Byla 1A-90/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas), teisėjų Reginos Gaudutienės ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Radišauskui, nuteistiesiems R. P. , S. S. , S. G. , gynėjams advokatams Emmai Domajevai, Alfredui Sokolovski, Remigijui Rinkevičiui, Žilvinui Mišeikiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų S. S. , S. G. bei nuteistojo S. S. gynėjo Žilvino Mišeikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo: R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 2 d., 3 d. nuostatas, laisvės apribojimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, bausmės subendrintos taikant apėmimo bei pilno sudėjimo būdus ir galutinė bausmė R. P. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams ir atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams.

3S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: už 2007-12-09 nusikalstamas veikas pagal BK 226 str. 1 d. areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; už 2008-01-14 veikas pagal BK 228 str. 2 d. atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdais ir galutinė bausmė S. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: už 2007-12-09 veikas pagal BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d. areštu penkiasdešimčiai parų; pagal 292 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; už 2008-01-14 veikas pagal BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d. areštu penkiasdešimčiai parų; pagal BK 292 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6S. S. , R. P. ir S. G. nuteisti už tai, kad S. S. veikiant kaip organizatoriui, R. P., priėmęs 1400 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, kartu su tarpininkavusiu kyšininkaujant ir jį papirkusiu S. G., dėl savanaudiškų paskatų padėjo neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei padėjo jiems neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. S. S. , žinodamas apie įmonėje UAB „H“ (duomenys pakeisti) nelegaliai dirbusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčių užsieniečių – Baltarusijos piliečių Si. S. (Si. S. ) bei A. S. , A. R. , V. S. , K. A. , Vi. S. neteisėtą buvimą Lietuvoje, siekdamas dėl savanaudiškų paskatų už 3000 Lt atlygį neteisėtai pergabenti juos iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką bei užtikrinti, kad gabenami asmenys neteisėtai pereitų Lietuvos Respublikos valstybės sieną, organizavo šių veiksmų įvykdymą, parengė nusikalstamos veikos planą šiam tikslui įgyvendinti, pasirūpino automobiliu Mercedes Benz Vito v/n ( - ) bei laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio iki 2007 m. gruodžio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku perdavė 2100 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui S. G. už pažadą, pasinaudojant tarnyba ir pažintimi, paveikti R. P. kaip valstybės tarnautoją - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasienietį, kad pastarasis pagal S. S. pageidavimą neteisėtai veiktų vykdant įgaliojimus – nesiimtų įstatymo jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir 2007 m. gruodžio 9 d. per Medininkų pasienio kontrolės punktą, Medininkų kaimo ribose, Vilniaus rajone, netikrindamas praleistų S. S. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz Vito v/n ( - ), gabenamus nuolatinės vietos Lietuvoje neturinčius minėtus 8 piliečius, taip pat perduotuose nenustatytuose 8 Baltarusijos Respublikos pasuose uždėtų datos spaudus, patvirtinančius, neva buvusius vykimo per Lietuvos valstybės sieną faktus.

7S. G., įgyvendindamas jam duotą pažadą paveikti valstybės tarnautoją R. P. , 2007 m. gruodžio 8 d., apie 18.00 val., susitiko su juo prie ( - ) namo, Vilniuje, kur R. P. , būdamas valstybės tarnautoju (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu) tiesiogiai pažadėjo priimti 1400 Lt kyšį iš S. G. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 9 d. nesulaikytų ir be patikrinimo per LR valstybės sieną praleistų iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją S. S. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz Vito, valst. Nr. ( - ), neteisėtai ir dėl savanaudiškų paskatų gabenamus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius 6 užsieniečius - Baltarusijos Respublikos piliečius Si. S. , A. S. , A. R. , V. S. , K. A. , Vi. S. , neturinčius galiojančios Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pat į S. G. perduotus nenustatytus 8 Baltarusijos Respublikos pasus, gautus iš S. S. , uždėjo datos spaudus apie neva buvusius vykimo per Lietuvos valstybės sieną faktus. Jį papirkęs S. G. to paties susitikimo metu perdavė jam savo mobilaus ryšio telefoną su jame įrašytu S. S. kontaktiniu numeriu ir nurodė su pastaruoju susisiekti.

8R. P. 2007 m. gruodžio 9 d., vykdydamas tarnybines pareigas Medininkų pasienio kontrolės punkte, Vilniaus rajone, Medininkų kaimo ribose, iš anksto žinodamas, jog nuo 12.00 iki 14.00 val. tikrins iš Lietuvos į Baltarusiją išvykstančias lengvąsias autotransporto priemones ir išvykstančių asmenų dokumentus, apie 10.00 val., S. G. perduotu mobiliu telefonu paskambino S. S., nurodė šiam galimą minėtų Baltarusijos piliečių neteisėto pergabenimo per LR valstybės sieną ir gabenamų asmenų neteisėto LR valstybės sienos perėjimo laiką - nuo 12.00 iki 14.00 val. Po to, S. S. pagal jo nurodymą tą pačią dieną, apie 12.50 val., automobiliu Mercedes Benz Vito, gabendamas nurodytus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius baltarusius, atvyko į Medininkų pasienio kontrolės punktą, kur jis, būdamas paskirtas tarnybai „išvykstančių lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimas“ (darbo vietoje Nr. 10), privalėdamas tikrinti iš Lietuvos į Baltarusiją išvykstančių asmenų dokumentus ir transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų, žinodamas apie S. S. neteisėtai gabenamus Baltarusijos piliečius, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamus ir kertančius Lietuvos valstybės sieną asmenis, nesiėmė įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kyšininkaudamas padėjo juos padaryti - pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą nesulaikė ir be pasienio patikrinimo praleido per LR valstybės sieną S. S. vairuojamu automobiliu MB Vito neteisėtai gabenamus užsieniečius - Baltarusijos Respublikos piliečius Si. S. , A. S. , A. R. , V. S. , K. A. , Vi. S. , kurie, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito teisėto leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, tuo pačiu neteisėtai perėjo LR valstybės sieną. Tuo pačiu R. P. perdavė S. S. nenustatytus 8 Baltarusijos Respublikos pasus su atžymėtais neva buvusiais vykimo per Lietuvos valstybės sieną faktais. Už tokį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus R. P. 2007 m. gruodžio 9 d., apie 21.00 val., prie ( - ) Vilniuje, tiesiogiai savo naudai iš jį papirkusio S. G. priėmė pažadėtą 1400 Lt kyšį. Likusią tarpininko kyšio dalį – 700 Lt S. G. pasiliko sau.

9Šiais veiksmais: R. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, S. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, S. G. padarė nusikaltimus numatytus BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje.

10Be to, S. G., sukursčius organizatoriui S. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, padėjo S. S., organizavusiam neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, dėl savanaudiškų paskatų ir gabenamų asmenų neteisėtą valstybės sienos perėjimą, neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai gabenamus asmenims pereiti per LR valstybės sieną, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

11S. S. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas už 3000 litų piniginį atlygį neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius - Baltarusijos piliečius Si. S. , P. K. , Al. S. , U. S. , V. D. , A. K. ir pergabentus asmenis nelegaliai įdarbinti įmonėje UAB „H“ (duomenys pakeisti), taip pat, žinodamas, kad minėti atgabentini asmenys neturi LR vizos ar kito leidimo, suteikiančio teisę teisėtai atvykti iš Baltarusijos į Lietuvą, bei siekdamas užtikrinti, kad gabenami asmenys netrukdomi neteisėtai pereitų LR valstybės sieną, organizavo šių asmenų neteisėtą gabenimą per LR valstybės sieną ir jų neteisėtą perėjimą per LR valstybės sieną, t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. sausio 14 d. parengė nusikalstamos veikos planą, kurį įgyvendindamas pasirūpino automobiliu VW Caddy, valst. Nr. ( - ) minėtų užsieniečių neteisėtam gabenimui ir tuo pačiu gabenamų asmenų neteisėtam LR valstybės sienos perėjimui, 2008 m. sausio 11 d., apie 07.15 val., Minsko plente, netoli viaduko į Skaidiškes, Vilniaus raj. (apie 200 metrų nuo viaduko link Medininkų PKP), susitikimo su valstybės tarnautoju S. G. metu ir vėliau vykusių telefoninių pokalbių metu susitarė, kad S. G. nesiimtų įstatymo suteiktų teisių užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir 2008 m. sausio 14 d. per Medininkų pasienio kontrolės punktą, Medininkų kaimo ribose, Vilniaus raj., netikrindamas praleistų jo vairuojamu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. ( - ) dėl savanaudiškų paskatų gabenamus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius minėtus 6 Baltarusijos piliečiu, kuriems nurodė jo laukti suderintu laiku (2008 m. sausio 14 d. nuo 03.00 iki 05.00 val.) neutralioje zonoje tarp Medininkų PKP ir Baltarusijos pasienio kontrolės punkto.

12S. S. sukurstytas S. G., pažadėjęs jam padėti neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną ir gabenamiems žmonėms neteisėtai pereiti valstybės sieną, pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7 papunkčių, 20 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; 2002 m. liepos 19 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 270 patvirtintų „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos sargybų būrio pasieniečio (statutinės) pareigybės aprašymo“ IV skyriaus 1, 2, 3, 7, 12 punktų reikalavimus; 1997 m. liepos 2 d. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo Nr. VIII-1562 3 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. IV-143 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos 4, 5, 6 ir 7 punktus, pagal kuriuos privalėjo laikytis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo ir padorumo principų, užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą ir jos neliečiamumą, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymą, tinkamai vykdyti asmenų pasienio tikrinimą, siekdamas iš jo gauti sau turtinės naudos - tikėdamasis gauti piniginį atlygį, privalėdamas tikrinti iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių asmenų dokumentus ir transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų, žinodamas apie jo neteisėtai ir dėl savanaudiškų paskatų gabenamus Baltarusijos piliečius, turėdamas teisę sulaikyti neteisėtai gabenamus ir kertančius Lietuvos valstybės sieną asmenis, nesiėmė įstatymų suteiktų teisių užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padėjo juos įvykdyti: S. S. , įgyvendindamas su S. G. aptartą nusikalstamą planą, 2008 m. sausio 14 d., apie 04.25 val., iš anksto pasirūpintu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. ( - ) per Medininkų PKP nuvyko į neutralią zoną tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų, kur paėmė pagal jo duotą išankstinį nurodymą laukusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius Baltarusijos piliečius Si. S. , P. K. , Al. S. , U. S. , V. D. , A. K. ir apie 04.30 val. sugrįžo atgal į Medininkų PKP, kur tarnybą ėjęs valstybės sienos pareigūnas S. G. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, paskirtas tarnybai „atvykstančių keleivinių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimas“ (darbo vietoje Nr. 6), pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą nesulaikė ir be pasienio patikrinimo praleido per LR valstybės sieną jo vairuojamu automobiliu VW Caddy neteisėtai gabenamus užsieniečius - Baltarusijos Respublikos piliečius Si. S. , P. K. , Al. S. , U. S. , V. D. , A. K. (jų atžvilgiu 2008 m. kovo 28 d. priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 291 str. 1 d.), kurie, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito teisėto leidimo atvykti iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu neteisėtai perėjo LR valstybės sieną. Dėl tokių S. S. sukurstyto valstybės tarnautojo S. G. nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo iškraipyta teisėsaugos institucijos – VSAT prie LR VRM paskirtis, įtvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnyje, šios tarnybos funkcijos ir veiklos principai, buvo sumenkintas VSAT prie LR VRM autoritetas šalies viduje bei paniekinti Lietuvos valstybės įsipareigojimai prieš Europos Sąjungą kovoti su neteisėta migracija ir diskredituotas vidaus reikalų sistemos pareigūno vardas.

13S. S. organizavo ir pats betarpiškai, padedant kliūtis nusikalstamos veikoms padaryti pašalinusiam S. G. , per LR valstybės sieną neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius minėtus užsieniečius dėl savanaudiškų paskatų, organizavo gabentų asmenų neteisėtą perėjimą per LR valstybės sieną bei sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

14Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o S. G. – veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje.

15Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, 5 dalies l punktu, R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, o pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtą atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams skirti kaip antrą bausmę ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 40 parų ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 17 d., prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai arešto parai.

16Prokuroro nuomone, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuteistajam R. P. neteisingai paskirtos bausmės. Apelianto teigimu, BK nenumatytos atskirų bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Tas pasakytina ir apie teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Šios bausmės negalima subendrinti jos visiškai ar iš dalies sudedant su kitomis bausmėmis. Ji gali būti subendrinama tik taikant apėmimo būdą arba skiriama kaip antra bausmė. Prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas R. P. nuteisė už tris atskirus nusikaltimus, už kurių padarymą paskyrė tris skirtingų rūšių bausmes: už nesunkų nusikaltimą (BK 24 str. 6 d. ir 291 str. l d.) paskyrė areštą 40 parų, už apysunkį nusikaltimą (BK 225 str. 2 d.) - atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams, už sunkų nusikaltimą (BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d.), pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę - laisvės apribojimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 3 dalimis, 5 dalies l punktu, teismas bausmes subendrino taikant apėmimo ir visiško sudėjimo būdus ir R. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 metams ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metus. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad teismas bausmes, paskirtas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio l dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, subendrino apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir švelnesne bausme apėmė griežtesnę (laisvės apribojimo bausme apėmė arešto bausmę). Nors šiuo atveju turėjo būti priešingai ir griežtesnė arešto bausmė turėjo apimti švelnesnę laisvės apribojimo bausmę. Po to, teismas prie neteisingai apėmimo būdu subendrintos bausmės visiškai pridėjo teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimo bausmę, nors baudžiamasis įstatymas nenumato, kad šios rūšies bausmė gali būti bendrinama su kitomis bausmėmis sudėjimo būdu. Prokuroro manymu, šiuo atveju ši bausmė turėjo būti skirta kaip antra bausmė.

17Taigi, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio l ir 2 dalyse, be teisinio pagrindo taikė šio straipsnio 3 dalį, ir R. P. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Prokuroro manymu, tinkamai taikant įstatyme numatytas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam R. P. turėjo paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 40 parų ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus. Į bausmę, remiantis BK 66 straipsniu, įskaityti R. P. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 17 d., prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai arešto parai.

18Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam S. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir šioje dalyje nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Nuosprendžio dalį, kuria S. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto gabenamų asmenų perėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2007 m. gruodžio 9 d. organizavimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo S. S. išteisinti nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

19Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, ribojo rungimosi principo taikymą bylos nagrinėjimo metu, dėl to buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir S. S. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje bei BK 292 straipsnio 3 dalyje.

20Visų pirma, gynėjo nuomone, nuteistasis S. S. šiuo atveju nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl tokios veikos, kuri nėra nusikalstama, t. y. be kitų nusikalstamų veikų, jis nepagrįstai pripažintas kaltu 2007 m. gruodžio 9 d. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 291 straipsnio 1 dalyje. Gynėjas nurodo, kad 2007 m. gruodžio 9 d. S. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, pervežė neteisėtai Lietuvoje buvusius Baltarusijos piliečius. Į Lietuvos Respubliką šie užsieniečiai buvo atvykę teisėtai, t. y. turėdami vizą. Iš Lietuvos jie turėjo išvykti iki vizos galiojimo pabaigos, bet neišvyko. Taigi, šie asmenys privalėjo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Apelianto nuomone, S. S. pagalba minėtiems asmenims grįžtant iš Lietuvos Respublikos į jų kilmės šalį (su pasibaigusio galiojimo vizomis), vertintinas kaip užsieniečių išvykimo iš Lietuvos tvarkos pažeidimas (ir tai tik Baltarusijos Respublikos piliečių veiksmuose). Už tokį teisės pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė, kurion ir turėjo būti traukiami Baltarusijos piliečiai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnyje nurodyta, jog „užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų". Taigi, gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas S. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2007 m. gruodžio 9 d. padarytos veikos - užsieniečių pervežimo per Lietuvos Respublikos sieną iš Lietuvos į Baltarusiją, pažeidžiant užsieniečių išvykimo iš Lietuvos tvarką, pažeidė BK 2 straipsnyje įtvirtintus baudžiamosios atsakomybės principus, t. y. nuteisė asmenį dėl veikos, kuri nėra uždrausta baudžiamojo įstatymo. Apelianto nuomone, S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų spręstinas tik tuo atveju, jeigu nuteistasis būtų pervežęs Baltarusijos piliečius (pasibaigus jų vizų galiojimui) į trečiąją šalį, o ne į jų kilmės šalį.

21Antra, apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą. Tokią išvadą gynėjas daro remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-241/2003, 2K-745/2006. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu, be kitų nusikalstamų veikų, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje bei BK 292 straipsnio 3 dalyje, t. y. tiek 2007 m. gruodžio 9 d., tiek 2008 m. sausio 14 d. organizavęs ir neteisėtai dėl savanaudiškų paskatų gabenęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat organizavęs neteisėtą gabenamų asmenų perėjimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teismas konstatavo, jog nuteistojo S. S. atlikti veiksmai būdingi nusikalstamos veikos organizatoriui. Tačiau apeliantas mano, kad teismas, pripažindamas S. S. minėtų nusikalstamų veikų organizatoriumi, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų rūšis, t. y. BK 24 straipsnio 4 dalį. Pagal baudžiamąjį įstatymą organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 str. 4 d.) Gynėjo teigimu, organizatorius gali būti ne visais bendrininkavimo atvejais, o tik esant specialioms bendrininkavimo formoms – organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui. Šiuo atveju nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame teismo nuosprendyje nuteistajam nebuvo inkriminuota nei viena iš šių bendrininkavimo formų. Iš to apeliantas daro išvadą, kad S. S., neveikdamas organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu, negalėjo būti pripažintas inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatoriumi. Todėl, teismas pripažinęs S. S. kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį bei BK 292 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Minėta, kad dėl 2007 m. gruodžio 9 d. padarytų veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimu, nuteistasis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu, abejodamas S. S. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 292 straipsnio 3 dalį pagrįstumu, gynėjas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis tiek 2007 m. gruodžio 9 d., tiek 2008 m. sausio 14 d. ne organizavo, o gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Todėl jis turi būti pripažintas nusikaltimo vykdytoju, o ne organizatoriumi. Šiuo atveju, kaip ir įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje, S. S. tiek 2007 m. gruodžio 12 d., tiek 2008 m. sausio 14 d. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius - Baltarusijos piliečius. Šiais veiksmais nuteistasis tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl nuteistojo S. S. padaryti veiksmai turi būti kvalifikuojami būtent pagal šį BK straipsnį. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuteistąjį S. S. pripažinus BK 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo organizatoriumi, S. G. ir R. P. - BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padėjėjais, kyla klausimas, o kas atliko vykdytojo vaidmenį. Bendrininkavimas negalimas nesant bent dviejų vykdytojų arba vykdytojo ir kitos rūšies bendrininko (-ų).

22Apeliantas taip pat mano, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis S. S. padarė dėl savanaudiškų paskatų. Gynėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose" 20 punktu, nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tuomet, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (pvz., gauti atlyginimą už nusikalstamos veikos padarymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.). tuo tarpu nuteistasis S. S. nesiekė turėti kokios nors turtinės naudos iš neteisėto asmenų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuosprendžiu nustatyta, jog S. S. iš nusikalstamų veikų gavo 900 Lt dydžio piniginį atlygį. Tačiau apelianto manymu, teismas formaliai įvertino šį faktą, todėl nepagrįstai pripažino S. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų paskatų. Gynėjo teigimu, vertinant minėtą pinigų sumą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas užsieniečius, pats patyrė faktinių išlaidų susijusių su vizos gavimu, automobilio draudimu, kuru. Todėl abejotina, ar galima 900 Lt dydžio piniginį atlygį vertinti kaip turtinę naudą, gautą už neteisėtą asmenų gabenimą per valstybės sieną. Joks vidutinio sumanumo ir protingumo žmogus analogiškoje situacijoje nesiimtų atlikti BK 292 straipsnyje numatytų nusikalstamų veiksmų už minėto dydžio piniginį atlygį. Todėl, apeliantas mano, kad vadovaujantis protingumo principu, negalima daryti išvados, jog nuteistasis veikė dėl savanaudiškų paskatų, juolab, kad S. S. gautas atlygis objektyviai galėjo tik padengti dėl nusikalstamos veikos patirtas išlaidas ir nebuvo nuteistajam turtinė nauda. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. veikoje nebuvo savanaudiškų paskatų, gynėjas mano, kad nuteistojo padaryti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

23Nuteistojo S. S. gynėjas taip pat mano, kad netinkamai įvertino dalį įrodymų bei pažeidė nuteistojo teisės į gynybą, rungtyniškumo bei sąžiningo proceso principus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte - teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. EŽTT, analizuodamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti realizuota. EŽTT jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieš Austriją (Unterpertinger v. Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986); Delta prieš Prancūziją {Delta v. France, no. 11444/85, judgement of 19 December 1990); BalŠan prieš Čekijos Respubliką {Balšan c. Rėpubliąue tcheąue, no. 1993/02, arrėt du 18 juillet 2006). Apelianto teigimu, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, nei nuteistasis S. S. nei jo gynėjas neturėjo galimybės apklausti ar dalyvauti apklausiant Baltarusijos piliečius, t. y. Si. S. , Al. S. , U. S. , V. D. , A. K. ir P. K. . Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas keletą kartų kartojo prašymą apklausti minėtus asmenis, nes jų apklausa būtų leidusi išsamiau ištirti S. S. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t. y. nuspręsti ar jis buvo organizatorius ar padėjėjas. Vadovaujantis dabartiniais bylos duomenimis Baltarusijos piliečius surinko bei jų atvykimą į Lietuvos Respubliką organizavo ne S. S. , o A.S., pravarde „Zubikas“. Proceso metu teisme minėtas asmuo neapklaustas, kartu nepašalinta abejonė dėl jo dalyvavimo procese, kaip organizatoriaus. Dėl šių aplinkybių gynėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis LAT praktika, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti proceso metu turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas minėtų abejonių net nesiekė šalinti, bet kartu jas vertino nuteistojo nenaudai.

24Kartu apeliantas mano, kad apygardos teismas priimdamas šioje byloje sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, įpareigojančiu panašias bylas spręsti panašiai, t. y. nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo kitų teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose, iš kurių matyti, kad teismai už analogiškų veikų padarymą paprastai skiria su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, baudas (Nr. 2K-102/2009, Nr. 1-20/2009, Nr. 1-21-518/2009).

25Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo S. S. atžvilgiu be pagrindo netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis materialiai išlaiko artimus giminaičius, rūpinasi savo šeimos nariais, yra neteistas, netrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes ir tai, kad S. S. neturi kriminalinio pobūdžio patirties, gynėjas daro išvadą, jog bausmės tikslai būtų pasiekti S. S. skyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Įvertinus S. S. asmenybę, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

26Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

27Nuteistasis apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir jo gynėjas.

28Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą. Šią išvadą nuteistasis grindžia analogiškais motyvais, kaip ir jo gynėjas savo apeliaciniame skunde. Papildomai nuteistasis S. S. teigia, kad tiek 2007 m. gruodžio 9 d., tiek 2008 m. sausio 14 d. ne organizavo, o padėjo neteisėtai gabenamiems asmenims pereiti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiuo atveju S. S. manymu, jo veiksmai pasireiškė padėjimu neteisėtai pereiti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duodant nurodymus, teikiant priemones bei šalinant kliūtis. Todėl jo padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimas neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

29Taip pat, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis tiek 2007 m. gruodžio 9 d., tiek 2008 m. sausio 14 d. ne organizavo, o gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Todėl jis turi būti pripažintas nusikaltimo vykdytoju, o ne organizatoriumi. Šį argumentą nuteistasis taip pat grindžia analogiškai motyvais kaip ir jo gynėjas savo apeliaciniame skunde.

30S. S. taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis iš esmės visiškai pripažįsta padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, (išskyrus tai, jog organizavo asmenų gabenimą per valstybės sieną), nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Ypatingai teismas neatsižvelgė į tai, jog jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriais itin padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Kartu nuteistasis mano, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog jo veikų padarymą, iš esmės įtakojo A. S., pravarde „Zubikas“, aktyvūs veiksmai, kuriais jis buvo provokuojamas daryti atitinkamas veikas.

31Taip pat nuteistasis nurodo analogiškus, kaip ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, motyvus dėl rungimosi principo pažeidimų ir neteisingo įrodymų vertinimo.

32Be to apeliantas mano, kad apygardos teismas, nuteisdamas S. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje bei BK 292 straipsnio 3 dalyje, padarymo, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nuteistojo manymu, tokiam jo veiksmų kvalifikavimui pagrįsti būtina nustatyti jog jis atliko organizatoriaus vaidmenį, t. y. buvo nusikaltimų organizatoriumi. Pagal BK organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 str. 4 d.). Taigi norint asmenį pripažinti nusikaltimo organizatoriumi privalu nustatyti jį veikus organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu. Kadangi nuteistasis nebuvo perduotas į teismą dėl veikimo vienoje šių bendrininkavimo formų, jis daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs S. S. buvus BK 291 straipsnyje ir BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų organizatoriumi, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nuteisė jį dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nebuvo perduotas į teismą. Taigi, teismas pažeidė BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas.

33Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti, išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį (2007-12-09 epizodas) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį (2008-01-14 epizodas), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o inkriminuotą, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką (2008-01-14 epizodas), perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokiu atveju, jei nebūtų tenkinami aukščiau nurodyti prašymai dėl išteisinimo bei veikos perkvalifikavimo, nuteistasis prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

34Nuteistasis mano, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apelianto teigimu, nuteistasis S. S. kreipėsi į jį ir paprašė padėti be pasienio patikrinimo praleisti per valstybės sieną iš Lietuvos į Baltarusiją, pastarosios valstybės piliečius, kurių vizų galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Kadangi tuo metu jis atostogavo, paprašė R. P. kad jis padarytų šią paslaugą. Nuteistasis teigia teisme parodęs, kad iš S. S. gavo apie l300 - 1400 Lt, R. P. už užsieniečių praleidimą perdavė 1200 - 1300 Lt, o apie 100 Lt pasiliko sau už sunaudotą kurą ir telefoninius pokalbius. S. S. ir R. P. iš esmės patvirtino aplinkybes dėl perduotų pinigų kiekio. Todėl nuteistasis mano, kad jo veiksmuose yra dviejų nusikaltimų požymiai, t. y. BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto tarpininko kyšininkavimo ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto valstybės tarnautojo papirkimo. Tačiau, teismas taip pat nuteisė jį už padėjimą neteisėtai pareiti valstybės sieną ir padėjimą neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Apelianto manymu, nusikalstamos veikos padėjėju laikomas asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.). Tačiau, nuosprendyje nenurodyta kokiais veiksmais pasireiškė jo pagalba neteisėtai pereiti valstybės sieną ir neteisėtai gabenti užsieniečius per valstybės sieną. Nuteistojo teigimu, jis paprašė R. P. , kad pastarasis praleistų per sieną baltarusius ir pasakė kad šiuo klausimu jis turės bendrauti su S. S. . Tolimesni veiksmai priklausė nuo R. P. ir S. S. valios ir veiksmų, kurių apeliantas teigia neįtakojęs. Jo veiksmai apsiribojo tik susitarimu su R. P. dėl baltarusių praleidimo ir iš S. S. gautų pinigų perdavimu. Nuteistojo nuomone, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis jokiais veiksmais nepadėjo ir negalėjo padėti neteisėtai pereiti valstybės sieną bei per ją gabenti baltarusius. Iš S. S. parodymų matyti, kad jis su pažįstamu A. S. susitarė dėl baltarusių vežimo per LR valstybės sieną, jokios pagalbos iš nuteistojo S. G. S. S. nereikėjo. Iš R. P. parodymų matyti, kad apelianto prašymu jis už atlygį sutiko netikrinti automobilio, kuriuo bus vežami neturintys vizų žmonės. Todėl apeliantas daro išvadą, kad neatliko veiksmų, kurie turėtų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, požymių ir todėl pagal šiuos kaltinimus jis turėtų būti išteisintas.

35Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas turtinės naudos, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistojo teigimu, pirmajame nusikalstamos veikos epizode jo „uždarbis“ buvo 100 Lt už sunaudotą kurą ir telefoninius pokalbius. Tačiau teismas nežinia kodėl padarė išvadą, kad jis sau pasiliko 700 Lt. Juolab, kad S. S. teisme parodė, jog apeliantui perdavė apie 1200 Lt, R. P. tvirtino, kad iš jo gavo 1200 - 1300 Lt. Nei vienoje apklausoje S. S. nesakė, kad perdavė 2100 Lt. Todėl, nuteistasis mano, kad teismo išvada, jog S. S. perdavė jam 2100 Lt, iš kurių 1400 Lt jis perdavė R. P., neatitinka byloje surinktų įrodymų ir remiasi tik prielaidomis. Tuo tarpu pasiliktos pinigų sumos dydis (100 Lt) rodo, kad turtinės naudos jis nesiekė ir negavo, o tik atlygino savo patirtas išlaidas.

36Nuteistojo teigimu, antrajame nusikalstamos veikos epizode teismas remdamasis liudytojo Si. S. parodymais, kad už vieno asmens praleidimą per sieną S. S. mokėdavo po 500 Lt, S. S. ir Si. S. telefoniniais pokalbiais, kuriuose minima 500 Lt suma, taip pat aplinkybe, kad iš 2007 m. gruodžio 9 d. vykusio neteisėto asmenų gabenimo nuteistasis gavo turtinės naudos nusprendė, kad jis veikė dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau apeliantas mano, kad nei viena iš minėtų aplinkybių nepatvirtina, kad jis siekė turtinės naudos, nes S. S. parodė, kad su apeliantu apie pinigų mokėjimą už žmonių praleidimą per sieną nekalbėjo, atlygio nesiūlė ir jis iš jo pinigų neprašė. Be to, apelianto ir S. S. telefoniniuose pokalbiuose apie pinigų mokėjimą nekalbama. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis už baltarusių praleidimą per sieną reikalavo tam tikros pinigų sumos. Teismo nurodytas motyvas, kad jei iš 2007 m. gruodžio 9 d. vykusio neteisėto asmenų gabenimo jis gavo turtinės naudos, tai ir iš 2008 m. sausio 14 d. neteisėto asmenų praleidimo per sieną turėjo gauti turtinės naudos, yra tik subjektyvi nuomonė, prielaida ir negali būti jo kaltės įrodymu. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju teismas turėtų vadovautis principu, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Apelianto manymu, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino jam inkriminuotos savanaudiškos paskatos, todėl šis kaltinimas iš nuosprendžio turėti būti pašalintas ir jo veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies, turėtų būti perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį.

37Nuteistasis nurodydamas, jog padarė nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių (BK 226 str. 1 d., BK 26 str. 6 d. ir BK 291 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 227 str. 2 d.), mano, kad vadovaujantis BK 55 straipsniu teismas turėtų jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokiu atveju, jei būtų netenkintas prašymas išteisinti nuteistąjį pagal kaltinimą, padarius sunkius nusikaltimus (BK 24 str. 6 d. ir BK 292 str. 2 d.), apeliantas mano, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsniu teismas galėtų jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Tokį argumentą nuteistasis motyvuoja tuo, kad jis ankščiau neteistas, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą. Po nusikaltimų padarymo nepadarė naujų teisės pažeidimų, nusikaltimus padarė tuo metu, kai dirbo valstybės tarnyboje iš kurios savo noru išėjo, įsidarbino ir dirba įmonėje nuo 2009 m. gegužės mėn., mokosi Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo S. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo S. G. apeliacinius skundus atmesti.

39Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Žilvinas Mišeikis prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.

40Nuteistasis S. G. ir jo gynėjai advokatai Remigijus Rinkevičius ir Alfredas Sokolovski prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

41Nuteistasis R. P. ir jo gynėja advokatė Emma Domajeva prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

42Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio, nuteistojo S. G. apeliaciniai skundai atmetami.

43Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

44Dėl nuteistojo S. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo S. G. apeliacinių skundų.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems S. S. ir S. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei jiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

46Apeliantai S. S. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 str. 2 d. (2007-12-09 epizodas), o S. G. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 226 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007-12-09 epizodas) neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

47Dėl 2007-12-09 įvykdytų nusikalstamų veikų.

48Iš nuteistųjų S. S. , R. P. ir S. G. , taip pat Si. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 5, b.l. 123-125, 128-131, t. 8, b.l. 90-91, 115-116, t. 7, b.l. 122-123, 125-156, 127, t. 8, b.l. 88-90, t. 7, b.l. 39-41, 42, 50, t. 8, b.l. 91-92, 117, t. 4, b.l. 47-48, 58, 59, 170-177), jų telefoninių pokalbių suvestinių (t. 2, b.l. 85-86, 88-93, 95-99, 101-102, 166-172) matyti, jog S. S. , 2007 m. lapkričio mėnesį A. S. pasiteiravus dėl galimybės per valstybės sieną į Baltarusiją praleisti vizų neturinčius Baltarusijos Respublikos piliečius, susisiekė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu S. G. ir paprašė jo šiuo klausimu pagelbėti. S. G. sutiko padėti ir susitarė, kad bus mokama 100 Lt už spaudą pase ir iki 300 Lt už vieno asmens praleidimą per sieną. Po to S. G. , susitikęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu R. P. , paprašė pastarojo, kad jis, dirbdamas Medininkų pasienio kontrolės punkte, netikrintų S. S. vairuojamo mikroautobuso, kurio valst. Nr. ( - ) nes juo iš Lietuvos į Baltarusiją bus vežami galiojančių vizų neturintys Baltarusijos Respublikos piliečiai, ir ant kitų Baltarusijos Respublikos piliečių pasų uždėtų datos spaudus, žyminčius valstybės sienos kirtimo faktus bei patvirtinančius pastarųjų teisėtą atvykimą į Lietuvą. Jie aptarė paslaugos kainą 200 Lt už kiekvieną praleistą asmenį ir po 30-40 Lt už spaudą pase. R. P. sutiko, nes buvo sunki materialinė padėtis. Tuomet S. G. perdavė R. P. iš S. S. gautus 8 Baltarusijos Respublikos piliečių pasus. Kadangi S. G. ruošėsi išvykti, davė R. P. telefoną su įvestais S. S. telefonų numeriais, o S. S. ant lapelio užrašė R. P. telefoną, kad šie galėtų susisiekti. 2007-12-09 8.00 val., pradėjęs tarnybą Medininkų pasienio kontrolės punkte, R. P. uždėjo datos spaudus iš S. G. gautuose pasuose, o apie 10 val. paskambino S. S. ir nurodė, kad dienos metu nuo 12 iki 14 val. pastarasis gali gabenti baltarusius. Apie 13 val. S. S. brolio įmonei priklausančiu mikroautobusu Mercedes Benz Vito atgabeno 6 Baltarusijos Respublikos piliečius – Si. S. , A. S. , A. R. , V. S. , K. A. , Vi. S. – į Medininkų pasienio kontrolės punktą. Ten dirbęs R. P. patikrino S. S. asmens bei jo vairuojamo mikroautobuso dokumentus. Jis matė ir suprato, jog S. S. vairuojamu automobiliu vyksta ne tik pastarasis, bet ir galiojančių vizų neturintys Baltarusijos Respublikos piliečiai, apie kuriuos jam sakė S. G. , tačiau jų dokumentų netikrino. Jis grąžino S. S. iš S. G. gautus atžymėtus pasus ir leido jiems visiems išvykti į Baltarusijos Respubliką. Tos pačios dienos vakare įvykusio susitikimo metu S. G. dalį iš S. S. už suteiktą paslaugą gautų pinigų – 1400 Lt – perdavė R. P. . S. S. už suteiktą paslaugą neteisėtai gabenti 6 Baltarusijos piliečiai sumokėjo po 500 Lt.

49Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, iš kurių matyti, kad R. P. turėjo teisę naudotis datos spaudais ir 2007-12-09 nuo 12 iki 13 val. bei nuo 13 iki 14 val. vykdė tarnybą Medininkų pasienio kontrolės punkte darbo vietoje Nr. 10 (t. 2, b.l. 11-19, t. 1, b.l. 10), Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo įrašą, kuris patvirtina, kad 2007-12-09 12.52.11 val. į šį pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos pusės vykimui į Baltarusiją įvažiavo mikroautobusas Mercedes Benz Vito, valst Nr. ( - ) . Prie šio automobilio priėjo pasienietis R. P. , patikra baigta 12.52.11 val. Po 5 sekundžių mikroautobusas Mercedes Benz Vito išvyko Baltarusijos pasienio kontrolės punkto Kamenyj Log link. 12.54 val. neutralioje zonoje iš šio automobilio išlipo S. S. gabenti asmenys ir nuėjo Baltarusijos link, o automobilis sugrįžo į Medininkų pasienio kontrolės punktą (t. 1, b.l. 89, 91-117), Kamenyj Log pasienio kontrolės punkto duomenis, kad 2007-12-09 laikotarpiu nuo 13.09 val. iki 13.13 val. į šį pasienio kontrolės punktą pėsčiomis atvyko Si. S. , A. S. , A. R. , V. S. , K. A. ir Vi. S. (t.1, b.l. 154-159), tą aplinkybę, jog S. S. kratos metu pas jį buvo rastas popieriaus lapelis su užrašu „R.P.“ (t. 5, b.l. 58-59), Valstybinės darbo inspekcijos pateiktus duomenis, kad UAB „H“ (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. nelegaliai dirbo Baltarusijos Respublikos piliečiai Si. S. , A. S. , A. R. , V. S. , K. A. , kurie neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, dirbo su negaliojančiomis vizomis (t. 2, b.l. 30-31), padarė pagrįstą išvadą, jog S. S. , veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, organizavo neteisėtą šešių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtą jų Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą ir šiuos asmenis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, o S. G. , veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, padėjo S. S. neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 6 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei padėjo jiems neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiuos S. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d., 292 str. 3 d., o S. G. – pagal BK 24 str. 6 d., 291 str. 1 d., 24 str. 6 d., 292 str. 2 d.

50Dėl 2008-01-14 nusikalstamų veikų.

51Iš nuteistųjų S. S. ir S. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 5, b.l. 123-125, 128-131, t. 8, b.l. 115-116, t. 7, b.l. 39-41, 50, t. 8, b.l. 117), S. S. , S. G. , Si. S. telefoninių pokalbių suvestinių (t. 2, b.l. 110-118, 135-141, 175) matyti, kad A. S. paprašius S. S. paimti iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai vykstančius, t.y. neturinčius vizų, Baltarusijos Respublikos piliečius Si. S. Al. S. , U. S. , V. D. , P. K. , A. K. , pastarasis susisiekė su LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu S. G. ir 2008-01-11 ryte įvykusio susitikimo metu jo paprašė padėti per valstybės sieną pergabenti į Lietuvą be vizų vykstančius Baltarusijos Respublikos piliečius. S. G. sutiko padėti. Apie atlygį tuo metu nekalbėjo, susitarė susitikti vėliau. Išsiaiškinęs, kad pasienio kontrolės punkte dirbs naktį iš 2008-01-13 į 2008-01-14, apie tai pranešė S. S. ir nurodė, kad į Lietuvą atvykstančius jis tikrins nuo 03.00 val. iki 05.00 val. Tuomet S. S. , telefonu suderinęs su Si. S. susitikimo vietą, laiką bei vieno asmens gabenimo per sieną kainą – 500 Lt, 2008-01-14 naktį brolio įmonei priklausančiu automobiliu VW Caddy atvyko į Medininkus. Ten, per pasienio kontrolės punktą nuvykęs į neutralią zoną, esančią tarp Medininkų pasienio kontrolės punkto ir Baltarusijos pasienio kontrolės punkto Kamennyj Log, pasiėmė jo paties nurodymu ten laukusius šešis Baltarusijos piliečius ir vežė juos į Lietuvą. Apie 4 val. nakties įvažiavo į Medininkų pasienio kontrolės punktą. Tuo metu ten dirbo S. G. . Pastarasis priėjo prie automobilio ir patikrino S. S. pasą bei automobilio dokumentus. Jis matė, kad S. S. vairuojamame automobilyje yra dar 6 asmenys ir žinojo, kad jie neturi reikalingų dokumentų, tačiau, kaip iš anksto buvo susitaręs su S. S. , jų dokumentų nereikalavo ir netikrino, leido šiems asmenims netrukdomai išvykti į Lietuvos Respubliką.

52Liudytojai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai I. M. , S. V. , A. B. , T. Š. , D. C. , M. K. , D. G. patvirtino, jog tikrinant informaciją apie nelegalų asmenų gabenimą iš Baltarusijos Respublikos per Medininkų pasienio kontrolės punktą, 2008-01-14 buvo sulaikytas per Medininkų pasienio kontrolės punktą pravažiavęs automobilis VW Caddy. Jį vairavo S. S. , automobiliu vyko dar šeši Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie neturėjo vizų, jų pasuose nebuvo spaudų ar atžymų apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą. Medininkų pasienio kontrolės punkte buvo sulaikytas S. G. , kuris prisipažino, kad per pasienio kontrolės punktą neteisėtai praleido šešis Baltarusijos Respublikos piliečius (t. 8, b.l. 113-115).

53Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, kad 2008-01-14 nuo 03.00 val. iki 04.00 val. ir nuo 04.00 val. iki 05.00 val. S. G. vykdė tarnybą Medininkų pasienio kontrolės punkte darbo vietoje Nr. 6 (t. 1, b.l. 162), Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad 2008-01-14, 04.24.46 į punktą iš Lietuvos pusės vykimui į Baltarusiją įvažiavo automobilis VW Caddy, valst. Nr. ( - ) kuris po patikros nuvyko į neutralią zoną, privažiavo prie grupės asmenų, jie sulipo į automobilį. 04.30 val. automobilis VW Caddy sugrįžo į Medininkų pasienio kontrolės punktą ir po 30 sekundžių iš punkto išvyko Lietuvos Respublikos link (t. 1, b.l. 91-152, 163), tą aplinkybę, kad S. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo paimti Baltarusijos Respublikos piliečių Si. S. , V. D. , A. K. ir P. K. vardu išduoti pasai (t. 5, b.l. 144-146, t. 6, b.l. 96-97) bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tame tarpe, kad 2008-01-14 į Lietuvą atvykusių Baltarusijos Respublikos piliečių Si. S. Al. S. , U. S. , V. D. , P. K. , A. K. pasuose nebuvo Lietuvos Respublikos vizų ir atvykimą į Lietuvos Respubliką žyminčių datos spaudų (t. 4, b.l. 167-169), apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. S. , veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, organizavo neteisėtą šešių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtą jų Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą, sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir pirmiau minėtus 6 užsieniečius neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, o S. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, padėjo S. S. dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 6 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei padėjo šiems asmenims neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiuos S. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d., 292 str. 3 d., 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., o S. G. – pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d., 291 str. 1 d., 24 str. 6 d., 292 str. 2 d.

54Nepagrįstas S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad S. S. veiksmai, 2007-12-09 iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gabenant neteisėtai Lietuvos Respublikoje buvusius Baltarusijos Respublikos piliečius, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d., sudėties.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo“ 2 p., 30 p. nuostatomis, užsieniečiai, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvykti iš jos tik per pasienio kontrolės punktus. Užsienietis, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pasienio kontrolės punkte privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, kuris jame pažymi išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą.

56BK 291 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šio nusikaltimo objektas – įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos kirtimo režimo srityje. Taigi šia nusikalstama veika pažeidžiama teisės aktais reglamentuota patekimo į valstybę ar išvykimo iš jos tvarka. Šio baudžiamojo įstatymo prasme Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas laikomas neteisėtu, kai siena kertama: 1) neturtint reikalingų dokumentų; 2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu; 3) nors ir turint dokumentus, tačiau be atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas; 4) išvengiant pasienio kontrolės; 5) kertant valstybės sieną nenustatytoje vietoje.

57Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-09 S. S. per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gabenti Baltarusijos Respublikos piliečiai galiojančių vizų neturėjo, į Baltarusijos Respubliką išvyko pasinaudodami tuo, kad S. S. nusikalstamais veiksmais buvo užtikrintas netrukdomas jų vykimas per pasienio kontrolės punktą. Taigi šie faktiniai duomenys rodo, kad S. S. organizavo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių asmenų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, pastariesiems neturint išvykimui privalomų dokumentų ir išvengiant pasienio kontrolės. Šie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 291 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, vertinti juos kaip administracinį teisės pažeidimą nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Šiai išvadai neprieštarauja byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendis, kuriuo Si. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. dėl to, kad 2007-12-09 laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.09 val. Vilniaus rajone, Medininkų kaimo ribose, Medininkų pasienio kontrolės punkte, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos ir važiuodamas S. S. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz Vito, valst. Nr. ( - ) , neteisėtai pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką (t. 4, b.l. 167-169). Apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, kad S. S. gabenami užsieniečiai neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos išvykdami ne į trečiąją, o į savo kilmės šalį, S. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

58Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad S. S. buvo tik 2007-12-09 ir 2008-01-14 neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną vykdytojas ir neteisėto valstybės sienos perėjimo padėjėjas, bet ne šių nusikalstamų veikų organizatorius, nepagrįstas.

59Vadovaujantis BK 24 str. 1 d. nuostatomis, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, pavyzdžiui, organizatorius, padėjėjas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais .

60Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. nustatyta, jog vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinimus asmenis arba nesulaukusius Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti; organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 str. 4 d.); kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 str. 5 d.); padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas arba pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.). Baudžiamajame įstatyme įtvirtina organizatoriaus sąvoka yra platesnė nei kurstytojo ar padėjėjo, organizatorius ne tik palenkia kitus asmenis daryti nusikalstamą veiką, suranda ir teikia nusikaltimo įrankius, priemones, bet ir numato nusikaltimo objektą, dalyką, parenka vykdytojus, padėjėjus, sukuria nusikalstamos veikos planą, vadovauja nusikaltimo darymui, koordinuoja bendrininkų veiksmus. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Be to, darydamas tą pačią nusikalstamą veiką, organizatorius gali atlikti ir vykdytojo veiksmus.

61Kaip jau minėta, byloje surinktais, pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendyje bei šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. S. , 2007 m. lapkričio mėnesį paprašytas A. S. organizavo vizos neturinčių 6 Baltarusijos piliečių perėjimą per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, pasirūpino šešių asmenų gabenimui reikalingu automobiliu, susitarė su pasieniečiu S. G. , kad jis paveiks pasienio kontrolės punkte dirbantį pareigūną, ir duodamas jam kyšį, užtikrino netrukdomą Baltarusijos Respublikos piliečių pergabenimą per Medininkų pasienio kontrolės punktą, bei 2007-12-09, sutartu laiku, pastaruosius iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno.

622008 m. sausio mėnesį S. S. , A. S. paprašius pagelbėti 6 Lietuvos Respublikos vizos neturintiems Baltarusijos Respublikos piliečiams pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, susisiekė su pasieniečiu S. G. ir susitarė dėl netrukdomo šių asmenų sienos kirtimo per Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame pastarasis dirbo. Be to S. S. pasirūpino šešių asmenų gabenimui reikalingu automobiliu, nurodė asmenims, norėjusiems neteisėtai pereiti valstybės sieną, susitikimo vietą bei laiką ir 2008-01-14 iš sutartos vietos, t.y. neutralios zonos, šiuos asmenis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno.

63Taigi S. S. šiais savo nusikalstamais veiksmais ne tik betarpiškai realizavo nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, bet parengė 2007-12-09 ir 2008-01-14 nusikalstamų veikų planą, surado nusikaltimų priemones, numatė nusikaltimų objektą, dalyką ir palenkė kitus asmenis daryti nusikalstamas veikas, tokiu būdu sudarydamas sąlygas netrukdomam asmenų gabenimui per valstybės sieną ir gabenamų asmenų netiesėtam valstybės sienos perėjimui 2007-12-09 ir 2008-01-14. Šie S. S. nustatyti veiksmai atitinka BK 24 str. 4 d. įtvirtintą organizatoriaus, parengusio nusikalstamos veikos planą, bei BK 292 str. 3 d. įtvirtiną neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizatoriaus sampratą.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. ir jo gynėjas teisingai nurodo, kad šioje byloje veikimas organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime S. S. nebuvo inkriminuotas ir nėra nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo požymiai. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, nepaneigia apygardos teismo nustatyto S. S. vaidmens jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. nuostatomis, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovauja ar koordinuoja jų narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja (kasacinė byla Nr. 2K-109/2011). Todėl, esant nustatytoms pirmiau aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai, nepažeisdamas BPK 255 str. numatytų teisminio nagrinėjimo ribų, pripažino S. S. neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir neteisėto valstybės sienos perėjimo (2007-12-09 ir 2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodai) organizatoriumi.

65Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad BK 292 str. 3 d. numatytas neteisėto nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimas nebūtinai apima visos užsieniečio gabenimo iš užsienio valstybės į galutinį tašką arba atvirkščiai grandinės organizavimą. Šiuo atveju organizatorius gali organizuoti tik atskirus šios nusikalstamos veikos grandinės veiksmus, pavyzdžiui, neteisėtą užsieniečio gabenimą per valstybės sieną iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, jo gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išgabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į užsienio valstybę. Taigi ta aplinkybė, jog A. S. , kaip nurodo apeliantai, 2008-01-14 pasirūpino Baltarusijos piliečių atvykimu į neutralią zoną bei perdavė S. S. kelių neteisėtai gabenamų asmenų pasus, nepaneigia apygardos teismo nustatyto S. S. vaidmens jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme.

66Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad byloje nustatyti jo veiksmai nesudaro nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., bei 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d. (2007-12-09 nusikalstamų veikų epizodas) ir BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d. (2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodas), sudėties.

67Jau minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. nuostatomis, padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

68Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. paprašytas, S. G. , pasinaudodamas tarnyba ir pažintimi bei papirkdamas, paveikė LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasienietį R. P. , kad šis, dirbamas Medininkų pasienio kontrolės poste, 2007-12-09 netikrindamas praleistų S. S. vairuojamu automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gabenamus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei padarytų atžymas S. S. perduotuose Baltarusijos piliečių pasuose. Kad R. P. ir S. S. galėtų susisiekti, S. G. perdavė R. P. telefoną su įvestais S. S. telefonų numeriais, o pastarajam sėkmingai iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką pergabenus minėtus užsieniečius, perdavė ir sutartą atlygio sumą. Taigi aptartos apygardos teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kurių neginčija ir pats nuteistasis S. G. , rodo, kad pastarasis ne tik tarpininkavo ir papirko valstybės tarnautoją, tačiau, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir teikdamas priemones bei užtikrindamas kliūčių pašalinimą, neabejotinai sudarė būtinas sąlygas nusikaltimus suorganizavusiam S. S. veikti, 2007-12-09 neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant Baltarusijos Respublikos piliečius, o taip pat pastariesiems neteisėtai pereiti valstybės sieną. Tokiu būdu S. G. prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato ir tai suprato. Taigi, nors S. G. pats betarpiškai neatliko BK 291 str. 1 d. ir 292 str. 2 d. dispozicijose nurodytų nusikalstamų veiksmų, tačiau savo veiksmais neabejotinai padėjo S. S. šias nusikalstamas veikas padaryti, todėl apygardos teismas jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., bei 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d.

69Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad S. G. , pagal išankstinį susitarimą su S. S. , 2008 m. sausio 14 d. dirbdamas Medininkų pasienio kontrolės poste, netikrindamas per pasienio kontrolės punktą praleido S. S. vairuojamu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenamus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Baltarusijos Respublikos piliečius Si. S. Al. S. , U. S. , V. D. , P. K. , A. K. . Šios apygardos teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kurių nuteistasis S. G. taip pat neginčija, patvirtina, kad pastarasis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir užtikrindamas kliūčių pašalinimą, sudarė būtinas sąlygas ne tik minėtiems Baltarusijos piliečiams neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir nusikaltimus suorganizavusiam S. S. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną juos gabenti. Tokiu būdu S. G. prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato ir šias aplinkybes suprato. Taigi apygardos teismas pagrįstai S. G. veiksmus, padedant S. S. 2008-01-14 nusikalstamai veikti, pagrįstai kvalifikavo ne tik pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., bet ir pagal BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d.

70Nuteistieji S. S. ir S. G. tvirtina, kad jokios turtinės naudos nesiekė ir jos negavo, nusikalstamai veikė dėl draugiškumo, tačiau toks jų aiškinimas prieštarauja byloje esančių, pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.

71Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistųjų parodymai dėl piniginio atlygio gavimo ir jo dydžio 2007-12-09 nusikalstamų veikų epizode viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutapo, todėl apygardos teismas pagrįstai šiais parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys.

72Teisiamajame posėdyje S. S. tvirtino, jog S. G. už suteiktą paslaugą perdavė 1000 Lt, tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad S. G. sumokėjo 1500 Lt už žmonių pervežimą ir 600 Lt už spaudus pasuose (t. 5, b.l. 123-125), taip pat S. G. teisme duotiems parodymams, kad jis iš S. S. gavo apie 1300-1350 Lt, iš kurių 100-150 Lt pasiliko sau, bei byloje nustatytai aplinkybei, kad S. G. už suteiktą paslaugą R. P. perdavė iš S. S. gautus 1400 Lt.

73S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė gavęs kokį nors piniginį atlygį, tačiau tai prieštarauja Si. S. parodymams, duotiems pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad kiekvienas iš 2007-12-09 neteisėtai per valstybės sieną gabentų užsieniečių už paslaugą S. S. sumokėjo po 500 Lt. Tai neprieštarauja byloje užfiksuotam 2008-01-13 21.31 val., t.y. prieš antrąjį užsieniečių neteisėtą gabenimą, vykusiam telefoniniam pokalbiui tarp S. S. ir Si. S. , kurio metu minima ta pati vieno asmens neteisėto gabenimo per valstybės sieną kaina – 500 Lt (t. 2, b.l. 137). Todėl netikėti šiais Si. S. parodymais apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Si. S. , duodamas parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, buvo suinteresuotas S. S. apkalbėti.

74Nuteistasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu iš viso neigė gavęs iš S. S. kokius nors pinigus ir visus juos ar dalį perdavęs R. P. . Šie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. paaiškino, jog R. P. perdavė 1200 Lt, o sau pasiliko 100-150 Lt, tačiau šie S. G. parodymai neatitinka nei S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nei R. P. duotų parodymų.

75Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai šioje dalyje vadovavosi Si. S. bei S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, ir, remdamasis jais, pagrįstai konstatavo, jog S. S. už 2007-12-09 neteisėtą 6 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių asmenų pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo sumokėta 3000 Lt, iš kurių 2100 Lt jis perdavė S. G..

76Nuteistasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad S. G. jam pažadėjo sumokėti ir sumokėjo po 200 Lt už kiekvieną gabenamą užsienietį, o jų buvo šeši, bei 200 Lt už atžymas pasuose. Taigi pagrįsta apygardos teismo išvada, jog S. G. už S. S. suteiktą paslaugą gavo 700 Lt (2100 Lt – 1400 Lt) dydžio atlygį.

77Nors nuteistieji S. S. ir S. G. tvirtina, kad jie iš 2007-12-09 nusikalstamų veikų jokios naudos neturėjo, nes visus gautus pinigus panaudojo išlaidoms, susijusioms su asmenų gabenimu, padengti, t.y. vizoms, kurui, telefoniniams pokalbiams, automobilio draudimui, tačiau šis nuteistųjų aiškinimas, vertinant nustatytas gauto atlygio sumas - 900 Lt ir 700 Lt, yra neįtikinantis, jo nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys.

78Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. S. parodė, jog neteisėtas vieno asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2008-01-14 galėjo kainuoti nuo 100 iki 500 Lt, šiuos pinigus jam būtų davęs A. S. , tačiau tvirtino, jog tą dieną pinigų mokėti nereikėjo, nes Medininkų pasienio kontrolės punkte dirbo S. G. . Pastarasis tvirtino, jog piniginio atlygio šiuo konkrečiu atveju jis nesiekė. Tačiau toks nuteistųjų aiškinimas prieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims. Visų pirma, kaip jau minėta, Si. S. nurodė, jog S. S. už vieno asmens pergabenimą per valstybės sieną mokėdavo po 500 Lt. Iš byloje esančio užfiksuoto 2008-01-13 21.31 val. vykusio telefoninio pokalbio tarp S. S. ir Si. S. , matyti, jog pastarieji kalbasi apie planuojamą neteistą gabenimą per valstybės sieną ir mini 500 Lt sumą. Šis telefoninis pokalbis vyko likus kelioms valandoms iki neteisėto gabenimo, kuomet S. S. jau tiksliai žinojo, kas tą naktį dirbs pasienio kontrolės punkte, tačiau Si. S. neužsiminė, kad pinigų mokėti nereikės. Taigi, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, taip pat S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad jis už 6 baltarusių 2008-01-14 įvežimą į Lietuvą S. G. nesumokėjo, bet pažadėjo susitikti vėliau, bei tą aplinkybę, jog po 2007-12-09 neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną S. G. taip pat gavo piniginį atlygį, nors pats asmeniškai pasienio kontrolės punkte įvykio metu nedirbo, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek S. S. , tiek S. G. , atlikdami jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tikėjosi gauti sau turtinę naudą.

79Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina apygardos teismo padarytas išvadas, jog nuteistasis S. S. organizavo 2007-12-09 ir 2008-01-14 neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių asmenų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtą pastarųjų Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą bei šiuos asmenis 2007-12-09 ir 2008-01-14 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, o S. G. padėjo jam šias nusikalstamas veikas padaryti bei 2008-01-14 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami už tai gauti materialinės naudos, taigi veikė dėl savanaudiškų paskatų.

80Nepagrįstas nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad buvo pažeista S. S. teisė į gynybą, rungimosi ir sąžiningo proceso pricipai.

81Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuteistajam S. S. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 22 str. 2 d., bei užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, reiškė prašymus, kuriuos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 270 str. nuostatomis, išsprendė. Įvertinęs pareikštų prašymų pagrįstumą, apygardos teismas tenkino S. S. gynėjo prašymą iškviesti bei apklausti liudytoju Baltarusijos Respublikos pilietį Si. S. ir ne kartą pastarąjį į teisiamąjį posėdį kvietė, tačiau jis neatvyko (t. 8, b.l. 137-138, 165-166). Taigi liudytojas Si. S. teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl to, kad galimybė užduoti klausimus šiam liudytojui S. S. tikslingai buvo atimta. Išnaudojęs visas įstatyme numatytas priemones iškviesti ir apklausti liudytoju užsienio valstybės pilietį Si. S. , teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p., 5 d. nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė pastarojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė Al. S. , U. S. , V. D. , P. K. , A. K. parodymus apie jų neteisėto gabenimo per valstybės sieną aplinkybes, kurie iš esmės sutapo su nuteistųjų S. S. ir S. G. parodymais. S. S. , kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo teisę duoti teismui paaiškinimus dėl šių asmenų parodymų ir tuo pasinaudojo.

82Apygardos teismas teisiamajame posėdyje perskaitytus Si. S. parodymus, kurie nebuvo vienintelis ar pagrindinis S. S. kaltės įrodymas, vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

83Esant šioms aplinkybėms, konstatuoti, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme buvo pažeista kaltinamojo S. S. teisė į gynybą, rungimosi ar sąžiningo proceso principai, nėra jokio pagrindo.

84Dėl nuteistiesiems S. S. ir S. G. paskirtų bausmių pagrįstumo.

85Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

86Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems S. S. ir S. G. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

87Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas S. S. ir S. G. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir S. S. už nusikaltimus, numatytus BK 292 str. 3 d., 227 str. 2 d. (2007-12-09 nusikalstamų veikų epizodas), 292 str. 3 d., 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d. (2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodas), o S. G. už nusikaltimus, numatytus BK 227 str. 2 d., 24 str. 6 d., ir 292 str. 2 d. (2007-12-09 nusikalstamų veikų epizodas), 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 292 str. 2 d. (2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodas), skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

88Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). BK 62 str. 1 d., 2 d., 4 d. numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. BK 62 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad S. S. ar S. G. pats savo noru būtų atvykę ar pranešę apie padarytus nusikaltimus teisėsaugos pareigūnams.

89Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Taigi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė tik po vieną S. S. ir S. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl 2007-12-09 jų padarytų nusikalstamų veikų, t.y. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl 2008-01-14 padarytų nusikaltimų, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, abu nuteistieji neigė esminę byloje nustatytą aplinkybę, jog nusikalstamas veikas darė dėl savanaudiškų paskatų, taigi nebuvo iki galo nuoširdūs. Duomenų, kad S. S. buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pastarojo neteisėtai per valstybės sieną gabenami užsieniečiai buvo įdarbinami jo brolio vadovaujamoje statybų įmonėje, taigi, S. S. pats asmeniškai buvo suinteresuotas pastaruosius, darbams pasibaigus, išgabenti į jų kilmės šalį, o prireikus darbo jėgos – atsigabenti į Lietuvos Respubliką.

90Antra, kolegija mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistiesiems S. S. ir S. G. už padarytas pirmiau minėtas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jiems švelnesnes bausmes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010).Tokių aplinkybių nenustatyta nei bylą nagrinėjant apygardos teisme,nei apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, jog jis padarė šešis baigtus nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkių, du apysunkių ir du sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 4 d., 5 d.), buvo dviejų nesunkių ir dviejų sunkių nusikaltimų organizatoriumi bei vieno apysunkio nusikaltimo kurstytoju. Nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: S. S. neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, dirba UAB „H“ (duomenys pakeisti), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nors nuteistojo gynėjas tvirtina, kad S. S. išlaiko artimus giminaičius, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių duomenų. Kaip jau minėta, byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, inkriminuotas 2007-12-09 nusikalstamų veikų epizode, ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam paskyrė: BK 291 str. 1 d. (2007-12-09 ir 2008-01-14 nusikalstamos veikos) sankcijoje numatytą arešto bausmę, mažesnę už BK 49 str. 3 d. nustatytą arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį, BK 227 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už šių bausmių vidurkį bei BK 292 str. 3 d. (2007-12-09 ir 2008-01-14 nusikalstamos veikos) sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Už atskiras nusikalstamas veikas S. S. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

91Skirdamas bausmes nuteistajam S. G. , apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė septynis baigtus nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami nesunkių, du apysunkių ir du sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 4 d., 5 d.). Darant du nesunkius ir du sunkius nusikaltimus, jis veikė kaip padėjėjas. Nusikaltimus S. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikalto būdamas valstybės tarnautoju. Jo padaryti nusikaltimai tiesiogiai susiję su jo einamomis pareigomis valstybės tarnyboje, pastarajam piktnaudžiaujant tarnyba buvo padaryta didelė žala valstybei. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir nuteistojo asmenybę: S. G. praeityje neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, išsituokęs, šiuo metu dirba UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje nuteistasis dirbo nusikaltimų padarymo metu, jį charakterizavo kaip neiniciatyvų, konfliktišką, ne visada tinkamai ir laiku vykdantį viršininkų nurodymus (t. 1, b.l. 170). Jau minėta, byloje nustatyta viena nuteistojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, inkriminuotas 2007-12-09 nusikalstamų veikų epizode ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai ir nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam skyrė: BK 291 str. 1 d., 226 str. 1 d. (2007-12-09 nusikalstamų veikų epizodas) sankcijose numatytas arešto bausmes, mažesnes už BK 49 str. 3 d. nustatytą arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį, BK 228 str. 2 d. sankcijoje numatytą teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo bausmę, artimesnę BK 45 str. 2 d. numatytai šios bausmės maksimaliai ribai, BK 291 str. 1 d. (2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodas) sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui ir BK 227 str. 2 d., 292 str. 2 d. (2007-12-09 ir 2008-01-14 nusikalstamų veikų epizodai) sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už šios bausmės vidurkį. S. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą bausmę: laisvės atėmimą dvejiems metams ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams.

92Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo.

93Prokuroras skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo. Apeliantas neginčija šio nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir už padarytus nusikaltimus paskirtų bausmių rūšies ar dydžio. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį R. P. nuteisimo dalyje patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

94Kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad apygardos teismas, bendrindamas R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pažeidė BK 63 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą jų apėmimo būdu, tačiau, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą (BK 63 str. 3 d.), apygardos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, kas nepagrįstai ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.

95Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pripažino R. P. kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. ir nuteisė areštu 40 parų, pripažino kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 292 str. 2 d., ir, pritaikęs BK 62 str. 2 d., 3 d. nuostatas, nuteisė laisvės apribojimu 2 metams, pripažino kaltu pagal BK 225 str. 2 d. ir nuteisė atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams. Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrino apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. P. paskyrė laisvės apribojimą dvejiems metams ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams.

96BK 63 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienu atveju, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Taigi apygardos teismas pagrįstai visas R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino minėtame baudžiamajame įstatyme numatytais bausmių bendrinimo būdais.

97Kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai vadovavosi BK 63 str. 6 d. nuostata, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bendrindamas R. P. pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. ir pagal BK 24 str. 6 d. 292 str. 2 d. paskirtas bausmes, teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis BK 42 str. 1 d. įtvirtintu bausmių sąrašu, laisvės apribojimo bausmė (BK 42 str. 1 d. 5 p.) yra švelnesnė už arešto bausmę (BK 42 str. 1 d. 6 p.), todėl nustatydamas subendrintą dviejų metų laisvės apribojimo bausmę, pažeidė BK 63 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad subendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Šiuo atveju R. P. turėjo būti taikoma arešto bausmė, kuri yra griežčiausia iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

98Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad BK 65 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nėra numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo bausmės keitimas kitomis bausmėms. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia galimybės šią bausmę bendrinti su kitomis bausmėmis apėmimo arba visiško sudėjimo būdu. Tam neprieštarauja ir BK 42 str. 4 d. nuostata, kad šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais galutinę subendrintą bausmę gali sudaryti dvi bausmės.

99Esant šioms aplinkybėms, apygardos nuosprendis keistinas R. P. paskirtų bausmių subendrinimo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės. R. P. pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., pagal BK 24 str. 6 d. 292 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 2 d., 3 d. nuostatas, ir pagal BK 225 str. 2 d. paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., bendrintinos bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant areštą 40 parų ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams.

100Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

101Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

102R. P. pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. paskirtą 40 parų areštą, pagal BK 24 str. 6 d. 292 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 2 d., 3 d. nuostatas, paskirtą laisvės apribojimą 2 metams ir pagal BK 225 str. 2 d. paskirtą teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 4 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., subendrinti bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. P. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.

103Vadovaujantis BK 66 str., į R. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-15 iki 2008-01-17 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

104Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

105Nuteistojo S. S. , jo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio ir nuteistojo S. G. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: už 2007-12-09 nusikalstamas veikas... 4. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: už 2007-12-09 veikas pagal BK 24 str. 4... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. S. S. , R. P. ir S. G. nuteisti už tai, kad S. S. veikiant kaip... 7. S. G., įgyvendindamas jam duotą pažadą paveikti valstybės tarnautoją R.... 8. R. P. 2007 m. gruodžio 9 d., vykdydamas tarnybines pareigas Medininkų... 9. Šiais veiksmais: R. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2... 10. Be to, S. G., sukursčius organizatoriui S. S., piktnaudžiavo tarnybine... 11. S. S. dėl savanaudiškų paskatų siekdamas už 3000 litų piniginį atlygį... 12. S. S. sukurstytas S. G., pažadėjęs jam padėti neteisėtai gabenti žmones... 13. S. S. organizavo ir pats betarpiškai, padedant kliūtis nusikalstamos veikoms... 14. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio... 15. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras... 16. Prokuroro nuomone, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuteistajam R.... 17. Taigi, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas pažeidė bausmių... 18. Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. vasario 26... 19. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje... 20. Visų pirma, gynėjo nuomone, nuteistasis S. S. šiuo atveju nepagrįstai... 21. Antra, apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai taikė BK bendrosios... 22. Apeliantas taip pat mano, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 23. Nuteistojo S. S. gynėjas taip pat mano, kad netinkamai įvertino dalį... 24. Kartu apeliantas mano, kad apygardos teismas priimdamas šioje byloje... 25. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo S. S. atžvilgiu be... 26. Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. vasario 26 d.... 27. Nuteistasis apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais,... 28. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies... 29. Taip pat, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis tiek 2007 m.... 30. S. S. taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jo... 31. Taip pat nuteistasis nurodo analogiškus, kaip ir jo gynėjas apeliaciniame... 32. Be to apeliantas mano, kad apygardos teismas, nuteisdamas S. S. dėl... 33. Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 34. Nuteistasis mano, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje esančius... 35. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 36. Nuteistojo teigimu, antrajame nusikalstamos veikos epizode teismas remdamasis... 37. Nuteistasis nurodydamas, jog padarė nusikaltimus, kurie priskiriami prie... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo jo apeliacinį... 39. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Žilvinas Mišeikis prašo jų... 40. Nuteistasis S. G. ir jo gynėjai advokatai Remigijus Rinkevičius ir Alfredas... 41. Nuteistasis R. P. ir jo gynėja advokatė Emma Domajeva prašo prokuroro... 42. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio, nuteistojo S. G.... 43. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas... 44. Dėl nuteistojo S. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo S. G. apeliacinių skundų. ... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 46. Apeliantai S. S. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 str. 2 d.... 47. Dėl 2007-12-09 įvykdytų nusikalstamų veikų. ... 48. Iš nuteistųjų S. S. , R. P. ir S. G. , taip pat Si. S. parodymų, duotų... 49. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, taip pat Valstybės sienos... 50. Dėl 2008-01-14 nusikalstamų veikų.... 51. Iš nuteistųjų S. S. ir S. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir... 52. Liudytojai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai I. M. , S. V. , A.... 53. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, taip pat Valstybės sienos... 54. Nepagrįstas S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad S. S.... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarimo... 56. BK 291 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos... 57. Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-09... 58. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad S. S. buvo... 59. Vadovaujantis BK 24 str. 1 d. nuostatomis, bendrininkavimas yra tyčinis... 60. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. nustatyta, jog vykdytojas yra asmuo,... 61. Kaip jau minėta, byloje surinktais, pirmosios instancijos teisme ištirtais ir... 62. 2008 m. sausio mėnesį S. S. , A. S. paprašius pagelbėti 6 Lietuvos... 63. Taigi S. S. šiais savo nusikalstamais veiksmais ne tik betarpiškai realizavo... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. ir jo gynėjas teisingai nurodo, kad... 65. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad BK 292 str. 3 d. numatytas... 66. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad byloje... 67. Jau minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.... 68. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. paprašytas, S. G. ,... 69. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad S. G. , pagal išankstinį... 70. Nuteistieji S. S. ir S. G. tvirtina, kad jokios turtinės naudos nesiekė ir... 71. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistųjų parodymai dėl... 72. Teisiamajame posėdyje S. S. tvirtino, jog S. G. už suteiktą paslaugą... 73. S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė gavęs kokį nors... 74. Nuteistasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu iš viso neigė gavęs iš S. S.... 75. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai šioje dalyje... 76. Nuteistasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad S. G. jam... 77. Nors nuteistieji S. S. ir S. G. tvirtina, kad jie iš 2007-12-09 nusikalstamų... 78. Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. S. parodė, jog neteisėtas vieno asmens... 79. Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina apygardos... 80. Nepagrįstas nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentas,... 81. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjant pirmos... 82. Apygardos teismas teisiamajame posėdyje perskaitytus Si. S. parodymus, kurie... 83. Esant šioms aplinkybėms, konstatuoti, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme... 84. Dėl nuteistiesiems S. S. ir S. G. paskirtų bausmių pagrįstumo. ... 85. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 86. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems S. S.... 87. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas S. S. ir S.... 88. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik... 89. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 90. Antra, kolegija mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti,... 91. Skirdamas bausmes nuteistajam S. G. , apygardos teismas atsižvelgė į tai,... 92. Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinio... 93. Prokuroras skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl R. P.... 94. Kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais,... 95. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pripažino R. P. kaltu pagal BK 24... 96. BK 63 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienu atveju, kai padarytos kelios... 97. Kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai vadovavosi BK 63 str. 6 d.... 98. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad BK 65 straipsnyje,... 99. Esant šioms aplinkybėms, apygardos nuosprendis keistinas R. P. paskirtų... 100. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 101. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.... 102. R. P. pagal BK 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d. paskirtą 40 parų areštą, pagal... 103. Vadovaujantis BK 66 str., į R. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame... 104. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 105. Nuteistojo S. S. , jo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio ir nuteistojo S. G....