Byla 2K-226/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistiesiems A. G., D. E., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. J. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už A. A. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal 181 straipsnio 2 dalį (už P. T. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už V. V. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

3A. G. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už P. T. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už V.V. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už A. A. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

4D. E. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už P. T. turto prievartavimą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už A. A. turto prievartavimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

5D. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį (už V.V. turto prievartavimą) išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

6Iš M. J. ir A. G. (jam neturint lėšų – subsidiariai iš L. G. ir A. G.) solidariai V. V., P. T., A. A. naudai priteista po 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, iš D. E. – P. T. ir A. A.

7Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta M. J. ir D. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8M. J., pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. M. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas ir įpareigojimas dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

9A. G., pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. A. G. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas ir įpareigojimas dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

10D. E. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 60 parų; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – areštu 75 paroms. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, D. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

11Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą tenkinti, nuteistuosius A. G. ir D. E., prašiusius kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

13M. J. ir A. G. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą iš P. T. – M. J. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. 2008 sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, apie 22.30 val., skambino nepilnamečiui P. T. ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai už tariamas apkalbas reikalavo iš jo 100 litų, grasino, kad jei pinigai nebus atnešti per nustatytą laiką, tai fiziškai su juo susidoros. Pinigų neperdavus, vėl skambino nukentėjusiajam, grasino užmušti ir tą pačią dieną prie kino teatro „Spindulys“, esančio Marijampolėje, Kauno g. 13, pareikalavęs 100 litų, sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2008 m. sausio mėnesį M. J. vėl reikalavo 100 litų iš P. T. ir juos gavo prie J. T. vidurinės mokyklos, esančios Marijampolėje, Dariaus ir Girėno g. 2008 m. vasario 24 - 25 d. M. J. kartu su A. G. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, grasindami fiziniu susidorojimu, ir po kelių dienų P. T. savo namuose, esančiuose Marijampolėje, J. Kriščiūno g. 18, perdavė A. G. 100 litų. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, o A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio1 dalyje.

14Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d. vakare, naktiniame klube „Luna“, esančiame Marijampolės sav., Mokolų k., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas, kad nukentėjusysis neišeis iš klubo, vertė nukentėjusįjį P. T. perduoti jam 20 litų ir po 20 minučių tuos pinigus gavo. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

15D. E. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesio pabaigoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „RIMI“ Marijampolėje, Dariaus ir Girėno g., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo P. T. per valandą jam perduoti 50 litų ir nukentėjusysis J. Kriščiūno - Žemaites g. sankryžoje D. E. perdavė 50 litų. Šiais veiksmais D. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

16M. J., A. G., D. E. bei M. P. nuteisti ir už tai, kad prievartavo turtą iš A. A. M. J. 2008 m. vasario 22 d., apie 14 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3 , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai iš nukentėjusiojo A. A. reikalavo iki 2008 m. vasario 29 d. perduoti jam 100 litų, grasindamas, kad iki nurodytos datos šiam neperdavus pinigų, su juo bus fiziškai susidorota. Po 2008 m. vasario 29 d., tęsiant nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, A. G. telefonu reikalavo perduoti 150 litų, grasindamas fiziniu susidorojimu. 2008 m. kovo 17-19 d., apie 19-20 val. nukentėjusiajam einant iš treniruotės, M. P. perdavė mobiliojo ryšio telefoną ir liepė kalbėtis su D. E., kuris reikalavo pinigų bei grasino fiziniu susidorojimu. 2008 m. kovo 27 d., apie 12.45 val., nukentėjusiajam esant prie R. Stanevičiaus vidurinės mokyklos, A. G., D. E. ir M. P. reikalavo perduoti pinigus, A. G. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvą, reikalaudamas pinigų, o nukentėjusiajam ištrūkus, jį pasivijo ir, reikalaudami pinigų, M. P. ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, A. G. ranka kirto vieną smūgį į veidą, o D. E. koja spyrė į petį. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, o A. G., D. E. ir M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

17Taip pat M. J. ir A. G. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą panaudodami fizinį smurtą – M. J. 2008 m. vasario 22 d., apie 14.10 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai iš nukentėjusiojo V. V. reikalavo iki 2008 m. vasario 29 d. jam perduoti 100 litų, o 2008 m. vasario 29 d. telefonu reikalavo jam perduoti 200 litų grasindamas, kad neperdavus pinigų su juo bus fiziškai susidorota, iki 2008 m. kovo 24 d. skambino ir grasino, kad neperdavus reikalaujamų pinigų nukentėjusįjį užmuš. 2008 m. kovo 27 d., apie 12 val. nukentėjusiajam V. V. esant Rygiškių Jono gimnazijoje, A. G., apkabinęs ranka nukentėjusįjį už kaklo, vedė link rūbinės, M. J., reikalaudamas sumokėti pinigus, nukentėjusiajam sudavė ranka 1 smūgį į pilvą bei 2 smūgius į veidą, o A. G. nukentėjusiajam 1 kartą spyrė į kojas. Šiais veiksmais M. J. ir A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

18Prokuroras savo kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius pakeisti: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta M. J. ir D. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis; pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, prie Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. J. paskirtos galutinės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi (2K-575/2009), pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19Prokuroro nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atidėjo M. J. ir A. G. paskirtosios bausmės vykdymą. D. E. teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta už įvykdytą nusikaltimą.

20Prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą pripažinti M. J. ir D. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei teigia, kad taip buvo pažeistas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kasatorius nesutinka, kad D. E. viso teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei pripažino faktiškai nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas. Anot prokuroro, D. E. kaltę pripažino tik paskutinio teismo posėdžio metu, išklausęs visus proceso dalyvius ir įvertinęs surinktus įrodymus. Taigi D. E. prisipažino ne savo noru, o tik verčiamas objektyvių aplinkybių. M. J. prisipažinimo taip pat negalima sieti su nuoširdžiu gailėjimusi, nes net savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog jo veiksmai daugiau primena piktą žaidimą, o ne nusikaltimą. Manytina, kad M. J. gailisi ne dėl nusikaltimų ir nukentėjusiesiems padarytos žalos, o yra susirūpinęs tik dėl to, kad reikės už šiuos nusikaltimus atsakyti.

21Prokuroro nuomone, teismas, atidėdamas M. J. bei A. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, netinkamai pritaikė BK 92 straipsnį. Byloje yra įstatyme numatytos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, yra nepagrįsta. Prokuroras remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad teismas, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat įvertina kaltininko asmenybę ir BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas bausmės vykdymo atidėjimą, apsiribojo išimtinai tik nuteistųjų asmenybių įvertinimu, akcentuodamas paskutinėse charakteristikose pateiktus duomenis apie nuteistųjų elgesį.

22A. G. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs. Tyčiniai nusikaltimai buvo padaryti ne spontaniškai, o nuosekliai ir pakankamai ilgą laiką kartu su bendrininkais persekiojant nepilnamečius nukentėjusiuosius ir sukeliant jiems daug neigiamų išgyvenimų. Šios aplinkybės rodo didesnį įvykdytų veikų pavojingumą visuomenei. Teismas atidėjo bausmės vykdymą A. G. vien tik vertindamas duomenis apie teigiamus jo elgesio pokyčius ir nepaisydamas to, kad nuteistasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas, pats tiesiogiai naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. V. ir A. A..

23Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą M. J., apeliacinės instancijos teismas vertino tik tas bylos aplinkybes, kurios formaliai leido taikyti BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, ir nepagrįstai sumenkino jo įvykdytų veikų pavojingumo laipsnį. M. J. yra pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, likusios dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai. 2008 m. balandžio 29 d. teismo nuosprendžiu M. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu už keturis apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi (2K-575/2009), M. J. yra nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad taikytos poveikio priemonės nepadarė M. J. teigiamos įtakos ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Prokuroro teigimu, M. J. charakterizuojantys duomenys, surinkti byloje, jo nusikalstamų veikų pobūdis, jų kiekis apeliacinės instancijos teismui nesuteikė pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24Prokuroras savo kasaciniame skunde ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą D. E. atžvilgiu ir remiasi teismų praktika, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti išimtines aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (2K-7-45/2007). Šiuo atveju išimtine aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas laiko nuteistojo D. E. amžių, t.y., jog nusikalstamas veikas jis padarė vos sulaukęs pilnametystės, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažįstama išimtine pagal BK 54 straipsnio 3 dalies prasmę. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. E. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, nes D. E. yra pripažintas kaltu įvykdęs sunkų tyčinį nusikaltimą prieš nepilnametį asmenį. Jo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Neatsitiktinis nusikalstamų veikų pobūdis ir anksčiau padaryti administraciniai teisės pažeidimai rodo susiformavusias nuteistojo antivisuomeninio elgesio nuostatas.

25Prokuroro skundas iš dalies tenkintinas.

26Dėl pagrindų taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas

27Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė įstatymo reikalavimus, keliamus pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

28Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tardymą ar nagrinėjant bylą teisme. Kai laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius, padėti ištirti bylos aplinkybes, pašalinti nusikaltimu padarytą žalą. Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikšmingumą, jų elgesį proceso metu.

29Prokuroro kasaciniame skunde nurodyta, jog D. E. kaltu prisipažino tik paskutinio posėdžio metu, išklausęs visų proceso dalyvių ir įvertinęs įrodymus dėl nusikalstamos veikos. Tai ne visai teisinga, nes iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme matyti, jog D. E. pripažino visas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo P. T. bei dėl turto prievartavimo iš A. A., atsiprašė nukentėjusiųjų, pats atlygino nusikaltimu padarytą žalą, o šios aplinkybės atitinka įstatymo reikalavimus pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

30M. J. taip pat pripažino visas esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų, bet, nors žalos ir neatlygino, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ši aplinkybė nepaneigia prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi. Prokuroras kasaciniame skunde kelia pernelyg aukštus reikalavimus nepilnamečiui asmeniui dėl savo elgesio vertinimo, nurodydamas, jog M. J. apeliacinio skundo argumentai, kuriuose jis padarytus nusikaltimus įvardina kaip piktą žaidimą, patvirtina, kad nekritiškas padarytų nusikaltimų vertinimas rodo nuteistojo nenuoširdumą. Kolegija laiko, jog įstatymo taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas nurodė teisingus pagrindus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, išdėstė motyvus, kurie atitinka įstatymo reikalavimus.

31Dėl BK 92 straipsnio1 dalies nuostatų taikymo M. J. ir A. G.

32

33BK 92 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas bausmės vykdymo atidėjimą sieti su teismo išvada, jog, atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės, jos tikslai iš esmės taip pat bus pasiekti. Todėl teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybes, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. Į tai turi būti atsižvelgiama ir skiriant bausmę, ir priimant sprendimą atleisti nuo paskirtos bausmės vykdymo. Minėtų nuteistojo asmenybės savybių atskleidimas ir jų išdėstymas baigiamuosiuose teismo sprendimuose atitinka BK 92 straipsnio reikalavimą, kad būtina konstatuoti tai, jog atidedant bausmės vykdymą taip pat bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis).

34Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės skyrimą M. J. ir A. G., pažymėjo, jog M. J. charakterizuojamas neigiamai, kitose bylose taip pat nuteistas už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą; A. G. taip pat charakterizuojamas neigiamai, be to, jis ne kartą svarstytas mokyklos vadovybės dėl blogo mokymosi ir netinkamo elgesio. Šie antivisuomeniniai polinkiai bei nevienkartinis nuteistųjų nusikalstamos veikos pobūdis sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi naujesniais duomenimis apie nuteistųjų elgesį bei socialines nuostatas po nusikaltimo padarymo, kurie patvirtina apie teigiamus jų elgesio pokyčius. Kasacinės instancijos teismas disponuoja paskutiniais duomenimis dėl M. J. ir A. G., kurie sudaro pagrindą skirtingoms išvadoms, todėl BK 92 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai nuteistųjų atžvilgiu aptartini atskirai.

35Kaip jau buvo minėta, M. J. nuteistas už nusikaltimų padarymą ne tik šioje byloje, bet ir kitose bylose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi, pakeitus Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo nutarties dalis, buvo panaikintas M. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei auklėjimo pobūdžio priemonių taikymas pripažinus, jog išvados dėl BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo yra nepagrįstos. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl svarstyti apie BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymą šioje byloje, kurioje jis pripažintas kaltu už du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, be to, buvo nusikaltimų iniciatorius, nėra teisinio pagrindo. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-04-10 ir Kauno apygardos teismo 2009-04-30 nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, subendrinant dalinio sudėjimo būdu.

36Aplinkybės dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo A. G. yra kitokios. Jis nuteistas tik už nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje byloje. Po nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, byloje esantys papildomi duomenys, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, o taip pat nauji duomenys, gauti bylos kasacinio proceso metu, patvirtina, jog per dvejų metų laikotarpį iš esmės pasikeitė A. G. elgesys. Dokumentai, gauti iš Marijampolės profesinio rengimo centro paslaugų skyriaus, kuriame mokosi A. G., Marijampolės savivaldybės seniūnijos administracijos Mokolų seniūnijos, anglų kalbos bei komunikacijos ugdymo kursų patvirtina, jog A. G. kruopščiai ir laiku atlieka pavestas užduotis, yra tvarkingas ir pareigingas mokinys, nuoširdus ir draugiškas su bendraamžiais, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, sportinėje veikloje, visuomet išklauso kitų nuomonės bei geba pripažinti klydęs. Skundų apie jo antivisuomeninį elgesį negauta, duomenų apie naujai padarytus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus byloje nėra. BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog skirdamas nepilnamečiui bausmę teismas atsižvelgia į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo. Bausmės skyrimas nėra savitikslis – ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. Šiuo atveju bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik jei ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

37Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, disponavo tik duomenimis apie A. G. elgesį ir socialines nuostatas iki nusikaltimų padarymo bei nusikaltimų darymo metu. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip metai laiko, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, be to, kaip jau buvo minėta, A. G. elgesys ir visuomeninės nuostatos per laikotarpį nuo nusikaltimų padarymo iki dabar iš esmės pasikeitė.

38Kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei užsitęsęs teismo procesas padarė teigiamą įtaką bei motyvavo nuteistąjį pozityviems pokyčiams ir orientavo pasirinkti tikrąsias socialines vertybes. Kolegija laiko, jog yra realus pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes realios bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės tikslams, nutrauktų susiklosčiusius pozityvius nuteistojo socialinius ryšius bei jo elgesį, kuriuos atstatyti po bausmės atlikimo įkalinimo vietoje būtų sunkiai įmanoma. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė BK 92 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. G. atidėjo trejiems metams, paskirdamas jam auklėjamojo poveikio priemonę.

39Dėl 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo D. E.

40

41BK 1 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis kodeksas apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia, nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas, nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, o taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriems esant nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi baudžiamajame įstatyme yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui sistemą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę.

42Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

43Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

44Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas D. E. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirdamas švelnesnę bausmės rūšį nei numato BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalys, rėmėsi tuo, kad jo padaryta veika yra mažiau pavojinga nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymų leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, nes pavartotas smurtas prieš nukentėjusįjį buvo neintensyvus, iš nukentėjusiųjų prievartauta pinigų suma – nedidelė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo tai, kad D. E. nusikaltimus padarė neseniai sulaukęs pilnametystės, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir todėl laikė, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

45Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą skiriant bausmę, nubrėžė teismo diskreciją teisingumo principo bei bausmės paskirties nuostatų lygmeniu, nenustatydamas taikymui kitų konkrečių formalių reikalavimų.

46Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus dėl D. E. padarytos veikos mažesnio pavojingumo, jo amžiaus, asmenybes bruožų bei motyvus skirti 90 parų arešto bausmę, akcentuodamas jos poveikį jaunam asmeniui, turinčiam pozityvius socialinius ryšius, darbą, ketinimus vykdyti pilietinę priedermę bei neturinčiam susiformavusių kriminalinių polinkių. Paskirtoji bausmė savo dydžiu gali būti prilyginama minimaliai terminuoto laisvės atėmimo bausmei pagal BK 181 straipsnio 1 ar 2 dalis. Todėl tokios bausmės paskyrimas yra adekvatus ir logiškas atsižvelgiant į nusikaltimo realų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. D. E. šią bausmę atliko 2010 m. balandžio 20 d., todėl naujos bausmės skyrimas prieštarautų bausmės tikslams ir jos paskirčiai.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius pakeisti:

49panaikinti M. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą trejiems metams bei auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojimą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti. Taikyti BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis ir prie Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

50Kitų Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių dalių nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. M. J. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už A. A. turto... 3. A. G. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už P. T. turto... 4. D. E. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už P. T. turto... 5. D. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį (už V.V. turto... 6. Iš M. J. ir A. G. (jam neturint lėšų – subsidiariai iš L. G. ir A. G.)... 7. Taip pat skundžiamas Lietuvos... 8. M. J., pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5... 9. A. G., pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5... 10. D. E. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 60 parų; pagal BK 181... 11. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorę,... 13. M. J. ir A. G. nuteisti už tai, kad prievartavo turtą iš P. T. – M. J.... 14. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d.... 15. D. E. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesio... 16. M. J., A. G., D. E.... 17. Taip pat M. J. ir A. G. nuteisti už... 18. Prokuroras savo kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m.... 19. Prokuroro nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis keistinas, nes... 20. Prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą pripažinti 21. Prokuroro nuomone, teismas, atidėdamas M. J. bei 22. A. G. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių du yra... 23. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą M. J.,... 24. Prokuroras savo kasaciniame skunde ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų... 25. Prokuroro skundas iš dalies tenkintinas.... 26. Dėl pagrindų taikyti BK 59 straipsnio 1... 27. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė įstatymo reikalavimus,... 28. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip... 29. Prokuroro kasaciniame skunde nurodyta, jog D. E. kaltu... 30. M. J. taip pat pripažino visas esmines nusikaltimų... 31. Dėl BK 92 straipsnio1 dalies nuostatų... 32. ... 33. BK 92 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas bausmės vykdymo atidėjimą sieti... 34. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės skyrimą... 35. Kaip jau buvo minėta, M. J. nuteistas už nusikaltimų... 36. Aplinkybės dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo A. G.... 37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, disponavo tik duomenimis apie... 38. Kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmosios... 39. Dėl 54 straipsnio 3 dalies nuostatų... 40. ... 41. BK 1 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra... 42. Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką,... 43. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį... 44. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas D. E. BK 54... 45. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą... 46. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus dėl D. E.... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 48. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo... 49. panaikinti M. J. apeliacinės instancijos teismo... 50. Kitų Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių...