Byla 2A-548-267/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. B..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė BUAB „Metalo dirbiniai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 39023,16 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Metalo dirbiniai“ 2012-09-05 buvo iškelta bankroto byla, bendrovės vadovas turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau to nepadarė. Bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus 29343,16 Lt sumai ir 9680 Lt administravimo išlaidų sąmatą. Atsakovas A. S., būdamas UAB „Metalo dirbiniai“ vadovas, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė įstatymais jam pavestų pareigų, tokiu būdu pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti jai žalos. Atsakovas A. S. buvo UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas eilinis akcininkų susirinkimas ir tvirtinama finansinė atskaitomybė. Dėl įmonės direktoriaus neatsakingumo, aplaidumo, nesidomėjimo įmonės veikla buvo prarasti įmonės dokumentai ir turtas, laiku nepastebėtas įmonės nemokumas, todėl atsakovas privalo subsidiariai atsakyti už žalą kreditoriams kaip įmonės dalyvis.

6Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes įmonėje už buhalterinės apskaitos vedimą, finansinių dokumentų sudarymą ir pateikimą atitinkamoms institucijoms buvo atsakinga vyr. buhalterė A. B.. Įmonė neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl iškėlus bankroto bylą turto, perduotino bankroto administratoriui, nebuvo. Įstatinis įmonės kapitalas buvo 10000 Lt, buhalterinė apskaita vedama pagal įstatymo reikalavimus. Atsakovas 2008-2009 metais savo vardu paimtą 30000 Lt paskolą panaudojo įmonės reikmėms: atsiskaitymui su darbuotojais ir su Sodra. Sutrikus įmonės atsiskaitymams, esant įsiskolinimui Sodrai, siekiant, kad būtų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, iš užsakovų už atliktus darbus buvo imami gryni pinigai. Įmonė veiklą nutraukė 2011 metais, darbuotojai buvo atleisti, dirbti liko tik buhalterė A. B., kuri buhalterinę apskaitą tvarkė namuose. A. B. atleido 2011-12-31 ir įmonę uždarė. A. B. prižadėjo iki 2012 m. birželio mėnesio sutvarkyti ir atiduoti įmonės dokumentus, tačiau nustojo bendrauti ir dokumentų neperdavė.

7Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad nėra UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkė, nėra susijusi su bankroto byla, jai dirbant įmonėje buhaltere nuo 2008-09-04 iki 2011-12-30 buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, išeidama iš darbo buhalterinius dokumentus ji paliko įmonės vadovui.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė bankrutavusiai UAB „Metalo dirbiniai“ iš atsakovo A. S. 9767,15 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9767,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-06-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią dalį ieškinio atmetė, priteisė iš atsakovo A. S. valstybei 293 Lt žyminio mokesčio ir 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas, įvertinęs bylos duomenis, susijusius su dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu ir iš to kylančia buvusios įmonės vadovo atsakomybe, nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi bankroto administratorius, siekdamas gauti įmonės dokumentus, todėl, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovo kaltė dėl įmonės turto iššvaistymo ir dokumentų neišsaugojimo neįrodyta. Vis dėlto, teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip vienintelis UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir vadovas turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymu nustatyto pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams.

11Pasisakydamas dėl žalos, kurią sudaro mokestinė nepriemoka, teismas nurodė, kad mokesčių mokėjimas yra ieškovės, kaip juridinio asmens pareiga, kadangi mokesčių mokėtoju šiuo konkrečiu atveju ir buvo ieškovė, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl, priskaičiavus mokėtinus mokesčius, jie negali būti laikomi ieškovo UAB „Metalo dirbiniai“ patirtais nuostoliais ir priteisiami iš atsakovo. Tačiau pasisakydamas apie dėl nesumokėtų mokesčių atsiradusius delspinigius, teismas sprendė, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl šiems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotus delspinigius nors ir atsirado ieškovei, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo jo patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl to, byloje nustatęs visas sąlygas (CK 6.245–6.249 str.), teismas tenkino ieškinio dalį dėl 628,88 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą PVM priteisimo iš atsakovo, negalint jų išieškoti iš UAB „Metalo dirbiniai“. Kadangi už savalaikį PVM sumokėjimą buvo atsakingas įmonės vadovas, tai dėl priverstinio mokestinės prievolės vykdymo susidariusias vykdymo išlaidas teismas taip pat priteisė iš atsakovo.

12Spręsdamas dėl nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių priteisimo iš atsakovo, kaip įmonės nuostolių, teismas nurodė, kad įmonei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovas žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytą darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos, darbuotojai, būdami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugą tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iš darbo. Tokie atsakovo veiksmai neatitiko profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo, atidaus elgesio, todėl iš atsakovo priteisė nuo 2011-01-01 nesumokėtų VSD įmokų už darbuotojus sumą ir delspinigius.

13Teismas taip pat nustatė, kad su kreditoriumi VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras nebuvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis, todėl įsiskolinimą kreditoriui, kuris susidarė nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. vasario, teismas priteisė iš atsakovo A. S..

14Teismas nustatė, kad nors ieškovė teigė, jog atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas, nesirūpino įmone, ieškinio pagrindu nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, todėl laikė šį ieškinio pagrindą neįrodytu (CPK 178 str.).

15Be to, teismas nurodė, kad byloje bankroto procesas dar nėra baigtas, atsakovui nebuvo reiškiamas reikalavimas ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo 9680 Lt administravimo išlaidoms apmokėti pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-11-27 teismo nutartį, nes byloje neįrodyta, kad tai yra atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala. Dėl to sprendė, kad tenkinti šią ieškinio dalį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

16Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. B. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino ir nepriteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nors trečiojo asmens A. B. atstovas advokatas J. N. teismo posėdyje dalyvavo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nebuvo pateiktas prašymas ir įrodymai dėl A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o objektyvių priežasčių, dėl ko trečiasis asmuo A. B. negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, byloje teismas nenustatė.

17III. Apeliacinių skundų bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos esmė

18Apeliantė UAB „Metalo dirbiniai“ atstovaujama bankroto administratoriaus, apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-02-24 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo kaltė dėl įmonės turto iššvaistymo ir dokumentų neišsaugojimo nėra įrodyta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Metalo dirbiniai“ buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui yra neperduodami dėl įmonės buhalterės A. B. neveikimo. UAB „Metalo dirbiniai“ buhalterė A. B. buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, o pačiame skundžiamame teismo sprendime yra cituojamas jos atsiliepimas į ieškinį, kuriame A. B. nurodo, kad išeidama iš darbo buhalterinius dokumentus ji paliko įmonės vadovui. Be to, 2013-01-15 prašymu dėl informacijos ir dokumentų perdavimo bankroto administratorius kreipėsi į A. B., pastaroji raštu patvirtino, jog visi įmonės dokumentai vadovo žinioje. Juo labiau kad atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog jokių veiksmų dėl tariamai neišsaugotų dokumentų buhalterės atžvilgiu neinicijavo, kas sudaro pagrindą išvadai, jog visi įmonės dokumentai buvo vadovo žinioje.
  2. Teigia, kad įmonei turint problemų su atsiskaitymais bei uždelstų įsiskolinimų, buvo sudarinėjami nauji sandoriai su trečiaisiais asmenimis, iš kurių buvo gaunamos pajamos, nuo kurių privalėjo būti sumokamas PVM mokestis. Nors teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodo, kad pareiga mokėti mokesčius kyla pačiam juridiniam asmeniui, tačiau šiuo atveju tokios įmonės pareigos atsiradimą nulėmė neatsakingi ir neprotingi įmonės vadovo veiksmai – įmonei turint finansinių sunkumų, jos veikla toliau buvo vykdoma, tačiau iš užsakovų gautų mokėjimų su valstybe atsiskaitoma nebuvo. Proceso metu atsakovas patvirtino, kad visi užsakovai su UAB „Metalo dirbiniai“ atsiskaitė, tačiau kodėl nebuvo mokamas PVM mokestis, jis nenurodė. Tai, kad neva gauti pinigai buvo naudojami atsiskaityti su darbuotojais, taip pat nebuvo įrodyta. Taigi, teigtina, kad minėti atsakovo veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo bei atidaus įmonės vadovo elgesio reikalavimų. Atsakovas neįrodė, jog gauti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms.
  3. Nurodo, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pažymi, kad atsakovas neprieštaravo dėl bankroto bylos UAB „Metalo dirbiniai“ iškėlimo, vadinasi suvokė, kad įmonė yra nemoki ir veiklos ateityje nebevykdys. Be to, apklaustas teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad įmonė jokio turto neturėjo, tačiau turėjo pradelstų skolų nuo 2010 m. pradžios (VSDFV, VMI) tokiu būdu įmonė nemoki buvo jau nuo 2010 m. pradžios ir visi vėliau atsiradę mokėjimai (įmonės skolos) laikytini žala, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Ieškovei akivaizdu, kad atsakovo veiksmai nulėmė UAB „Metalo dirbiniai“ kreditorinių reikalavimų išaugimą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

19Apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo pateikė ir atsakovas A. S., kuriuo prašo panaikinti 2014 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ieškinį atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės jį grindė argumentu, kad apeliantas, kaip vienintelis UAB „Metalo dirbiniai“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir vadovas, turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymu nustatyto pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Tačiau toliau byloje teismas sprendė, kad PVM mokėjimas buvo UAB „Metalo dirbiniai“, kaip juridinio asmens pareiga, tuo pačiu prieštaraudamas savo paties tik ką išdėstytiems argumentams. Mano, kad sprendime teisingai teigiama, jog mokesčių mokėjimas buvo UAB „Metalo dirbiniai“, kaip juridinio asmens pareiga. Todėl apeliantas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius. Dėl šių motyvų PVM nepriemoka negali būti laikoma atsiradusia dėl neteisėtų apelianto veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, ir dėl to ji negali būti priteisiama iš apelianto.
  2. Apelianto teigimu, VSDĮ 9 str. 1 d., 14 str. 2 d. įtvirtinta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Pagal LR VSDĮ 2 str. 2 d. draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Remiantis šiomis įstatymo normomis, mokesčių mokėjimas buvo UAB „Metalo dirbiniai“, kaip juridinio asmens pareiga, todėl apeliantas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų VSD įmokų valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius.
  3. Taip pat nurodo, kad įmonės apskaitą vedė, tvarkė vyr. buhalterė A. B.. ABĮ 10 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad įmonės apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), todėl būtent A. B. buvo atsakinga už tinkamą apskaitos dokumentų tvarkymą ir būtent ji buvo atsakinga už savalaikį PVM sumokėjimą, todėl tenkinti ieškinį dėl 628,88 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą PVM, dėl 239 Lt už priverstinių vykdymo išlaidų apelianto atžvilgiu nėra pagrindo.
  4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutarimas c.b. Nr. 3K-3-329/2009), tiek LR CK 2.50 str. 3 d. nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tačiau šios pastarosios faktinės aplinkybės ne tik, kad neįrodytos, bet ir ieškovo nenurodytos ieškinyje.

20Atsiliepimuose į atsakovo ir ieškovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo A. B. prašo palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi su apeliaciniais skundais nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įmonėje buvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi UAB „Metalo dirbiniai“ o išeinant iš darbo direktorius A. S. A. B. nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbo įmonėje ir dėl buhalterinių dokumentų.

21Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo atmesti apeliantės BUAB „Metalo dirbiniai“ apeliacinį skunda kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ne atsakovas, bet UAB „Metalo dirbiniai“ tiekė prekes arba paslaugas, taigi tik jam ir tik minėto įstatymo pagrindu atsiranda prievolė mokėti PVM į LR valstybės biudžetą, todėl atsakomybė už mokesčių mokėjimą kyla būtent tam asmeniui, kuris turi pareigą juos mokėti. Be to, atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentas sutapo su bankroto bylos UAB „Metalo dirbiniai“ įmonei iškėlimo Šiaulių apygardos teisme momentu. Dėl šių priežasčių teigti, kad dėl tariamų atsakovo veiksmų UAB „Metalo dirbiniai“ kreditorių reikalavimai išaugo, nėra pagrindo.

22Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Metalo dirbiniai“ prašo apelianto A. S. apeliacinį skundą atmesti ir 2014-02-24 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ieškinys buvo patenkintas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas patvirtino, jog visus mokėjimus darydavo pats, o ne buhalterė, proceso metu atsakovas patvirtino, kad visi užsakovai su UAB „Metalo dirbiniai“ pilnai atsiskaitė, tačiau kodėl nebuvo mokamas PVM mokestis, jis nenurodė. Tokie atsakovo veiksmai ne tik, kad pažeidžia PVM įstatymo nuostatas, bet ir neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo bei atidaus Įmonės vadovo elgesio reikalavimų. Atsakovas neįrodė, jog gauti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Be to, atsakovas pripažįsta, kad UAB „Metalo dirbiniai“ veiklą nutraukė 2011 metų pradžioje, o buhalterė buvo atleista tik 2011-12-31. Taip įmonei nebevykdant veiklos, negaunat pajamų atsakovas neatleido buhalterės, dėl ko susidarė mokėtinos sumos VSDFV, nors įmonė minėtu laikotarpiu veiklos nevykdė. Tokiu būdu dėl atsakovo neteisėto neveikimo, padidėjo įmonės skola ir sumažėjo kitų kreditorių galimybė atgauti savo skolą, kas reiškia, jog įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, todėl teismas teisingai sprendė, jog minėtos sumos priteistinos iš atsakovo. Pažymi, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

23Atskiruoju skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-04 nutarties trečiasis asmuo A. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir rašytinio proceso tvarka priimti papildomą sprendimą – priteisti iš civilinėje byloje Nr. 2-151-883/2014 dalyvavusios proceso šalies atsakovo A. S. 900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. B.. Nurodo, kad rašytinių įrodymų trečiasis asmuo A. B. pateikti negalėjo dėl svarbių priežasčių, nes ji dėl ligos ir sunkios sveikatos būklės nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kurie vyko 2013-10-07, 2013-12-04, 2014-01-16 ir 2014-02-05, o visi reikalingi rašytiniai įrodymai (2013-07-11 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 47, pinigų priėmimo kvitas Nr. 706998 200 Lt sumai ir 2013-10-01 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 71 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 707022 700 Lt sumai) buvo saugomi pas trečiąjį asmenį A. B.. Taip pat nurodo, kad A. B. yra senyvo amžiaus, ligota, jos materialine padėtis yra bloga, gauna nedidelę senatvės pensiją nuo 2012 m. rugsėjo 24 d., turi rimtų sveikatos problemų ir gydosi, dėl ko negalėjo dėl svarbių priežasčių laiku pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti jai yra labai dideles ir todėl turi būti priteistos iš kaltos proceso šalies.

24Atsakovas A. S. atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad viso proceso metu trečiojo asmens interesus atstovavo advokatas, todėl būtent jis turėjo sudaryti sąlygas pasinaudoti CPK 98 str. įtvirtinta teise. Būdamas A. B. advokatas, veikdamas protingai ir rūpestingai, J. N. žinojo arba turėjo žinoti, kokios pasekmės kyla nepateiktus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Advokatas nepateikė informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, kad jis turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galėjęs gauti iš savo atstovaujamosios rašytinių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, kurias norima prisiteisti.

25Šiaulių apygardos teismas 2014-08-05 nutartimi, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais, nusprendė, kad tikslinga Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2S-560-267/2014 pagal A. B. atskirąjį skundą ir civilinę bylą Nr. 2A-548-267/2014 pagal ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus sujungti ir nagrinėti vienoje civilinėje byloje, paliekant bylos numerį Nr. 2A-548-267/2014.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliaciniai skundai ir atskirasis skundas atmestini

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

29Dėl ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ir atsakovo A. S. apeliacinių skundų

30Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį teismui pareiškė jį grįsdama atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimu juridinių asmenų registrui, dokumentų ir turto neišsaugojimu, kreditorinių reikalavimų didinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenagrinėtini tiek ieškovės, tiek ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai, susiję su atsakovo civilinės atsakomybės taikymu pažeidus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovė ieškinyje atsakovo neveikimo (nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala kreditoriams nesiejo, atsakovės atsakomybės šiuo pagrindu neįrodinėjo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas (CPK 306 str. 2 d.).

31Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti disponuojamo turto apimtį, jo masės pokytį ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

32Ieškovė yra teisi teigdama, kad atsakovo kaltė dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo yra įrodyta, kadangi pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įmonės dokumentų nėra išlikę, jie bankroto administratoriui neperduoti, atsakovas neįrodė, kad įmonės dokumentai perduoti buvusiai buhalteriai. Vis dėlto, atsakovo nesąžiningi veiksmai ir kaltė dėl įmonės turto neišsaugojimo neįrodyti, kadangi, pagal byloje esančius duomenis, įmonė jokio turto apskritai neturėjo. Pažymėtina, kad atsakovas yra neteisus kaltę dėl netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos vedimo perkeldamas trečiajam asmeniui A. B., buvusiai įmonės buhalterei. Nors UAB „Metalo dirbiniai“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, ši aplinkybė nepašalina atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės už tinkamą apskaitos organizavimą. Atsakovas turėjo pareigas laikytis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, inter alia organizuoti įmonės veiklą, kontroliuoti įmonėje tvarkomą buhalterinę apskaitą, o nustatęs, jog apskaita tvarkoma netinkamai, reikalauti iš apskaitą tvarkančių asmenų pasiaiškinimų, spręsti dėl trūkstamų ar nesamų įformintų dokumentų suradimo ar atkūrimo ir pan. Tačiau duomenų apie tokius atsakovo veiksmus byloje nėra, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už įmonės dokumentų neišsaugojimą ir nepateikimą bankroto administratoriui.

33Vienas iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad iš atsakovo privalo būti priteista visa įmonės mokestinė nepriemoka, kadangi tokį kreditorinio reikalavimo atsiradimą lėmė atsakovo neprotingi veiksmai, nes įmonei turint sunkumų ir toliau buvo sudarinėjami sandoriai, o iš užsakovų gautų mokėjimų nebuvo atsiskaitoma su valstybe. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius neįrodinėjo 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais sudarytų sandorių neteisėtumo, nebandė įrodyti, jog šių sandorių sudarymas buvo ypač nepalankus ieškovei, neatitiko normalios verslo rizikos ir pan., todėl byloje liko neįrodyta, kad pajamų mokestis susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant įmonei nenaudingus sandorius.

34Vis dėlto, nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jis nėra atsakingas už tai, jog mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta laiku ir dėl to buvo priskaičiuoti delspinigiai. Atsakovas teigia, kad prievolė sumokėti mokestinę nepriemoką turėjo juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip įmonės vadovas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2014 ir kt.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šiuo atveju atsakovas A. S., būdamas įmonės vadovu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, be kita ko, atsakingu taip pat ir už mokesčių mokėjimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų tinkamą įvykdymą, neveikė pagal įstatymo reikalavimus ir laiku neįvykdė prievolės mokėti pelno mokestį, dėl ko ieškovei pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnį buvo priskaičiuoti delspinigiai, vėliau – ir išieškojimo išlaidos. Objektyvių aplinkybių, kodėl ieškovė laiku nesumokėjo pelno mokesčio valstybei ir dėl to padidėjo VMI kreditorinis reikalavimas bei buvo patvirtintas antstolio finansinis reikalavimas, kilęs iš išieškojimo vykdymo, atsakovas nenurodė. Priešingai, jis pripažino, kad iš gautų užsakovų mokėjimų atsiskaitė su darbuotojais, o ne su valstybe, taip iš esmės pažeisdamas šio kreditoriaus teises ir padidindamas įmonės įsipareigojimus valstybei. Primintina, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Taigi atsakovo neveikimas sukėlė žalą ne tik jo vadovaujamai įmonei, bet ir valstybei, kurią atsakovas privalo atlyginti.

35Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista žala, kaip nesumokėtos socialinio draudimo įmokos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo argumentais, todėl nekartoja motyvų dėl teisinės kvalifikacijos šiuo konkrečiu klausimu, tačiau pažymi, kad byloje nustatyta, jog nors įmonė veiklos nebevykdė nuo 2011 m., buhalterė atleista tik 2011-12-31, kas lėmė, jog nuo 2011 m. pradžios nepagrįstai buvo didinamas įmonės įsiskolinimas Sodrai nemokant už iš esmės nebedirbantį darbuotoją socialinio draudimo įmokų, skaičiuojami delspinigiai. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, neveikė atsakingai ir rūpestingai, neužkirto kelio įmonės įsipareigojimų didėjimui, neužtikrino tiek įmonės, tiek kreditorių interesų, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, jog minėtais neteisėtais A. S. veiksmais ieškovei buvo padaryta 8846,27 Lt dydžio žala, kurią jis ir turi atlyginti (CPK 178, 180 str.).

36Kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantų apeliaciniai skundai atmetami, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Dėl trečiojo asmens A. B. atskirojo skundo

39Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-04 nutartimi netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuojant tuo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nebuvo pateiktas prašymas ir įrodymai dėl A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o objektyvių priežasčių, dėl ko trečiasis asmuo A. B. negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, byloje teismas nenustatė. Apeliantė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo dėl svarbių priežasčių, nes ji dėl ligos ir sunkios sveikatos būklės nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kurie vyko 2013-10-07, 2013-12-04, 2014-01-16 ir 2014-02-05, o visi reikalingi rašytiniai įrodymai (2013-07-11 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 47, pinigų priėmimo kvitas Nr. 706998 200 Lt sumai ir 2013-10-01 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 71 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 707022 700 Lt sumai) buvo saugomi pas trečiąjį asmenį A. B..

40CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010).

41Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo, trečiąjį asmenį visame teismo procese atstovavo advokatas, jis teismui teikė ir su trečiuoju asmeniu pasirašytą atstovavimo sutartį, vėliau, kaip nurodė prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, pateikė iš trečiojo asmens gautus dokumentus – sąskaitų už teisines paslaugas kopijas, pinigų priėmimo kvitų kopijas. Teisėjų kolegija trečiojo asmens atstovo advokato teiginius, kad visi dokumentai buvo saugomi pas trečiąjį asmenį, todėl advokatas negalėjo jų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, laikytini visiškai nepagrįstais. Visų pirma, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu patvirtinto Sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad advokatai, advokatų padėjėjai tvarko išrašytų sąskaitų už teisines paslaugas apskaitą, o išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas saugomos advokato darbo vietoje teisės aktuose nustatytą laiką. Be to, visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl advokatui pateikus atstovaujamajai pinigų priėmimo kvito kopiją, kvito originalas turėjo likti kvitų knygutėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad jei trečiojo asmens advokatas būtų buvęs apdairus ir rūpestingas, kaip teisingai teigia ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų galėjęs pateikti teismui minėtų dokumentų kopijas. Tačiau advokatas šia teise, atstovaudamas trečiąjį asmenį, nepasinaudojo, todėl trečiasis asmuo neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą pirmosios instancijos teisme. Juo labiau kad trečiasis asmuo nors ir sirgo, byloje nėra duomenų, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės A. B. buvo hospitalizuota, apie 2014-02-05 teismo posėdį jai buvo pranešta asmeniškai (82 b. l.), todėl prašymą dėl išlaidų priteisimo iki teismo posėdžio galėjo pateikti pati arba per advokatą, tiesiogiai teismui paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Apibendrinus visa tai, darytina išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių dėl prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų nepateikimo teismui laiku nepateikta.

42Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-04 nutartis, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliktina nepakeista, kaip pagrįsta ir teisėta.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44Pateikusi atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B. prašė priteisti iš atsakovo 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus trečiojo asmens rašytinius įrodymus, trečiasis asmuo sumokėjo 200 Lt advokatui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (154 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisia 200 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir 2014 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistus.

47Priteisti trečiajam asmeniui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo A. S. (a. k. ( - ) 200 Lt (dviejų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė BUAB „Metalo dirbiniai“, atstovaujama bankroto administratoriaus,... 6. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 7. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė... 10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, susijusius su dokumentų bankroto... 11. Pasisakydamas dėl žalos, kurią sudaro mokestinė nepriemoka, teismas... 12. Spręsdamas dėl nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių priteisimo iš... 13. Teismas taip pat nustatė, kad su kreditoriumi VšĮ Šiaulių regiono atliekų... 14. Teismas nustatė, kad nors ieškovė teigė, jog atsakovas, kaip vienintelis... 15. Be to, teismas nurodė, kad byloje bankroto procesas dar nėra baigtas,... 16. Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi trečiojo asmens,... 17. III. Apeliacinių skundų bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos esmė... 18. Apeliantė UAB „Metalo dirbiniai“ atstovaujama bankroto administratoriaus,... 19. Apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d.... 20. Atsiliepimuose į atsakovo ir ieškovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo... 21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo atmesti... 22. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Metalo... 23. Atskiruoju skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-04 nutarties... 24. Atsakovas A. S. atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo... 25. Šiaulių apygardos teismas 2014-08-05 nutartimi, susipažinęs su atskirojo... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliaciniai skundai ir atskirasis skundas atmestini... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Dėl ieškovės BUAB „Metalo dirbiniai“ ir atsakovo A. S. apeliacinių... 30. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės... 31. Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos,... 32. Ieškovė yra teisi teigdama, kad atsakovo kaltė dėl įmonės dokumentų... 33. Vienas iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad iš atsakovo privalo... 34. Vis dėlto, nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jis... 35. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su ta skundžiamo sprendimo... 36. Kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Dėl trečiojo asmens A. B. atskirojo skundo... 39. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-04 nutartimi netenkintas... 40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo teismo posėdžiuose... 42. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 44. Pateikusi atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B.... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir 2014 m. kovo 4... 47. Priteisti trečiajam asmeniui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo A. S. (a. k. ( -...