Byla 1A-80-309/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, nukentėjusiosios A. N. atstovei advokatei Ingai Mekienei, nuteistojo R. P. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį – areštu 70 parų,

4pagal BK 307 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų,

5pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. P. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. P. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

9Nukentėjusiųjų A. N. ir S. Ž. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies, ir priteista iš R. P. nukentėjusiajai A. N. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai S. Ž. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10Priteista iš R. P. 552,50 Eur valstybės naudai atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai A. N. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir 500,50 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai S. Ž. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą – iš viso 1 053,00 Eur.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

131. R. P. nuteistas už tai, kad nuo 2016 metų vasaros, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 metų vasario mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, sąvadavo prostitucijai, o būtent: jis 2016 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, susitarė su V. G. ir šio susitarimo pagrindu jis, turėdamas tikslą gauti naudos iš kito asmens prostitucijos, siūlė V. G. teikiamas lytines paslaugas ir asmenų aistros tenkinimą kitokiu būdu už piniginį atlygį, priimdavo klientų užsakymus lytinėms paslaugoms, derindavo lytinių paslaugų įkainius, po to veždavo V. G. į iš anksto sutartas vietas, kur V. G. nenustatytiems klientams suteikdavo prostitucijos paslaugas už atlygį, o jis gaudavo ne mažiau nei pusę V. G. iš prostitucijos uždirbto atlygio. Be to, jis 2017 m. vasario 13 d. susitarė su I. J. ir A. P. ir šio susitarimo pagrindu, tos pačios dienos vakare, apie 18.00 val., jis priėmė prostitucijos paslaugų užsakymą iš kliento, po to vežė I. J. ir A. P. į iš anksto sutartą vietą – kliento butą ( - ) mieste, kur I. J. ir A. P. suteikė prostitucijos paslaugas už atlygį, o jis gavo iš I. J. ir A. P. prostitucijos ne mažiau kaip pusę uždirbto atlygio. Taip R. P. sąvadavo V. G., I. J. ir A. P. prostitucijai, gaudamas tiksliai nenustatytą sumą pajamų.

142. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad organizavo ir vadovavo A. N. ir S. Ž. prostitucijai ir pelnėsi iš jų prostitucijos, o būtent: nuo 2016 metų gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. kovo 6 d., turėdamas tikslą gauti naudos iš kitų asmenų – S. Ž. ir A. N. prostitucijos, nustatė S. Ž. ir A. N. teikiamų lytinių paslaugų įkainius, priimdavo prostitucijos paslaugų užsakymus iš klientų, derindavo lytinių paslaugų suteikimo laikus bei vietas, po to sutartomis dienomis veždavo S. Ž. ir A. N. į iš anksto sutartas vietas, kur jos jo nurodytiems klientams jų namuose ir kitose iš anksto sutartose vietose ( - ) mieste suteikdavo prostitucijos paslaugas už atlygį, o jis gaudavo ne mažiau kaip pusę nukentėjusiųjų iš prostitucijos uždirbto atlygio. Taip R. P. organizavo ir vadovavo S. Ž. ir A. N. prostitucijai bei pelnėsi iš S. Ž. ir A. N. prostitucijos, gaudamas tiksliai nenustatytą sumą pajamų.

153. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. kovo 24 d., ( - ), gyvenamojo namo kambaryje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamojo ginklo dalis, t. y. vamzdį, užraktą, užrakto rėmą, paleidžiamąjį mechanizmą, rėmelį su buože, iš kurių galima surinkti savadarbį, graižtvinį, vieno šūvio, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas panaudojant 5,6 mm kalibro TOZ šautuvo Nr. ( - ) pagrindines dalis ir skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais-medžiokliniais šoviniais, bei pistoletą Nr. ( - ), kuris yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, ORTGIES šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, o taip pat 8 šovinius, kurie yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 7,65x17 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui Browning šoviniai, skirti A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams, kol 2017 m. kovo 24 d., apie 11 val., neteisėtai laikomas šaunamojo ginklo dalis, t. y. vamzdį, užraktą, užrakto rėmą, paleidžiamąjį mechanizmą, rėmelį su buože, pistoletą Nr. ( - ) ir 8 šaudmenis kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.

16II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

174. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: išteisinti jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam nepadarius šio nusikaltimo; perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš BK 307 straipsnio 2 dalies į 307 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; nepriteisti iš jo nukentėjusiajai A. N. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepriteisti iš jo nukentėjusiajai S. Ž. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepriteisti iš jo 552,50 Eur valstybės naudai atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai A. N. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 500,50 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai S. Ž. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

184.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje – jokių ginklų ar jų dalių, taip pat šovinių jis niekada neturėjo ir jų savo gyvenamojoje patalpoje nepasidėjo. Teigia, kad visi kratos metu R. M. name rasti ginklai, jų dalys, šoviniai yra A. R., ginklus, jų dalis ir šovinius pastarasis paliko be jo (R. P.) leidimo, jam nežinant, iki kratos jis šių ginklų nematė. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji A. N. ir liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis ginklų neturėjo, šautuvą turėjo A. Nesupranta, kodėl ant ginklų nebuvo rasta A. R. pirštų antspaudų, nes ginklai yra būtent jo. Atkreipia dėmesį, kad anksčiau A. R. buvo teistas už neteisėtą l5,6 mm kalibro šovinių laikymą. Tvirtina niekada nedavęs A. R. sutikimo ir leidimo laikyti jo (R. P.) gyvenamojoje vietoje šovinių ir ginklų ar jų dalių.

194.2. Teigia, kad jis niekada neorganizavo ir nevadovavo S. Ž. bei A. N. prostitucijai, jas tik yra vežęs kaip taksistas, A. N. jam sumokėdavo kaip taksi vairuotojui už taksi paslaugas. Nurodo, kad tiek A. N., tiek A. R. patvirtino, jog jie santykiavo abipusiu sutarimu, ne už užmokestį. Taigi, A. N. pati priiminėjo sprendimus, kam norėjo, tam skambindavo, gyveno su motina ir vaikais.

204.3. Anot apelianto, S. Ž. draugo prašymu jis tik padėjo susirasti pastarajai gyvenamąją vietą – pasiūlė pagyventi sodyboje. S. Ž. ten galėjo gyventi kiek norėjo, jos niekas ten nelaikė ir nekontroliavo. S. Ž. jam sumokėdavo tik kaip taksi vairuotojui už taksi paslaugas. Teigia, kad tiek A. N., tiek S. Ž. pačios susirasdavo klientus, pačios nusistatydavo kainas. Kadangi jis neorganizavo ir nevadovavo S. Ž. bei A. N. prostitucijai, prašo jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 307 straipsnio 2 dalies į 307 straipsnio 1 dalį.

214.4. Kadangi, apelianto teigimu, jis nukentėjusiosioms A. N. ir S. Ž. neturtinės žalos nepadarė, prašo iš jo šios žalos nepriteisti.

224.5. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo valstybės naudai priteistos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiosioms valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad jis nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. spalio 17 d. buvo bedarbis, šiuo metu dirba VšĮ „E“, jo materialinė padėtis sunki, gaunamos pajamos mažos, be to, dėl ligos gulėjo ligoninėje. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-176 patvirtintas rekomendacijas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuo 2017 m. liepos 1 d. advokatas ar advokato padėjėjas neprivalo kreiptis į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kalinamasis ar nuteistasis yra atleistas nuo gynybos išlaidų, o nukentėjusysis ar civilinis ieškovas yra atleistas nuo atstovavimo išlaidų (Rekomendacijų 10.3. punktas).

234.6. Be to, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė labai griežtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis davė nuoširdžius parodymus, daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, ateityje pažada jokių nusikaltimų nebedaryti, ir skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

245. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios A. N. atstovė prašė skundą atmesti.

25III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

266. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

27Dėl nuteistojo R. P. kaltės padarius BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

287. Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2014, 2K-295-719/2018).

298. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.

309. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Vertinant, ar asmens, kuris turėjo pajamų, sąvadavo prostitucijai ar organizavo prostituciją, veikoje yra nusikaltimo sudėtis, pinigų ar turtinės naudos gavimas iš prostitucijos yra aplinkybė, kurią būtina nustatyti. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta nusikaltimų sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos, o prostitucijos vadovavimas ir organizavimas laikomas baigtu nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios. Visos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos. Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2014, 2K-623/2010, 2K-334/2010, 2K-268-697/2018).

3110. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. neginčija savo kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl nuteisimo už organizavimą ir vadovavimą A. N. bei S. Ž. prostitucijai prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš BK 307 straipsnio 2 dalies į 307 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3211. Nors R. P. neigia padaręs BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusioji A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pati parašė žinutę R. P., jog nori su juo susitikti. R. P. atvažiavus į kaimą, kuriame ji gyveno, jie kalbėjo „<...> apie tą darbą, o rytojaus vakare jis <...> paskambino ir pasakė, kad yra klientų“. R. P. atvažiavus, jie kartu nuvažiavo į ( - ), važiavo į butus, buvo du ar trys klientai. Vėliau R. P. jai irgi skambindavo, pasakydavo, kad yra klientų, tuomet ji apsirengdavo, jis atvažiuodavo jos paimti. Ji pati klientų neieškojo, skelbimų nedėjo, pati nė vieno kliento nebuvo susiradusi – visus juos surado R. P.. R. P. klientų ieškojo ir per draugus, jų surasdavo baro „P“ darbuotojai pravardėmis S ir B. Būdavo, kad ji pas R. P. gyvendavo 4–5 dienas. Kartais ji ir R. P. susipykdavo, ji pastarojo bijojo, bijojo, kad R. P. ko nors nepadarytų jos vaikams, nes jis „yra taip sakęs“ (7 t., b. l. 100–101). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. N. atpažino klubo „P“ apsaugos darbuotojus A. V., kaip asmenį, pravarde S ir M. M., kaip asmenį, pravarde B, padėdavusius R. P. surasti klientus, kuriems ji teikė lytines paslaugas (1 t., b. l. 193–195, 196–198).

3312. Nukentėjusioji S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 127–129, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 102)) parodė, kad ji pas R. P. ir jo žmoną gyveno apie mėnesį, po to išėjo ir vėl grįžo, gyveno du ar tris mėnesius, už nieką nemokėjo. R. P. jai siūlė dirbti prostitute, veždavo ją pas klientus, yra vežęs į kavines „G“, „V“, viešbutį „Š“. Jos paslaugos už valandą kainuodavo 50 Eur, pinigus klientai mokėdavo R. P.. Girdėdavo, kad klientai skambindavo R. P., klientus padėdavo rasti ir klubo „P“ apsaugos darbuotojai pravardėmis S ir B. Yra mačiusi R. P. besitariantį su apsaugos darbuotojais dėl kainos, yra buvę, kad kaina buvo 100 Eur už valandą. Kartais R. P. ją veždavo į klientų namus. Aptarnavus klientus, R. P. ją parveždavo į namus, duodavo pusę gautos sumos. Ji gyveno pas R. P., nors jos toks gyvenimas netenkino, ji bijojo. R. P. jai pirkdavo rūbus, duodavo maisto, ji pastarajam už nieką nemokėjo. Nors ji R. P. sakydavo, kad jos pas klientus nebevežtų, sakė, kad nebenori taip gyventi, tačiau R. P. ją vis tiek veždavo, jos norų nepaisė. Kainą ir laiką su klientais R. P. sutardavo iš anksto. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. Ž. atpažino klubo „P“ apsaugos darbuotojus A. V., kaip asmenį, pravarde S ir M. M., kaip asmenį, pravarde B (1 t., b. l. 118–120, 121–123).

3413. Liudytojas D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartą rudenį degalinėje jam susitikus su R. P., pastarasis pasakė, kad „turi merginų“. Po kurio laiko jis paskambinęs R. P. paprašė, kad atvežtų merginą ir jis atvežė jam merginą į ( - ) kaimą. Už merginos suteiktas lytines paslaugas jis sumokėjo R. P., pačiai merginai nieko nemokėjo. Po paslaugų suteikimo merginą pasiėmė R. P.. Taip buvo du kartus (7 t., b. l. 61). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. A. atpažino A. N. kaip merginą, teikusią jam lytines paslaugas už pinigus du kartus – 2017 m. vasario–kovo mėnesiais (4 t., b. l. 175–177).

3514. Atkreipiamas dėmesys, kad pats R. P. teisiamajame posėdyje nurodė, jog kažkokiam vaikinui paklausus, ar jis (R. P.) žino kokių merginų, jis, turėdamas A. N. telefono numerį, jai paskambino. A. N., atvažiavusi pas jį, laukdavo, kol bus klientų, išsimaudydavo, ir jis pastarąją pas klientus nuveždavo. Kiek buvo klientų, tiksliai nepamena, tai galėjo trukti apie pusę metų. A. N. atiduodavo jam pusę pinigų, gautų iš klientų. S. Ž. gyveno pas jį du ar tris mėnesius, jis buvo pastarajai suradęs klientų, už jos suteiktas lytines paslaugas gaudavo pusę sumos. Merginų valandinį užmokestį jis buvo nustatęs 40–50 Eur, klientus joms surasdavo. Per naktį vienai merginai būdavo vienas ar du klientai, jis dažnai važiuodavo į barą „P“ , ten baro darbuotojai taip pat surasdavo merginoms klientų. Iš klientų pinigus paimdavo jis. Kai A. N. atsisakė teikti lytines paslaugas, galėjo jai dar kokį kartą skambinti. Kai sužinojo, kad S. Ž. užsiima prostitucija, tuomet pradėjo prašyti, kad ji teiktų lytines paslaugas. Merginoms atiduodavo pusę jų uždirbtos sumos (7 t., b. l. 97–100).

3614. Iš apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu paimto telefono LG Optimus L3, IMEI ( - ), Omnitel kortelės Nr. ( - ), abonentinis Nr. ( - ), adresų knygelėje yra išsaugoti abonentai: N Nr. ( - ), Y. M. ( - ), K1 Y ( - ), „S. Naujas“- ( - ), „S- ( - )“, K. A. M - ( - ), A mama- ( - ), P. Štai. Draug.- ( - )“,R. R.- ( - ), K1 T. B.- ( - ) (1 t., b.1. 31–38). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. P. telefoniniai pokalbiai naudojant abonentą Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. kovo 21 d. su S. Ž., A. N. ir kitomis merginomis, teikiančiomis lytines paslaugas bei su klientais, ieškančiais merginų, teikiančių lytines paslaugas, iš kurių matyti, kad R. P. surasdavo merginoms klientus, sutardavo lytinių paslaugų kainą, paslaugų trukmę, merginų pristatymo vietą ir šias merginas pristatydavo klientams į sutartą vietą (4 t., b. 132–146).

3715. Taigi įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad R. P. organizavo ir vadovavo A. N. bei S. Ž. prostitucijai ir pelnėsi iš jų prostitucijos: jis organizavo prostitucija užsiimančių merginų atvykimą iš kitų vietovių – pats atsiveždavo A. N. į ( - ), kartais jas apgyvendindavo savo namuose – A. N. parodė, jog būdavo, kad ji pas R. P. gyvendavo 4–5 dienas, S. Ž. parodė, kad taip pat gyvendavo pas R. P., pastarasis jai pirkdavo rūbus, duodavo maisto, ji R. P. už nieką nemokėjo, be to, R. P. surasdavo A. N. ir S. Ž. klientus (A. N. pažymėjo, kad ji pati klientų neieškojo, pati nė vieno kliento nebuvo susiradusi), pats nuveždavo merginas pas klientus į namus, taip pat į barus, viešbučius, kur jos suteikdavo lytines paslaugas, t. y. nustatydavo laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, nustatydavo teikiamų lytinių paslaugų kainą, skirstė iš prostitucijos gautą pelną. Visuma bylos įrodymų neginčytinai patvirtina, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad gauna pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir negali būti perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį.

38Dėl R. P. kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

3916. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat neginčijamai įrodyta, kad R. P. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

4017. Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. P. jie buvo pažįstami, pas jį į svečius atvažiuodavo vieną ar keletą kartų per savaitę, ir žino, kad R. P. namuose turėjo ginklą – šį ginklą jis yra matęs R. P. kambaryje. Ginklas tikrai buvo ne jo (A. R.), nes, jeigu būtų buvęs jo, tuomet ir būtų jį laikęs savo namuose. Maždaug prieš 5 metus jis tai pat turėjo ginklą, ginklus kolekcionavo, darant kratą jie buvo paimti, o vėliau grąžinti sugadinti. Jis nebrakonieriavo, tam skirtų ginklų neturėjo. R. P. garaže matė kelis šimtus šovinių, R. P. siūlė juos išnešti ir išmesti (7 t., b. l. 60–61). Nukentėjusioji A. N. teisiamajame posėdyje be kita ko parodė, kad R. P. važiuodavo į medžioklę, ji pastarojo automobilyje po sėdyne yra mačiusi ginklus. Buvo du ginklai, jie visuomet būdavo tame automobilyje, kuriuo R. P. ją vežiodavo, ginklus po vairuotojo ir keleivio sėdynėmis yra mačiusi ir senajame automobilyje „Audi“, ir naujoje mašinoje. R. P. į medžioklę važiuodavo su A ir dar dviem klientais. Ji yra buvusi R. P. kambaryje, matė, kur padėti šautuvai – jie būdavo mažame kambarėlyje, spintoje, dėžėje. Matė mažą ir didelį ginklus, yra mačiusi ir šovinių. Parvažiavęs R. P. viską padėdavo ant virtuvės stalo, o po to jis pats arba jo posūnis ginklus padėdavo į spintą (7 t., b. l. 100–101). Liudytojas V. S. parodė, kad kartą jiems švenčiant pas R. P., pastarasis buvo atsinešęs ginklą, panašų į pistoletą, visas ginklo ilgis buvo apie 70 cm, jis buvo su atlenkiama buože (7 t., b. l. 102).

4118. Iš 2017 m. kovo 24 d. kratos protokolo matyti, kad R. P. gyvenamoje vietoje, adresu: ( - ), vaiko kambaryje, komodos apatiniame stalčiuje rastos ir paimtos keturios savadarbio šautuvo dalys, optinis taikiklis „Bauer“, pistoletas „Doutschewerke“ su apkaba, kurioje 8 šoviniai. (1 t., b. l. 24–26). 2017 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad iš tirti pateiktų dalių galima surinkti savadarbį, graižtvinį, vieno šūvio, tinkamą šaudymui, šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas panaudojant 5,6 mm kalibro TOZ šautuvo Nr. ( - ) pagrindines dalis ir skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais-medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų. Tirti pateiktas pistoletas Nr. ( - ) yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, ORTGIES šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais. Tirti pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 7,65x17 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui Browning šoviniai, kurie skirti A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. (1 t., b. 1. 47–52).

4219. Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo R. P. kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad liudytoja V. G. nurodė, jog R. P. ginklų neturėjo, ginklus pas pastarąjį pasidėdavo jo draugas A. , be to, A. R. yra teistas už neteisėtą šovinių laikymą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia.

43Dėl paskirtos bausmės

4420. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

4521. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas jam išnykęs (6 t., b. l. 120–131), pastarojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos duomenimis, R. P. yra baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 114–118), dirba (7 t., b. l. 160–161; 8 t., b. l. 32). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 1 dalyje, areštą, o už BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, apeliaciniu skundu R. P. prašė perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš BK 307 straipsnio 2 dalies į 307 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kadangi apelianto prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus netenkinamas, o BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų, ir teismas už šią nusikalstamą veiką nuteistajam paskyrė mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskyrė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, kai vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, konstatuojama, kad R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Galutinė subendrinta bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, ir, kolegijos vertinimu, taip pat nėra aiškiai per griežta. Taigi švelninti nuteistajam R. P. paskirtą bausmę jo skunde nurodytais argumentais, kartu įvertinus ir tai, kad jis dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, nėra pagrindo. Be to, R. P. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

46Dėl neturtinės žalos

4722. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios A. N. ir S. Ž. pareiškė byloje civilinius ieškinius prašydamos priteisti joms iš R. P. po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (7 t., b. l. 89–90, 91–92).

4823. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

4924. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms A. N. ir S. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis joms padarytos žalos pasireiškimą. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino tai, kad neturtinę žalą nukentėjusiosios patyrė būtent dėl neteisėtų R. P. veiksmų, atsižvelgė ir į pačių nukentėjusiųjų vaidmenį nusikalstamoje veikoje, įvertino veikos trukmę, sunkių pasekmių nebuvimą, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusioms priteistos neturtinės žalos dydis, kurį teismas sumažino nuo 5 000 Eur iki 1 000 Eur, užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Dar labiau mažinti iš R. P. nukentėjusiosioms priteistos žalos dydį ar apskritai šios žalos nepriteisti, kaip skunde prašo apeliantas, nėra pagrindo.

50Dėl proceso išlaidų

5125. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš byloje esančių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymų matyti, kad valstybė už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai A. N. patyrė 552,50 Eur išlaidas (7 t., b. l. 154–155), o už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai S. Ž. patyrė 500,50 Eur išlaidas (7 t., b. l. 157–158). Taigi, nors įstatymų leidėjas nenurodė, jog kaltinamasis turi atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nukentėjusiajam, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš R. P. priteisė 552,50 Eur valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai A. N. ir 500,50 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai S. Ž.. Tokią praktiką šiuo klausimu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015). Tenkinti apelianto prašymą ir nepriteisti iš jo minėtų proceso išlaidų atsižvelgiant į tai, kad jis kurį laiką buvo bedarbis (8 t., b. l. 30), turėjo sveikatos problemų ir gydėsi ligoninėje (7 t., b. l. 162), šiuo metu dirba, tačiau jo pajamos nedidelės (7 t., b. l. 160–161; 8 t., b. l. 31, 32), nėra teisinio pagrindo.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio... 4. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų,... 5. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės... 8. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. P. į bausmės... 9. Nukentėjusiųjų A. N. ir S. Ž. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies,... 10. Priteista iš R. P. 552,50 Eur valstybės naudai atlyginti išlaidoms,... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 13. 1. R. P. nuteistas už tai, kad nuo 2016 metų vasaros, tiksliai nenustatytos... 14. 2. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad organizavo ir vadovavo A. N. ir S. Ž.... 15. 3. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017... 16. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 18. 4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 253... 19. 4.2. Teigia, kad jis niekada neorganizavo ir nevadovavo S. Ž. bei A. N.... 20. 4.3. Anot apelianto, S. Ž. draugo prašymu jis tik padėjo susirasti... 21. 4.4. Kadangi, apelianto teigimu, jis nukentėjusiosioms A. N. ir S. Ž.... 22. 4.5. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo valstybės... 23. 4.6. Be to, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė... 24. 5. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą... 25. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. 6. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Dėl nuteistojo R. P. kaltės padarius BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą... 28. 7. Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 29. 8. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo... 30. 9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąvadavimas prostitucijai – tai... 31. 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. neginčija savo kaltės dėl jo... 32. 11. Nors R. P. neigia padaręs BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą... 33. 12. Nukentėjusioji S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b.... 34. 13. Liudytojas D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartą rudenį... 35. 14. Atkreipiamas dėmesys, kad pats R. P. teisiamajame posėdyje nurodė, jog... 36. 14. Iš apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu paimto telefono LG Optimus... 37. 15. Taigi įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad R. P.... 38. Dėl R. P. kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą... 39. 16. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 40. 17. Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. P. jie buvo... 41. 18. Iš 2017 m. kovo 24 d. kratos protokolo matyti, kad R. P. gyvenamoje... 42. 19. Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo R.... 43. Dėl paskirtos bausmės... 44. 20. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 45. 21. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 46. Dėl neturtinės žalos ... 47. 22. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 48. 23. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 49. 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas... 50. Dėl proceso išlaidų... 51. 25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti....