motociklo, nes toje juostoje, kurioje buvo galima tikėtis atvažiuojančių transporto priemonių, kurias privalu praleisti, nebuvo. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, jog O. P. matė ar objektyviai turėjo galimybę pamatyti, tikėtina ne ta eismo juosta, dideliu greičiu artėjantį motociklą. Neginčytina, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui bebaigiant manevrą. Net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad O. P. matė ir objektyviai turėjo pamatyti dideliu greičiu artėjantį motociklą, tai negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromų šiurkščių KET pažeidimų, t. y. kad jo greitis bus beveik dvigubai, tikėtina ir daugiau, didesnis už leistiną, todėl objektyviai nebūtų galėjęs numatyti ir suvokti, kad jo manevras gali nulemti susidūrimą su motociklu. Kaip minėta, visi eismo dalyviai turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, dalyvaudami viešame eisme, laikosi kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Kartu su Š. N. važiavęs liudytojas O. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad motociklą stabdant ėmė mėtyti į šonus. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nepašalintos abejonės, ar Š. N. susidariusioje situacijoje tinkamai reagavo į eismo dinamiką bei priėmė teisingus sprendimus, ar jo vairuoto motociklo būklė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Pasak prokuroro, ta aplinkybė, kad motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, šio eismo įvykio teisiniam vertinimui negali turėti jokios įtakos, ši aplinkybė galėtų turėti reikšmę tik tuo atveju, jeigu motocikle būtų kokių nors gedimų, tiesiogiai lėmusių eismo įvykio kilimą. Tačiau pažymėtina, jog būtent dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar įvykio metu motociklas buvo techniškai tvarkingas ar buvo kokių nors gedimų, nebuvo galimybės nustatyti, ar motociklo techninė būklė galėjo turėti įtakos eismo įvykio dinamikai.

55Aptariamoje situacijoje motociklo vairuotojo Š. N. leistinos greičio ribos viršijimas beveik du kartus, tikėtina – ir daugiau, apribojo išteisintojo O. P. galimybę numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir kartu galimybę jų išvengti. Taigi, neginčytinai nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties elemento – asmens kaltės, O. P. pagal pareikštą kaltinimą dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas pagrįstai. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus dėl O. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

56Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais ir O. P. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Syko ir nukentėjusiojo Š. N. apeliacinius skundus atmesti.