Byla 2-1199/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. B. ir G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-162-656/2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei bankui SNORAS, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B. dėl administracinių aktų ir sprendimo pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu bei lakšto teisinės registracijos panaikinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, restitucijos taikymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notarė L. Š., notarė R. D., notarė R. V., 288-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Vingis“, M. K. Čiurlionio gatvės rajono įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų asociacija „Naujamiesčio Vingis“, A. Š.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau ? VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pripažinti negaliojančia 2001 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-9377, patvirtintą Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š., kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto – 1397 kv. m žemės, valdytos J. I., Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, nuosavybės atstatymą; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie M. K.Čiurlionio g. 84 duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“; pripažinti negaliojančia VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2.4-01- 6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, kuria S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalių 0,1369 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); pripažinti negaliojančia 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas ( - )), patvirtintą Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro notarės R. V., kuriuo G. B. ir G. R. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), įkeitė AB bankui SNORAS, ir panaikinti šio lakšto registraciją Hipotekos registre; išreikalauti 0,1369 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus mieste, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), iš neteisėto G. B. ir G. R. valdymo ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn; taikyti restituciją priteisiant iš ginčijamų pirkimo-pardavimo sandorių šalių ? pardavėjų pinigus ginčo sklypą pirkusiems asmenims. Nurodė, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, kuris neturėjo teisės į nuosavybės atkūrimą. Nuosavybės teisės atkurtos nusikalstamu būdu – suklastojus ir panaudojus suklastotą dokumentą, tai yra Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Dėl šios priežasties nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimti administraciniai aktai turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat turi būti panaikinti ir neteisėto savininko atlikti sandoriai, daiktas išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo ir taikytina restitucija.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas ( - )), patvirtintą Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V., kuriuo G. B. ir G. R. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), įkeitė AB bankui SNORAS, bei panaikinti šio lakšto registraciją Hipotekos registre, ir bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukė.

6Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, savo prašymą grįsdamas CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 163 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismui nagrinėti perduota baudžiamoji byla Nr. 10-9-038-11, kurioje S. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. Š. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji ir nagrinėjama civilinė bylos yra susijusios. Kaltinamieji baudžiamojoje byloje yra dalyvaujantys asmenys nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaltinamiesiems inkriminuojamų veiksmų patvirtinimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas arba kaltinamųjų išteisinimas ir jiems inkriminuojamų veikų atmetimas turės esminę reikšmę civilinės bylos išsprendimui, visų pirma, sprendžiant ginčo žemės sklypo išreikalavimo iš dabartinių savininkų klausimą. Esminės įtakos turės ir pačios nusikalstamos veikos padarymo fakto konstatavimas. Toks konstatavimas būtų galimas tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Civilinėje byloje pareikšti 95 830 Lt dydžio turtiniai reikalavimai atsakovui S. V., o šių reikalavimų patenkinimas yra susijęs ir priklausomas nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme rezultato.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-038-11, kurioje S. V. ir A. Š. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 d. ir kt. Teismas sprendė, jog prašymas stabdyti bylą yra pagrįstas, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ar kaltinamųjų išteisinimas ir jiems inkriminuotų veiksmų atmetimas ieškinio patenkinimo atveju gali turėti esminės reikšmės civilinei bylai išspręsti, tai yra parenkant restitucijos būdą ir sprendžiant ginčo žemės sklypo išreikalavimo iš dabartinių savininkų klausimą. Teismas nurodė, jog yra teisiškai reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo fakto konstatavimas ir tai galima padaryti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Civilinėje byloje pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovui S. V. ir šių reikalavimų patenkinimas susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovų argumento nestabdyti bylos, nes atsakovai remiasi procesinių terminų praleidimu, kaip pagrindu atmesti ieškinį, tačiau šis argumentas yra tik kaip viena iš galimų bylos išsprendimo alternatyvų ir šio argumento pagrįstumą teismas gali įvertinti tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Nors teismas civilinio proceso tvarka gali konstatuoti nusikaltimo buvimo faktą, tačiau teismas, nagrinėjantis bylą baudžiamojo proceso tvarka, turi daugiau galimybių surinkti įrodymus, be to, dėl nusikaltimo fakto gali padaryti priešingą išvadą nei teismas, kuris nagrinėja bylą civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovų argumentai dėl turtinės naudos negavimo iš areštuoto ginčo sklypo yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyti konkrečiais duomenimis.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovai G. B. ir G. R. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo išspręsti iš esmės, tai yra ieškovo 2012 m. kovo 2 d. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti arba klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą, neatsižvelgė į tai, kad bylai reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats, nelaukdamas proceso baigties baudžiamojoje byloje.
  2. Teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, nevertino, ar daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taikymas CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų teisėtas, teisingas ir sąžiningas. Taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalį yra teismo teisė, bet ne pareiga, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo bei teisėtų lūkesčių principus. Iš civilinės bylos medžiagos aišku, kad po atitinkamų valstybės institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo priėmimo praėjau daugiau nei 10 metų, visą šį laiką ginčo žemės sklypas dalyvavo civilinėje apyvartoje ir sąžiningi tretieji asmenys, turėdami susiformavusius teisėtus lūkesčius, už kurių apsaugą pati valstybė yra atsakinga, pasitikėdami valstybe, jos sprendimų teisėtumu, viešo registro duomenų teisingumu, šį turtą įgijo nuosavybėn, sumokėdami didelę kainą ir pradėjo žemės sklype vykdyti veiklą. Teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo ir būtinumo, turėjo atsižvelgti į tai, jog būtent dėl pačios valstybės neteisėtų veiksmų (galimai neteisėto teismo sprendimo ir sprendimo atkurti nuosavybės teises) buvo pažeisti valstybės interesai, kuriuos prokuroras ieškiniu gina civilinėje byloje. Teismas šias aplinkybes ignoravo ir spręsdamas dėl bylos sustabdymo atmetė galimybę, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalis minėtomis aplinkybėmis netaikytina, o formaliai pritaikė bylos sustabdymo pagrindus. Tuo atveju, jeigu teismo būtų nustatyta, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis šioje byloje netaikytina, baudžiamoji byla neturėtų jokios prejudicinės galios civilinės bylos nagrinėjimui.
  3. Net tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog teismas įvertino daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taikymo galimybę, civilinės bylos sustabdymas bet kuriuo atveju buvo negalimas, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas, kurį nustačius galima išreikalauti nekilnojamąjį turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, gali būti konstatuotas ir nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Baudžiamojoje byloje sprendžiamas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo galimo suklastojimo ir sukčiavimo pateikiant jį su tikslu įsigyti žemę klausimas. Teismui galimai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tai teoriškai reikštų CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyto kvalifikuojančio požymio – padaryto nusikaltimo fakto egzistavimą. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo spendimas priimtas 2001 m. rugsėjo 18 d., tai yra daugiau nei prieš 10 metų, todėl baudžiamoji byla greičiausiai baigsis ne apkaltinamuoju nuosprendžiu, o bus nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties suėjimo. Tokiu atveju baudžiamosios bylos baigtis bus teisiškai nereikšminga, o civilinė byla bus nepagrįstai ir neteisėtai sustabdyta ilgam laikotarpiui.
  4. Civilinę bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis teismas turi tokias pačias galimybes surinkti visus reikiamus įrodymus kaip ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.
  5. Kadangi dėl praleisto procesinio termino kreiptis į teismą turės būti atmestas pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, negalės būti tenkinami likę išvestiniai ieškinio reikalavimai. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybės bus nustatytos ir patvirtintos baudžiamojoje byloje, ieškinys privalės būti atmestas, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės neturės jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procesinio termino praleidimo.
  6. Yra suėjęs 5 metų naikinamasis terminas atnaujinti civilinę bylą, kurioje buvo priimtas galimai neteisėtas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas sprendimas. Neatnaujinus civilinio proceso, minėto teismo sprendimo teisėtumas bei sukeliami teisiniai padariniai negalėtų būti kvestionuojami. Nesant objektyvios galimybės atnaujinti proceso civilinėje byloje, nepriklausomai nuo to, ar baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, šio sprendimo privalomumas negalės būti paneigiamas ir jis liks galioti visa apimtimi neapibrėžtam asmenų ratui.
  7. Civilinėje byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu civilinės bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, o civilinėje byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės visą bylos nagrinėjimo sustabdymo laikotarpį, tai reikštų, jog atsakovų žemės sklypas galimai visiškai nepagrįstai būtų areštuotas dvejus metus ar net ilgiau ir tai sukeltų atsakovams didelius nuostolius. Ieškinio atmetimo atveju atsakovai įgytų teisę į žalos atlyginimą. Atsakovų argumentų pagrįstumą patvirtina bylos faktinė situacija ir byloje esantys dokumentai.

9Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, teismas, nurodydamas, jog nusikalstamos veikos padarymo faktas yra teisiškai reikšmingas, taip pat pažymėjo, kad nors teismas civilinio proceso tvarka gali konstatuoti nusikaltimo buvimo faktą, tačiau teismas, nagrinėjantis bylą baudžiamojo proceso tvarka dėl nusikaltimo fakto gali padaryti priešingą išvadą negu teismas, nagrinėjantis bylą civilinio proceso tvarka. Ieškinyje be reikalavimo išreikalauti daiktą iš įgijėjų, yra suformuluoti reikalavimai dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Nusikalstamos veikos padarymo faktas ir ypač kaltų asmenų įvardijamas leistų išspręsti restitucijos klausimus bei spręsti dėl pinigų grąžinimo valstybei iš nesąžiningų asmenų, teismui nusprendus, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalis netaikytina. Ieškovas nesutinka, jog dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybės už nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami S. V. ir A. Š., yra suėję senaties terminai. Nagrinėjant civilinę bylą taikomos CPK taisyklės, todėl teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog atsakovų argumentai dėl terminų yra kaip viena iš ieškinio išsprendimo alternatyvų ir jų pagrįstumą teismas gali įvertinti iš esmės. Pats 5 metų naikinamojo termino procesui atnaujinti suėjimo faktas įtakos ginčo išsprendimui ir galimybei išreikalauti ginčo sklypą iš dabartinių savininkų neturės. Ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo faktas ieškinyje grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, kuris neturėjo teisės į atkūrimą. Šiuo atveju nuosavybės teisės buvo atkurtos nusikalstamu būdu – suklastojus ir panaudojus suklastotą teismo sprendimą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas 2009 m. kovo 13 d. VAVA sprendimu, todėl senaties terminai baudžiamojoje byloje nėra suėję Konstatavus nusikaltimo padarymo faktą, nustačius kaltus asmenis, bus pagrindas panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. Tuo pačiu pripažinus, kad turto savininkas ? valstybė prarado ginčo sklypą dėl padaryto nusikaltimo, yra galimybė išreikalauti turtą iš dabartinių savininkų CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas teisingai manė, kad civilinės bylos išsprendimui įtakos turės ne tik nusikalstamos veikos padarymo fakto konstatavimo klausimo išsprendimas, bet ir kaltų asmenų nustatymas, ko padaryti civilinėje byloje teismas negali.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad būtent išvados, padarytos sprendžiant baudžiamąją bylą, lems pirmosios instancijos teismo tolimesnę išvadą dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytinos teisės, tai yra ar šiuo atveju taikytina CK 4.96 straipsnio 2 dalis. Nesustabdžius civilinės bylos ir tęsiant jos nagrinėjimą išlieka rizika, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali padaryti iš esmės priešingas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesutiko tu tuo, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, turėjo nustatyti, ar ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ginčyti administraciniam aktui, dėl ko teismas jau šiame etape turėjo pareigą nustatyti, kad ieškinio pagrindinis reikalavimas yra atmestinas. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, kai konstatuojamas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turi būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar ieškinio reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas. Atsakyti į tokį klausimą teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Be to, net ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimų pagrindą sudaro Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimo klastojimas, todėl nagrinėjamu atveju yra netaikytinos proceso atnaujinimo normos, nes faktiškai neegzistavo jokio teismo proceso, kurį reikėtų ar galima būtų atnaujinti. Be to, net jei nagrinėjamu atveju būtų taikytinas CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas, nepaisant to, kad jis yra naikinamasis, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tam tikrose susidariusiose išskirtinėse teisinėse situacijose konstatuotina žemesniųjų instancijų teismų teisė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Atsakovų argumentai dėl galimai didelės žalos, kuri bus patirta sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo, pagrįstumo bei išvados, kad atsakovų teiginiai dėl galimai patiriamos žala ir nuostolių yra deklaratyvaus pobūdžio.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje.

13Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismui nagrinėti perduota baudžiamoji byla, kurioje S. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o A. Š. kaltinama padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (4 t., 92 b. l.). Ieškovas bylą prašė stabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto (privalomu sustabdyti bylą pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka) ir 163 straipsnio 4 punkto (fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina) pagrindais. Įvertinusi civilinėje byloje tiriamas aplinkybes, taip pat duomenis, susijusius su baudžiamąja byla, dėl kurios buvo prašoma stabdyti šią civilinę bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp baudžiamosios bylos ir nagrinėjamo civilinio ginčo dalyko yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra baudžiamojoje byloje nustatyti faktai ir jos išnagrinėjimo teisinis rezultatas turės esminės reikšmės priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje.

14Visų pirma, atsakovai savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog teismas, sustabdydamas civilinę bylą, neatsižvelgė į tai, kad bylai reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats, nelaukdamas proceso baigties baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo galimu suklastojimu ir sukčiavimu pateikiant suklastotą sprendimą tikslu įgyti nuosavybę į žemę. Pažymėtina, jog aptariamu atveju nėra ginčo, jog civilinei bylai išnagrinėti yra svarbus nusikaltimo fakto konstatavimas, kadangi ieškinys grindžiamas taip pat ir CK 4.96 straipsnio 2 dalies norma, nustatančia, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų. Kaip jau minėta, teismui yra perduota baudžiamoji byla, kur kaltinamieji yra dalyvaujantys šioje civilinėje byloje asmenys (atsakovas S. V., trečiasis asmuo A. Š.). Nusikalstamos veikos padarymo fakto konstatavimas ir kaltų tokios veikos padarymu asmenų įvardijimas, pripažinus ieškovo ieškinį pagrįstu, leistų nustatyti būtino restitucijos taikymo sąlygas, tinkamai nuspręsti lėšų paskirstymo žemės sklypo galimo grąžinimo valstybei atveju klausimą, jeigu teismas turėtų pagrindą manyti, jog dėl tam tikrų aplinkybių CK 4.96 straipsnio 2 dalis netaikytina. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesustabdžius civilinės bylos ir tęsiant jos nagrinėjimą, išlieka objektyvi rizika, kad civilinę bylą išnagrinėjęs teismas ir baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas gali padaryti nesutampančias ar netgi priešingo turinio išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.

15Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, tačiau patys atsakovai skunde pripažįsta, jog nusikalstamos veikos faktas gali būti konstatuojamas civilinėje byloje tik tais atvejais, jeigu šio fakto dalykas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas priimant nuosprendį ar kitą procesinį dokumentą vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Gi nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl konkrečių kaltinamųjų asmenų, kurie dalyvauja ir civilinėje byloje, jau yra perduota spręsti teismui. Be to, ieškinyje be reikalavimo išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kai savininkas tą daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, pareikšti reikalavimai dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, todėl nusikalstamos veikos padarymo fakto konstatavimas ir kaltų jos padarymu asmenų įvardijimas būtų tinkamo restitucijos klausimo išsprendimo sąlyga.

16Atsakovai skundą argumentuoja tuo, jog teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, nevertino, ar daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taikymas būtų teisėtas, teisingas ir sąžiningas, jeigu teismo būtų nustatyta, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma šioje byloje netaikytina, o tokiu atveju baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturėtų jokios prejudicinės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokie atsakovų motyvai dėl egzistavimo išimtinių aplinkybių, kurios turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu leistų atlikti restituciją ne natūra, teismo turi būti tiriami bylą nagrinėjant iš esmės ir įvertinti priimant galutinį sprendimą byloje, bet ne sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo pagrindų buvimo. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pareigos šioje proceso stadijoje spręsti dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo ar netaikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas tik formaliai pritaikė bylos sustabdymo pagrindus ir kad baudžiamoji byla esą neturės jokios prejudicinės galios civilinės bylos nagrinėjimui.

17Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje yra akivaizdi ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybė, kuri nulems nagrinėjamos civilinės bylos baigtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Neabejotina, kad atsakyti į klausimą dėl ieškinio padavimo (ar procesinių veiksmų atlikimo) senaties termino praleidimo ar nepraleidimo fakto, o jeigu terminas praleistas – dėl atitinkamų teisinių pasekmių taikymo, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kita vertus, net ir praleistas ieškinio senaties ar procesinis terminai gali būti atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d., CPK 78 str. 1 d.). Atsakovų skunde išsakytą argumentą apie tai, kad baudžiamoji byla greičiausiai baigsis ne apkaltinamuoju nuosprendžiu, o bus nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, teisėjų kolegija vertina kaip objektyviai nepagrįstą prielaidą, aptariamu atveju nedarančią įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes atitinkamą išvadą dėl to, ar egzistuoja aplinkybės dėl nurodyto senaties termino padarys tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Atsakovų motyvai dėl galimos didelės žalos, kuri būtų patirta sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, taip pat nepaneigia teismo padarytos išvados dėl pagrindų stabdyti bylą, be to, atsakovų aiškinimas dėl turtinės naudos negavimo iš areštuoto ginčo sklypo yra deklaratyvaus pobūdžio.

18Ieškovas, pareiškęs ieškinį, be kitų reikalavimų prašo išreikalauti žemės sklypą iš neteisėto atsakovų G. B. bei G. R. valdymo ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn, taip pat prašo taikyti restituciją, priteisiant iš ginčijamų pirkimo-pardavimo sandorių šalių ? pardavėjų pinigus ginčo sklypą pirkusiems asmenims. Taigi ieškinio tenkinimo atveju pritaikius restituciją, atsakovams G. B. ir G. R. turėtų būti grąžinama 1 100 000 Lt suma. Jei ieškinys būtų atmestas, kaip teisingai akcentuoja patys atsakovai, jie turėtų teisę į nuostolių atlyginimą. Objektyvių duomenų apie atsakovų turtinius praradimus, kurių buvimą ar atsiradimą sąlygotų procesinis sprendimas sustabdyti civilinę bylą, nėra.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus galima nuspręsti dėl restitucijos taikymo ar netaikymo sąlygų, taip pat jos būdo parinkimo, tinkamai išspręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo galimo išreikalavimo iš dabartinių jo savininkų. Dėl šių priežasčių civilinė byla negalėjo būti nagrinėjama iš esmės, todėl, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, ji pagrįstai ir teisėtai sustabdyta iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje.

20Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms nėra pagrindo pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė ieškovo... 6. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą sustabdyti... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi sustabdė civilinę... 8. Atsakovai G. B. ir G. R. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir... 9. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta... 13. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismui nagrinėti perduota... 14. Visų pirma, atsakovai savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog... 15. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog nusikaltimo fakto... 16. Atsakovai skundą argumentuoja tuo, jog teismas, spręsdamas dėl civilinės... 17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog... 18. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, be kitų reikalavimų prašo išreikalauti... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik išnagrinėjus... 20. Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms nėra pagrindo pagal atskirajame... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą....