Byla 2A-40-569/2017
Dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Pareiškėja D. P. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1966 m. gegužės mėnesio iki 1980 m. balandžio 18 d. buvo neįgali nuo vaikystės. Juridinį faktą pareiškėja siekė nustatyti, kad gautų našlaičio pensiją. Pareiškėja nurodė, kad jai jau buvo paskirta našlaičio pensija po motinos mirties. Mirus tėvui, pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ( - ) skyrių dėl šios pensijos gavimo ir po tėvo mirties. 2012-05-28 VSDFV ( - ) skyriaus sprendimu buvo nutarta neskirti pareiškėjai našlaičio pensijos, nes neįgalumas nuo vaikystės jai nustatytas sulaukus 41 metų. Nesutikdama su tuo, ji kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT), kuri 2013-04-23 raštu atsakė, kad atsižvelgiant į turimą informaciją galbūt ir galėjo būti nustatyta priežastis – neįgalumas nuo vaikystės, tačiau NDNT nesuteikti įgalinimai keisti esamus sprendimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjos D. P. pareiškimą atmetė, kadangi jos prašomas faktas neįeina į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 9 punkte nustatytinų kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, sąrašą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pripažinti teisei gauti našlaičio pensiją yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo neįgaliu momentas. Pareiškėja pirmą kartą neįgalia buvo pripažinta 1983-04-05, nurodant neįgalumo priežastį – bendri susirgimai, o neįgalia nuo vaikystės pirmą kartą buvo pripažinta tik 2004-03-31 ( - ) valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos invalidumo pažyma Nr. ( - ), t. y. būdama 41 metų amžiaus. Teismas konstatavo, jog nei pareiškėja, nei jos atstovai pagal įstatymą dėl neįgalumo nuo vaikystės nustatymo pareiškėjai iki 18 metų nesikreipė, pareiškėjai neįgalumas iki 18 metų kompetentingos įstaigos nebuvo nustatytas. Būdama pilnamete pagal medicininius duomenis pareiškėja nebuvo pripažinta neįgalia nuo vaikystės, jos turimą negalią lėmė nustatyti bendri susirgimai, tokių medikų diagnozių bei neįgalumą nustačiusių institucijų išvadų pareiškėja nustatyta tvarka nenuginčijo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

93. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. P. prašo panaikinti 2016m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir turint tikslą gauti našlaičio pensiją nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1966 m. gegužės mėnesio iki 1980-04-19 buvo neįgali nuo vaikystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

103.1.Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 444 straipsnio 9 punktą. Pareiškėja turi teisę į našlaičio pensiją, tačiau negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra neįgali nuo pat vaikystės, todėl ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklausys, ar pareiškėja turės teisę gauti našlaičio pensiją. Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmens pripažinimą neįgaliu, šios būklės atsiradimo priežastis ir laiką nustatinėja NDNT, tačiau ji nėra įgaliota nustatinėti neįgalumo atbuline data, išskyrus atvejus nustatytus Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 15 punkte. Todėl tais atvejais, kai NDNT negali nustatyti atbuline data, jog asmuo yra neįgalus nuo vaikystės, toks faktas gali būti nustatomas teismine tvarka. Sąrašas teismo nustatomų kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nėra galutinis ir apibrėžtas. Pareiškėja gauti medicininių išvadų dėl jos neįgalumo nuo vaikystės iki pilnametystės neturi kitos galimybės, nes NDNT tokios kompetencijos neturi, tačiau pareiškėja yra neįgali nuo vaikystės, tai patvirtina visi byloje esantys medicininiai duomenys, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

113.2.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai nustatytas neįgalumas dėl bendrų susirgimų, todėl pareiškėja neturi teisės į našlaičio pensiją. Byloje yra įrodymai, kad pareiškėja patyrė stuburo deformaciją vaikystėje. Neįgalumo priežastis – vaikystėje patirta stuburo trauma ir negalia tęsiasi visą pareiškėjos gyvenimą. Neįgalumas nustatytas iki 2022-04-17.

123.3. Teismas netyrė esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime. Teismas nevertino šių aplinkybių, kad ( - ) mirus pareiškėjos motinai, 2004-04-08 VSDFV sprendimu pareiškėjai buvo paskirta našlaičio pensija, o ( - ) mirus pareiškėjos tėvui – ne.

134. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV ( - ) skyrius prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

144.1. Nagrinėjamos bylos atveju pripažinti teisei gauti našlaičio pensiją yra svarbus ne apeliantės susirgimo, o jos pripažinimo neįgalia nuo vaikystės momentas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų teisei į našlaičių pensiją. Nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys našlaičių pensijos skyrimą Fondo valdybos teritoriniams skyriams nenustato teisės plečiamai aiškinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, t. y. pagal medicininius dokumentus savo iniciatyva konstatuoti asmens neįgalumo (netekto darbingumo) atsiradimo faktą anksčiau, nei tai atliko kompetentingos institucijos.

154.2.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-23 įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 15 punktu tokį pakeitimą, įvertinęs apeliantės medicininius dokumentus, atgaline tvarka turėtų atlikti teismas.

164.3. Apeliantei neįgalumas pirmą kartą (dėl bendrų susirgimų) nustatytas 1983-04-05, apeliantei esant 21 metų amžiaus, o neįgalia nuo vaikystės apeliantė pripažinta 2004-03-31, jai esant 41 metų amžiaus. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantė nuo 1966 m. gegužės mėnesio iki 1980-04-18 buvo neįgali nuo vaikystės. Net patenkinus apeliantės skundą, teismo sprendimas apeliantei teisinių pasekmių nesukels, t. y. laikotarpiu nuo 1980-04-18 iki 1983-04-05 apeliantė nebus laikoma nedarbinga ar iš dalies darbinga (neįgalia), o tai netenkins Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų.

17Teismas

18k o n s t a t u o ja :

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

205. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

216. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

227. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. P. būdama 4 metų amžiaus krisdama ant nugaros patyrė stuburo traumą. 1983-04-05 pareiškėjai išduotame pažymėjime nustatyta trečia neįgalumo grupė, neįgalumo priežastį nurodant „bendri susirgimai“ ir 1984-04-12, 1985-04-01 ir 1986-04-08 buvo pratęstas III grupės invalidumas, nurodant tas pačias neįgalumo priežastis – bendri susirgimai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai nustatė 40 procentų darbingumo lygį, o 2007-03-21 – 35 procentų darbingumo lygį. 2004-03-31 pareiškėjai išduotas invalidumo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad neįgalumo priežastis – neįgalumas nuo vaikystės. Pratęstas III grupės neįgalumas, nurodant tas pačias neįgalumo priežastis – bendri susirgimai. 2012-05-28 VSDFV ( - ) skyriaus sprendimu Nr. ( - ) pareiškėjai buvo atsisakyta skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičio pensiją, nes pareiškėjos situacija neatitinka Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pareiškėja kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir gavo atsakymą, kad galbūt pareiškėjai 1983-04-05 ir galėjo būti nustatyta priežastis „invalidumas nuo vaikystės“, tačiau tarnybai nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti ir keisti patvirtinti ar paneigti kitų įstaigų ir institucijų, tarp jų ir Medicininės socialinės ekspertizės komisijos, priimtų sprendimų. Pareiškėja tam, kad turėtų teisę gauti našlaičio pensiją, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuo 1966 m. gegužės mėnesio iki 1980-04-19 buvo neįgali nuo vaikystės.

238. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

249. CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas. Be CPK 444 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose nustatytų juridinių faktų, teismas taip pat nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

2510. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

2611. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra nustatyta speciali tokių klausimų sprendimo tvarka. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 (toliau – Tvarka), 12.6 punkte nurodoma, kad nustatydama neįgalumo lygį NDNT per 15 darbo dienų nuo šio Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.

2712. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, pirmą punktą Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, o antrame punkte nurodoma, kad darbingumo lygį nustato NDNT. Pastarojo teisės akto 161 punkte numatyta, jog nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą mokama iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų. Tvarkos aprašo 27.15 punkte nustatyta, jog neįgalumo lygio priežastys yra ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“). Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis, o pagal 29 punktą tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų.

2813. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas nustatyti jos neįgalumo atsiradimo laiką patenka į NDNT veiklos kompetenciją ir šiam juridinio fakto nustatymui yra nustatyta atskira tvarka, kuria, pagal bylos duomenis, pareiškėja iki kreipimosi į teismą pasinaudojo. Išvadą, kad neįgalumo priežasties nustatymas yra NDNT kompetencija, papildomai patvirtina ir Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, nuostatos, pagal kurias pareiškėja Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę apskųsti ir NDNT priimtus sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (6.1 punktas). Tai kartu rodo, jog ginčams dėl neįgalumo lygio, priežasties bei atsiradimo laiko teisės aktai nustato atskirą tvarką, pagal kurią ir turi būti sprendžiama dėl pareiškėjos neįgalumo priežasties nustatymo.

2914. Atkreiptinas dėmesys, jog NDNT pareiškėjai nustatė 40 procentų darbingumo lygį, o 2007 m. kovo 21 d. – 35 procentų darbingumo lygį. 2004-03-31 pareiškėjai išduotas invalidumo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad neįgalumo priežastis – neįgalumas nuo vaikystės. Minėto NDNT sprendimo pareiškėja neskundė. Pareiškėja neskundė ir NDNT 2013-04-23 rašte Nr. ( - ) nurodyto atsisakymo keisti Kauno II medicininės darbingumo ekspertizės komisijos anksčiau priimtus sprendimus. Pakartotina, jog pagal Tvarkos aprašo 29 punktą tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų.

3015. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

3116. Įvertinus tai kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas neatitinka trečios iš išvardytų juridiniam faktui nustatyti reikalingų sąlygų, t. y. šis faktas nustatytas NDNT sprendimu, todėl toks juridinis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali būti nustatinėjamas.

3217. Nustačius, jog faktas dėl neįgalumo priežasties nustatymo nesprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka, konstatuotina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs tokį pareiškimą turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė. Dėl aptartų aplinkybių skundžiamas teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai pritaikius proceso teisės normas, pakeičiamas – civilinė byla nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3318. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

35Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti.

36Civilinę bylą Nr. 2YT-773-476/2016 pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutraukti.

37Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Pareiškėja D. P. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 9. 3. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. P. prašo panaikinti 2016m. rugsėjo 6 d.... 10. 3.1.Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 444 straipsnio 9 punktą.... 11. 3.2.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai nustatytas... 12. 3.3. Teismas netyrė esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakė teismo... 13. 4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV ( - ) skyrius... 14. 4.1. Nagrinėjamos bylos atveju pripažinti teisei gauti našlaičio pensiją... 15. 4.2.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos... 16. 4.3. Apeliantei neįgalumas pirmą kartą (dėl bendrų susirgimų) nustatytas... 17. Teismas... 18. k o n s t a t u o ja :... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 21. 6. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas... 22. 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. P. būdama 4 metų amžiaus... 23. 8. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo... 24. 9. CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių... 25. 10. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų... 26. 11. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra nustatyta speciali tokių klausimų... 27. 12. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos... 28. 13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog nagrinėjamu atveju... 29. 14. Atkreiptinas dėmesys, jog NDNT pareiškėjai nustatė 40 procentų... 30. 15. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius... 31. 16. Įvertinus tai kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas neatitinka... 32. 17. Nustačius, jog faktas dėl neįgalumo priežasties nustatymo... 33. 18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti.... 36. Civilinę bylą Nr. 2YT-773-476/2016 pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą... 37. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....