Byla 2A-780-395/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1287-570/2011 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kalvarijos savivaldybės administracijai, VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, A. A. N. ir R. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėjas prašė nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. K. nuo 1994 m. kovo 10 d. valdo nekilnojamuosius daiktus - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), priklausinius - vandens siurblinę, plane pažymėtą 2H1/p, unikalus Nr. ( - ), statytą 1955 m., pamatai betono, sienos plytų, ir rezervuarą, plane pažymėtą r, unikalus Nr. ( - ), statytą 1955 m., 5 kub.m., medžiaga metalo, esančius ( - ) (toliau vadinamas – rezervuaras) nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ).

4Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. kovo 10 d. nusipirko iš R. K. 564 kv.m. ploto ūkinį pastatą, naudojamą kaip fermą, esantį ( - ). Kadangi per 3 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos šios sutarties Nekilnojamojo turto registre neįregistravo, 1997 m. liepos 3 d. pakartotinai sudarė minėto nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, kurią jau įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Žemė po rezervuaru yra valstybinė, o po vandens siurbline – privati, priklauso suinteresuotam asmeniui A. A. N.. Šis pastatas yra pritaikytas ir buvo naudojamas gyvuliams laikyti. Jam aptarnauti dar nuo kolūkio laikų buvo skirti priklausiniai – vandens siurblinė ir vandens rezervuaras. Šių pastatų teisinė registracija neatlikta, jie nėra įteisinti. Tačiau minėtais pastatais jis teigia nepertraukiamai naudojęsis nuo fermos įsigijimo momento, nes jie reikalingi jo veiklai. Nuo 2000-01-04 jis vandens siurblinę ir rezervuarą perdavė panaudos sutartimi V. K. gamybinei komercinei firmai, kurios savininku jis yra. Ši firma už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją moka AB Lesto, šiuos pastatus prižiūri ir jais naudojasi kaip savais. 2006 m. liepos mėnesį iš vandens siurblinės buvo pavogta elektros spinta (variklis), todėl elektros energija nuo to laiko jau nebetiekiama. Pati siurblinė vandalų yra išardyta, likę tik griuvėsiai. Nuo to laiko, kai dingo vandens siurblys, šia siurbline pareiškėjas naudotis nebegali. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Ginčo pastatų niekas kitas neeksploatavo, neprižiūrėjo, jais nesirūpino. Jis vandens siurblinės po sugriuvimo neatstatinėjo, nes kol kas tai nėra jo nuosavybė. Norint įgyti nuosavybę ir sutvarkyti dokumentus dėl šių pastatų, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų jis neturi galimybių.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 70,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Teismas pareiškimą atmetė konstatavęs, kad nėra visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, duomenų, jog pastatai yra pastatyti teisėtai, pareiškėjas nepertraukiamai daiktus valdė kaip savus ne mažiau kaip 10 metų. Iš byloje esančio policijos pareigūnų pranešimo (b.l.8), pareiškėjo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas vandens siurbline nesinaudojo jau nuo 2006 m. liepos mėn., kai buvo pavogtas vandens siurblys, t.y. jau daugiau kaip 5 metai iš eilės. Nurodė, jog tai, kad pareiškėjas moka AB Lesto abonentinį mokestį už suvartotą elektros energiją nepatvirtina fakto, kad elektros energija naudojasi. Be to, norint nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamą senatį faktą, būtina sąlyga, kad pareiškėjas daiktu naudotųsi kaip nuosavu, t. y. jį prižiūrėtų, darytų remontą ir kt. Tokių veiksmų vandens siurblinės atžvilgiu pareiškėjas neatliko, ko pasekoje ji yra visiškai sugriauta ir naudojimui netinkama (b. l. 161). Todėl teismas sprendė, kad negali būti pripažįstama, jog pareiškėjas ginčo daiktais naudojosi nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų ir visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, kaip savi. Taip pat teismas nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Ir nors šiuo atveju statinys kompetentingų institucijų nėra pripažintas savavališka statyba, tačiau ir įstatymų nustatyta tvarka nėra įteisintas.

7Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

81. Rašytiniais įrodymais nustatyta ir teismas pripažino, kad „iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 173) matyti, jog ginčo pastatai yra tame pačiame registre kaip ir pareiškėjo ūkinis pastatas", tačiau be pagrindo suabejojo, ar tai yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato priklausiniai. Tą aplinkybę, kad vandens siurblinė ir rezervuaras yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), priklausiniai, patvirtino liudytojai, neginčijo nei suinteresuoti asmenys.

92. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nepripažino tai, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Ūkinio pastato, unikalus Nr. 5195-5003-1015, įsigijimo metu galiojo teisės norma, numatyta CK 153 str. 1 d. 1964 m. Suinteresuotas asmuo A. A. N. pripažino, kad pareiškėjui leidus, jis naudojosi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu, naudojosi ir vandens siurbline bei rezervuaru.

103. Teismas be pagrindo nepripažino, kad yra visos sąlygos pripažinti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; nepertraukiamas daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, kad iš siurblinės pavogtas siurblys, dėl ko pareiškėjas negali nuo 2006 m. naudotis vandens siurbline, sudaro pagrindą nepripažinti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgijamąją senatį. V. K. gamybinė komercinė firma nuo 2000-06-16 su AB „Elektros energija" filialas Alytaus elektros tinklai yra sudariusi Elektros tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 10-Ž ir už sunaudotą elektros energiją objekte - siurblinė, esančioje ( - ), ir dabar mokamas abonementinis mokestis (b.l. 136-139). Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas pastoviai vandens siurbline, nors šiuo metu neeksploatuojama, rūpinosi kaip savo. Teismas neteisingai vertino tuos laikotarpius, kai ūkiniu pastatu ir jo priklausiniais pareiškėjas buvo leidęs naudotis tretiesiems asmenims. Apelianto nuomone, tuo laikotarpiu jo valdymas daiktais nebuvo nutrūkęs, nes jis jais disponavo kaip savais, atvirai.

114. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir LAT praktiką vertinant savavališkos statybos faktą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. A. N. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

131. Suinteresuotas asmuo nesutinku su apelianto teiginiu, kad „iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo pastatai yra tame pačiame registre, kaip ir pareiškėjo ūkinis pastatas". Kaip teigiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Peržiūrėjus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, negalima teigti, kad pareiškėjas būtų prašęs įtraukti tokį įrašą apie ginčo pastatus (priklausinius) į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, kadangi tokie duomenys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše neatsispindi. Taip pat remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 3 dalies 10.3 punktu, nekilnojamojo turto registro įraše apie pagrindinį daiktą turėtų būti duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą. Apelianto pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie pagrindinį daiktą tokių duomenų nėra.

142. Nuo 1991 metų iki 1994 metų ūkiniu pastatu naudojosi ir suinteresuotas asmuo, kadangi tuo metu laikė gyvulius. Tuo metu jis naudojosi ir vandens rezervuaru bei siurbline, juos prižiūrėjo kaip savo, kadangi jie buvo jam priklausančios žemės ribose ir jis juos laikė savo nuosavybe. Suinteresuotas asmuo neginčija to fakto, kad kai apeliantas buvo leidęs jam naudotis ūkiniu pastatu, naudojosi ir bylos ginčo pastatais, t.y. siurbline ir rezervuaru. Kai pareiškėjas 1995 metais suinteresuotą asmenį iškeldino iš fermų, jam buvo uždrausta naudotis tiek siurbline, tiek rezervuaru. Nuo to laiko siurblinės jis neprižiūrėjo, apeliantas taip pat, kadangi labai retai ten lankydavosi, o jo samdomi darbininkai rūpinosi tik gyvuliais, laikytais ūkiniame pastate. Ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartyje jokie priklausiniai nenurodyti, todėl šiuo atveju apelianto minimas CK 153 straipsnis netaikytinas.

153. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas be pagrindo nepripažino, kad yra visos sąlygos pripažinti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį. Apeliantas teigia, jog visą valdymo laikotarpį ginčo pastatai buvo valdomi teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Tačiau, pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Apeliantas ginčo pastatų ir negali įregistruoti viešame registre, kadangi 1994-03-10 ir 1997-07-03 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties tarp jo ir R. K., jie nėra nurodyti kaip ūkinio pastato priklausiniai. Tą patvirtina ir VĮ „Registrų centras" Marijampolės filialo 2010-07-20 Nr. (2070/06)S-2449 sprendimo dėl daiktinių teisių įregistravimo kopija. Taip pat viena iš daikto įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų yra ta, jog daiktas visą valdymo laikotarpį turi būti valdomas kaip savas. Apeliantas proceso metu paklaustas, kodėl neatstatinėjo siurblinės po jos sugriuvimo, atsakė jog „negalįs to padaryti nes tai kol kas nėra jo nuosavybė". Apeliantas byloje taip pat pateikė ūkinio pastato, vandens siurblinės ir vandens rezervuaro 2000-01-04 panaudos sutarties, sudarytos tarp V. K. ir K. gamybinės-komercinės firmos, kopiją. Tačiau, atsižvelgiant į apelianto teismo proceso metu pasakytą paaiškinimą, jog jis nėra tikrasis siurblinės (taip pat ir rezervuaro) šeimininkas ir, vadovaujantis LR CK 6.632 straipsniu, jis perduoti vandens siurblinę ir rezervuarą neatlygintinai neturėjo teisės. Taigi, remiantis minėtu straipsniu, ši sutartis pripažintina niekine. Todėl teismas pagrįstai atmetė šį apelianto pateiktą rašytinį įrodymą. Jeigu ši sutartis ir turi juridinę galią ir atitinka LR CK 4.68 straipsnio nuostatas, faktą jog siurblinė nebuvo valdoma kaip sava, patvirtina LR CK 6.636 straipsnis. Tačiau panaudos gavėjas (K. gamybinė-komercinė firma) neatliko jokių remonto darbų, kad būtų atstatytos siurblinės eksploatacinės sąlygos, ko pasėkoje siurblinė yra visiškai sugriuvusi ir nebetinkama naudoti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. K. gamybinė komercinė firma abonementinį mokestį gali mokėti tik už firmai instaliuotą galią (galingumą), tačiau ne už atskirame objekte (šiuo atveju siurblinėje) suvartotą elektros energiją, kadangi nuo to laiko kai buvo pavogtas iš siurblinės elektros siurblys, siurblinėje elektros energijos vartojimui paprasčiausiai nėra techninių galimybių. Aukščiau išvardinti argumentai pagrindžia tą faktą, jog apeliantas siurbline nesirūpino kaip savo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog negali būti pripažįstama, kad pareiškėjas ginčo daiktais naudojosi nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų ir visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, kaip savi. Apeliantas teismo posėdžio metu yra paaiškinęs, kad vandens siurblinė paskutinius 4-5 metus nesinaudoja, nes vandens siurblys yra pavogtas, vandens siurblinė išgriauta. Rezervuaru dėl ūkinės komercinės veiklos ypatumų naudojasi nepertraukiamai tik 4-5 metus. Norint nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamą senatį faktą, būtina sąlyga, kad pareiškėjas daiktu naudotųsi kaip savu t.y. prižiūrėtų, darytų remontą ir kita. Tokių veiksmų apeliantas neatliko, ko pasėkoje ji yra visiškai sugriauta ir naudoti netinkama. Iš teismui pateiktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad vandens siurblinės nusidėvėjimas 66%, o rezervuaro - 75%. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neatitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų, todėl teismas pagrįstai pareiškimą atmetė.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytas taisykles, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir atmesdamas pareiškėjo V. K. pareiškimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kadangi absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Būtent LAT suformuotoje teisminėje praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Taigi, įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo.

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kad ( - ) esančią vandens siurblinę būtų pats pastatęs ar prie šio statinio sukūrimo būtų prisidėjęs kitais būdais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį vien fakto, kad šį statinį pareiškėjas V. K. 2010 m. yra inventorizavęs kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą (t. 1, b. l. 9-16), nepakanka (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo atveju nėra pagrindo laikyti pagrįstu ir apelianto argumentą, kad vandens siurblinės pastato įgijimo ir jo teisėto valdymo faktą patvirtina 1994 m. kovo 10 d. ūkio pastato, kurio priklausiniu ir yra vandens siurblinė, prikimo- pardavimo sutartis (t.1, b. l. 5), nes – akivaizdu, jog vandens siurblinė kaip nekilnojamojo turto objektas negalėjo būti įregistruota nei kaip nekilnojamas daiktas, nei kaip nekilnojamojo daikto priklausinys (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 ir 14 straipsniai).

21Būtent dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, netenkindamas V. K. pareiškimo pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (2070/06) S-2449 (t.1, b. l. 17), nes bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo atveju statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nereikšmingu laikytinas ir apelianto argumentas, kad apelianto gamybinei-komercinei firmai Rytų skirstomieji tinklai nuo 2000 m. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. įvykdytos elektros spintos vagystės, tiekė elektros energiją į vandens siurblinės namelį, nes abonementinio mokesčio mokėjimas kaip ir elektros energijos vartojimo faktas (t.1, b. l. 7- 8, 136-139) nuosavybės teisių į statinį nesukuria, todėl ginčo atveju teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė CK 4.68-4.71 straipsnių nuostatas.

22Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko teisiškai nereikšmingas ir sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

24Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Pareiškėjas prašė nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos tikslu... 4. Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. kovo 10 d. nusipirko iš R. K. 564 kv.m.... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 6. Teismas pareiškimą atmetė konstatavęs, kad nėra visų CK 4.68-4.71... 7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo... 8. 1. Rašytiniais įrodymais nustatyta ir teismas pripažino, kad „iš... 9. 2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai... 10. 3. Teismas be pagrindo nepripažino, kad yra visos sąlygos pripažinti... 11. 4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir LAT... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. A. N. prašo... 13. 1. Suinteresuotas asmuo nesutinku su apelianto teiginiu, kad „iš... 14. 2. Nuo 1991 metų iki 1994 metų ūkiniu pastatu naudojosi ir suinteresuotas... 15. 3. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas be pagrindo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teismui nepateikė jokių... 21. Būtent dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, netenkindamas... 22. Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą...