Byla e2-272-769/2016
Dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant pareiškėjui G. T., pareiškėjų G. T. ir R. T. atstovei advokatei A. P., suinteresuoto asmens atstovei V. S. – Tarasovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. T. ir R. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjai pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. T., G., gim. ( - ), iki nacionalizacijos Klaipėdos mieste nuosavybės teise valdė gamybos firmos „Flora“ išlikusį nekilnojamąjį turtą: 46,20 kv.m. ūkinį pastatą adresu ( - ); 151,68 kv.m. sandėlinį pastatą, esantį adresu ( - ); 348,7 kv.m. pagrindinį pastatą, esantį adresu ( - ). Nurodė, kad įsiteisėjusiu 2013-06-20 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-837-583/2013 pareiškėjams atnaujintas praleistas terminas pateikti prašymą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T., G., gim. ( - ), gamybos firmos „Flora“ išlikusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus ir pastatus, esančius dabartiniu adresu ( - ), ir ūkinį pastatą, esantį ( - ). 2014-04-23 pareiškėjai su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę Žemės ūkio tarnybą, tačiau 2014-10-30 Klaipėdos m. savivaldybės administracija raštu Nr. 131.D-RS2-1044 prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas A. T., sūnus G., gimęs ( - ). 1908 m. birželio 15d., ( - ) buvo suimtas LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės apskrities skyriaus ir TSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo ( - ) nutarimu nubaustas 5 m. pataisos darbų lagerio. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas 1964 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. ( - ) nutarė NKVD Ypatingojo pasitarimo ( - ) nutarimą panaikinti ir bylą prieš A. T. nutraukti LTSR BPK 5 str. 2 p. ( - ) A. T. mirė. LR LAT 1991-06-17 pažymėjime Nr. ( - ) pažymėta, kad T. A., G., gim. ( - ) m., buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Krasnojarsko krašte nuo 1941 m. birželio 14 d. iki 1945 m. gruodžio 26 d. Pagal 1990 m. gegužės 02 d. LR įstatymą “Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atstatomos visos jo teisės. 1941 m. Lietuvos SSR Centrinio valstybinio archyvo slaptoje pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad yra duomenų apie tai, jog A. T. kartu su T. G. 1931-1940 m. Klaipėdos mieste buvo firmos „Flora“, gaminančios dantų pastą bei kepimo miltelius pyrago gaminiams, savininkai. Pareiškėjų tėvas mirė ( - ) m., motina M. N. T. mirė ( - ) m., kitų suinteresuotų asmenų nėra. Lietuvos centrinio archyvo 2011-09-12 gauti firmos „Flora“, kurios savininkais nurodyti A. T., T. G., Klaipėdoje, liudijimai 1932 m. Nr. 3715, 1937 m. Nr. 4085, Nr. 3715, 1938 m. Nr. 3843, išduoti išimtinei teisei naudotis prekių ženklu; 1936 m., 1937 m., 1938 m. prašymai pratęsti firmos pavadinimą ir prekių patentus 5 metams patvirtina, jog planuota toliau vykdyti verslą. 1938 m. prašymuose, kreipiantis į prekybos departamentą, nurodytas bendrovės adresas: ( - ), telef. 3013, ankstesniuose prašymuose nurodyti kiti adresai, ( - ), ( - ), ( - ) išsaugant telefono numerį 641. Neužtenkant duomenų apie pastatų lokalizaciją ir išlikimą, jų valdymo teisinį pagrindą, pareiškėjų užsakymų buvo atlikti istoriniai tyrimai, kuriuos pabaigus nustatyta, kad firma „Flora“ priklausė A. T. ir T. G., tai nurodyta Klaipėdos adresų knygose, archyviniuose šaltiniuose iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo vokiečių ir lietuvių kalba. XX a. pradžioje firmos kontora ir fabrikas veikė ( - ) (priedai 122 – 123), vėliau persikėlė į ( - ). Fabrikui „Flora“, manoma, priklausė ir sklypo ( - ) pietų gale stovėjęs ūkinis pastatas, kuris XX a. II p. restauruotas pritaikant gyvenamam pastatui (7); 2) Vokietijai 1939 m. aneksavus Klaipėdos kraštą, firmos „Flora“ savininkai iš Klaipėdos pasitraukė. Be savininkų likusį firmos nekilnojamą turtą (pastatus) perėmė savo žinion okupacinė vokiečių valdžia, pokaryje pastatai nacionalizuoti. Nurodė, kad sunykus didžiajai daliai Klaipėdos archyvinių dokumentų, juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatytinas teisme.

3Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. T. paaiškino, kad jis apie Klaipėdoje tėvo vykdytą verslą sužinojo tik iš archyvinių dokumentų,- tėvai nieko nepasakojo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad firma „Flora“ dirbo nuo 1931 m. iki 1939 m., turėjo keturis verslo patentus. Iš Ypatingojo archyvo duomenų sužinojo, kad firma „Flora“ turėjo gamybos patalpas, laboratoriją ir ofisą. Buvusiu adresu ( - ), ( - ) buvo gamybinės patalpos, o buvusiame ( - ) buvo ofisas, laboratorija ir parduotuvė. Dokumentų išlikusių nėra, jie sunaikinti. Pareiškėjas nurodė nežinantis, kokiu būdu jo tėvas įsigijo pareiškime nurodytus pastatus,- turbūt pirko, mano, kad paskolos iš banko neėmė, nes būtų reikėję mokėti 10-12 procentų daugiau; pareiškėjo nuomone, namas ( - ) tuo metu galėjo kainuoti apie 100000 litų, galvoja, kad tėvas tuos pinigus galėjo sutaupyti, nors verslo Klaipėdoje pradžios metu jam tebuvo 23 metai. Pareiškėjo teigimu, tuo pat metu jo tėvas vystė metalo verslą Ukmergėje, ten turėjo statybinių medžiagų parduotuvę; metinė apyvarta galėjo būti apie 400000 litų, pelnas apie 40000 litų per metus.

4Pareiškėjo atstovė advokatė A. P. prašė tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, nustatė, jog A. T. valdyto nekilnojamo turto Klaipėdoje neteko dėl Klaipėdos krašto aneksijos, vėliau turtas buvo nacionalizuotas pagal TSRS įstatymus, o aplinkybę, jog buvo nacionalizuotas A. T. nekilnojamas turtas, kuris tuo metu jau buvo nusavintas totalitarinio režimo, nelaikė pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą eliminuojančia aplinkybe. Taip pat nurodė, kad pareiškėjų tėvui grįžus iš kalinimo visi giminaičiai buvo nužudyti, o dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turėtą turtą, sunaikinti; ypatingojo archyvo pažymoje A. T. pripažintas firmos „Flora“ savininku, archyvo pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad A. T. turėjo parduotuvę. Advokatė prašė remtis J. B. parodymais, nurodė, kad atliktų istorinių tyrimų išvados leidžia teigti, kad firma „Flora“, kurios savininku buvo A. T., valdė tris pastatus, todėl istorinės aplinkybės ir prejudiciniai faktai pakankami nuosavybės teisei patvirtinti, įrodymai dėl turto nacionalizacijos pateikti byloje.

5Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pateikto pareiškimo, nes byloje pateikti duomenys, kad 1939 m. firmos „Flora“ turtą perėmė vokiečių valdžia, todėl nėra aišku, ar savininko turtas buvo nacionalizuotas pagal TSRS įstatymus; pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad firmą „Flora“ valdė A. T. ir T. G., neaišku, ar juos siejo giminystės ryšys, taip pat kokią dalį firmos turto valdė A. T., kokią T. G.; pateiktuose dokumentuose kalbama apie turto valdymą, tačiau duomenų apie tokio valdymo pagrindą nėra. Be to, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pastatai, esantys ( - )ir ( - ), Klaipėdoje priklausė įmonei, kaip jos turtas. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kokiu būdu jų tėvas turėjo nuosavybės teisę į ginčo pastatus ar jų dalį, taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad pareiškėjų tėvas būtų aplamai turėjęs nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškimas netenkintinas.

6Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė V. S. – T. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pažymėjo, kad pareiškėjų prašymo tenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kadangi nėra aiškus nuosavybės teisės įgijimo į ginčo pastatus pagrindas; dokumentuose nurodyti du turto valdytojai, todėl nėra aišku, kokią turto dalį ir kokiu pagrindu valdė pareiškėjų tėvas; prašė nesiremti liudytojo parodymais, nes liudytojas J. B. išdėstė subjektyvią nuomonę, taip pat nurodė, kad parduotuvės turėjimas, kaip yra įvardyta dokumentuose, nepatvirtina buvus pastatų nuosavybės teisę.

7Pareiškimas netenkintinas.

8Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-06-20 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-837-583/2013 pareiškėjams atnaujintas praleistas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T., G., gim. ( - ), gamybos firmos „Flora“ išlikusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus ir pastatus, esančius dabartiniu adresu ( - ), ir ūkinį pastatą, esantį ( - ); sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014-03-26 nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos Nr. ( - ) nurodyta, kad yra duomenų apie tai, jog A. T. kartu su P. G. 1931-1940 m. Klaipėdos mieste buvo firmos „Flora“, gaminančios dantų pastatą bei kepimo miltelius pyrago gaminiams, savininkai. Iš pateiktų istorinių tyrimų nustatyta, kad pastatai ( - ) susiję su XX a. 4 dešimtmetyje Klaipėdoje veikusia firma „Flora“, kurią sudarė fabrikas ir chemijos laboratorija prie jo, 1935 m. adresų knygoje, archyviniuose šaltiniuose nurodyta adresu „( - )“, firmos savininkais nurodyti A. T., T. G. ir Ko, pagal istorinius šaltinius – firmos blankus ir kt., jos kontora ir fabrikas 1931 m., 1932 m., adresuoti ( - ), 1936 m., 1937 m., 1938 m. adresuoti ( - ), tačiau blankuose esama informacijos, kad šis adresas nebuvo pirminis, blankuose užbraukiant anuliuotas, įskaitomas ankstesnis adresas: firmos „Flora“ kontoros – ( - ); fabriko ( - ) (e.b. T. I, l. 116, 150 ), taip pat iš atliktų istorinių tyrimų nustatyta, kad pagal kartografinę medžiagą, sklypo vizualinę apžiūrą nustatyta, kad buv. sklypo ( - ) šiaurės dalyje stovi sovietmečiu statytas gyvenamasis pastatas (dab. ( - )) (e.b. T. I l. 152). Iš J. B., gim. ( - ) m., parodymų matyti, kad jis, kaip liudytojas, 2014-06-16 davė parodymus Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo ( past., civilinė byla Nr. e2-272-769/2016 iškelta 2015-08-13) bei nurodė, kad 1934-1939 metais jo sesuo bendravo su seserimis T., kurios gyveno ( - ) ir dirbo pas savo dėdę A. T. kontoroje, kur kepimo miltelius liudytojas pirko su didele nuolaida.

10Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str.2d.5p.). Toks faktas nustatomas, kai yra dingę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas negali tų dokumentų gauti kita, ne teismo tvarka, ir teismui padarius išvadą, kad turtas buvo įgytas teisėtai ir nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu ( pagal sandorį, paveldėjimo būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010). Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šiose bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

11Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas iki nacionalizacijos Klaipėdos mieste nuosavybės teise valdė tris pastatus. Pareiškėjų atstovės teigimu, šį faktą patvirtina istorinių tyrimų išvados, pažyma Nr. ( - ), kur nurodyta, kad A. T. turėjo parduotuvę, liudytojo B. parodymai. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Iš Archyvo medžiagos ( 80 b.l., I t.) nustatyta, kad A. T. ir G. 1931 m.-1940 m. buvo firmos „Flora“ savininkais. Apie firmos nuosavybės teise valdytus pastatus duomenų nėra. Firma „Flora“ veikė Klaipėdoje, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog A. T. su G. turėjo Klaipėdoje parduotuvę, nėra. Advokatės nurodytoje archyvinėje pažymoje Nr. ( - ) teigiama apie turėtą parduotuvę Ukmergėje, t.y., nurodoma, jog yra duomenų, kad A. T. su G. 1931-1940 metais buvo firmos „Flora“ Klaipėdoje savininkais, A. T. kartu su R. turėjo statybinių medžiagų ir geležies parduotuvę Ukmergėje, ( - ), kuri buvo nacionalizuota. Pažymėtina, kad apie tai, jog buvo nacionalizuota ir A. T. firma „Flora“ šioje pažymoje neužsimenama. Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje Nr. ( - ) apie A. T. nurodyta, kad jis nuo 1936 metų iki sovietinės valdžios įvedimo turėjo privačią parduotuvę, kurioje dirbo samdomi darbuotojai ( 135 b.l., I t.), kas patvirtina pažymoje Nr. ( - ) nurodytą faktą apie statybinių prekių parduotuvę Ukmergėje, kuri buvo nacionalizuota 1940 m., nes bylos duomenimis nustatyta, jog firma „Flora“ Klaipėdoje veikė nuo 1931 metų iki 1939 metų. Iš istorinių tyrimų medžiagos matyti, kad firmą „Flora“ sudarė fabrikas ir chemijos laboratorija prie jo ( 118 b.l., I t.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kritiškai vertintini ir liudytojo J. B. parodymai, duoti kitoje civilinėje byloje ( numeris nežinomas). Liudytojo teigimu, seserys T. 1934-1939 metais dirbo pas savo dėdę A. T. kontoroje, nors tuo metu pačiam dėdei A. T. tebuvo 26 metai, jis gyveno Ukmergėje, pareiškėjas G. T. teismo posėdžio metu nenurodė, kad bent viena iš jo tėvo seserų tuo metu būtų gyvenusi Klaipėdoje ir turėjusi dvi darbingas ir pas dėdę ( pareiškėjų tėvą) dirbančias dukras; liudytojas parduotuvėje ( - ) pirkdavo su nuolaida kepimo miltelius, nors duomenų apie firmos „Flora“ parduotuvę istoriniuose tyrimuose neužsimenama. Iš istorinių tyrimų medžiagos matyti, jog veikė kosmetikos gaminių ir kepimo miltelių fabrikas „Flora“, firmos blankuose nurodant 1931 m., 1932 m. adresą ( - ), 1936 m., 1937 m., 1938 m. ( - ), blankuose užbraukiant anuliuotas ankstesnį adresą ( - ); fabriko ( - ). Be to, pareiškėjų teiginiai, jog firmai „Flora“ nuosavybės teise priklausė pastatai ( - ), paneigtini byloje esančia rašytine medžiaga. Iš teismui pateiktų J. V. istorinių tyrimų matyti, kad 1935 metais namo ( - )) savininku buvo A. S.. Namo ( - ) savininkas istoriniuose šaltiniuose atskirai nėra nurodytas. Istoriniuose tyrimuose nurodyta, kad adresu ( - ) veikė kosmetikos gaminių ir kepimo miltelių fabrikas „Flora“, todėl J. V. darė prielaidą, kad galimai A. S. buvo firmos savininkų giminaitis, dalininkas, firma nuomojo patalpas, ar dalį buvo nusipirkusi. Tuose pačiuose istoriniuose tyrimuose yra nurodyta, kad 1935 m. firmos „Flora“ kontora buvo įsikūrusi ( - ) ( ankstesni firmos adresai ( - ), ( - )). 1942 m. pastatai ( - ) priklausė „Vokietijos reichui“. Iš tolesnės istorinių tyrimų medžiagos matyti, kad 1935 metais ūkinio pastato (( - )) ir gyvenamo pastato (( - )) kompleksas pažymėtas kaip vienas 2 numeriais adresuotas pastatas,- kas pagrindžia tą faktą, kodėl atskirai ( - ) savininkas to meto dokumentuose nėra nurodytas, o paskutinio ( - ) namo savininko A. S. ryšiai su firma „Flora“ nėra žinomi. Tyrimuose taip pat nurodyta, kad ( - ) namas sovietmečiu buvo perstatytas į gyvenamąjį, ( - ) namas buvo naudojamas butų nuomai ir firmos „Flora“ poreikiams. Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad nėra jokių, net ir netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų teiginius, kad jų tėvo firma „Flora“ nuosavybės teise iki 1940 metų ( 1939 m.) valdė pastatus ( - ),- priešingai istorinius tyrimus atlikusi J. V. daro prielaidą, kad galimai firma tuos pastatus nuomojo iš tuometinio savininko A. S., galimai šis buvo dalininkas, giminaitis, galimai dalį pastato firma buvo nusipirkusi. Pažymėtina, jog šios J. V. versijos nepatvirtina jokie išlikę archyviniai dokumentai, firma išlikusiuose rašytiniuose dokumentuose nėra nurodyta kaip patalpų savininkė,- laikytina, jog tokia nuomonė buvo išreikšta vien todėl, kad firmos blankuose jos adresas 1936 m., 1937 m., 1938 m. nurodytas ( - ). Dėl tos pačios priežasties J. V. istoriniuose tyrimuose nurodė, jog firmos „Flora“ veikla taip pat buvo susijusi su sklypo ( - )) ūkiniu apstatymu, bei darė prielaidą, jog šiuo adresu buvusiame ūkiniame pastate galėjo būti firmos „Flora“ sandėlis ar dalis gamybinių patalpų. Istorinių tyrimų medžiagoje nurodyta, kad ( - ). su firma „Flora“ buvo susijusi, nes tas adresas ( - ) ( kaip vienas pastatas) buvo nurodomas pirminiuose ( ankstesniuose) firmos blankuose, vėliau, J. V. teigimu, galimai fabrikas ir kontora išsikėlė į ( - ) gatvę. Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog pastato ( - ) ( buvusi ( - )) paskutinis savininkas buvo nurodytas 1909 metais M. S., 1926 m., 1929 m., 1935 m., 1942 m. adresų knygose šis sklypas neminimas ( 152 b.l., I t). Kokiu pagrindu J. V. daro prielaidą, kad šiuo adresu buvusiame ūkiniame pastate galėjo būti firmos „Flora“ sandėlis ar dalis gamybinių patalpų, nėra aišku. Pažymėtina, jog šį adresą (( - )) firma „Flora“ yra nurodžiusi užbrauktą savo 1931 m., 1932 m. blankuose ir užrašiusi ( - ). Priešingai istorinių tyrimų medžiagai pareiškėjas nurodo, jog ( - ) gatvėje iki nacionalizacijos buvo firmos „Flora“ gamybinės patalpos- fabrikas, tačiau jokių patvirtinančių tai įrodymų teismui nepateikia. Į teismo klausimą, ar ir kiti firminiuose blankuose nurodyti/užbraukti firmos adresai-pastatai, priklausė firmai, pareiškėjas G. T. paaiškino, jog firmos blankuose nurodyti ankstesni adresai buvo nuomojamos patalpos, todėl dėl jų reikalavimo neteikia. Duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius, teisme negauta, kaip ir negauta paaiškinimų, kodėl reikalavimas pareikštas dėl ( - ) ( buv. 26) ūkinio pastato, nors istoriniuose tyrimuose nurodyta prielaida, jog būtent iš to adreso firma persikėlė į ( - ) gatvę ir šis adresas iš firmos blankų išbrauktas, kaip nebesusijęs su „Flora“ ir pan.

12Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai jokiais netiesioginiais įrodymais nepagrindė ir nenurodė, kada, kokiu būdu, jų manymu, firma „Flora“ įgijo nuosavybę į 46,20 kv.m. ūkinį pastatą adresu ( - ) (buv. ( - )); 151,68 kv.m. sandėlinį pastatą, esantį adresu ( - ) (buv. ( - )); 348,7 kv.m. pagrindinį pastatą, esantį adresu ( - ) (buv. ( - )), įvertinus istoriniuose tyrimuose išdėstytas prielaidas, kad pastatus Kurpių gatvėje firma galėjo nuomotis, tų pastatų savininkas A. S. galėjo būti firmos dalininkas, atsižvelgus į istoriniuose tyrimuose padarytą išvadą, kad iš ( - ) galimai fabrikas ir kontora išsikėlė į ( - ) gatvę ir galutinis iki 1939 metų firmos „Flora“ blankuose nurodytas firmos adresas buvo ( - ), įvertinus pažymų Nr. Nr. ( - ), ( - ) turinį, jog iš A. T. buvo nacionalizuota tik jo ir R. turėta parduotuvė Ukmergėje, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia dalis firmos „Flora“ priklausė A. T., ar ( - ) pastato savininkas A. S. buvo firmos dalininkas ir panašiai, įvertinus kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

14Pareiškimo netenkinti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai