Byla 2A-1200-527/2012
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovams advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovės atstovams H. D. ir E. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. 2012-03-13 apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-587/2012 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

32010-09-27 ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę darbo sutarties sąlygą ,,terminuota darbo sutartis“ pakeisti į neterminuotą darbo sutartį, darbo vieta – KMUK filialo Onkologijos ligoninė konservatyvios onkologijos skyrius; priteisti iš atsakovės 551,96 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Ieškovė 2011-11-14 patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 10-15) prašė:

51) įpareigoti atsakovę darbo sutarties sąlygą ,,terminuota darbo sutartis“ pakeisti į neterminuotą darbo sutartį, darbo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ ,,Kauno klinikos“ filialas Onkologijos ligoninė Onkologijos klinika;

62) priteisti iš atsakovės 551,96 Lt turtinę žalą ir 25.000 Lt neturtinę žalą;

73) panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtą drausminę nuobaudą papeikimą;

84) pripažinti neteisėtu atsakovės vienasmenišką ieškovės darbo režimo ir darbo vietos pakeitimą;

95) pripažinti negaliojančiu 2011-04-27 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

10Pareiškimu (t. 4, b. l. 42) ieškovė atsisakė reikalavimo grąžinti ją į pirmesnį darbą ir prašė priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (DK 140 str. 1 d. 4 p.), be to, kaip nebetekusį prasmės atsisakė ir reikalavimo įpareigoti atsakovę darbo sutarties sąlygą ,,terminuota darbo sutartis“ pakeisti į neterminuotą darbo sutartį, darbo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ ,,Kauno klinikos“ filialas Onkologijos ligoninė Onkologijos klinika.

11Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal terminuotas sutartis nuo 2002-10-08 iki 2010 metų pradžios dirbo Onkologijos klinikos filiale ( - ) gatvėje, o, nuo 2010-01-01 jai pradėjus dirbti tos pačios klinikos filiale ( - ) gatvėje, jos darbo sutartis turėjo būti pakeista pagal faktinę darbo atlikimo vietą, nurodant, kad darbo vieta yra Onkologijos klinikos Onkologijos ligoninė ( - ) gatvėje. 2008 m. kovo mėnesį ji savo noru susimažino darbo krūvį nuo 1 etato iki 0,75 etato. Bendru jos ir atsakovės susitarimu nustačius nepilną darbo savaitę, t. y. suteikiant jai 4-5 laisvas dienas per mėnesį (visi pirmadieniai ir vienas trečiadienis) laisvomis dienomis ji pradėjo dirbti VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje. 2010-06-30 konkursinės komisijos sprendimu darbo sutartis buvo pakeista, ji buvo priimta dirbti iki 2015-06-29 ir toliau dirbo pagal grafiką nepilną darbo savaitę su laisvomis dienomis pirmadieniais ir vieną trečiadienį. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio darbdavys vienasmeniškai be jos sutikimo ir nederindamas su darbuotojų atstovais pradėjo keisti jos darbo grafikus, nustatydamas penkių darbo dienų savaitę ir nepilną darbo dieną, taip pat be jokio derinimo pakeitė darbo vietą. Nuo 2010-09-01 jai darbui Onkologijos klinikos Onkologijos skyriuje ( - ) gatvėje buvo sudarytas darbo grafikas, apie kurį ji nebuvo iš anksto įspėta, grafikas buvo jai nepalankus, todėl ji nevyko į darbą ( - ) gatvėje, o toliau atvykdavo dirbti į filialą ( - ) gatvėje. Atsakovė 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 nepagrįstai paskyrė jai drausminę nuobaudą papeikimą už neatvykimą į darbą 2010 m. spalio 18, 19 ir 20 dienomis. 2011-04-27 jai buvo įteiktas įsakymas Nr. P-79, kad ji atleidžiama iš darbo nuo 2011-04-29 už nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2011 m. balandžio 4 ir 18 dienomis, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Be to, atsakovė neįtraukė jos į 2010 metų atostogų grafiką, nors ji buvo pareiškusi pageidavimus atostogauti per tris etapus, pirmuosius kartus atostogos ieškovei buvo suteiktos, o 2010 metais nuo rugsėjo 1 iki 20 dienos - ne. Būdama įsitikinusi, kad atostogas gaus, ieškovė įsigijo lėktuvo bilietus kelionei į Ispaniją, tačiau, atsakovei atostogų nesuteikus, ji negalėjo išvykti į kelionę su šeima. Turtinę žalą sudaro išlaidos lėktuvo bilietams, kuriais ieškovė nepasinaudojo. Dėl atsakovės neteisėtų ir priešiškų veiksmų ieškovė patyrė stresą, pergyvenimus, todėl darbdavys turėtų atlyginti ir 25.000 Lt neturtinę žalą.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu (t. 4, b. l. 74-80) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

14Darbo sutartis su ieškove sudaryta 2002-10-07, ieškovė priimta dirbti Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje gydytoja onkologe-radioterapeute, darbo sutarties terminas - iki konkurso. Vėliau darbo sutartis buvo keičiama: nuo 2002-12-01 darbo sutarties terminas nustatytas iki 2003-11-21; nuo 2003-11-22 - iki 2004-07-31, nuo 2004-08-01 - iki 2009-07-02, nuo 2009-07-03 - iki 2010-06-30, nuo 2010-06-30 - iki 2015-06-29. Nuo 2008-03-03 ieškovė jos pačios prašymu onkologe-radioterapeute dirbo 0,75 etato (t. 1, b. l. 9-10).

151. Dėl darbo vietos. Darbo vieta ieškovės darbo sutartyje nurodyta Kauno medicinos universiteto klinikos, Onkologijos klinika (t. 1, b. l. 9). Iš LR Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto Rektoriaus 2005-04-24 įsakymo Nr. V-429/V-171 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų reorganizavimo sąlygų tvirtinimo“ nustatyta, kad Onkologijos ligoninė buvo prijungta prie Klinikų (t. 1, b. l. 145). LR Seimo nutarimu 2010-06-30 Nr. XI-973 Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos Veterinarijos akademija reorganizuoti sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu, patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas (t. 1, b. l.106). Statuto IV skyriumi buvo nustatytas oficialus universiteto ligoninės pavadinimas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (trumpinys – Kauno klinikos) (t. 1, b. l. 107). Iš Kauno klinikų Onkologijos klinikos organizacinės struktūros schemos matyti, kad Onkologijos kliniką sudaro keturi skyriai: du skyriai ( - ) gatvėje (Onkologijos skyrius ir Spindulinės terapijos skyrius) ir du skyriai Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje (Konservatyviosios onkologijos ir Paliatyviosios onkologijos skyriai) (t. 1, b. l. 149). Ieškovės teigimu, nuo darbo sutarties pradžios iki 2010 metų pradžios ji dirbo Onkologijos klinikos skyriuose ( - ) gatvėje, o nuo 2010-01-01 pačios prašymu buvo perkelta dirbti į Onkologijos ligoninę ( - ) gatvėje (t. 1., b. l. 11), todėl jos darbo sutartyje turėjo būti įrašyta darbo vieta Onkologijos ligoninėje. Ant ieškovės prašymo, skirto Kauno klinikų generaliniam direktoriui (t. 1, b. l. 11), Onkologijos klinikos vadovė E. J. užrašė rezoliuciją „Tarpininkauju“, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kaip jos prašymas dėl darbo vietos pakeitimo buvo išspręstas, koks generalinio direktoriaus sprendimas priimtas. Darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) yra būtinoji darbo sutarties sąlyga (DK 95 str. 1 d.). Tarp darbo sutarties šalių – ieškovės ir atsakovės kilo darbo ginčas, kokia būtinoji darbo sutarties sąlyga (darbo vieta) turi būti nurodyta sutartyje. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas yra galimas šalims susitarus. Šiuo atveju tokio susitarimo nėra, nes faktinio ieškovės perkėlimo dirbti iš vieno filialo į kitą tam tikram laikui negalima laikyti susitarimu dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo. Ieškovė, sudarydama darbo sutartį, įsipareigojo dirbti Onkologijos klinikoje, nedetalizuojant konkretaus filialo. Prie Onkologijos klinikos prijungus papildomą filialą – Onkologijos ligoninę ( - ) gatvėje, ieškovė kurį laiką dirbo filiale. Tai, kad ieškovė buvo skiriama dirbti viename ar kitame Onkologijos klinikos filiale, nelaikytina ieškovės darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimu. Kadangi tiek Onkologijos klinikos pirminiai skyriai, tiek ir prijungtasis filialas yra tame pačiame mieste, teismas padarė išvadą, kad ieškovės padėtis nėra bloginama perkėlus ją dirbti į filialą ar atvirkščiai - iš filialo atgal į pirminius skyrius. Keičiant ieškovės darbo buvimo vietą be ieškovės sutikimo ir nurodant darbą viename ar kitame ligoninės filiale, esančiuose tame pačiame mieste, tai ieškovės teisių nepažeidžia, nes darbo sutartyje neįrašyta, kokiu adresu yra ieškovės darbo vieta. Atsakovė yra stambi įstaiga, atliekanti vienas iš svarbiausių socialinių funkcijų – asmenų sveikatos priežiūrą, teikianti gydymo paslaugas visos Respublikos mastu, turinti ne vieną filialą, tame tarpe ir LR Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto Rektoriaus 2005-04-24 įsakymu Nr. V-429/V-171 prijungtą Onkologijos ligoninę (t. 1, b. l. 145). Atsakovės reorganizavimui (prijungiant papildomus filialus) vykus Lietuvos Respublikos mastu būtų neprotinga laikyti, kad darbuotojui, dirbančiam pas atsakovę, turėtų būti nurodyta konkreti darbo vieta su adresu ar darbo kabinetu, kai filialai yra tame pačiame mieste. Esant tokioms sąlygoms ir darbuotojo darbo vietą nustačius konkrečiu adresu, darbdaviui gali susidaryti tokios sąlygos, kad atitinkamos specializacijos darbuotojus reikės siųsti į po reorganizacijos atsiradusias darbo vietas kitose patalpose ir pan., o, neesant darbuotojo sutikimo keisti darbo vietą, būtų trikdomas darbdavio funkcijų vykdymas, kas galėtų atsiliepti pacientų sveikatai, pažeisti jų interesus. Teismo nuomone, konkretaus darbo vietos filialo, esančio tame pačiame mieste, pavadinimo, jo adreso nurodymas nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, todėl ieškovės neatvykimą pagal atsakovės nurodymą į darbo vietą ( - ) gatvėje teismas traktavo kaip darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 9 p.) ir reikalavimą pripažinti neteisėtu vienasmenišką atsakovės darbo vietos pakeitimą neteisėtu atmetė.

162. Dėl darbo rėžimo ir drausminių nuobaudų.

172.1. Atsakovės 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji neatvyko į darbą 2010 m. spalio 18-20 dienomis (t. 1, b. l. 50). Ieškovė neginčijo, kad ji nebuvo darbe Onkologijos skyriuje (( - ) g. 2), tačiau teigė, kad nubausta nepagrįstai, nes pirmadieniais (2010-10-18 buvo pirmadienis) pagal suderintas su darbdaviu sąlygas ji turi laisvą dieną, o kitomis dienomis (spalio 19 ir 20) ji buvo darbe, tik kitoje vietoje - Onkologijos ligoninėje (( - ) gatvėje) (t. 1, b. l. 44, 87, 90). Ieškovei darbo sutartimi įsipareigojus dirbti Kauno klinikų Onkologijos klinikoje, o ne konkrečiame filiale, ieškovė turėjo paklusti įstaigos vadovo nurodymams ir vykti dirbti ten, kur buvo nustatyta pagal grafiką. Iš 2010-05-25 KMUK Onkologijos klinikos posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdyje svarstyta galimybė gydytojams dirbti tiek pagrindinės ligoninės, tiek filialo skyriuose, rotaciją nutarta pradėti nuo 2010-08-01, ir patvirtintas gydytojų rotacijos planas nuo 2010-08-01 iki 2011-07-31, pagal kurį ieškovė nuo 2010-09-01 turėjo grįžti į KMUK pagrindinę ligoninę (t. 2, b. l. 69-70). Iš 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo grafiko Onkologijos klinikoje nustatyta, kad ieškovė turėjo dirbti pagal grafiką Onkologijos klinikoje (t. 2, b. l. 40), 2010 m. spalio 18-20 dienomis jai taip pat buvo nustatytas darbas Onkologijos klinikoje (t. 2, b. l. 42). Atsakovės atstovai paaiškino, kad darbo grafikai yra pakabinami viešai dvi savaitės iki mėnesio pradžios. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė vėliausiai spalio 18 dieną, grįžusi po atostogų, turėjo sužinoti, kur yra numatytas jos darbas pagal grafiką, todėl jau spalio 19 ir 20 dienomis turėjo atvykti dirbti pagal grafiką. Ieškovė iš esmės neginčija, kad apie grafiką žinojo, tačiau jo nesilaikė, nes grafikas buvo jai nepatogus. Galima tokia situacija, kai darbdavys nustato darbuotojui nepatogų grafiką, tačiau tai neatleidžia darbuotojo nuo pareigos vykdyti darbdavio nurodymus, kartu neužkerta kelio tartis su darbdaviu dėl patogesnio grafiko arba pradėti atitinkamą darbo ginčą, todėl reikalavimą dėl darbo režimo bei darbo vietos pakeitimo pripažinimo neteisėtu teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą neatvykdama į darbą toje vietoje, kur darbdavys jai paskyrė dirbti. Ieškovei neįrodžius, kad tai atsitiko ne dėl jos kaltės, teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, jos naikinti nėra pagrindo.

182.2. 2011-04-27 atsakovės įsakymu Nr. P-79 ieškovė buvo atleista iš darbo už nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2011 m. balandžio 4, 18 dienomis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., prieš tai paprašius ieškovę pasiaiškinti. Pateiktuose pasiaiškinimuose (t. 3, b. l. 12-16,21) ieškovė nurodė, kad ji susimažino darbo krūvį pas atsakovę iki 0,75 etato, žodžiu susitarusi su atsakovės administracija, kad turės laisvus pirmadienius, kurių metu dirbs Šiaulių ligoninėje. Vėliau atsakovei be jos sutikimo pakeitus jos darbo grafiką ir nustačius darbą kiekvieną dieną, tik trumpiau, ji pirmadieniais, t. y. 2011 m. balandžio 4, 18 dienomis, neatvyko į darbą, nes dirbo Šiaulių ligoninėje. Kadangi tokia faktinė tvarka buvo nusistovėjusi, atleidimą iš darbo už neatvykimą šiomis dienomis į darbą pagal atsakovės nustatytą grafiką ieškovė laikė neteisėtu ir prašė panaikinti, tačiau teismas šį reikalavimą taip pat atmetė. Ieškovė dirbo pas atsakovę 0,75 etato darbo krūviu (t. 3, b. l. 26) bei antraeilėse pareigose Šiaulių apskrities ligoninėje 0,75 etatu, 4 val.30 min. darbo dienos trukmė (t. 3, b. l. 27-29). Šios darbo sutarties 6 punkte, kuriame turi būti aptarta, jei yra nustatomas ne visas darbo laikas, t. y. nurodoma, kas ir kiek mažinama – darbo savaitės dienų skaičius, nenumatyta nieko; joje nenurodoma, kad ieškovė dirba tik konkrečiomis dienomis – pirmadieniais. Teismo nuomone, ieškovė, dirbusi pas atsakovę pagrindinėje darbovietėje ir įsidarbinus papildomai kitur, turėjo pareigą pagrindinės darbovietės darbo laiką derinti su antraeilėmis pareigomis, norėdama užsitikrinti atitinkamai laisvą darbo laiką, kurį dirbtų kitoje darbovietėje. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, įrodančių tai, kad ieškovė bandė kokiais nors būdais derinti su atsakove savo darbą antraeilėse pareigose, prašant nustatyti pastovų grafiką su nepilna darbo savaite, paliekant laisvus pirmadienius (CPK 177, 178 str.). Ieškovė, nesuderinusi su atsakove šio klausimo, antraeilėse pareigose įsidarbino savo rizika, juolab, kad iš darbo sutarties su VĮ Šiaulių apskrities ligonine nematyti, kad ji dirba ne visą darbo laiką, nes darbo sutartyje nustatytas 4 val. 30 min. kasdienė darbo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) trukmė (t. 3, b. l. 28). Nors, ieškovės teigimu, jos laisvi pirmadieniai su atsakove buvo suderinti žodžiu, teismas nelaikė, kad atsakovė šio darbo grafiko, juolab vykdant sveikatos priežiūros funkcijas, negalėjo keisti, nepažeidžiant atitinkamo darbo valandų skaičiaus, priklausančio dirbti pagal 0,75 etato darbo krūvį, juolab, kad nebuvo iš esmės pakeistas darbo režimas (nebuvo nustatytas darbas naktį ar švenčių dienomis). Be to, ieškovė, norėdama užsitikrinti laisvą darbo laiką pagal grafiką VĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, turėjo pati kreiptis į atsakovę dėl tokių rašytinių darbo grafikų sudarymo. Tokių įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovę su atitinkamu prašymu sudaryti darbo grafiką, byloje nepateikta (CPK 177, 178 str.). Be to, ieškovė, susipažinusi su jai netinkančiu darbo grafiku, galėjo inicijuoti darbo ginčą, prašyti sustabdyti tokio grafiko laikymąsi ar pan., juolab, kad laiko tam turėjo (pirma neatvykimo diena buvo 2011-04-04, antra – 2011-04-19, o grafikai sudaryti dar anksčiau (t. 3, b. l. 12-15, 22-24; t. 2, b. l. 54-56). Be to, ieškovė, dirbdama pas atsakovę, buvo raštiškai susipažinusi ir įsipareigojusi vykdyti pareiginę instrukciją, kurios dalyje „pareigos“ nurodoma, kad gydytojas onkologas – radioterapeutas įsipareigoja laikytis darbo drausmės, pamainų grafiko (Instrukcijos 17.18 p.), atlikti visas jam pavedamas klinikos vykdomas užduotis, tai yra pagal iš anksto sudarytą grafiką arba atskiru pavedimu dirbti poliklinikoje, stacionare, spindulinės terapijos skyriuje, konsultuoti ligonius kituose ligoninės skyriuose ar kitose sveikatos priežiūros ištaigose ir kt., užtikrinant nepertraukiamą klinikos veiklą (Instrukcijos 10 p.). DK 147 straipsnis numato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Tai, kad darbo grafikas buvo paskelbtas, ieškovė neginčijo, ji tiesiog jo nevykdė, nes anksčiau visą laiką faktiškai dirbo kitokiu darbo grafiku. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo savavališkai ignoruoti darbo grafiko pagrindinėje darbovietėje, juolab, kad ji nepateikė įrodymų, koks buvo nustatytas jos darbo grafikas antraeilėje darbovietėje, darbo ginčo nekėlė, nepagrindė jokiais įrodymais, kad ji antraeilėse pareigose kitoje darbovietėje dirba pirmadieniais. Kadangi, kaip konstatuota prieš tai, atsakovė 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 papeikimą už neatvykimą į darbą 2010 m. spalio 18-20 dienomis (t. 1, b. l. 50) paskyrė pagrįstai, ieškovei paskirta antroji drausminė nuobauda - 2011-04-27 atsakovės įsakymu Nr. P-79 atleidimas iš darbo už nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2011 m. balandžio 4, 18 dienomis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. taip pat yra teisėta ir pagrįsta, todėl teismas reikalavimą ją panaikinti taip pat atmetė (CPK 177, 178 str.), kartu atmesdamas ir prašymą priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (DK 140 str. 1 d. 4 p.) bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tam nesant įstatyminio pagrindo.

193. Dėl atostogų nesuteikimo ir turtinės žalos. DK 169 str. nustato kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Ieškovė pageidavo 2010 metais gauti atostogas tris kartus – nuo kovo 1 iki 12, nuo liepos 19 iki rugpjūčio 6 dienos ir nuo rugsėjo 1 iki 20 dienos (t. 1, b. l. 16), tačiau į 2010 metų Onkologijos klinikos bendro personalo atostogų grafiką ieškovė nebuvo įtraukta (t. 2, b. l. 16) (kaip pripažino atsakovės atstovai teismo posėdyje - per klaidą). Ieškovei buvo suteiktos atostogos jos pageidautu laiku kovo ir liepos mėnesį, tačiau atostogas nuo rugsėjo 1 iki 20 suteikti atsakovė atsisakė, motyvuodama, kad neturi galimybės (t. 1, b. l. 13). Ieškovei 2010-08-20 gavus neigiamą atsakovės atsakymą, tapo žinoma, kad jai nebus suteiktos atostogos nuo rugsėjo 1 d. Ieškovė prašė suteikti jai nemokamas atostogas nuo rugsėjo 6 iki 17 d. (t. 1, b. l. 14), tačiau atsakovė atsisakė (t. 1, b. l. 15). Ieškovė nurodė, kad ji buvo nusipirkusi bilietus skristi į Ispaniją, tačiau nesuteikus atostogų išskristi negalėjo, todėl patyrė turtinę žalą - 551,96 Lt. Ieškovė pateikė skrydžių elektroninių bilietų išklotines, iš kurių nustatyta, kad 2010-09-11 ji buvo nusipirkusi bilietą skristi iš Kauno į Barseloną (kaina 218,96 Lt) (t. 1, b. l. 54), o 2010-09-16 - iš Barselonos į Kauną (kainavo 333 Lt) (t. 1, b. l. 56). Be to, ieškovė nuo 2010-09-01 iki 2010-09-24 turėjo nedarbingumo lapelį (t. 1, b. l. 139). Ieškovė paaiškino, kad nuo 2010-09-01 iki 2010-09-14 sirgo jos vaikas, o nuo 2010-09-15 iki 2010-09-24 - ji pati (t. 1, b. l. 103). Tai, kad atsakovė neišskrido į kelionę ir nepanaudojo bilietų, teismas laikė įrodytu, nes kitokių įrodymų nepateikta, ir sprendė, kad jai kilo už bilietus sumokėtos kainos dydžio žala (CPK 177, 178 str., 6.294 str. 1 d.). Tačiau teismas reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino, nenustatęs visų atsakomybės 4 sąlygų. Ieškovė, būdama neįsitikinusi, kad jai bus suteiktos atostogos jos prašomu laiku, iš anksto nusipirko bilietus kelionei lėktuvu, motyvuodama tuo, kad visada jos prašymai dėl atostogų suteikimo būdavo tenkinami. Teismas, įvertinęs socialiai jautrų darbo pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą ir galėdama numatyti pasekmes, jeigu bus nesuteiktos atostogos skrydžio laikotarpiu, pati savo rizika, neišsiaiškinusi su atsakovės administracija, nusipirko bilietus. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, kad ir neesant jo įtraukto į atostogų grafiką, prieš perkant bilietus atostogų laikotarpiui pirma turi įsitikinti, kad atostogos būtent tuo laiku bus suteiktos. Ieškovė, matydama, kad ji nėra įtraukta į atostogų grafiką, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad buvo padaryta klaida, nes darbdavys privalo suteikti darbuotojui priklausančias atostogas, jų nesuteikti jis neturi teisės. Todėl ieškovė turėjo tuo pasidomėti ir neskubėti pirkti bilietų, o jei juos jau pirko, tai darė savo rizika. Be to, kadangi būtent numatytos kelionės metu ji turėjo nedarbingumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė į kelionę neišskrido ne todėl, kad jai nebuvo suteiktos atostogos jos prašomu laikotarpiu, o todėl, kad tuo metu turėjo nedarbingumą, kas rodo priežastinio ryšio nebuvimą. Teismas laikė, kad negalima vertinti aplinkybių, kas būtų jeigu būtų, t. y., kas būtų, jei ji turėtų atostogas skrydžių metu, gal ji būtų skridusi, palikusį vaiką kam nors kitam slaugyti ar pati susirgusi kelionėje ir t. t.

204. Dėl neturtinės žalos. Teismas pripažino, kad atsakovė, neįtraukdama ieškovės į 2010 metų atostogų grafiką, nepranešdama jai apie tai, vėliau nesuteikdama atostogų ieškovės nurodytu metu, sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, neieškojo kompromiso, savo klaidą pripažino teismo posėdyje, todėl reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė 400 Lt.

214. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 60, 116; t. 4, b. l. 43), ieškovės atstovės advokatės V. L. reikalavimą už atstovavimą priteisti Lietuvos gydytojų sąjungai atmetė, nes ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo, ir nebuvo tikslinga byloje samdyti dar vieną advokatą, kai ieškovė jau naudojosi advokato pagalba (t. 4, b. l. 45, 46).

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 88-99) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti šiais motyvais:

241. Dėl darbo vietos. Teismas jos paaiškinimus privalėjo vertinti su kitais įrodymais, patvirtinančiais, kaip jos prašymas dėl darbo vietos pakeitimo buvo išspręstas. Būtent: 1) prašymą perkelti dirbti į atsakovės filialą Onkologijos ligoninę (o ne į Onkologijos klinikos filialą) ji parašė ne savo iniciatyva, o taip nurodžius atsakovei po šalių žodinio susitarimo; 2) tai, kad ji buvo perkelta dirbti į atsakovės filialą Onkologijos ligoninę, patvirtina darbo grafikai; 3) atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo perkelta laikinai, tam tikram terminui ar kad visai nebuvo perkelta. Kaip pagrindinis dokumentas nurodoma 1999 metų pareigybinė instrukcija (kurioje, neva, yra nuoroda, kad ieškovė gali būti kilnojama iš vienos geografinės vietos į kitą) neatitinka reikalavimų, nes nebuvo atnaujinta ar pakeista (2007 m. prijungus filialą). Niekada ji neatsisakė dirbti pagal šioje Instrukcijoje nurodytas pareigas ir nuo 2010-01-01 dirbo Onkologijos ligoninės poliklinikoje, stacionare, spindulinės terapijos skyriuje bei konsultuodavo ligonius kituose skyriuose. Teismas sutapatino sąvokas „skyriai“ ir „filialas“; ant jos prašymo esanti Onkologijos klinikos vadovės profesorės E. J. tarpininkavimo viza patvirtina, kad sprendimą priėmė ne Onkologijos klinikos vadovė, o prašymo adresavimas administracijos vadovui reiškia esminių darbo sutarties sąlygų keitimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nebuvo tinkamai įformintas jos perkėlimas į filialą, t. y. kitą darbo vietą, bei nebuvo priimtas atsakovės administratoriaus ar įgalioto asmens sprendimas ir atitinkamai pakeista darbo sutartis, kas rodo dar vieną atsakovės darbo įstatymų pažeidimą; 5) jos prašymas su tarpininkavimo vizomis taip pat patvirtina, kad perkeliant atgal iš filialo Onkologijos ligoninės ( - ) g. 16 į Kauno klinikas ( - ) gatvėje taip pat reikalingas ieškovės pritarimas ar rašytinis pareiškimas. Nors atsakovė tinkamai neįformino jos perkėlimo iš pagrindinės įstaigos ( - ) gatvėje į filialą ( - ) g. 16, tačiau įrodymai ir faktiniai darbo santykiai patvirtina, kad ji buvo perkelta į kitą darbo vietą – įstaigos filialą, ir tai buvo faktinis darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Teismas, pažeisdamas civilinio proceso taisykles, dėl faktinių darbo santykių nepasisakė ir tuo pažeidė LAT formuojamą teismų praktiką (LAT 2009-04-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-153/2009). Teismas nesigilino į rašytinių įrodymų visetą, jų nevertino, neteisingai nustatė Onkologijos klinikos statusą ir apeliantės darbo vietą. Ginčas kilo dėl apeliantės darbo vietos, esant prie KMUK prijungtai Onkologijos ligoninei, todėl turėtų būti vertinami to laikotarpio KMUK steigimo dokumentai. Atsakovės įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2008-07-18, redakcijos 20 punkte nustatyta, kad „Kauno klinikas (KMUK) sudaro profilinės klinikos, filialai, kiti struktūriniai padaliniai ir tarnybos, būtini sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, mokslo ir studijų veiklai vykdyti“. Šių Įstatų 22 punkte nustatyta, kad „Klinika (nenurodyta, bet greičiausiai turima omeny profilinės klinikos, tame tarpe ir Onkologijos klinika) yra jungtinis struktūrinis Universiteto ir Kauno klinikų padalinys, kuriame teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei vykdomos studijos ir moksliniai tyrimai“. Filialo (Onkologijos ligoninės) statusas apibrėžiamas Įstatų 26-30 punktuose. Remiantis Įstatų 22 punktu, profilinės klinikos veiklą apibrėžia atitinkami Universiteto profilinės klinikos nuostatai. Kauno medicinos universiteto tipinių profilinės klinikos nuostatų, patvirtintų Kauno medicinos universiteto Senato 2006-10-27 posėdyje Nutarimu Nr.14-04, 2 punkte nustatyta, kad profilinė klinika yra Universiteto padalinys, esantis Universiteto ligoninėje, organizuojantis ir vykdantis studijų programas bei mokslinius tyrimus, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Profilinės klinikos nuostatų 18.1 punkte nustatyta, kad Klinikos vadovas turi teisę tarpininkauti priimant ir atleidžiant Klinikos darbuotojus. Taigi Onkologijos klinikos vadovė profesorė E. J. apeliantės sutikimu (prašymu) tarpininkavo administracijos vadovui pervedant ją į filialą Onkologijos ligoninę, tačiau atgal į pagrindinę ligoninę pervedė ją vienasmeniškai, neįformindama jokio nurodymo (įsakymo), tiesiog pakeičiant darbo grafikus, darbo režimą. Nurodyti veiksmai atlikti viršijant klinikos vadovo įgalinimus. Teismas neteisingai įvertino Onkologijos klinikos statusą. Iš KMUK įstatų, profilinės klinikos nuostatų matosi, kad Onkologijos klinika yra kažkoks nerealus, įsivaizduojamas vadybinis darinys mokslinei ir gydomajai veiklai, o ne konkreti darbo vieta. Pagal nuostatus - tai yra universiteto padalinys, pagal įstatus - Klinikinės ligoninės struktūrinis padalinys. Onkologijos klinika KMUK filiale Onkologijos ligoninėje tarsi turi du skyrius, tačiau VšĮ KMUK filialo Onkologijos ligoninės nuostatuose visiškai neminima apie Onkologijos kliniką.

25Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reorganizavimas vyko LR mastu, o, vykstant tokio masto reorganizacijoms, prijungiant papildomus filialus, būtų neprotinga laikyti, kad darbuotojui, dirbančiam pas atsakovę, turėtų būti nurodyta konkreti darbo vieta su adresu ar darbo kabinetu, kai filialai yra tame pačiame mieste. Esant tokioms sąlygoms ir darbuotojo darbo vietą nustačius konkrečiu adresu, darbdaviui gali susidaryti tokios sąlygos, kad atitinkamos specializacijos darbuotojus reikės siųsti į po reorganizacijos atsiradusias darbo vietas kitose patalpose ir pan., o, nesant darbuotojo sutikimo keisti darbo vietą, būtų trikdomas darbdavio funkcijų vykdymas, kas galėtų atsiliepti pacientų sveikatai, pažeisti jų interesus. Apeliantė nesutinka su tokiomis visiškai nepagrįstomis teismo išvadomis:

261) pacientai gali pasirinkti bet kurią pageidaujamą gydymo įstaigą ir netgi kitoje valstybėje, Europos Sąjungoje, taigi atsakovė teikia paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, tačiau neteikia gydymo paslaugų Respublikos mastu;

272) nežiūrint į tai, kad atsakovė yra ko gero pati didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje, ir jos paskirtis yra teikti gydymo paslaugas (atsakovės darbinės funkcijos taip pat), tačiau DK nėra numatyta išimčių atsakovei. Teismo sprendimas leidžia atsakovei ateityje manipuliuoti darbuotojais be derinimo su jais ir darbuotojų atstovais, pažeidinėti darbo įstatymus;

283) atsakovė neturi prieš kitus subjektus jokių išskirtinių teisių darbo įstatymų srityje, todėl teismo sprendimas prieštarauja LAT formuojamai teismų praktikai;

294) priešingai nei nustatė teismas, darbo sutarties pasirašymo metu atsakovė neturėjo filialo (darbo sutartyje nurodytas adresas ( - ) g. 2, darbo sutartyje nėra nuorodos, kad Onkologijos klinikai priklauso ir skyriai ( - ) g. 16), ir darbo sutartyje negalėjo būti sąlyga, o atsakovė taip negalėjo numatyti, kad ji turės dirbti visur. Perkeldama dirbti į filialą, atsakovė pakeitė jos darbo vietą, nors tinkamai ir neįformino, todėl perkeliant dirbti atgal į pagrindinę ligoninę ( - ) g. taip pat reikalingas jos sutikimas ir tinkamas įforminimas, nes, remiantis DK 95 str., tai yra būtinoji darbo sąlyga ir tam reikalingas darbuotojo sutikimas (LAT 2008-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-274/2008; 2010-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2010).

302. Dėl darbo rėžimo ir drausminių nuobaudų. Apeliantės ne visos darbo savaitės darbo laikas buvo nustatytas bendru susitarimu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ką patvirtina iki 2010 m. rugsėjo mėnesio sudaromi jos darbo grafikai. Jokio išankstinio informavimo dėl ne visos darbo savaitės darbo laiko pakeitimo į ne visos darbo dienos darbo laiką nebuvo ir joks susitarimas su apeliante nebuvo sudarytas. DK 147 str. 1 d. nustatyta, kad darbo grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įstaigos darbuotojų atstovais. Kiek apeliantei yra žinoma, darbo grafikai su darbuotojų atstovais derinti nebuvo. Kadangi jos darbo grafikas sudarytas neteisėtai, pažeidžiant nurodytas DK normas ir jos teises, ji įspėta nepagrįstai, dėl ko ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau atsakymo negavo, darbo ginčų komisija sudaryta nebuvo. Teismas, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nustatė, kad darbo grafikai yra pakabinami viešai dvi savaitės iki mėnesio pradžios. Ši teismo nustatyta aplinkybė neatitinka faktinių aplinkybių, nes praktikoje taip nebuvo ir byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, darbo grafikai yra be datų ir nesuderinti su darbuotojų atstovais, netgi nėra jokių galimybių tai patvirtinti ar paneigti. Teismas šališkai rėmėsi tik atsakovės atstovų paaiškinimais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad grįžusi po atostogų spalio 18 d. apeliantė galėjo susipažinti su darbo grafiku, nes spalio 18 d. buvo pirmadienis ir apeliantė dirbo Šiaulių ligoninėje. Teismas konstatavo, kad grafikas „buvo apeliantei nepatogus“. Faktiškai pakeistas darbo grafikas nei su apeliante, nei su darbuotojų atstovais nederintas. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjant bylą teisme apeliantė nesitarė su darbdaviu dėl darbo grafikų. Ji prašymus pateikė 2010-10-19, 2010-11-02 ir 2010-11-24, tačiau nei vieno atsakymo negavo, Darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta. Apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas jos prašymo netenkino. Teismas privalėjo nurodyti, kaip apeliantė galėjo ginti savo pažeistas teises, jeigu teismas jos reikalavimą paliko nenagrinėtą. Teismo sprendimas prieštarauja LAT formuojamai teismų praktikai (LAT 2007-07-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-311/2007). Apeliantė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir į darbdavį raštu net kelis kartus ir bandė išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. DK 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta be kita ko, kad negalioja vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato darbo kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisė aktai. Tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės pateiktos darbo tvarkos taisyklės be patvirtinimo datos įsigaliojus DK nebuvo pakeistos, suderintos ir prieštarauja DK 147 straipsnio normai. Kadangi papeikimas skirtas nepagrįstai, taip pat ir atleidimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

313. Dėl atostogų nesuteikimo ir turtinės žalos. Per visą atsakovės darbo laikotarpį nuo 2002 m. jai niekada nebuvo jokios problemos dėl atostogų, nes yra pakankamas gydytojų skaičius, galinčių vienas kitą pakeisti. Problema prasidėjo jai atsisakius išeiti iš darbo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje. Tačiau šios problemos priežastys jai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo eigoje. Nes tuo metu, kai rašė pareiškimą atostogoms, ji, net ir būdama pakankamai apdairi ir su aukštuoju išsilavinimu, nesuvokė problemos masto ir pasekmių. Atsakovė, neįtraukdama jos į kasmetinių atostogų grafiką ir nesuteikdama kasmetinių atostogų bei nemokamų atostogų, pažeidė 2004-06-11 KMUK Kolektyvinės sutarties 1 ir 2 punktus bei DK 174 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovė pripažino ir teismas konstatavo, kad tai buvo darbdavio klaida. Tačiau, pastebėjusi klaidą, atsakovė neįspėjo jos, kad atostogos nebus suteiktos, todėl ji neturėjo jokio pagrindo ir priežasties nenusipirkti bilietų suplanuotoms atostogoms pagal jos pateiktą pageidavimą metų pradžioje. Kadangi atsakovė pasielgė neteisėtai, teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl vaiko ligos pobūdžio ji negalėjo vaiko priežiūros pavesti kitiems šeimos nariams. O kas galėtų paneigti ar patvirtinti, kad ji, išskridusi į Ispaniją, kur šiltas klimatas ir mažesnė oro drėgmė, apskritai būtų nesusirgusi.

324. Dėl neturtinės žalos. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, visiškai nepasisakė dėl jos baigiamuosiuose pasisakymuose nurodytų argumentų, kokius pergyvenimus ir žalą patyrė dėl atsakovės padarytų įstatymų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, kaip ir informacijos nesuteikimu bei darbo ginčų komisijos nesudarymu jai padarytos žalos (LAT 2006-01-04 nutartis c. b. Nr.3K-3-10/2006).

335. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, neįvertinęs visų byloje ieškovės pareikštų reikalavimų, įskaitant ir atsisakytų, jos patirtas išlaidas priteisė, pažeidžiant patenkintų reikalavimų proporcijas.

346. Dėl būtinybės pateikti naujus įrodymus. Teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, koks jos darbo grafikas yra antraeilėje darbovietėje ir nepateikė įrodymų, kad ji dirba pirmadieniais kitoje darbovietėje. Nagrinėjant bylą teisme, nekilo klausimų ar ginčo, kada apeliantė dirbo antraeilėje darbovietėje, nes tai yra absoliučiai akivaizdu - kada gi po darbo pas atsakovę apeliantė galėtų nuvažiuoti dirbti į Šiaulius. Be to, teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį, nustatančią teismo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Todėl atsirado būtinybė pateikti naujus įrodymus – ieškovės darbo grafikus antraeilėje darbovietėje, nes teismas dėl jų pasisakė sprendime. Kadangi pateikiami Darbuotojų darbo grafikai yra su visais parašais, tame tarpe darbuotojų ir profesinės sąjungos atstovo, taip pat grafiko tvirtinimo data, apeliantė mano, jie bus naudingi ir atsakovei, kaip pavyzdys, kaip turėtų būti pildomi darbo grafikai ir pateikiami darbuotojams susipažinti.

35Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 107-112) prašo jį atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą nepakeistą šiais argumentais:

361. Ieškovė teigia, kad darbdavys jos prašymu perkėlė ją dirbti iš Onkologijos klinikos į Onkologijos ligoninę, o vėliau neteisėtai norėjo ją grąžinti dirbti į Onkologijos kliniką ( - ) g. 2. Ieškovė 2004 ir 2010 metais dalyvavo ir laimėjo konkursus užimti gydytojo onkologo-radioterapeuto pareigas Kauno klinikų Onkologijos klinikoje, o ne Onkologijos ligoninėje, ir ši ligoninė nebuvo nurodyta darbo sutartyse kaip ieškovės darbo vieta. 2004-08-01 ieškovė buvo supažindinta su Onkologijos klinikos gydytojo onkologo-radioterapeuto pareigine instrukcija. Pagal šią instrukciją ieškovė savo darbo pareigas turėjo atlikti įvairiuose Kauno klinikų padaliniuose. Onkologijos klinikos visų darbuotojų, įskaitant ir ieškovės, darbo grafikai savalaikiai buvo iškabinti šios klinikos stenduose, todėl ieškovė nepagrįstai teigia nebuvusi su jais supažindinta. Ieškovė buvo raštiškai susipažinusi ir įsipareigojusi vykdyti pareiginę instrukciją, kurios dalyje „Pareigos“ nurodoma, kad gydytojas onkologas-radioterapeutas įsipareigoja laikytis darbo drausmės, pamainų grafiko (Instrukcijos 17.18 p.), atlikti visas jam pavedamas klinikos vykdomas užduotis, t. y. pagal iš anksto sudarytą grafiką arba atskiru pavedimu dirbti poliklinikoje, stacionare, spindulinės terapijos skyriuje, konsultuoti ligonius kituose ligoninės skyriuose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir kt., užtikrinant nepertraukiamą klinikos veiklą (Instrukcijos 10 p.). Darbdavys ir darbuotojas, jei yra galimybė, gali tartis dėl kitokių darbo valandų nustatymo, bet negalima sutikti su tuo, kad darbuotojas vienašališkai gali diktuoti darbdaviui sąlygas ir pats sau nusistatyti jam palankesnes darbo valandas dirbti pas darbdavį. Atsakovės administracija, vadovaudamasi DK 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl darbo grafikų derinimo, kreipėsi į Kauno klinikų darbuotojų profsąjungos jungtinį komitetą su prašymu kiekviename Kauno klinikų padalinyje, kuriame sudaromi darbo grafikai, paskirti profsąjungų narį - darbuotojų atstovą, galintį derinti ir pasirašyti padalinio darbo grafiką prieš pateikiant jį tvirtinti profilinių klinikų vadovams ar direktoriams pagal profilį. Profesinė sąjunga į šį Kauno klinikų administracijos pateiktą pasiūlymą atsakė, kad savo teise derinti ir kontroliuoti padalinių darbo grafikus naudosis ribotai, tai yra tikrins darbo grafikus tik tada ir tik padalinių, iš kurių darbuotojų profesinė sąjunga tiesiogiai gaus skundą, kad sudarant darbo grafikus dalinyje yra pažeidžiamos įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių šį procesą, nuostatos. Kita vertus, profesinė sąjunga tikrina ir derina tik tuos darbo grafikus, kada yra nusiskundimų, kad juos sudarant yra pažeidžiami teisės aktai. Ieškovės atveju jokių pažeidimų nėra konstatuota, ieškovei tiesiog nebuvo priimtinas jai skirtas laikas dirbti pas atsakovę, nes esą toks grafikas neatitiko ieškovės darbo laikui jai dirbant antraeilėse pareigose Šiaulių apskrities ligoninėje. Tačiau ieškovės 2008 m. balandžio mėn. pasirašytoje darbo sutartyje Nr. 2295 su Šiaulių apskrities ligonine yra numatyta, kad ieškovei šioje ligoninėje nustatytas darbo laikas 4:30 valandų per darbo dieną. Atsakovė nėra išdavusi pažymos, kad ieškovė Kauno klinikose kiekvieną pirmadienį turi laisvą nuo darbo laiką. Be to, Vyriausybė 2003-08-19 nutarimu Nr. 1043 patvirtinti „Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai“ numato atvirkščią tvarką, pagal kurią darbas antraeilėse pareigose yra derinamas pagal darbuotojo darbą pagrindinėje darbovietėje.

372. Ieškovė 2010 metais naudojosi kasmetinėmis atostogomis nuo kovo 1 iki 12 d. (12 d.) ir nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 6 d. (19 k. d.). Ieškovė prašė suteikti jai dar kasmetines atostogas nuo rugsėjo 1 d. iki 20 d., tačiau atsakovės administracija tuo laiku negalėjo ieškovės išleisti kasmetinių atostogų, nes Onkologijos klinikos trys gydytojai onkologai- radioterapeutai tuo laiku turėjo dalyvauti Europos onkologų-radioterapeutų kongrese Barselonoje, todėl būtų sutrikęs darbas. Dėl tos pačios priežasties tuo laiku nebuvo suteiktos ir nemokamos atostogos ieškovei, kaip turinčiai vaikų iki 14 m. amžiaus. Tačiau ieškovė nuo 2010-09-01 nedirbo, nes pateikė laikino nedarbingumo pažymėjimą, pagal kurį ji buvo nedarbinga nuo rugsėjo 1 iki 24 d., o po to jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo spalio 1 iki 15 d. 15 k. d. Tai liudija, kad, suteikiant ieškovei atostogas, nebuvo pažeistos teisės normos, reguliuojančios šios veiklos sritį. Be to, ieškovė prašomu atostogauti metu buvo laikinai nedarbinga ir prašomomis atostogomis ji nebūtų galėjusi pasinaudoti. Todėl yra nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad atsakovė atlygintų jai turtinę žalą, susijusią su nesuteiktomis atostogomis.

383. Su ieškove pasirašytoje darbo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovė dirbs gydytojos onkologės-radioterapeutės pareigose Kauno klinikų Onkologijos klinikoje. Ieškovė savalaikiai buvo supažindinta su pareigine instrukcija, kurios 10 punkte yra nurodyta, kad minimos specialybės gydytojas savo pareigas privalo atlikti Kauno klinikų atitinkamuose padaliniuose. Tai, kuriuose Onkologijos klinikos padaliniuose medicinos specialistas rotacijos pagrindu privalo dirbti, sprendžia ne darbuotojai, o Onkologijos klinikos vadovė. Onkologijos klinikos vadovės E. J. pavedimu ieškovei nuo 2010 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos buvo pavesta savo darbines pareigas atlikti Kauno klinikų filiale - Onkologijos ligoninėje. E. J. nurodymu nuo 2010-09-01 ieškovė privalėjo grįžti dirbti į Onkologijos klinikos patalpas ( - ) g. 2, tačiau ieškovė šiam nurodymui nepakluso - į darbą neatvykdavo ir toliau lankėsi Onkologijos ligoninėje, nors jai ten darbas nebuvo numatytas ir ten ji savo darbo pareigų neatlikdavo. Administracijai pareikalavus pasiaiškinti, ieškovė nurodė, kad ji į darbą Onkologijos klinikoje ( - ) g. 2 nevyks tuo pagrindu, kad darbdavys be jos sutikimo pakeitė šalių sutartą darbo vietą. Atsakovė įsitikinusi, kad konkursą laimėjusios ieškovės darbo vieta nustatyta Onkologijos klinikoje, ir ieškovė privalo atlikti savo darbines pareigas. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo atsisakė grįžti dirbti į ( - ) gatvėje esančias Onkologijos klinikos patalpas, nors ji buvo įspėta apie šį neleistiną elgesį, o vėliau jai dėl to taikyta ir drausminė nuobauda. Kadangi ieškovė be jokio teisinio pagrindo atsisakė grįžti dirbti į ( - ) gatvėje esančias Onkologijos klinikos patalpas, ji buvo įspėta apie šį neleistiną elgesį ir kad jai gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės, tačiau ji į šį įspėjimą nereagavo ir į darbą neatvykdavo. Kadangi ieškovė pažeidė darbo drausmę, jai atsakovės administracija 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 pareiškė papeikimą už neatvykimą be svarbių priežasčių į darbą Onkologijos klinikoje 2010 m. spalio 18-20 dienomis. Pateikti argumentai liudija, kad ieškovei drausminė nuobauda pareikšta pagrįstai ir teisėtai, todėl teismas nerado teisinio pagrindo ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti.

394. Atsakovė, tikėdama, kad situacija pasitaisys ir darbuotoja daugiau nepažeidinės darbo grafikų, gana ilgai taikstėsi su ieškovės piktybišku darbo grafikų nesilaikymu. 2010-11-04 atsakovės įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvykimą į darbą grafike nustatytu laiku, tačiau ieškovė darbo grafikų nesilaikė ir toliau, į darbą atvykdavo tuomet, kada jai būdavo paranku. 2011-04-14 atsakovė pateikė ieškovei raštišką įspėjimą, kad jeigu ji ir ateityje be svarbių priežasčių nedirbs darbo grafike nustatytu laiku ir nurodytoje darbo vietoje, jos atžvilgiu bus taikomos griežtos drausminio poveikio priemonės. Ieškovė ir toliau nesilaikė nustatyto darbo grafiko, t. y. Onkologijos klinikos vadovės nustatytu laiku neatvykdavo į darbą, todėl už tai 2011-04-27 atsakovės įsakymu Nr. P-79 2011-04-29 ji buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą už nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2011 m. balandžio 4 ir 18 dienomis.

405. Ieškovė, pirkdama kelionės bilietus lėktuvu į užsienį atostogoms praleisti, pati pasielgė neapdairiai, nes tuo laiku joks susitarimas dėl atostogų jai suteikimo nebuvo pasiektas, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtą turtinę žalą neišvykus lėktuvu į užsienį atostogauti. Nepagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovei jos reikalaujamu laiku atostogos nebuvo skirtos nepažeidžiant teisės normų. Atsakovė veikiančių teisės aktų nebuvo įpareigota teikti ieškovei informaciją, nes ieškovė nebuvo darbuotojų atstovė (DK 47 str. 3 d.). Darbo ginčų komisijos atsakovė nustatytu laiku negalėjo sudaryti, nes Kauno klinikose yra daugiau kaip 30 struktūrinių vienetų (atskirų klinikų) ir dar 3 filialai, todėl visuose padaliniuose pravesti darbuotojų susirinkimus ir išrinkti delegatus, kurie vėliau bendrame susirinkime išrinktų savo atstovus į Darbo ginčų komisiją, fiziškai neįmanoma. Tačiau ši aplinkybė ieškovei netrukdė ir nesant Darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis tiesiogiai į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, kaip tai numato DK 295 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Atsakovė, vadovaudamasi DK 147 straipsniu, kreipėsi į Kauno klinikų darbuotojų profsąjungos jungtinį komitetą su prašymu nustatyti darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarką, ir su profsąjungos komitetu yra sulygta dėl tos tvarkos. Tai rodo, kad Kauno klinikose darbuotojų darbo grafikai sudaromi nepažeidžiant DK 147 straipsnyje nustatytos tvarkos. Veikiantys įstatymai nenumato reikalavimo, kad atsakovė derintų darbo grafikus su visų profesijų darbuotojų atstovais, pvz. su gydytojų sąjunga, kurios profsąjunginė struktūra pas atsakovę neegzistuoja. Pateikti argumentai liudija, kad tose situacijose, kuriose, ieškovės nuomone, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, atsakovė ieškovės atžvilgiu nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl nesant atsakovės kaltės, atsakovė negali būti įpareigota atlyginti atsakovei tokią žalą (CK 6.248 str.). Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodytose situacijose ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie yra nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAT 2011-04-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-165/2011).

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

43Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

44Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties būtinųjų sąlygų keitimo ir atitinkamai dėl tokio pakeitimo teisėtumo, taip pat dėl DK 95 straipsnio ir 120 straipsnio aiškinimo ir taikymo. DK 120 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sąlygų keitimą. Pagal minėtą normą, darbdaviui keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbo sutarties sąlygas, t. y. sąlygą dėl darbo vietos, yra būtinas darbuotojo sutikimas, o darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad tik keičiant būtinas darbo sutarties sąlygas darbdavys privalo įspėti darbuotoją DK nustatyta tvarka ir terminais apie tokį darbo sutartie sąlygų keitimą, priešingu atveju darbuotojo sutikimo nereikia. Pagal DK 95 straipsnio 1 dalies kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nors šios sąvokos kalbos atžvilgiu yra tapačios, tačiau darbovietė praktikoje suprantama plačiau, dažnai kaip darbdavys, o darbo vieta siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, lingvistiškai aiškinant DK 95 straipsnio normos turinį, darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva, todėl šiuo metodo pagrindu aiškinant minėtą normą, darbo sutartyje nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalių susitarimu (LAT 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančios 2002-10-07 darbo sutarties (1 t., b. l. 9), šalys ieškovės darbo vietą apibrėžė kaip atsakovės Onkologijos kliniką, tačiau joks konkretus Onkologijos klinikos struktūrinis padalinys su konkrečiu adresu sutartyje nenurodytas. Toks susitarimas yra galimas ir teisėtas. Kolegija nesutinka su apeliante, jog Onkologijos klinika yra kažkoks nerealus, įsivaizduojamas vadybinis darinys mokslinei ir gydomajai veiklai, o ne konkreti darbo vieta. Sistemiškai vertinant KMUK įstatus, profilinės klinikos nuostatus bei atsakovės viešai skelbiamą informaciją (1 t., b. l. 151), konstatuotina, jog Onkologijos klinika – tai onkologijos mokslo, studijų ir medicinos praktikos centras, veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje viešojoje įstaigoje Kauno klinikose ir jų filiale Onkologijos ligoninėje. Iš Kauno klinikų Onkologijos klinikos organizacinės struktūros schemos matyti, kad Onkologijos kliniką sudaro: du skyriai ( - ) gatvėje (Onkologijos skyrius ir Spindulinės terapijos skyrius), du skyriai filiale Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje (Konservatyviosios onkologijos ir Paliatyviosios onkologijos skyriai) bei Onkologijos kabinetai Konsultacinėje poliklinikoje ir Chemoterapijos dienos stacionaro skyrius (t. 1, b. l. 149). Nors visiškai akivaizdu, jog Onkologijos klinikos skyriai ( - ) gatvėje atsirado tik po to, kai LR Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto Rektoriaus 2005-04-24 įsakymu Nr. V-429/V-171 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų reorganizavimo sąlygų tvirtinimo“ Onkologijos ligoninė buvo prijungta prie Klinikų (t. 1, b. l. 145), tačiau ši aplinkybė, kolegijos nuomone, jokiu būdu nereiškia, kad į ieškovės sutartą darbo vietą Onkologijos klinikoje nepateko šios klinikos struktūriniai padaliniai, esantys Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje, ir kad ieškovės 2009-12-03 prašymo (1 t., b. l. 11) pagrindu nuo 2010-01-01 buvo pakeista jos darbo vieta iš Onkologijos klinikos į Onkologijos ligoninę, esančią ( - ) gatvėje. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovė gydytojo onkologo-radioterapeuto pareigas užėmė konkurso būdu. Nustatyta, jog pati ieškovė 2010-04-29 prašymu (1 t., b. l. 135), t. y. jau faktiškai darbo grafikų pagrindu nuo 2010 m. sausio mėn. dirbdama Onkologijos ligoninėje, prašė leisti dalyvauti konkurse šioms pareigoms (0,75 et. krūvio) Onkologijos klinikoje (bet ne jos filiale Onkologijos ligoninėje) užimti; 2010-05-13 atsakovės konkursinės komisijos protokolu (1 t., b. l. 137) buvo nutarta patenkinti ieškovės prašymą ir sudaryti terminuotą darbo sutartį 5 metų laikotarpiui, įdarbinant Onkologijos klinikoje onkologo-radioterapeuto pareigose 0,75 et. darbo krūviu; 2010-05-13 prašymu (1 t., b. l. 138) pati ieškovė prašė sudaryti su ja konkursinę terminuotą darbo sutartį nuo 2010-06-30 iki 2015-06-29. Kaip matyti iš ieškovės pasirašyto įrašo darbo sutartyje (1 t., b. l. 10 antra pusė), grafoje ,,Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ padarytas įrašas, jog ,,nuo 2010 m. birželio 30 d., konkursinės komisijos sprendimu, terminuota iki 2015 m. birželio 29 d. įsk. P-101 p. 3 2010-06-02“. Vadinasi, pati ieškovė, nors jau buvo parašiusi 2009-12-03 prašymą nuo 2010-01-01 perkelti ją į Onkologijos ligoninę konservatyvios onkologijos skyrių (1 t., b. l. 11) ir gavusi Onkologijos klinikos vadovės tarpininkavimą bei, kaip pati ieškovė teigė, būdama įsitikinusi, kad jos darbo vieta buvo pakeista ir kad ji nuo 2010 m. sausio buvo visam laikui buvo perkelta dirbti į Onkologijos ligoninę, tačiau, nežiūrint į tai, pati 2010 m. vėl dalyvavo konkurse užimti onkologo-radioterapeuto pareigas Onkologijos klinikoje, o ne Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje, ir, šį konkursą laimėjusi, pasirašė terminuotą darbo sutartį, kurioje neatsirado jokių prierašų dėl pasiekto šalių susitarimo dėl konkrečios darbo vietos Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje įforminimo. Kadangi susitarimas dėl darbo konkrečioje darbo vietoje (filiale, skyriuje ar kt. struktūriniame padalinyje) yra būtent šalių susitarimo reikalas, akivaizdu, jog, atsakovei neįforminus ieškovės perkėlimo į kitą darbą ar darbo sąlygų (darbo vietos) pakeitimo ir darbo sutartyje neatsiradus nuostatai dėl konkrečios darbo vietos Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje, konstatuotina, jog toks šalių susitarimas nebuvo pasiektas, o atsakovė neturi jokios pareigos prieš savo valią tokį darbo sutarties pakeitimą įforminti, ko ieškovė nepagrįstai siekia šioje byloje pareiktu ieškiniu. Kadangi, prie atsakovės prijungus Onkologijos ligoninę ( - ) gatvėje, jos skyriai (Konservatyviosios onkologijos ir Paliatyviosios onkologijos skyriai) jau pateko į Onkologijos klinikos struktūrą (t. 1, b. l. 149), o ieškovė buvo priimta į darbą būtent Onkologijos klinikoje, akivaizdu, jog, esant tokiai situacijai, atsakovė, 2010 m. darbo grafikų pagrindu leidusi dirbti ieškovei pagal jos prašymą Onkologijos ligoninėje, visiškai pagrįstai to nelaikė nei perkėlimu į kitą darbą, nei sutartų darbo sąlygų pakeitimu ir visiškai pagrįstai to jokia forma neįformino, tuo ieškovės teisių nepažeisdama. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad prašymą perkelti dirbti į atsakovės filialą Onkologijos ligoninę ji parašė ne savo iniciatyva, o taip nurodžius atsakovei po šalių žodinio susitarimo, kad byloje yra pateikti jos darbo Onkologijos ligoninėje grafikai, kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina šalių pasiekto susitarimo dėl ieškovės perkėlimo į kitą darbą konkrečioje darbo vietoje Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje. Tai, kad ant ieškovės prašymo, adresuoto atsakovės administracijos vadovui, yra Onkologijos klinikos vadovės profesorės E. J. tarpininkavimo viza, kolegijos nuomone, taip pat niekaip nepatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės, kad sprendimo priėmimas ne Onkologijos klinikos vadovės reiškia esminių darbo sutarties sąlygų keitimą, nes bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės administracijos vadovas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo jokio sprendimo nepriėmė, o ieškovė nuo 2010 m. sausio Onkologijos ligoninėje dirbo Onkologijos klinikos vadovės profesorės E. J. patvirtintų Konservatyvios onkologijos skyriaus gydytojų darbo grafikų pagrindu (2 t., b. l. 23-38). Vien tai, jog, prieš pradėdama dirbti Onkologijos ligoninėje, ieškovė 2009-12-03 rašė prašymą, dėl kurio raštu tarpininkavo Onkologijos klinikos vadovė, kolegijos nuomone, dar nereiškia, jog ieškovės prašymas turėjo būti ir 2010 m. rugsėjo mėn. dėl pervedimo į klinikas ( - ) gatvėje, nes, kaip nustatyta, tai nebuvo darbo sutartyje aptartos darbo vietos Onkologijos klinikoje pakeitimas, todėl joks ieškovės sutikimas ir nebuvo reikalingas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2004-08-01 ieškovė buvo supažindinta (3 t., b. l. 98) su Onkologijos klinikos gydytojo onkologo-radioterapeuto pareigine instrukcija (3 t., b. l. 95-97). Pagal Instrukcijos 10 punktą ieškovė privalėjo atlikti visas jai pavedamas klinikos vykdomas užduotis (t. y. pagal iš anksto sudarytą grafiką arba atskiru pavedimu dirbti poliklinikoje, stacionare, spindulinės terapijos skyriuje, konsultuoti ligonius kituose ligoninės skyriuose ar kitose sveikatos priežiūros ištaigose ir kt.), užtikrinant nepertraukiamą klinikos veiklą. Tai, kad 1999 m. atsakovės direktoriaus patvirtinta pareigybinė instrukcija nebuvo atnaujinta ar pakeista po Onkologijos ligoninės prijungimo prie atsakovės, kolegijos nuomone, jokiu būdu nereiškia, kad Instrukcija yra neteisėta ir kad ieškovė galėjo ja nesivadovauti, tuo labiau, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl to, kad ieškovė būtų atsisakiusi dirbti Onkologijos ligoninėje (kuri Instrukcijos patvirtinimo metu dar nebuvo atsakovės padalinys), o priešingai – kad ieškovė nebesutiko dirbti pačioje Onkologijos klinikoje, esančioje ( - ) g. 2, į kurią dirbti ieškovė buvo priimta, kurioje onkologo-radioterapeuto pareigas užėmė 2004 m. laimėto konkurso pasekoje ir kurioje dirbo iki 2010-01-01, t. y. iki tol, kol, abiems šalims sutarus, tačiau darbo sutarties sąlygų nepakeitus, sudarytų grafikų pagrindu ėmė dirbti kitame atsakovės filiale (kuris tuo pačiu metu yra ir Onkologijos klinikos struktūrinis padalinys) – Onkologijos ligoninėje.

45Pagal Onkologijos klinikos gydytojo onkologo-radioterapeuto pareiginę instrukciją (3 t., b. l. 95-97) ieškovė įsipareigojo laikytis darbo drausmės, pamainų grafiko (17.18 punktas), atlikti visas jai pavedamas klinikos vykdomas užduotis (t. y. pagal iš anksto sudarytą grafiką arba atskiru pavedimu dirbti poliklinikoje, stacionare, spindulinės terapijos skyriuje, konsultuoti ligonius kituose ligoninės skyriuose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir kt., užtikrinant nepertraukiamą klinikos veiklą (Instrukcijos 10 p.). Bylos duomenimis nepaneigta, jog Onkologijos klinikos visų darbuotojų, įskaitant ir ieškovės, darbo grafikai savalaikiai buvo iškabinti šios klinikos stenduose, todėl ieškovės teiginys, jog ji nebuvo supažindinta su darbo grafikais, laikytinas neįrodytu, tuo labiau, jog ir iš ieškovės pateiktų atsakovės 2010-08-20, 2010-08-27 ir 2010-09-29 atsakymų į jos raštus matyti, jog ieškovei buvo nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį rotacijos būdu ji turės dirbti KMUK pagrindinėje ligoninėje nuo 8 iki 13 val., išskyrus antradienius (,,kuomet dirbsite poliklinikoje“), pagal 2010-08-24 sustatytą darbo grafiką, kad ,,darbo grafikai yra viešai iškabinti“ (1 t. b. l. 13, 15, 25); be to, pati ieškovė 2010-10-01 pasiaiškinime (1 t., b. l. 91) pripažino, kad dar 2010-09-29 personalo skyriaus viršininkas įteikė jai rugsėjo ir spalio mėnesių valandinius darbo grafikus. Darbdavys ir darbuotojas, jei yra galimybė, gali tartis dėl kitokių darbo valandų nustatymo, bet negalima sutikti su tuo, kad darbuotojas vienašališkai gali diktuoti darbdaviui sąlygas ir pats sau nusistatyti jam palankesnes darbo valandas dirbti pas darbdavį. Nustatyta (dėl to ieškovė ginčo nekėlė), jog atsakovės administracija, vadovaudamasi DK 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl darbo grafikų derinimo, kreipėsi į Kauno klinikų darbuotojų profsąjungos jungtinį komitetą su prašymu kiekviename Kauno klinikų padalinyje, kuriame sudaromi darbo grafikai, paskirti profsąjungų narį - darbuotojų atstovą, galintį derinti ir pasirašyti padalinio darbo grafiką prieš pateikiant jį tvirtinti profilinių klinikų vadovams ar direktoriams pagal profilį (3 t., b. l. 52), tačiau profesinė sąjunga į šį atsakovės administracijos pateiktą pasiūlymą atsakė, kad savo teise derinti ir kontroliuoti padalinių darbo grafikus naudosis ribotai, tai yra tikrins darbo grafikus tik tada ir tik padalinių, iš kurių darbuotojų profesinė sąjunga tiesiogiai gaus skundą, kad sudarant darbo grafikus dalinyje yra pažeidžiamos įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių šį procesą, nuostatos (3 t., b. l. 51). Ieškovei nepateikus duomenų, kad ji su skundu dėl to, kad sudarant darbo grafikus 2010 m. rugsėjo-spalio mėnesiams būtų pažeisti įstatymai ir kiti norminių aktai, būtų kreipusis į profesinę sąjungą, t. y., kad iš jos pusės buvo nusiskundimai dėl viešai paskelbtų darbo grafikų, kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo derinti darbo grafikus su darbuotojų atstovais nesilaikymo. Pritartina atsakovei, jog galiojantys įstatymai nenumato reikalavimo, kad atsakovė derintų darbo grafikus su visų profesijų darbuotojų atstovais, pvz. su gydytojų sąjunga, kurios profsąjunginė struktūra pas atsakovę neegzistuoja, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl darbdavio nesikreipimo į ieškovės interesus atstovaujančią profesinę sąjungą.

46Iš ieškovės 2010-10-01 ir 2010-10-22 pasiaiškinimų (1 t., b. l. 90-91) spręstina, jog ieškovei tiesiog nebuvo priimtinas jai nuo 2010 m. rugsėjo mėn. skirtas pas atsakovę dirbti laikas visas penkias darbo dienas savaitėje nepilnu darbo laiku, nes, ieškovės teigimu, nuo 2008 m. kovo mėn. su E. J. žodžiu buvo sutarta, kad jai dirbant 0,75 etatu pirmadieniais bus suteikiamos laisvos dienos. Kaip matyti iš ieškinio, dėl tokio penkių darbo dienų grafiko ji būtų priversta mesti darbą antraeilėse pareigose Šiaulių apskrities ligoninėje. Visų pirma, pažymėtina, jog LR Vyriausybė 2003-08-19 nutarimu Nr. 1043 patvirtinti „Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai“ numatė tvarką, pagal kurią darbas antraeilėse pareigose yra derinamas pagal darbuotojo darbą pagrindinėje darbovietėje, o ne atvirkščiai, kaip šiuo atveju pageidautų ieškovė. Iš ieškovės asmens bylos (kurioje nėra ieškovės darbdaviui pateikto darbo sutarties su Šiaulių apskrities ligonine bei ieškovės prašymo dėl būtent tokio darbo laiko režimo nustatymo) nematyti, jog aplinkybę dėl darbo antraeilėse pareigose Šiaulių apskrities ligoninėje ieškovė būtų tinkamai atskleidusi darbdaviui ir kad būtent dėl tos priežasties ji būtų prašiusi darbdavio nuolatinai nustatyti jai ne visą darbo laiką, išimtinai nedirbant visus pirmadienius. Be to, ieškovės tik su 2011-05-27 ieškiniu į bylą pateiktoje 2008-04-07 su Šiaulių apskrities ligonine pasirašytoje darbo sutartyje Nr. 2295 (3 t., b. l. 27-29) yra numatyta, kad ieškovei šioje ligoninėje nustatytas darbo laikas 4:30 valandų per darbo dieną, ir tik iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų grafikų galima spręsti, jog ieškovė nuo 2011 m. vasario mėn. Šiaulių apskrities ligoninėje dirba pirmadieniais ir šeštadieniais. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė net nėra išdavusi pažymos, kad ieškovė Kauno klinikose kiekvieną pirmadienį turi laisvą nuo darbo laiką. DK 146 straipsnis nustato atvejus, kada nustatomas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas. Vienas iš atvejų – darbuotojo ir darbdavio susitarimas (DK 146 str. 1 d. 1 p.), kiti atvejai – darbuotojo reikalavimu, esant tam tikroms svarbioms priežastims (jo sveikatos būklė, neįgalumas, slaugymas sergančio šeimos nario ir pan.). Iš šios normos akivaizdu, jog ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką darbuotojo reikalavimu, esant tam tikroms svarbioms priežastims, darbdavys privalo nustatyti, o, nesant svarbių priežasčių, toks darbo laikas gali būti nustatomas tik šalių susitarimu. Vadinasi, įstatymas netgi neįtvirtina darbdavio pareigos besąlygiškai tenkinti darbuotojo prašymo dėl nepilno darbo laiko nustatymo, nesant įstatyme įtvirtintų svarbių priežasčių, jeigu šalys dėl to nepasiekia susitarimo. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo laiko (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įstaigos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įstaigos darbuotojų atstovais (DK 19 str.) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. KMUK Onkologijos klinikos Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovė supažindinta 2002 m. (3 t., b. l. 99-102), numatyta, jog gydomasis-diagnostinis-konsultacinis darbas klinikoje vyksta pagal klinikos administratoriaus sudarytą, onkologijos klinikos vadovo bei KMUK administracijos patvirtintą darbo grafiką. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kolegijos nuomone, būtent darbdavys, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, darbuotojui pageidaujant nedirbti konkrečiomis dienomis, t. y. dirbti ne visą darbo laiką, turi galimybę pasirinkti – tenkinti ar ne tokį darbuotojo prašymą. Be to, pažymėtina, jog DK 95 straipsnis darbo laiko prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų nepriskiria, šiuo konkrečiu atveju šalys, sudarydamos darbo sutartį, dėl darbo laiko, kaip darbo sutarties sąlygos, kurias keisti darbdavys galėtų tik gavęs darbuotojo sutikimą, raštu nesusitarė (DK 99 str. 1 ir 2 d., 120 str.). Todėl aplinkybė, kad pagal žodinį ieškovės susitarimą su Onkologijos klinikos vadove nuo 2008 m. kovo mėn. pirmadieniai darbo grafikuose buvo žymimi kaip ieškovės nedarbo dienos, kolegijos nuomone, nereiškia, jog atsakovė negalėjo nustatyti ieškovei kitokio ne viso darbo laiko, tuo labiau, kad, kaip matyti iš ieškovės asmens bylos, ieškovė net nebuvo pateikusi darbdaviui jokių duomenų apie jos su Šiaulių apskrities ligonine sudarytą darbo sutartį, apie patvirtintus darbo grafikus dirbant antraeilėse pareigose bei prašymo (reikalavimo) neterminuotai nustatyti būtent tokį ne visą darbo laiką, kad ji galėtų nedirbti pirmadieniais. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė tik 2011-04-22, t. y. prieš pat ieškovės atleidimą iš darbo 2011-04-27 įsakymu, pateikė darbdaviui prašymą (3 t., b. l. 17) sudaryti darbo grafiką su laisvomis dienomis, tarp jų visais pirmadieniais, taip pat, jog dėl neteisėtai sudaryto grafiko ieškovė į darbo ginčo komisiją kreipėsi tik 2011-04-20 (3 t., b. l. 19-20), tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė, nors iš atsakovės 2010-08-27 atsakymo (1 t., b. l. 15) ir privalėjo žinoti, kad nuo 2010-09-01 grafike jos darbo laikas buvo numatytas ,,nuo 8 val. iki 13 val., išskyrus antradienius, kuomet dirbsite poliklinikoje“, būtų iš karto kreipusis tiesiogiai į darbdavį su prašymu nuolatinai sudaryti darbo grafiką su laisvomis dienomis visais pirmadieniais. Pažymėtina, jog netgi savo 2010-09-01 pirmajame prašyme atsakovės darbo ginčų komisijai (1 t., b. l. 7-8) ieškovė net neužsiminė dėl neteisėtai pakeisto jos darbo grafiko, apie tai pirmą kartą paminėdama tik 2010-09-30 teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašant įpareigoti atsakovę kol bus išnagrinėta byla leisti jai dirbti dabartinėje darbo vietoje pagal iki šiol buvusį darbo grafiką (1 t., b. l. 23). Pažymėtina ir tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-04 nutartimi (1 t., b. l. 28-29), kuri ieškovės nebuvo skųsta ir yra įsiteisėjusi, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, jog ieškinio reikalavimai neturi nieko bendro su vienaip ar kitaip nustatytu ieškovės darbo grafiku. Iš 2010-10-19 ieškovės prašymo E. J. (2 t., b. l. 56) matyti, jog ieškovė, būdama 2010-09-29 supažindinta su spalio mėn. grafiku, prašė kol vyks teismo procesas leisti dirbti buvusioje vietoje, tačiau prašymo leisti nedirbti pirmadieniais ir šiame rašte nėra.

47Iš to, kas nustatyta, akivaizdu, jog ieškovė, tiek 2010 m. spalio 18-20 dienomis, tiek 2011 m. balandžio mėn. 4, 18 dienomis, kuriomis ji nebuvo atvykusi į darbą pagal patvirtintus darbo grafikus, už ką jai buvo taikytos šioje byloje ginčijamos drausminės nuobaudos, turėjo pareigą atvykti į darbą būtent grafikuose nurodytu laiku (tame tarpe ir pirmadieniais) ir būtent toje vietoje, kuri buvo numatyta grafikuose.

48Kaip jau minėta, su ieškove sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovė dirbs gydytojos onkologės-radioterapeutės pareigose Kauno klinikų Onkologijos klinikoje. Ieškovė savalaikiai buvo supažindinta su pareigine instrukcija, kurios 10 punkte yra nurodyta, kad minimos specialybės gydytojas savo pareigas privalo atlikti Kauno klinikų atitinkamuose padaliniuose. Tai, kuriuose Onkologijos klinikos padaliniuose medicinos specialistas rotacijos pagrindu privalo dirbti, sprendžia ne darbuotojai, o Onkologijos klinikos vadovė E. J., kurios pavedimu ieškovei nuo 2010 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos ir buvo pavesta savo darbines pareigas atlikti atsakovės filiale - Onkologijos ligoninėje, o nuo 2010-09-01 ieškovė privalėjo grįžti dirbti į Onkologijos klinikos patalpas, esančias ( - ) g. 2, Kaune (1 t., b. l. 147), tačiau ieškovė šiam nurodymui nepakluso – grįžusi po atostogų, į darbą Onkologijos klinikose spalio 18, 19 ir 20 dienomis neatvyko, už ką jai atsakovė 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 pareiškė papeikimą. Atsakovės administracijai 2010-10-20 pareikalavus pasiaiškinti, ieškovė 2010-10-22 pasiaiškinime (1 t., b. l. 90) nurodė, kad ji į darbą Onkologijos klinikoje (( - ) g. 2) 2010-10-18 neatvyko todėl, kad pagal žodinį susitarimą su Onkologijos klinikos vadove pirmadienį kaip įprastai turėjo laisvadienį, o 19 ir 20 dienomis buvo savo darbo vietoje Konservatyvios onkologijos skyriuje (t. y. Onkologijos ligoninėje) ir 19 d. pateikė vadovei prašymą kol vyksta teisminis ginčas dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą leisti dirbti buvusioje darbo vietoje, tačiau jokio atsakymo negavo. Kolegija sutinka su atsakovė, kad konkursą laimėjusios ieškovės darbo vieta buvo Onkologijos klinikoje (neapibrėžiant konkretaus struktūrinio padalinio, filialo ar skyriaus), todėl ieškovė, privalėdama vykdyti darbdavio nurodymus, be jokio teisinio pagrindo atsisakė grįžti dirbti į ( - ) gatvėje esančias Onkologijos klinikos patalpas, dėl ko (neatvykus į darbą 2010-09-27, 2010-09-28 ir 2010-09-29 dienomis) darbdavys 2010-09-29 jau buvo prašęs jos pasiaiškinti (1 t., b. l. 91), atsakovės teigimu, ieškovė buvo įspėta dėl šio neleistino elgesio ir kad jai gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės, tačiau ji į šį įspėjimą nereagavo ir į darbą Onkologijos klinikoje ( - ) g. 2 nevyko ir po nedarbingumo bei atostogų 2010-10-18. Kadangi ieškovė pažeidė darbo drausmę, kolegijos nuomone, Kauno klinikų administracija 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 (1 t., b. l. 92) visiškai pagrįstai ir teisėtai pareiškė jai papeikimą už neatvykimą be svarbių priežasčių į darbą Onkologijos klinikoje 2010 m. spalio 18-20 dienomis. Kadangi, kaip jau minėta prieš tai, ieškovės darbo vieta pakeista nebuvo ir ji be sutikimo nebuvo perkelta į kitą darbą, konstatuotina, jog ieškovei 2010-11-04 drausminė nuobauda buvo pareikšta pagrįstai ir teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nepanaikino.

49Nors 2010-11-04 atsakovės įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvykimą į darbą grafike nustatytu laiku, tačiau, kaip nustatyta, ieškovė darbo grafikų nesilaikė ir toliau. 2011-04-04 atsakovei konstatavus, kad ieškovė neatvyko į darbą pagal grafiką Onkologijos ligoninės Paliatyvios onkologijos skyriuje (3 t., b. l. 12), ieškovė 2011-04-06 pasiaiškinime (3 t., b. l. 13) nurodė, kad 2011-04-04 (pirmadienį) ji turėjo laisvadienį. 2011-04-14 atsakovė pateikė ieškovei raštišką įspėjimą (3 t., b. l. 16), kad jeigu ji ir ateityje be svarbių priežasčių nedirbs darbo grafike nustatytu laiku ir nurodytoje darbo vietoje, jos atžvilgiu bus taikomos griežtos drausminio poveikio priemonės. Tačiau ieškovė ir toliau nesilaikė nustatyto darbo grafiko, t. y. Onkologijos klinikos vadovės nustatyta darbo grafikuose laiku neatvykdavo į darbą. 2011-04-18 atsakovei konstatavus, kad ieškovė neatvyko į darbą pagal grafiką Onkologijos ligoninės Paliatyvios onkologijos skyriuje (3 t., b. l. 14), ieškovė 2011-04-19 pasiaiškinime (3 t., b. l. 15) nurodė vienintelę priežastį – t. y. kad 2011-04-18 (pirmadienį) ji turėjo laisvadienį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog 2011-04-27 atsakovės įsakymu Nr. P-79 (3 t., b. l. 21) ieškovė 2011-04-29 buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą už nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2011 m. balandžio 4 ir 18 dienomis visiškai pagrįstai ir teisėtai, dėl ko nėra jokio pagrindo ieškovės atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu ir tenkinti kitų iš to išplaukiančių reikalavimų.

50Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė šalių sudarytos darbo sutarties turinį ir susitarimą dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad šalių tikroji valia buvo susitarti dėl konkrečios darbo vietos tik Onkologijos ligoninėje konservatyvios onkologijos skyriuje. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo sulygta dėl konkrečios darbo vietos, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės atliktas ieškovės perkėlimas dirbti į kitą struktūrinį padalinį, t. y. į Onkologijos ligoninę, buvo darbo sutarties sąlygų keitimas DK 120 str. prasme. Ieškovei ėmus dirbti Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje, jos darbovietė nepasikeitė, darbo funkcijos išliko tos pačios, be to, ji liko dirbti tame pačiame mieste – Kaune. Aplinkybė, jog ieškovės ankstesnio perkėlimo į kitą struktūrinį padalinį, esantį Onkologijos ligoninėje ( - ) gatvėje, buvo laikomasi DK 120 str. nustatytos tvarkos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes šis vienetinis atvejis neįrodo sistemiškumo bei nepaneigia ieškovės perkėlimo teisėtumo. Kadangi ieškovė nebuvo perkelta į kitą darbą, jos sutartos darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės vienasmenišką ieškovės darbo režimo ir darbo vietos pakeitimą, nesant tam teisinio pagrindo.

51Kolegija nepritaria apeliantei dėl LAT formuojamos teismų praktikos pažeidimo, kadangi apeliaciniame skunde nurodytos LAT nutartys priimtos visiškai skirtingomis savo faktinėmis aplinkybėmis bylose. LAT yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos LAT išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas LAT išaiškino atitinkamą teisės normą (LAT 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime.

52Dėl atostogų nesuteikimo ir žalos atlyginimo. DK 169 str. nustato kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Nustatyta, jog ieškovė pageidavo 2010 metais gauti atostogas per tris kartus – nuo kovo 1 iki 12, nuo liepos 19 iki rugpjūčio 6 dienos ir nuo rugsėjo 1 iki 20 dienos (t. 1, b. l. 16), tačiau į 2010 metų Onkologijos klinikos bendro personalo atostogų grafiką ieškovė per klaidą (kaip pripažino atsakovės atstovai teismo posėdyje) nebuvo įtraukta (t. 2, b. l. 16). Ieškovei buvo suteiktos atostogos jos pageidautu laiku kovo ir liepos mėnesį, tačiau pagal 2010-08-19 ieškovės prašymą atostogas nuo rugsėjo 1 iki 20 suteikti atsakovė atsisakė, 2010-08-20 rašte nurodydama, kad neturi galimybės, ,,nes tuo metu rotacijos būdu Jūs turite dirbti KMUK pagrindinėje ligoninėje“ (t. 1, b. l. 13), be to, kaip nurodė teismo posėdyje, Onkologijos klinikos trys gydytojai onkologai- radioterapeutai tuo laiku turėjo dalyvauti Europos onkologų-radioterapeutų kongrese Barselonoje, todėl būtų sutrikęs darbas. Ieškovei iš 2010-08-20 atsakymo sužinojus, kad jai nebus suteiktos atostogos nuo rugsėjo 1 d., ji 2010-09-25 raštu prašė suteikti jai nemokamas atostogas nuo rugsėjo 6 iki 17 d. (t. 1, b. l. 14), tačiau atsakovė 2010-08-27 raštu atsakė, kad darbo grafikas visiems darbuotojams sustatytas rugpjūčio 24 d. ir jį keisti nėra galimybės (t. 1, b. l. 15). Ieškovė nurodė, kad ji buvo nusipirkusi bilietus skristi į Ispaniją (t. 1, b. l. 54-56), tačiau nesuteikus atostogų išskristi negalėjo, todėl patyrė 551,96 Lt turtinę žalą, kurios, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepriteisė, nenustatęs visų keturių atsakomybės sąlygų. Nebūdama įsitikinusi, kad jai bus suteiktos atostogos jos prašomu laiku, nebūdama įtraukta į 2010 metų atostogų grafiką (2 t., b. l. 16), iš anksto nusipirkdama bilietus kelionei lėktuvu motyvuojant tik tuo, kad visada jos prašymai dėl atostogų suteikimo būdavo tenkinami, tačiau prieš tai neišsiaiškinusi su atsakovės administracija, kolegijos nuomone, ieškovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą ir galėdama numatyti atostogų skrydžio laikotarpiu nesuteikimo pasekmes, būdama apdairi ir rūpestinga, be to, įvertinant ir socialiai jautrų darbo pobūdį, veikė savo rizika, už kurią negali būti atsakinga atsakovė. Ieškovė, matydama, kad ji nėra įtraukta į atostogų grafiką, prieš įsigydama bilietus, kolegijos nuomone, privalėjo pati su atsakovės administracija išsiaiškinti tiek jos neįtraukimo į atostogų grafiką priežastis, tiek aplinkybę, ar jos pageidaujamu metu atostogos jai bus suteiktos, o ne laukti, kol klaidą pastebės atsakovė. Be to, kolegija pritaria ir tai apylinkės teismo išvadai, jog būtent numatytos kelionės metu ieškovės turėtas nedarbingumas rodo priežastinio ryšio tarp atostogų nesuteikimo jos prašomu laikotarpiu ir patirtos žalos nebuvimą.

53Dėl neturtinės žalos

54Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė, neįtraukdama ieškovės į 2010 metų atostogų grafiką, nepranešdama jai apie tai, vėliau nesuteikdama atostogų ieškovės nurodytu metu, sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, neieškojo kompromiso, savo klaidą pripažino teismo posėdyje, todėl reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė 400 Lt. Atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundė, todėl kolegija dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, jog, suteikiant ieškovei atostogas, nebuvo pažeistos teisės normos, plačiau nepasisako. Ieškovė, apeliaciniu skundu skųsdama visą teismo sprendimą ir prašydama ieškinį patenkinti visiškai, siekia, kad jai būtų priteista 25.000 Lt neturtinė žala. Kadangi ieškovė savo apeliacinio skundo negrindė aplinkybe, kad jai priteistas dėl teismo konstatuoto pažeidimo (dėl neįtraukimo į atostogų grafiką ir atostogų nesuteikimo prašytu metu) 400 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, kolegija taip pat nepasiako ir ryšium su konstatuotu pažeidimu priteisto neturtinės žalos dydžio. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ji grindžia visais atsakovės padarytais darbo įstatymų ir jos teisių pažeidimais: dėl atostogų nesuteikimo; dėl turtinės žalos; dėl informacijos nepateikimo; dėl darbo ginčų komisijos nesudarymo; dėl be derinimo su ja ir darbuotojų atstovais pakeistų jos darbo grafikų; dėl neteisėto atleidimo iš darbo; dėl neigiamos informacijos apie ją paskleidimo. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jai padarytą 25.000 Lt neturtinę žalą kildina iš to, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo sugadinta jos reputacija (ji darbo kolektyvo ir pacientų akyse buvo paversta pravaikštininke), pažeidėja, konfliktine asmenybe; ji buvo priversta palikti savo gydytus pacientus ir jiems aiškintis dėl staiga nutrauktos jų gydymo priežiūros (konsultavimo) eigos; bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nurodė neteisingą informaciją, kad Šiaulių apskrities ligoninei neteikė rašto apie jos darbo laiką ir pateikė tokią informaciją išreikalauti iš Šiaulių apskrities ligoninės, kuriai ieškovė buvo priversta aiškinti bylos aplinkybes; dėl atsakovo neteisėto elgesio ji prarado darbines pajamas, negali laiku grąžinti iš banko gyvenamajam namui įsigyti paimtos paskolos, todėl šeima (sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai) patiria nepriteklius, dvasinius pergyvenimus, kas atsiliepia šeimyniniams santykiams.

55Kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrindinę ieškovės reikalavimų dalį (dėl ieškovės darbo vietos ir darbo režimo pakeitimo, drausminės nuobaudos bei atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, dėl priteisimo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, dėl turtinės žalos atlyginimo) atmetė, akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo priteisti ir su šiais netenkintais reikalavimais susijusios neturtinės žalos atlyginimo.

56Kolegija nesutinka su apeliante, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nurodė neteisingą informaciją, kad Šiaulių apskrities ligoninei neteikė rašto apie jos darbo laiką. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovės atstovas nurodė ,,tegul ieškovė iš Šiaulių ligoninės pateikia pažymą, kad pirmadieniai Kauno klinikose buvo laisva diena“ bei kad ,,apie pažymos išdavimą duomenų pas atsakovę nėra“ (3 t., b. l. 61). Kadangi ieškovė teisme teigė, jog būtent toje ,,pažymoje buvo nurodyta, kad pirmadieniai laisvi“ (3 t., b. l. 62 a. p.), atsakovės atstovo prašymas tokią informaciją išreikalauti iš Šiaulių apskrities ligoninės (nesant byloje duomenų, kad tokia informacija privalomai turėjo likti pas atsakovę) nevertintinas kaip galėjęs sukelti ieškovei neturtinę žalą dėl to, kad ieškovė buvo priversta aiškinti bylos aplinkybes, tuo labiau, kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktos atsakovės 2008-02-15 pažymos (3 t., b. l. 104), joje apie jokius ieškovės laisvus pirmadienius nėra nurodyta, kas tik įrodo pačios ieškovės neteisumą.

57Ieškovė taip pat nurodė, jog neturtinė žala jai buvo padaryta ir dėl darbo ginčų komisijos nesudarymo po to, kai ji 2010-09-01 (1 t., b. l. 7-8) ir 2011-04-20 (3 t., b. l. 19-20) kreipėsi į darbdavį, prašydama išspręsti darbo ginčus, tačiau, apeliantės teigimu, atsakovė į jos pareiškimus neatsakė, darbo ginčo komisijos nesudarė. Atsakovės teigimu, Darbo ginčų komisijos atsakovė nustatytu laiku negalėjo sudaryti, nes Kauno klinikose yra daugiau kaip 30 struktūrinių vienetų (atskirų klinikų) ir dar 3 filialai, todėl visuose padaliniuose pravesti darbuotojų susirinkimus ir išrinkti delegatus, kurie vėliau bendrame susirinkime išrinktų savo atstovus į Darbo ginčų komisiją, fiziškai neįmanoma. Tačiau ši aplinkybė ieškovei netrukdė ir nesant Darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis tiesiogiai į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, kaip tai numato DK 295 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

58DK 289 straipsnyje numatyta, jog Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. DK 288 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Akivaizdu, jog atsakovė šios pareigos nesilaikė, nes darbo ginčų komisijos raštvedžio nepaskyrė ir neinicijavo darbo ginčų komisijos sudarymo. Negano to, atsakovė neinformavo ieškovės raštu, kad darbo ginčų komisija nebus sudaroma, kad ieškovė, nelaukdama DK 291 straipsnyje nustatyto 14 dienų termino, galėtų su ieškiniu kreiptis į teismą tiesiogiai. Kadangi 2010-09-01 prašyme Darbo ginčų komisijai buvo keliamas ginčas ir dėl atostogų prašomu terminu nesuteikimo nuo 2010-09-01, akivaizdu, jog tiek darbo ginčų komisijos nesušaukimas per 7 d. nuo prašymo padavimo dienos, tiek savalaikis ieškovės neinformavimas apie tai, kad darbo ginčų komisija nebus šaukiama, šioje situacijoje ieškovei, kuri jau buvo iš anksto susiplanavusi atostogas ir nusipirkusi bilietus į lėktuvą, sukėlė daug bereikalingo streso ir dvasinių išgyvenimų, tuo padarant neturtinę žalą, kurią kolegija vertina 2.000 Lt ir atitinkamai padidina teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 2.400 Lt (CK 6.250 str. 1 d.).

59Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai perskirstytinos (padidintinos) ir teismo priteistos advokato pagalbos išlaidos bei priteistina proporcinga dalis apeliacijoje turėtų advokato išlaidų.

60Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

61Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

62apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

63Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą ieškovei R. V. iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų neturtinės žalos atlyginimą iki 2.400 Lt bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 400 Lt.

64Priteisti R. V. iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų 100 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. 2010-09-27 ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę darbo sutarties... 4. Ieškovė 2011-11-14 patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 10-15) prašė:... 5. 1) įpareigoti atsakovę darbo sutarties sąlygą ,,terminuota darbo... 6. 2) priteisti iš atsakovės 551,96 Lt turtinę žalą ir 25.000 Lt neturtinę... 7. 3) panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtą drausminę nuobaudą... 8. 4) pripažinti neteisėtu atsakovės vienasmenišką ieškovės darbo režimo... 9. 5) pripažinti negaliojančiu 2011-04-27 įsakymą dėl ieškovės atleidimo... 10. Pareiškimu (t. 4, b. l. 42) ieškovė atsisakė reikalavimo grąžinti ją į... 11. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal terminuotas sutartis nuo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu (t. 4, b. l. 74-80)... 14. Darbo sutartis su ieškove sudaryta 2002-10-07, ieškovė priimta dirbti Kauno... 15. 1. Dėl darbo vietos. Darbo vieta ieškovės darbo sutartyje nurodyta Kauno... 16. 2. Dėl darbo rėžimo ir drausminių nuobaudų.... 17. 2.1. Atsakovės 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo paskirta... 18. 2.2. 2011-04-27 atsakovės įsakymu Nr. P-79 ieškovė buvo atleista iš darbo... 19. 3. Dėl atostogų nesuteikimo ir turtinės žalos. DK 169 str. nustato... 20. 4. Dėl neturtinės žalos. Teismas pripažino, kad atsakovė, neįtraukdama... 21. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 250... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 23. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 88-99) prašo Kauno miesto apylinkės... 24. 1. Dėl darbo vietos. Teismas jos paaiškinimus privalėjo vertinti su kitais... 25. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reorganizavimas vyko LR... 26. 1) pacientai gali pasirinkti bet kurią pageidaujamą gydymo įstaigą ir netgi... 27. 2) nežiūrint į tai, kad atsakovė yra ko gero pati didžiausia gydymo... 28. 3) atsakovė neturi prieš kitus subjektus jokių išskirtinių teisių darbo... 29. 4) priešingai nei nustatė teismas, darbo sutarties pasirašymo metu atsakovė... 30. 2. Dėl darbo rėžimo ir drausminių nuobaudų. Apeliantės ne visos darbo... 31. 3. Dėl atostogų nesuteikimo ir turtinės žalos. Per visą atsakovės darbo... 32. 4. Dėl neturtinės žalos. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3... 33. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, neįvertinęs visų byloje ieškovės... 34. 6. Dėl būtinybės pateikti naujus įrodymus. Teismas konstatavo, kad... 35. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 107-112) prašo jį... 36. 1. Ieškovė teigia, kad darbdavys jos prašymu perkėlė ją dirbti iš... 37. 2. Ieškovė 2010 metais naudojosi kasmetinėmis atostogomis nuo kovo 1 iki 12... 38. 3. Su ieškove pasirašytoje darbo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovė dirbs... 39. 4. Atsakovė, tikėdama, kad situacija pasitaisys ir darbuotoja daugiau... 40. 5. Ieškovė, pirkdama kelionės bilietus lėktuvu į užsienį atostogoms... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 43. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 44. Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo... 45. Pagal Onkologijos klinikos gydytojo onkologo-radioterapeuto pareiginę... 46. Iš ieškovės 2010-10-01 ir 2010-10-22 pasiaiškinimų (1 t., b. l. 90-91)... 47. Iš to, kas nustatyta, akivaizdu, jog ieškovė, tiek 2010 m. spalio 18-20... 48. Kaip jau minėta, su ieškove sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta, kad... 49. Nors 2010-11-04 atsakovės įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo pareikšta... 50. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir... 51. Kolegija nepritaria apeliantei dėl LAT formuojamos teismų praktikos... 52. Dėl atostogų nesuteikimo ir žalos atlyginimo. DK 169 str. nustato... 53. Dėl neturtinės žalos... 54. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė, neįtraukdama... 55. Kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrindinę ieškovės... 56. Kolegija nesutinka su apeliante, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė... 57. Ieškovė taip pat nurodė, jog neturtinė žala jai buvo padaryta ir dėl... 58. DK 289 straipsnyje numatyta, jog Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis... 59. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų... 60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės... 61. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 63. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir... 64. Priteisti R. V. iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...