Byla 2K-102/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui, nuteistiesiems A. S. ir G. V., išteisintajam K. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo A. S., jo gynėjo, nuteistojo G. V. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisės trejus metus dirbti valstybės tarnyboje atėmimu.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 500 Lt bauda ir teisės trejus metus dirbti valstybės tarnyboje atėmimas. Į paskirtą bausmę – baudą – įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. kovo 14 d. ir galutinis baudos dydis nustatytas 9500 Lt.

4A. S. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

5K. M. dėl kaltinimų pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš G. V. konfiskuoti 6932 Lt.

7Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. V., J. B., M. B., A. K., Z. V., J. L., Ž. Ž., V. T., T. K., P. Z., V. V., Z. K., R. V., J. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

82007 m. sausio 22 d. Z. V. mirus, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 13 d. nutartimi byla jam nutraukta.

9Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis pakeistas.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. V. paskirtos bausmės subendrintos apimties būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir paskirta 12 500 Lt bauda.

11Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. kovo 14 d., galutinis baudos dydis G. V. nustatytas 9500 Lt.

12Taip pat nuosprendis pakeistas nuteistiesiems A. K., T. V., J. B., M. B. ir Z. K.

13Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

14Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti, nuteistojo G. V. kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir paskirtą baudą sumažinti iki 60 MGL dydžio, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinius skundus patenkinti, nuteistojo G. V., prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo K. M., prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

16G. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2001 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Akmenių užkardos sargybos būrio pasienietis, tos pačios užkardos sargybos būrio jaunesniajam specialistui A. K. pasiūlius ir įkalbėjus jį bei kitus tos pačios užkardos pasieniečius T. V., M. B., vyresnįjį pasienietį J. B. už atlygį, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais padėti kitiems asmenims neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje užsieniečius, visi kartu bendrai valstybės sienai pereiti pagamino tiltelį, taip pat A. K. įkalbėjus patikrinti ir pašalinti užtvarą vandens pralaidoje, esančioje po sienos apsaugos inžinerine sistema, G. V., J. B., M. B. ir T. V. bendrais veiksmais patikrino minėtą vandens pralaidą, nupjovė jos užtvaro spyną vienoje pralaidos pusėje, o J. L., kuris įsijungė į šią nusikalstamą veiką, nupjovė spyną iš kitos pralaidos pusės. Taip sudarė sąlygas neteisėtam valstybės sienos perėjimui, A. K. išjungdamas elektroninę sienos apsaugos sistemą, o G. V., J. B., M. B. ir T. V. nelikdami patruliuoti nustatytu maršrutu ir laiku prie valstybės sienos, nepranešdami apie sienos pažeidimus, tęstiniais veiksmais 2001 metų balandžio–gegužės mėnesiais ir 2001 metų gegužės–birželio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai pervesti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keturis kartus tiksliai nenustatyto dydžio užsieniečių grupes. 2002 metų kovo–balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, tęsiant nusikalstamus veiksmus, nenustatytiems asmenims suorganizavus ir vykdant neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, A. K. įkalbėjo G. V. surasti vietą Lazdijų rajono Akmenių kaime turėdamas tikslą ten neteisėtai per valstybės sieną gabenti užsieniečius. Šis tokią vietą surado, apie ją pranešė tyrimo nenustatytiems asmenims, turėdamas tikslą netrukdyti gabenti užsieniečius, paprašė G. M., kad šis būtų namuose ir apie tai niekam nepraneštų. Tais pačiais veiksmais A. K., G. V., J. B., T. V. ir M. B., būdami valstybės tarnautojai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir asmeninės naudos, dėl to valstybė patyrė didelės žalos. Už šiuos atliktus veiksmus kaltinamieji gavo piniginį atlygį, G. V. gavo 2576 JAV dolerius.

17A. S. pagal BK 292 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą neteisėtai gabenti užsieniečius, surado asmenis, galinčius juos iš Baltarusijos atgabenti į Lietuvą bei toliau juos gabenti, slėpti Lietuvos teritorijoje, t. y. J. K. (dėl jo baudžiamoji byla išskirta), Z. V., P. Z., V. V., Ž. Ž., V. T., T. K., paskirstė jiems vaidmenis, nurodė kokius jie turi atlikti veiksmus, užsieniečių gabenimo maršrutą, slėpimo vietą bei pats ją surado Šalčininkų rajone, Stasylų kaime, be to, šiems asmenims mokėjo pinigus. Taip organizavo neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei jų gabenimą ir slėpimą Lietuvos teritorijoje.

182002 metų kovo–balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, vykdant suorganizuotą veiklą, A. S. su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, nuvyko į Minską, ten pastarojo vežamus užsieniečius lydėjo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur, A. S. nurodytoje vietoje, Z. V. užsieniečių grupę neteisėtai pervedė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Šalčininkų rajono Tribonių kaimo ribose tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0582–0583. Toliau Lietuvos teritorijoje iki Tribonių kaimo užsieniečių grupę vedė P. Z., o dar toliau juos automobiliais iki Lazdijų rajone, Mankūnėlių kaime esančios J. L. sodybos gabeno P. Z. ir T. K., Ž. Ž. bei V. T. lydint automobiliais ir saugant nuo policijos. Šioje sodyboje J. L. užsieniečių grupę parą slėpė. Po to T. K. tą pačią užsieniečių grupę automobiliu gabeno iki Kalvarijos savivaldybės Trakėnų kaimo, Ž. Ž. ir V. T. kitais automobiliais lydint ir saugant nuo policijos.

192002 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tęsiant nusikalstamą veiklą, A. S. su nenustatytu asmeniu tokiu pat būdu paskirstęs vaidmenis, suorganizavo antros užsieniečių grupės gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybė sieną, gabenimą ir slėpimą Lietuvos teritorijoje. V. V. su J. K. atgabeno užsieniečius iki Baltarusijos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienos, Z. V. ir pats neteisėtai perėjo valstybės sieną Šalčininkų rajone tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0582–0583 ir pervedė per ją užsieniečių grupę į Lietuvos teritoriją, kur toliau Z. V. kartu su P. Z. užsieniečių grupę nuvedė į A. S. ir V. V. iš anksto surastą negyvenamą sodybą, esančią Stasylų kaime, ten juos slėpė, o vėliau iš šios vietos P. Z. ir T. K. automobiliais nugabeno užsieniečius iki J. L. sodybos, esančios Lazdijų rajone, Mankūnėlių kaime, kitais automobiliais Z. V. bei V. T. lydint. Šioje sodyboje J. L. užsieniečių grupę parą slėpė, po to T. K. automobiliu nugabeno juos į tą pačią vietą Kalvarijos savivaldybėje Trakėnų kaime, V. T. lydint kitu automobiliu. Už atliktus veiksmus šie asmenys gavo piniginį atlygį.

20K. M. pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, organizuojant kitiems asmenims, 2002 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai automobiliu „VW Transporter“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) Lietuvos teritorijoje gabeno užsieniečių grupę, tą pačią naktį neteisėtai perėjusią Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos, iš Varėnos rajono Pirčiupių kaimo iki miško Lazdijų rajone Mikyčių kaime. 2002 m. gegužės–birželio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, padėjo neteisėtai gabenti užsieniečius kartu su R. V. jo automobiliu lydėdamas kito asmens gabenamus užsieniečius iš Varėnos rajono Pirčiupių kaimo iki miško Lazdijų rajone, Mikyčių kaime. 2002 m. gegužės–spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo automobiliu „VW Transporter“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) ir nenustatytu automobiliu „Mercedes“ neteisėtai gabeno Lietuvos teritorija šešias užsieniečių grupes iš Varėnos rajono Pirčiupių kaimo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika Lazdijų rajone.

21Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis: kaltinamojo K. M. parodymus (nuosekliai neigė savo kaltę), kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus, kad 2002 m. gegužės mėnesį kartu su K. M. vežė nelegalius migrantus iš Pirčiupių kaimo, tačiau teisme šiuos parodymus paneigė, duomenis apie nusikaltimo priemonės – automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) priklausymą (nepaneigta K. M. versija, kad nusikaltimo padarymo metu jis šį automobilį buvo pardavęs), bei tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis P. Z. parodymo atpažinti metu atpažino K. M. kaip asmenį vairavusį mikroautobusą, kuriuo iš Pirčiupių kaimo buvo vežami nelegalūs migrantai, tačiau teisme kaltinamasis P. Z. paneigė, kad mikroautobusą vairavo K. M., kitas bylos aplinkybes, konstatavo, kad kyla abejonių dėl šių duomenų patikimumo, todėl jų nepakanka K. M. kaltei pagrįsti. Šis teismas K. M. išteisino nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas).

22Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įrodymų vertinimo ir konstatavo, kad K. M. kaltinimą pagrindžiantys duomenys yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šis teismas atliko įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis P. Z. kategoriškai neigė ikiteisminio tyrimo metu savarankiškai atpažinęs K. M. Apeliacinės instancijos teisme Ž. K. paneigė, kad salėje esantis K. M. tai tas pats asmuo, kurį jis ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinęs iš nuotraukų, kaip asmenį kitu automobiliu lydėjusį vežamus nelegalius migrantus. Šis teismas nurodė minėtų duomenų vertinimo motyvus.

23Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. M. išteisinimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Kasatorius nurodo, kad skundžiama apeliacinio nuosprendžio dalis neteisėta, todėl naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą pagal skunde išdėstytus argumentus ir priimti teisingą sprendimą. Teismas nepateikė motyvuotų išvadų į esminius prokuroro skundo argumentus, taigi jo išsamiai neišnagrinėjo (BPK 332 straipsnio 2 dalis), taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą, vadovaujantis įstatymu, išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

25Skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas K. M. parodymą atpažinti nepagrįstai laikė atliktą pažeidžiant BPK reikalavimus, nes atpažinimui buvo parinkti panašūs asmenys, K. M. kokių nors ypatingų žymių neturi. Teismas dėl šios skundo dalies nepasisakė, skundo argumento, kad atpažinimas atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl gali būti laikomas K. M. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, neišnagrinėjo ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl tyrimo veiksmo laikymo atliktu pažeidžiant ar nepažeidžiant BPK reikalavimų, nepašalino iškilusių abejonių. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus, galėjusius prieš atpažinimą P. Z. parodyti K. M., P. Z. parodymų apie tai, kad jam prieš atpažinimą buvo parodytas K. M., nelaikė objektyviais ir jais nesirėmė. Beje, apeliacinės instancijos teisme prokuroro prašymas apklausti tyrimo veiksmą atlikusį pareigūną buvo atmestas. Teisėjų kolegija nuosprendyje nepaaiškino, kodėl P. Z. parodymai tapo patikimesni, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas. Todėl teismo išvada, kad P. Z. galėjo būti parodytas K. M. yra tikimybinė ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, teismas, vertindamas P. Z. parodymų patikimumą, neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino ne tik K. M., bet ir dar keturis nuteistuosius, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad anksčiau duoti jo parodymai yra teisingi. Be to, P. Z. teismuose keitė parodymus taip pat ir nuteistojo A. S. naudai, tačiau tokiais P. Z. parodymais teismas nesirėmė ir nelaikė, kad jie sukelia abejonių dėl A. S. kaltės.

26Neišnagrinėtas skundo argumentas dėl R. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumo, ar jie laikytini įrodymu. Teismas neatsakė į skundo argumentus, kad sprendžiant pagal sužalojimų padarymo laiką smurtas prieš R. V. negalėjo būti naudojamas, taip pat, kad R. V. parodymus pakeitė papriekaištavus V. Beje, pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai, kurie tariamai galėjo naudoti prieš R. V. fizinį ar psichologinį smurtą, neigė jį naudoję. Jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad smurtas prieš R. V. buvo panaudotas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta. Vertindamas R. V. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo parodymai pirmosios instancijos teisme iš esmės sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitų nuteistųjų (Ž. K., V. V., P. Z.) parodymais ir skyrėsi tik tuo, kad buvo palankūs K. M. ir J. L. bei jam pačiam siekiant išvengti nusikaltimo organizatoriaus vaidmens. R. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios tyrimo metu iki jo apklausos pareigūnams nebuvo žinomos, jas vėliau patvirtino ir Ž. K. Todėl teigti, kad tokius parodymus R. V. liepė duoti pareigūnai, nėra jokio pagrindo.

27Neišnagrinėtas skundo argumentas dėl teismui naujai pateiktų duomenų, gautų iš Ž. K. baudžiamosios bylos. Prokurorui paprašius apklausti tyrimo veiksmą atlikusią pareigūnę apie tai, dėl kokių priežasčių atpažinimas buvo atliktas iš nuotraukų, teismas tokį prašymą atmetė ir atpažinimo aplinkybių netyrė. Taigi teismas BPK pažeidimą konstatavo nesiaiškinęs, ar tas pažeidimas buvo padarytas, ar ne. Be to, teismas neįvertino įtariamojo Ž. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo, kuriame jis patvirtino daręs nusikaltimus su asmenimis Romu ir Kęstu, kuriuos atpažino. Prokuroro manymu, nors šie asmenys ir nėra panašūs, tačiau nenuostabu, kad, praėjus po nusikaltimo ketveriems metams, Ž. K. neprisiminė, kuris iš atpažįstamųjų yra Kęstas, o kuris – Romas. Apeliacinės instancijos teisme Ž. K. teigė, kad jam nebuvo daroma jokio poveikio, atpažintų asmenų jis nepažinojo, žino tik jų vardus. Tokie jo parodymai sutampa su R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ž. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, kad nusikaltimą jis darė ne su K. M., vertintini kritiškai, nes jis jau yra atlikęs už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę, todėl melagingų parodymų davimas jam negali užtraukti atsakomybės.

28Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas prašo jo ginamojo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 292 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 3, 5, 6 dalis, 292 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

29Kasatorius nurodo, kad A. S. veiksmai, peržengiant nagrinėjimo teisme ribas, pažeidžiant jo teises į gynybą, nepagrįstai, remiantis prielaida, kvalifikuoti kaip organizatoriaus (beje, be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį). Taip pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio, 255 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prokuroro prašymas pakeisti teisme kaltinimą iš BK 292 straipsnio 2 dalies į 292 straipsnio 3 dalį grindžiamas tais pačiais duomenimis, kurių pagrindu surašytas kaltinamasis aktas ir A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Teismų nuosprendžiais nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių prokuroro prašymo pakeisti A. S. kaltinimą į BK 292 straipsnio 3 dalį pagrįstumą. Asmuo negali būti organizatorius nenustačius organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir tai negali būti veiką pagal BK 292 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis. Byloje nėra duomenų, kad A. S. subūrė organizuotą grupę, nenustatyta jokių tyčinių A. S. veiksmų, būdingų organizatoriui. A. S. nieko neorganizavo, byloje nėra jokių duomenų, kad užsieniečiai tardavosi ir atsiskaitydavo su A. S. Teismai pripažįsta, kad žmonių gabenimą per sieną organizavo tyrimo nenustatytas asmuo, vardu Juzefas, tačiau nei jis pats, nei jo atlikti veiksmai nenustatyti. Todėl teismų išvados, kuriomis šis asmuo ir A. S. pripažįstami lygiaverčiais organizatoriais, pagrįstos prielaida. Kasatoriaus manymu, A. S. organizatoriumi įvardytas klaidingai aiškinant jo veiksmus. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-29/2006), A. S. veiksmai vertintini kaip padėjėjo, vykdytojo, nes jis tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Kasatorius tvirtina, kad bylos duomenys (nuteistųjų Ž. Ž., V. T., T. K. parodymai) patvirtina, jog A. S. ne organizavo, o prisidėjo prie Juzefo vykdomos nusikalstamos veikos, jog užsieniečiai buvo gabenami tiesioginiu Juzefo nurodymu ir tuo metu, kai A. S. dalyvavo, ir po to, kai jis pasitraukė. Vertindami šiuos duomenis, teismai pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą. Kasatorius nurodo, kad A. S. kartu su Z. V., P. Z. ir V. V. paprasčiausiai vykdė nurodymus.

30Be to, A. S. nubaustas už nusikalstamus veiksmus, kurių nepadarė. Pagal kaltinamąjį aktą ir prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme A. S. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo dviejų užsieniečių grupių gabenimą per sienas 2002 m. kovo–balandžio mėnesiais. Tačiau iš teismo nuosprendžio matyti, kad A. S. inkriminuojami veiksmai gabenant užsieniečius ir po 2002 m. kovo–balandžio mėnesių. Taigi jis nubaustas už veikas, kurias Ž. Ž., J. L., V. T. ir T. K. vykdė Juzefo nurodymu A. S. nežinant. Taip pažeistos teisminio nagrinėjimo ribos (BPK 255 straipsnis).

31Kasatoriaus manymu, BK 292 straipsnio 3 dalis (taigi ir teismo nuosprendis) prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvai 2002/90/EB. Pagal šios direktyvos 2 straipsnį dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybių sienas ir teritorijas išskiriamos šios nusikalstamos veikos – kurstymas, dalyvavimas, pasikėsinimas. Organizatoriumi čia laikomas užsienietis, kuris planuoja neteisėto judėjimo maršrutą per valstybės sienas ir teritorijas iki norimos valstybės. Tam įgyvendinti neteisėtai perka paslaugas, kontroliuoja jų vykdymą, duoda nurodymus, atsiskaito su jo valios vykdytojais. Su šia direktyva, kurios tikslas pateikti padėjimo nelegaliai imigracijai apibrėžimą ir taip padaryti veiksmingesnį pagrindų sprendimo 2002/946/TVR įgyvendinimą, privalu suderinti galiojančias nacionalinės teisės normas.

32Be to, pagal bylos duomenis, nusikalstama veikla buvo vykdoma Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, todėl tyrimas ir bendrininkų veiksmų vertinimas turėjo būti atliekamas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R(87)l „Dėl Europos Konvencijos dėl Europos valstybių bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose“, BK 4 straipsnio 2, 3 dalis ir tarptautines šių valstybių sutartis dėl teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose. Tik taip būtų galima patikimai nustatyti užsieniečių gabenimo maršrutus, bendrininkavimo rūšis, veiklos apimtis, kitas svarbias aplinkybes. Neatlikus tarptautinio tyrimo, pažeista A. S. teisė į išsamų bylos išnagrinėjimą „pagal įstatymą“.

33Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad A. S. veikla tiek kiekybine, tiek kokybine prasme yra mažiausia ir mažiausiai pavojinga nei visų kitų nuteistųjų, o bausmė jam paskirta griežčiausia. Teismo akcentuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, nepagrįsta ir neteisinga. Byloje nenustatyta, kad A. S. buvo materialiai suinteresuotas ir gavo kokį nors atlygį. BK 292 straipsnio 2 dalyje savanaudiškos paskatos nurodytos kaip kvalifikuojamasis požymis. Trečioji šio straipsnio dalis apima antrosios dalies požymių visumą. Todėl savanaudiškos paskatos kvalifikuojant veiką pagal BK 292 straipsnio 3 dalį negali būti nurodomos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

34Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nėra aplinkybių skirti A. S. švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta. BK 62 straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę bausmę, jeigu asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, išlaiko neįgalius asmenis. Teismas neįvertino pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad A. S. globoja neįgalius giminaičius. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. S. 2002 m. gyveno šeimoje, kurią sudarė keturi asmenys: bedarbis tėvas, moksleivė sesuo, jis ir motina vieninteliai dirbantys. Šeimos pajamos 2002 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo apie 1000 Lt per mėnesį. Pajamos rodo, kad šeima ir išlaikomi seneliai, kurių rūpintoju teismo paskirtas A. S., gyveno skurdo sąlygomis, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties. Kasatoriaus manymu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo ir humaniškumo principams (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismai, vadovaudamiesi bausmės paskirtimi, turėjo pakankamai argumentų paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

35Taip pat nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržę A. S. teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą pagal įstatymą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, Protokolo Nr. 7 2 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio l, 2 dalys, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalys). Kasatorius tvirtina, kad jo ginamojo apeliacinio skundo argumentai išsamiai neišnagrinėti, duomenys, gauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neįvertinti, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas nuosprendyje nenurodė motyvuotų išvadų, paneigiančių konkrečius apeliacinio skundo argumentus, ir jas pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas BPK 305, 320 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluotą nusikalstamą veiką, nes apeliaciniame nuosprendyje A. S. inkriminuota nusikalstama veika, kurioje jis nedalyvavo. Apeliaciniame skunde A. S. akcentavo, kad jo veiksmai vertintini kaip padėjėjo, vykdytojo. Taip pat jis nurodė konkrečius duomenis, kad nuteistųjų P. Z. ir V. V. parodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, yra nepatikimi, nes jie nenuoseklūs, prieštaringi. Šių liudytojų parodymai, kad A. S. įtraukė juos į užsieniečių gabenimą, nepaneigia A. S., kaip padėjėjo, kurstytojo veiklos, vykdomos pagal Juzefo nurodymus. Taip pat buvo nurodęs, kad jis dalyvavo pervedant per sieną tik dvi užsieniečių grupes, vėliau gabenimas buvo vykdomas jam nežinant. Apeliacinės instancijos teisme apklausti T. K., P. Z., V. V., V. T. patvirtino savo parodymus, kartu A. S. skundo argumentą, kad visi jie veikė pagal Juzefo nurodymus.

36Apeliacinio teismo nuosprendyje cituojamas BK 24 straipsnio komentaras ir pateikiami samprotavimai, kurie nėra teisiniai motyvai, pagrindžiantys kaltinimą. Nuosprendyje esančios organizatoriaus sampratos aiškinimas, kad organizatorius gali organizuoti ir atskirus nusikalstamos veikos grandinės veiksmus, kad gali būti keli vienos užsieniečių grupės gabenimo organizatoriai, kurie organizuoja atskirus tokio gabenimo etapus, neteisinga tiek BK 292 straipsnio 3 dalies prasme, tiek ir bylos duomenų prasme įvardijant A. S. kaip organizatorių. Toks organizatoriaus sąvokos aiškinimas prieštarauja BK 24 straipsnio 4 dalyje apibrėžtai organizatoriaus sampratai, 2002/90/EB Tarybos direktyvai, BK 292 straipsnio prigimčiai, nes nelegalų gabenimas per valstybės sieną yra tęstinio nusikaltimo viena iš grandžių, kuri, nesant organizuotų paskesnių gabenimų, paprasčiausiai prarastų prasmę. Kasatoriaus manymu, organizatorius, vykdytojas turi užtikrinti visą šią loginę nusikalstamų veiksmų grandinę, o ne atskirus veiksmus.

37Be to, apeliacinės instancijos teismas nepriėmė sprendimo pagal pateiktą prašymą bylą grąžinti prokurorui, kad būtų tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, t. y. kad A. S. veika būtų perkvalifikuota iš BK 292 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį. Kasatorius tai vertina kaip esminį teisės į gynybą pažeidimą, o priimtą apeliacinį nuosprendį laiko šališku.

38Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiai priimti pažeidžiant A. S. teisę į gynybą, nes jo versija apie vykdytojo, padėjėjo vaidmenį išsamiai nenagrinėta ir nepaneigta; nekaltumo prezumpcijos principą, nes A. S. organizatoriumi įvardytas remiantis prielaida, nenustačius Juzefo, neišaiškinus ir neidentifikavus jo veiksmų, neatlikus nusikalstamos veikos tyrimo tarptautiniu mastu. Be to, nenustatyta ir nežinoma užsieniečių, kirtusių sienas, pilietybė. Jei tai buvo Šengeno konvencijos šalių piliečiai, tai 2007 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybai panaikinus sausumos ir jūrų vidaus sienų kontrolę, šių asmenų perėjimas per sieną 2002 m. praranda pavojingumą. Asmenys, įvykdę veiksmus, numatytus BK 292 straipsnyje, turėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu. Liudytojas T. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje į pirmininkaujančiojo klausimą atsakė, kad, jo nuomone, tai buvo čigonai. Jie gyvena daugelyje Šengeno sutarties šalių teritorijose. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat pažeistas proporcingumo principas, nes mažiausiai pavojinga A. S. veika įvertinta kaip pavojingiausia ir jam vieninteliam paskirta griežčiausia bausmė, pažeidžiant BK 54 straipsnio 3 dalį. Visi šie pažeidimai yra pakankamas pagrindas teigti, kad byla A. S. atžvilgiu išnagrinėta ir jis nuteistas ne „pagal įstatymą“, pažeidžiant jo teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, Protokolo Nr. 7 2 straipsnio, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, BPK 369 straipsnio, 376 straipsnio 3 dalies nuostatų.

39Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

40Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė jo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 29–31 straipsniuose, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalyse, ir kurie sukliudė teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, t. y. jo veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jo veiksmai apibrėžiami peržengiant kaltinimo ribas.

41Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartimi (kasacinė byla Nr. 2K-29/2006) ir BK 292 straipsnio 1, 3 dalių dispozicijomis, kasatorius tvirtina, kad organizatoriaus ir padėjėjo veiksmai objektyviąja prasme gali būti panašūs, o subjektyviąja prasme – skirtis. Jei padėjėjo veiksmai siejami tik su atskirų konkrečių nusikalstamų veikų atlikimu, tai organizatoriaus veiksmais siekiama suplanuoto galutinio tikslo, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, yra organizuotas Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos valstybių sienų neteisėtas perėjimas, gabenimas ir slėpimas Lietuvos teritorijoje. Teismai, vertindami jo veiksmus, apsiribojo objektyviųjų požymių vertinimu, nekreipdami dėmesio į tai, kad jo veiksmai – tai Juzefo ir kitų nenustatytų asmenų suplanuotos ir vadovaujamos veikos sudėtinė dalis.

42Kasatorius nurodo, kad jis klaidingai įvardytas kaip organizatorius, nes teismai neįvertino, kad jo veiksmai buvo tik epizodinio pobūdžio, prisidėjimas prie Juzefo suorganizuotos nusikalstamos veiklos. Nuteistieji Ž. Ž., V. T., T. K., P. Z. parodė, kad dar iki jo (kasatoriaus) įsijungimo į minėtą veiklą, juos, kaip bendrininkus, į tai įtraukė Juzefas ir jie veikė pagal Juzefo nurodymus. Pagal Juzefo nurodymus jie veikė ir toliau, kai kasatorius jau nedalyvavo tolesnėje veikloje. Duomenų, paneigiančių šiuos kasatoriaus ir minėtų liudytojų parodymus, nėra. Taigi kasatoriaus veiksmai nepagrįstai sureikšminti, atsiejant juos nuo Juzefo organizuoto ilgalaikio užsieniečių gabenimo. Teismo išvada apie kasatoriaus organizacinę veiklą pagrįsta prielaida. Teismas neįvertino visumos duomenų, patvirtinančių, kad jo vaidmuo buvo tik kaip padėjėjo. Kasatoriaus ir su juo buvusių asmenų veikla buvo reikalinga tik lydėti užsieniečius iki Baltarusijos – Lietuvos sienos, pasitikti juos Lietuvoje ir perduoti kitiems Juzefo nurodytiems asmenims, kurie juos gabeno toliau. Be to, kasatoriaus manymu, nusikalstamos veikos sumanytojai, organizatoriai ir kartu vykdytojai yra patys užsieniečiai, nes iniciatyva, maršrutas ir apmokėjimas inicijuotas jų pačių. Todėl visi, dalyvaujantys įgyvendinant užsieniečių norus, yra tik vykdytojai, padėjėjai. Taigi jis nuteistas ne pagal įstatymą, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6,7 straipsnių nuostatas.

43Kasatoriaus parodymai, apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, liudytojų P. Z., T. K., V. T., V. V., Ž. Ž. parodymai, patvirtinantys kasatoriaus, kaip padėjėjo, vaidmenį, liko neįvertinti. Taip pažeista jo teisė į gynybą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

44Be to, teismų nuosprendžiai tiek kvalifikavimo, tiek bausmės skyrimo prasme priimti pažeidžiant proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Jo veika netinkamai kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį ir taikyta neproporcingai didelė bausmė, palyginus su kitais nuteistaisiais, kurių nusikalstamų veikų apimtys daug didesnės. Be to, byloje akivaizdi lenkų tautybės piliečių diskriminacija, nes tik šie nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio, Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies, BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.

45Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo teismų nuosprendžius pakeisti – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirti 10 MGL (1250 Lt) baudą ir netaikyti turto konfiskavimo.

46Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą, per didelę bausmę. Bausmės rūšį (baudą) teismas parinko tinkamai, tačiau jos dydį nustatė netinkamai taikydamas BK 54, 60, 61 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Netinkamas šių įstatymų pritaikymas lėmė tai, kad iš jo BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies pagrindu konfiskuotas turtas – 6932 Lt.

47Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis savo nuoširdžių ir nuoseklių pirminių parodymų dėka padėjo išaiškinti visas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekantys pareigūnai žadėjo, kad jis bus apsaugotas nuo išorinio poveikio, jog jam baudžiamoji byla bus nutraukta. Nors jam ne kartą buvo daromas poveikis siekiant, kad pakeistų parodymus kitų kaltinamųjų naudai, jis liko nuoseklus, nekeitė parodymų, taip palengvindamas ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teismo darbą. Tačiau baudžiamoji byla jam ne tik nebuvo nutraukta, bet prokuroras paprašė realios laisvės atėmimo bausmės, o teismas paskyrė baudą, didesnę negu asmenims, kurie neprisipažino padarę nusikaltimą ir kurie tik jo parodymų dėka buvo nuteisti. Kasatoriaus manymu, juo tiesiog pasinaudota, toks požiūris į žmogų, kuris padeda įgyvendinti teisingumą, yra daugiau negu negatyvus. Toks pareigūnų ir teismo požiūris į padėjusį atskleisti nusikaltimą žmogų gali būti neigiama pamoka kitiems asmenims, kurie norėtų padėti teisėsaugai. Tai griauna pasitikėjimą ne tik teisėsaugos institucijomis, bet ir pačia valstybe. Teismas neatsižvelgė ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į kasatoriaus bei jo šeimos turtinę padėtį. Be to, jam negali būti taikomas turto konfiskavimas.

48Prokuroro kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo A. S., jo gynėjo ir nuteistojo G. V. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

49Dėl prokuroro skundo argumentų

50BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertinta ir kiekvienas įrodymas atskirai, ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

51Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

52Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti realizuota. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieš Austriją (Unterpertinger v. Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986); Delta prieš Prancūziją (Delta v. France, no. 11444/85, judgement of 19 December 1990); Balšan prieš Čekijos Respubliką (Balš?n c. République tch?que, no. 1993/02, arr?t du 18 juillet 2006). Proceso metu K. M. nebuvo reikalo kaltinamajam R. V. užduoti klausimų, nes teisme R. V. paneigė ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus (net ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duodami parodymai nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir pratęsimo klausimus R. V. apskritai neigė kaltę), kuriais remiantis K. M. buvo kaltinamas. Tuo metu, kai R. V. davė K. M. kaltinančius parodymus, K. M. ar jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų R. V. ir taip dalyvauti sprendžiant apie duodamų parodymų patikimumą. Dėl šių priežasčių, remiantis R. V. parodymais, negalėjo būti daroma išvada apie K. M. kaltumą, todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai suabejojo ikiteisminio tyrimo pradžioje R. V. duotų parodymų patikimumu. Nors ikiteisminio tyrimo metu 2003 m. balandžio 25 d. įtariamasis P. Z. atpažino K. M. kaip asmenį, vairavusį mikroautobusą, kuriuo buvo gabenami nelegalūs migrantai, tačiau teisme jis tai paneigė. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad P. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes 2004 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui jis atsisakė duoti parodymus (T. 10, b. l. 165). Nors ikiteisminio tyrimo metu išskirtoje byloje įtariamasis Ž. K. iš keturių nuotraukų atpažino K. M. kaip jo apklausoje nurodytą asmenį Romą, apie kurį davė parodymus (iš jų išplaukia, kad tai asmuo kitu automobiliu lydėjęs mikroautobusą, kuriuo buvo gabenami nelegalūs migrantai), tačiau apeliacinės instancijos teisme jis tai paneigė. Įtariamasis Ž. K. iš tiesų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau jis apklausiamas nurodė tik asmens vardą Romas; taigi šiais parodymais nebuvo pagrindo grįsti K. M. kaltės, nes jais tiesiogiai K. M. nebuvo kaltinamas, be to, dėl šios priežasties prokuroras negalėjo įvykdyti BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Neįvykdžius šių reikalavimų, net ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais negalima grįsti kito kaltinamojo kaltės, jei šis asmuo teisme juos paneigia, nes taip pažeidžiama minėta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl atpažinimo metu gauti duomenys nėra pakankamai patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti K. M. kaltę.

53K. M. nuosekliai neigiant savo kaltę, nė vienas asmuo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepatvirtino, kad K. M. dalyvavo neteisėtame žmonių gabenime.

54Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-15/2006, 2007 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 2K-4/2007).

55Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl K. M. išteisinimo, atliko įrodymų tyrimą, taigi išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo esminius argumentus dėl K. M. kaltinančių duomenų vertinimo ir padarė pagrįstas išvadas. Taigi šis teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

56Dėl nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundų argumentų

57Dėl A. S., kaip organizatoriaus, veiksmų įvertinimo

58Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veikų (nors kartais gali atlikti), aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

59Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

60Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai: suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Taigi kasatorius (nuteistojo gynėjas) nepagrįstai teigia, kad, nenustačius organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, asmuo negali būti pripažintas nusikaltimo organizatoriumi.

61Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

62Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais (įvertinęs paties A. S. ir kaltinamųjų Z. V., V. V., P. Z. parodymus), nustatė, kad: A. S., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą neteisėtai gabenti užsieniečius, surado asmenis, galinčius juos iš Baltarusijos atgabenti į Lietuvą bei toliau juos gabenti, slėpti Lietuvos teritorijoje, t. y. J. K., Z. V., P. Z., V. V., Ž. Ž., V. T., T. K., paskirstė jiems užduotis, koordinavo jų veiksmus, nurodydamas, kur ir kada nelegalius migrantus paimti, kur juos nuvesti ar nuvežti, šalino nenumatytas kliūtis, nurodė slėpimo vietą bei pats ją surado Šalčininkų rajone, Stasylų kaime, be to, bendrininkams mokėjo pinigus, gautus už šį nusikaltimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. nusikaltimo, padaryto 2002 m. kovo-balandžio mėnesiais, organizatoriumi ir nuosprendyje nurodė konkrečius jo, kaip organizatoriaus, veiksmus. Taigi kasatorius (nuteistojo gynėjas) nepagrįstai teigia, kad A. S. nubaustas ir už vėlesnius nusikalstamus veiksmus, kuriuos padarė kiti asmenys jam nežinant. Teisminio nagrinėjimo ribos, numatytos BPK 255 straipsnyje, nebuvo pažeistos.

63Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą, kuriuo ginčijamas jo veiksmų kaip organizatoriaus įvertinimas, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino įstatymo nuostatas ir pagal jas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes – A. S. tokiais savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nenustatyto asmens suorganizuoto nusikaltimo Baltarusijoje ir, duodamas konkrečius nurodymus kitiems bendrininkams bei jiems paskirstydamas pinigus, jam vadovavo Lietuvoje.

64Dėl BK 292 straipsnio 3 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) taikymo

65BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicija (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) numato: ,,Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje...“. Šio straipsnio 3 dalies dispozicija (to paties įstatymo redakcija) numato kvalifikuojamąjį požymį: ,,Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas...“. Taigi šio nusikaltimo organizatoriaus veiksmai kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 3 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes įstatymų leidėjas nustatė griežtesnę jo atsakomybę nei to paties nusikaltimo vykdytojų. Nepagrįstai kasatorius (nuteistojo gynėjas) teigia, kad BK 292 straipsnio 3 dalis apima ir savanaudiškas paskatas, nes šios paskatos nenurodytos 1 dalies dispozicijoje, o yra tik BK 292 straipsnio 2 dalies vienas iš kvalifikuojančių požymių.

66Nepagrįstai kasatorius (nuteistojo gynėjas) teigia, kad BK 292 straipsnio 3 dalis (taigi ir teismo nuosprendis) prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvai 2002/90/EB. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnį kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad sankcijos būtų taikomos ir tam, kas yra 1 straipsnyje nurodyto pažeidimo (dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybės narės sienas ir teritorijas, arba padeda neteisėtai apsigyventi užsieniečiui) kurstytojas, bendrininkas arba kas kėsinasi jį padaryti. Jau aptarta, kad organizatorius yra vienas iš bendrininkų, numatytų BK 24 straipsnyje, rūšių. Minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įteisina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis nuo 2004 m. gruodžio 5 d., todėl įgyvendinant jas buvo pakeistas BK 292 straipsnis (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija).

67Nuteistasis A. S. nusikaltimą padarė 2002 m. kovo-balandžio mėnesiais ir tokie nusikalstami veiksmai atitiko 1961 m. BK 821 straipsnio 3 dalį (1999 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-1281 redakcija; įsigaliojo nuo 1999 m. liepos 30 d.), kurios sankcija numatė laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų su bauda.

68BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. galiojo BK 292 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurio 2 dalis nustatė organizatoriaus atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, o sankcija numatė laisvės atėmimą nuo ketverių iki dešimties metų. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2004 m. birželio 17 d., todėl jame ir nurodyta, kad A. S. įtariamas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Nuo 2004 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo BK 292 straipsnis (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), kurio jau 3 dalis nustatė organizatoriaus atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, o sankcija numatė tą pačią bausmę – laisvės atėmimą nuo ketverių iki dešimties metų. Todėl nagrinėjant šią bylą teisme prokuroras 2005 m. gegužės 16 d. paprašė A. S. pakeisti kaltinimą į BK 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), tiesa, nenurodęs teisinių argumentų. Teisme kaltinamajam A. S. kaltinimas buvo pakeistas į BK 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), todėl teisminio nagrinėjimo ribos, numatytos BPK 255 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo A. S. nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme baudžiamasis įstatymas pasikeitė tris kartus, tarpinis įstatymas BK 292 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bausmės nesušvelnino (tik tokiu atveju būtų pagrindo jį taikyti, nes tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pvz., 2005 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 2K-54/2005), todėl A. S. nusikalstami veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, teisingai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija).

69Dėl A. S. apeliacinio skundo išnagrinėjimo

70BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

71Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad šis teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, priėmęs apelianto gynėjo prašymą (grąžinti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto – dėl ginamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 292 straipsnio 1 dalį), dėl jo motyvuotai nepasisakė, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nesuvaržė apelianto teisių ir nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nes būtent teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, baigiamajame akte sprendžia apelianto nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą). Nepagrįstai kasatoriaus A. S. gynėjas teigia, kad taip buvo suvaržyta jo ginamojo teisė į gynybą, nes ši aplinkybė neatėmė teisės ginčyti nuteistojo veiksmų kvalifikavimą.

72Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės ir teisingai kvalifikavo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, kasatorius nenurodo teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių nustatymą, jis nurodė savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo skundo argumentus išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, teismų sprendimai pagrįsti tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos.

73Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

74Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

75Esminis kasatorių prašymas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Gynėjas sukonkretindamas prašo pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties, ir taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Jų prašymai tenkintini.

76Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto A. S. skundo argumento, kuriuo buvo prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija šio pažeidimo nelaiko esminiu ir, siekdama proceso ekonomiškumo, pati ištaiso šią klaidą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis (A. S. savo nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties važiuodavo į Baltarusiją, ten pirkdavo maistą, benziną ir tokiu būdu užsidirbdavo. Tuomet jam ir buvo pasiūlyta užsidirbti gabenant žmones per valstybės sieną. Jo tėvas tuo metu buvo bedarbis, o sesuo moksleivė) ir juos įvertinusi, taip pat įvertinusi šalyje 2002 m. pradžioje buvusią sudėtingą ekonominę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi A. S. paskirtas savo senelių V. ir L. S., gimusių 1924 ir 1915 metais, rūpintoju. Taigi A. S. išlaiko neįgalius savo senelius.

77Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, įpareigoja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik išimtiniais atvejais teismas gali skirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Tokie atvejai nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam juos prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas svarstė minėto straipsnio nuostatų taikymą apeliantui A. S. ir vienas iš argumentų dėl jo netaikymo yra tai, kad nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

78Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. S., kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tik viename etape – Lietuvoje – organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną 2002 m. kovo–balandžio mėnesiais, tačiau jam pasitraukus iš šios nusikalstamos veiklos, ji tęsėsi ir toliau iki tų pačių metų rudens (šie faktai nustatyti nuosprendžiu). Taigi pagrindiniai šio nusikaltimo organizatoriai nebuvo nustatyti ir nusikaltimas buvo tęsiamas toliau.

79BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kuo trumpesnis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikas garantuoja asmenų teisę į operatyvų, įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

80Baudžiamosios bylos procesas dėl nuteistojo A. S. tęsiasi jau daugiau kaip šešerius metus (proceso pradžia šiuo atveju laikytinas kratos atlikimas 2003 m. sausio 15 d., kai A. S. teisinė padėtis buvo iš esmės paveikta baudžiamojo proceso). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (žr. pvz., Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007).

81Nagrinėjamoji baudžiamoji byla galėtų būti laikoma sudėtinga, atsižvelgiant, be kita ko, į didelį kaltinamųjų skaičių. Be to, įtakos baudžiamojo proceso trukmei iš dalies turėjo objektyvios aplinkybės (pvz., kaltinamųjų ligos, kaltinamųjų ir kitų asmenų neatvykimai į teismo posėdžius. gynėjų pozicija dėl teismo posėdžių grafiko nustatymo). Vis dėlto proceso eigos analizė rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu daugelis veiksmų su A. S. buvo atlikta 2003 m. sausį–vasarį, toliau jis iš esmės nedalyvavo procesiniuose veiksmuose iki 2004 m. gegužės 28 d. Nepaisant pirmiau nurodytų objektyvių sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių, manytina, kad šis procesas galėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau). Apeliaciniam procesui buvo būdingos pernelyg ilgos procesine būtinybe nepateisintos pertraukos tarp posėdžių (pvz., nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. balandžio 17 d.).

82Apibendrinant, darytina išvada, kad nuteistojo A. S. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista. Beje, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nurodė analogišką aplinkybę švelnindamas bausmes nuteistiesiems M. B., J. B. ir T. V. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tam?s Kov?cs prieš Vengriją (Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieš Bulgariją (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008) ir kiti).

83Nuteistasis A. S. yra jauno amžiaus, apibūdinamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo ėmėsi kurti savo verslą, kuriam 2004 m. lapkričio 23 d. paėmė 28 962 eurų kreditą, šiuo metu ruošiasi sukurti šeimą, jo draugė nėščia (13 savaičių); taigi per šį laikotarpį jis elgėsi nepriekaištingai, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias bei pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, bausmės rūšį – baudą. Taigi žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84Dėl nuteistojo K. V. skundo argumentų

85Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

86Kasatorius pagrįstai nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, patvirtinančių, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

87BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įstatymų leidėjas šiame punkte nustatė tris alternatyvius lengvinančios aplinkybės pagrindus: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

88Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).

89Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

90Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis.

91Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodęs tik vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

92Bylos duomenys patvirtina, kad G. V. ikiteisminio tyrimo metu ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo įtariamas, bet ir padėjo išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taip pat jis nurodė nusikalstamas veikas, kurios nebuvo žinomos ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaip liudytojas Lazdijų pasienio rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. A. parodė, kad G. V. prisipažino dėl to, kuo buvo įtariamas, apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes davė išsamius parodymus, be to, parodė ir apie kitus kartu su A. K., J. B., T. V. ir M. B. padarytus nusikaltimus, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinoma, nes, neradus pėdsakų, nebuvo fiksuoti valstybės sienos pažeidimai. Po G. V. duotų parodymų buvo atnaujintos sustabdytos baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai vadovavosi G. V. parodymais, kuriuos pripažino nuosekliais ir atitinkančiais kitus bylos duomenis. Be to, prokuroras baigiamosiose kalbose prašė šias aplinkybes įvertinti skiriant G. V. bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į G. V. parodymų svarbą padedant išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis. Taigi minėtas aplinkybes teismas nustatė, tačiau jų neįvertino.

93Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. V. laisva valia ne tik prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, nurodė nusikaltimuose dalyvavusius asmenis ir tokie jo parodymai padėjo ikiteisminio tyrimo institucijai išaiškinti ir patraukti atsakomybėn kitus asmenis, o teismui padėjo tuos asmenis pripažinti kaltais. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nustatęs visus tris BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos lengvinančios aplinkybės alternatyvius pagrindus, privalo visus juos nurodyti, nes tai turi reikšmę bausmei ir jos dydžiui parinkti. Taigi padaryta klaida taisytina, žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažįstant G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.

94Analogiškais motyvais, kurie išdėstyti atsakant į nuteistojo A. S. skundo argumentus, konstatuotina, kad nuteistojo G. V. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką taip pat buvo pažeista.

95Atsižvelgiant į tai, kad G. V. padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis bei į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, augina tris mažamečius vaikus), jam teismo paskirtos bausmės mažintinos, skiriant jas mažesnes nei jų vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

96Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

97BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. V. iš nusikalstamos veikos gavo 2576 JAV dolerius, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė konfiskuoti šias iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, išieškant šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6932 Lt. Kasatorius nenurodė jokių teisinių argumentų, kad jam neteisėtai pritaikytas turto konfiskavimas.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

99Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

100Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžių dalis dėl G. V. ir A. S. pakeisti.

101Pripažinti G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.

102G. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes sumažinti:

103pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 40 MGL (5000 Lt);

104pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą iki dvejų metų.

105Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL (5000 Lt) baudą.

106Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. kovo 14 d. (iš viso 11 dienų santykiu 1:2) ir galutinį baudos dydį G. V. nustatyti 2250 Lt.

107Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties.

108A. S., pripažintam kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskirti 250 MGL (31 250 Lt) baudą.

109Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2003 m. sausio 15 d. iki 2003 m. sausio 30 d., (iš viso 15 dienų santykiu 1:2) ir galutinį baudos dydį A. S. nustatyti 27 500 Lt.

110Kitas nuosprendžių dalis dėl G. V. ir A. S. palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės subendrintos... 4. A. S. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems... 5. K. M. dėl kaltinimų pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš G. V.... 7. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. V., J. B., M. B., A. K., Z. V., J. L., Ž.... 8. 2007 m. sausio 22 d. Z. V. mirus, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų... 9. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. V. paskirtos... 11. Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003... 12. Taip pat nuosprendis pakeistas nuteistiesiems A. K., T. V., J. B., M. B. ir Z.... 13. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.... 14. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 16. G. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2... 17. A. S. pagal BK 292 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai... 18. 2002 metų kovo–balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, vykdant... 19. 2002 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tęsiant nusikalstamą... 20. K. M. pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio... 21. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 22. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo... 23. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 24. Kasatorius nurodo, kad skundžiama apeliacinio nuosprendžio dalis neteisėta,... 25. Skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas K. M. parodymą... 26. Neišnagrinėtas skundo argumentas dėl R. V. parodymų, duotų ikiteisminio... 27. Neišnagrinėtas skundo argumentas dėl teismui naujai pateiktų duomenų,... 28. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas prašo jo ginamojo veiksmus... 29. Kasatorius nurodo, kad A. S. veiksmai, peržengiant nagrinėjimo teisme ribas,... 30. Be to, A. S. nubaustas už nusikalstamus veiksmus, kurių nepadarė. Pagal... 31. Kasatoriaus manymu, BK 292 straipsnio 3 dalis (taigi ir teismo nuosprendis)... 32. Be to, pagal bylos duomenis, nusikalstama veikla buvo vykdoma Baltarusijos,... 33. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad A. S. veikla tiek kiekybine,... 34. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nėra aplinkybių skirti A. S.... 35. Taip pat nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržę A. S.... 36. Apeliacinio teismo nuosprendyje cituojamas BK 24 straipsnio komentaras ir... 37. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepriėmė sprendimo pagal pateiktą... 38. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiai priimti... 39. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo apeliacinės instancijos teismo... 40. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį... 41. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartimi... 42. Kasatorius nurodo, kad jis klaidingai įvardytas kaip organizatorius, nes... 43. Kasatoriaus parodymai, apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos... 44. Be to, teismų nuosprendžiai tiek kvalifikavimo, tiek bausmės skyrimo prasme... 45. Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo teismų nuosprendžius pakeisti –... 46. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 47. Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad... 48. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo A. S., jo gynėjo ir... 49. Dėl prokuroro skundo argumentų... 50. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 51. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar... 52. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 53. K. M. nuosekliai neigiant savo kaltę, nė vienas asmuo pirmosios ar... 54. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo... 55. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl K. M.... 56. Dėl nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundų argumentų... 57. Dėl A. S., kaip organizatoriaus, veiksmų įvertinimo... 58. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 59. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia... 60. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24... 61. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas,... 62. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais... 63. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą,... 64. Dėl BK 292 straipsnio 3 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61... 65. BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicija (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.... 66. Nepagrįstai kasatorius (nuteistojo gynėjas) teigia, kad BK 292 straipsnio 3... 67. Nuteistasis A. S. nusikaltimą padarė 2002 m. kovo-balandžio mėnesiais ir... 68. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Veikos nusikalstamumą panaikinantis,... 69. Dėl A. S. apeliacinio skundo išnagrinėjimo... 70. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 71. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad... 72. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir patikrinęs... 73. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.... 74. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 75. Esminis kasatorių prašymas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės... 76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 77. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, įpareigoja,... 78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. S., kaip... 79. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos... 80. Baudžiamosios bylos procesas dėl nuteistojo A. S. tęsiasi jau daugiau kaip... 81. Nagrinėjamoji baudžiamoji byla galėtų būti laikoma sudėtinga,... 82. Apibendrinant, darytina išvada, kad nuteistojo A. S. teisė į bylos... 83. Nuteistasis A. S. yra jauno amžiaus, apibūdinamas teigiamai, po nusikaltimo... 84. Dėl nuteistojo K. V. skundo argumentų... 85. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 86. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino bylos... 87. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 88. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos... 89. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva... 90. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada,... 91. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė G. V. atsakomybę... 92. Bylos duomenys patvirtina, kad G. V. ikiteisminio tyrimo metu ne tik... 93. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. V.... 94. Analogiškais motyvais, kurie išdėstyti atsakant į nuteistojo A. S. skundo... 95. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose... 96. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo... 97. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 99. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį... 100. Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo... 101. Pripažinti G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino... 102. G. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2... 103. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 40... 104. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą teisės dirbti valstybės tarnyboje... 105. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 106. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m.... 107. Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas... 108. A. S., pripažintam kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 62... 109. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2003 m. sausio 15 d. iki 2003... 110. Kitas nuosprendžių dalis dėl G. V. ir A. S. palikti nepakeistas....