Byla eAS-23-552/2016
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja F. Ž. 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013–2015 metais priimtus sprendimus dėl pareiškėjos teisės į kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, įskaitant 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 4985, 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003, ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio bei skirti visą kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.

5Teismo nuomone, pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2015 m. liepos 16 d. skundo trūkumams pašalinti.

62015 m. liepos 16 d. pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Administracijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003 ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas už prašomų panaikinti sprendimų laikotarpius. Taip pat skunde pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti jos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos, ir priimti jų pagrindu sprendimus.

7Teismas darė išvadą, kad ir patikslintas pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjai buvo pakartotinai nustatytas terminas iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. skundo trūkumams pašalinti.

82015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (S-SD)-653 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas už prašomų panaikinti sprendimų laikotarpius; įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengta 2013 m. spalio 14 d. pažyma ir 2014 m. gegužės 9 d. pažyma.

9III.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai.

11Teismas priėmė pareiškėjos F. Ž. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (S-SD)-653 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką už prašomo panaikinti sprendimo laikotarpį.

12Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo bei kitų byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjos paraiškos-prašymai, kurių pagrindu buvo priimtos paminėtos pažymos, yra išnagrinėtos. Administracijos 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. (3.23-V8)-3-1944 nurodyta, kad 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos yra galutiniai dokumentai, kurie perduodami šilumos, karšto ir geriamo vandens tiekėjams tam, kad jų pagrindu būtų apskaičiuotos kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Šių pažymų pagrindu Administracija jokių sprendimų nepriiminėja. Be to, atsakovas 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. (3.23-V8)-3-1944 nurodė, jog pareiškėja į atsakovą tiesiogiai dėl tinkamo (kartotinio) jos paraiškų-prašymų, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos, išnagrinėjimo nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad šuo atveju tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šį pareiškėjos reikalavimą teismas atsisakė priimti.

13Teismas nurodė, kad skundą pareiškėja teismui pateikė 2015 m. birželio 26 d., t. y. praleidusi terminą skųsti Administracijos 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimus. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, pateisinančių skundo padavimo terminą, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių. Remdamasis šiais argumentais, teismas termino skundui paduoti neatnaujino, o pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003 ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas už prašomų panaikinti sprendimų laikotarpius teismas laikė išvestiniu iš skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

14IV.

15Pareiškėja F. Ž. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti kai kuriuos skundo reikalavimus, apskundė atskiruoju skundu. Pareiškėja prašė panaikinti teismo nutartį, ir šių skundo dalių priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1224-602/2015 pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos F. Ž. skundo reikalavimų, panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17V

18Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 , įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas už prašomų panaikinti sprendimų laikotarpius; įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai.

19Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3559/2011, nustatė, kad Administracijos pateikti duomenys patvirtina, jog 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (11.5-SD)-1408 pareiškėja buvo informuota, kad Piniginės socialinės paramos teikimo komisija nusprendė skirti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas išimties tvarka nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 4 d. (siuntos Nr. RN992136457LT) ir įteiktas pareiškėjai asmeniškai 2014 m. gruodžio 5 dieną. Taip pat 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (S-SD)-84 pareiškėja buvo informuota, kad Piniginės socialinės paramos teikimo komisija nusprendė skirti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas išimties tvarka nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 dienos. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2015 m. vasario 3 d. (siuntos Nr. RN993172950LT) ir įteiktas pareiškėjai asmeniškai 2015 m. vasario 4 dieną. Teismas darė išvadą, kad jau 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. vasario 3 d. pareiškėja žinojo apie minėtus sprendimus dėl kompensacijų neskyrimo.

20Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 8 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3585 nustatyta, jog pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 dienos. Nors pareiškėjai minėtas pranešimas buvo siųstas paprastu paštu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nebūtų gavusi minėto pranešimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo pateikto UAB „Kaišiadorių šiluma“ kvito Nr. 211604 matyti, jog minėtą kvitą pareiškėja apmokėjo 2015 m. gegužės 13 dieną. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad minėtą kvitą pareiškėja gavo su UAB „Kaišiadorių šiluma“ pranešimu Nr. 211604, kuriame kompensacija pareiškėjai nepaskaičiuota. Iš to teismas darė išvadą, kad vėliausiai 2015 m. gegužės 13 d. pareiškėja žinojo apie tai, jog 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3585 pareiškėjai neskirta šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacija.

21Teismas konstatavo, kad skundą pareiškėja teismui pateikė 2015 m. birželio 26 d., t. y. praleidusi terminą skųsti Administracijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“.

22Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3446-414/2014 teismas nustatė, kad minėtoje byloje pareiškėja reiškė reikalavimus: panaikinti Administracijos 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (11.5-SD)-897 ir 2014 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (3.22-VII)-3-570 bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą už nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. bei skirti kompensaciją už šildymą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė teismą panaikinti Administracijos sprendimą skirti kompensaciją už šildymą pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 2 d. prašymą-paraišką Nr. 11501 bei įpareigoti Administraciją perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. ir skirti visą kompensaciją už šildymą, kadangi pareiškėja nėra įsiskolinusi už šildymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ankstesniais skundais kreipėsi gynybos į teismą dėl Administracijos sprendimo neskirti jai būsto šildymo išlaidų kompensacijos per 2013 m. spalio mėnesio – 2014 m. liepos mėnesio laikotarpį. Pareiškėjos patikslintu skundu ginčijamais atsakovo sprendimais pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos buvo skirtos laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (Administracijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 8424), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (Administracijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 1003), taip pat 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3585 nustatyta, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 dienos. Teismas darė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų, susijusių su kompensacijos skyrimu (neskyrimu) laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., pareiškėja į teismą iki 2015 m. birželio 26 d. nesikreipė, tačiau, žinodama apie atsakovo veiksmus, susijusius su kompensacijos skyrimu (neskyrimu) už vėlesnius laikotarpius, pareiškėja galėjo suvokti, jog šiais veiksmais galimai pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai ir turėjo galimybę laiku paduoti skundą teismui. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuo 2014 m. spalio 20 d. pareiškėja yra sudariusi atstovavimo sutartį ir naudojasi teisininko pagalba. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą, todėl laikė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių. Dėl to termino skundui paduoti neatnaujino (ABTĮ 34 str. 3 d.).

23Neatnaujinęs skundo padavimo termino, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti aukščiau minėtus atsakovo sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas už prašomų panaikinti sprendimų laikotarpius yra išvestinis iš skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl šį reikalavimą (dalyje dėl 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 1003, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 3585 laikotarpių) teismas taip pat atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

24Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengta 2013 m. spalio 14 d. pažyma ir 2014 m. gegužės 9 d. pažyma ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai, teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybei pateikė prašymą-paraišką Nr. 11501 piniginei socialinei paramai gauti nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. gegužės mėnesio, kuri ir tapo pagrindu suformuoti 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymas.

25Įvertinęs Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3036-406/2015 bei šioje administracinėje byloje pareiškėjos keliamus reikalavimus, teismas konstatavo, jog administracinėje byloje Nr. I-3036-406/2015 pareikštas pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio ir šioje byloje pareiškėjos pareikštas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai iš esmės yra tapatūs, paminėti reikalavimai reiškiami tam pačiam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sieja su 2013 m. spalio 2 d. prašymo-paraiškos nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti išnagrinėjimo rezultatais. Taip pat ir šioje administracinėje byloje pareiškėjos reikalavimas siejamas su jos 2013 m. spalio 2 d. prašymo paraiškos netinkamu išnagrinėjimu (neišnagrinėjimu). Teismas darė išvadą, kad pareiškėja šiuo atveju inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3036-406/2015. Teismas pažymėjo, kad vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

26Teismas pareiškėjos skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

27VI.

28Pareiškėja F. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti dalį skundo reikalavimų ir šių skundo dalių priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.). Taip pat pareiškėja prašo šią bylą sujungti su kita Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl analogiško ginčo tarp tų pačių šalių už kitus laikotarpius.

29Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad savo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindė ne tik tuo, jog skundžiamus sprendimus gavo tik 2015 m. birželio 18 d., bet ir tuo, kad tuo metu, kai baigėsi minėtų sprendimų apskundimo terminai, pareiškėjos ir atsakovo ginčas dėl įpareigojimo perskaičiuoti kompensacijas už 2013-2014 metus buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015. Pareiškėja, prašydama teismo atnaujinti sprendimų apskundimo terminą, nurodė, kad kreipėsi į atsakovą 2014 m. gegužės 12 d., pateikdama paraišką dėl kompensacijos skyrimo už šildymą ir karštą vandenį, tačiau atsakovas maždaug 2014 m. birželio 20 d. telefonu informavo pareiškėją, kad kompensacija skiriama nebus dėl, atsakovo nuomone, klaidingai užpildytos deklaracijos, nes, pagal atsakovą, pareiškėja turi skolų už šildymą, tačiau jokio sprendimo raštu šiuo klausimu nepateikė pareiškėjai. Pareiškėja su tokia atsakovo žodine pozicija nesutiko, tvirtindama, kad tariama skola yra tik neteisingai apskaičiuota kompensacija už šildymą, kurios neliks atlikus kompensacijos perskaičiavimą pagal faktinį buto plotą. Negavusi jokio atsakymo raštu į 2014 m. gegužės 12 d. prašymą, pareiškėja 2014 m. birželio 23 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, papildydama savo dar neišnagrinėtą 2014 m. gegužės 12 d. prašymą. Atsakydama į pareiškėjos 2014 m. gegužės 12 d. prašymą ir jo 2014 m. birželio 23 d. papildymą, savivaldybė 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (3.22-V11)-3-570 ir 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (11.5.SD)-897 atsisakė perskaičiuoti ir skirti kompensaciją už šildymą, teigdama, kad yra susidaręs F. Ž. įsiskolinimas už šildymą, o dėl kompensacijos perskaičiavimo pareiškėja privalo kreiptis į šilumos tiekėją, o ne į savivaldybę. Pareiškėja šiuos sprendimus apskundė teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015 nurodė, kad pareiškėja privalėjo skųsti ne atsakovo informacinius raštus, o atsakovo sprendimus (ne)skirti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį pagal pareiškėjos prašymus-paraiškas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2015 m. liepos (kurių dalies pareiškėja negavo), nes būtent šie individualūs administraciniai aktai dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį (ne)skyrimo sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Pareiškėja paaiškina, kad nors ji 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. vasario 3 d. žinojo apie atitinkamų sprendimų dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (11.5-SD)-1408 ji buvo informuota, jog Piniginės socialinės paramos teikimo komisija nusprendė skirti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas išimties tvarka nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (S-SD)-84 pareiškėja buvo informuota, kad Piniginės socialinės paramos teikimo komisija nusprendė skirti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas išimties tvarka nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tačiau, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tuo metu ginčas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti paskirtos kompensacijos už buto šildymą perskaičiavimą buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015, todėl pareiškėja atskirai tuo metu neskundė 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (11.5-SD)-1408 ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (S-SD)-84, sąžiningai manydama, kad šis ginčas bus išspręstas teismo, o į Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo kreipėsi tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015 išaiškino, kad kokius administracinius aktus turi skųsti pareiškėja. Pareiškėjos nuomone, tokios aplinkybės yra ekstraordinarinės ir pagrindžia jos prašymą atnaujinti terminą minėtų sprendimų apskundimui, nes, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-1078-146/2015, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju tinkamai ir laiku neatliko ABTĮ 10 straipsnyje nurodytos funkcijos, todėl pareiškėjai negali būti sudarytos procesinės kliūtys ginčyti administracinį aktą, kuris, jos nuomone, sukelia dėl ginčo laikotarpio teisines pasekmes ir yra susijęs su reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurį teismas yra priėmęs nagrinėti, išsprendimu.

30Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2015 m. gegužės 13 d. ji žinojo apie tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3585 pareiškėjai neskirta šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacija. Pareiškėja pabrėžia, kad šias išvadas teismas padarė, remdamasis prielaidomis, o ne byloje nustatytais faktais, nes iš Administracijos pateiktų duomenų matyti, jog 2015 m. gegužės 8 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kuriame buvo nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3585 nustatyta, jog pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėjai minėtas pranešimas buvo siųstas paprastu paštu, todėl byloje nėra jokių įrodymų apie minėto sprendimą įteikimą pareiškėjai. Pareiškėja nesutinka su teismo motyvais ir dėl atsakovo pateikto UAB „Kaišiadorių šiluma“ kvito Nr. 211604.

31Pareiškėja darė išvadą, kad ji praleido skundo padavimo terminą dėl objektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) nepriklausiusių priežasčių, dėl to terminas skundui paduoti atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33VII.

34Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

35Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas“, 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kadangi neatnaujino termino skundui dėl šių reikalavimų paduoti.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1224-602/2015 panaikindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, atkreipė dėmesį į Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėtą bylą Nr. I-3036-406/2015 ir darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog teisme yra ar buvo nagrinėjama kita byla tarp tų pačių šalių, iš dalies dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o nevertindamas, ar yra prielaidos kreiptis į teismą, negalėjo teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

37Kauno apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1224-602/2015, vertino pareiškėjos skundo reikalavimų pobūdį administracinėje byloje Nr. I-3446-414/2014 ir teisingai nustatė, kad nurodytoje administracinėje byloje ir šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundų reikalavimai nėra tapatūs, kadangi, nors abiejose administracinėse bylose pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Administracijos sprendimų neskirti jai būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tačiau laikotarpiai, už kuriuos tokia kompensacija nebuvo skirta, yra skirtingi. Pareiškėja atskiruoju skundu pripažįsta šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti sprendimų apskundimo terminą.

38Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

40Atskirajame skunde pateikdama savo poziciją dėl sužinojimo apie atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 8424 ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1003 pareiškėja pripažįsta, kad apie atsakovo priimtus sprendimus sužinojo 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. vasario 3 d., kai jai buvo išsiųsti Administracijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (11.5-SD)-1408 ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (S-SD)-84. Dėl sužinojimo apie atsakovo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja 2015 m. gegužės 13 d. apmokėjo UAB „Kaišiadorių šiluma“ kvitą Nr. 211604, todėl jau tuo metu jai faktiškai buvo žinoma apie tai, kad jai nebuvo skirta šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacija.

41Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-1297-502/2015, nes ji iki tol sąžiningai maniusi, kad šis ginčas bus išspręstas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės yra ekstraordinarios ir pagrindžia jos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net jei būtų pripažinta, jog termino skundo reikalavimams dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 1003 ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 3585 panaikinimo pradžia skaičiuotina nuo pareiškėjos nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015, matyti, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta 2015 m. balandžio 30 d., o pareiškėja į Kauno apygardos administracinį teismą skundu kreipėsi tik 2015 m. birželio 25 dieną. Be to, atsakovo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3585 pareiškėja prašė panaikinti tik 2015 m. liepos 16 d. teismui pateiktame patikslintame skunde. Kaip matyti, skundai teismui buvo paduoti praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjos nurodomos datos, kai ji teigia sužinojusi, kokius atsakovo aktus ir kaip turinti ginčyti.

43Pareiškėja pabrėžia, kad siekiant ginčyti minėtus atsakovo sprendimus, jai buvo būtina ne tik apie juos žinoti, bet ir turėti jų nuorašus, nurodo, kad skundžiamus sprendimus gavo tik 2015 m. birželio 18 dieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2015 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti sprendimus dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį paskyrimą nuo 2013 m. spalio 2 d. už 2014 ir 2015 metus. Taigi, pareiškėja dėl sprendimų gavimo į atsakovą kreipėsi praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo. Pareiškėja nenurodė priežasčių, pateisinančių tokį delsimą.

44Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido skundo dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 8424, 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 1003 ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 3585 panaikinimo padavimo terminą net ir jo pradžią skaičiuojant nuo pareiškėjos nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015. Pareiškėja nepateikė pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad toks terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nuo 2014 m. spalio 20 d. yra sudariusi atstovavimo sutartį ir naudojosi teisininko pagalba. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis.

45Nors atskirajame skunde nėra atskirai dėstomi argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos ir priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai yra tapatūs nagrinėjamiems administracinėje byloje Nr. I-3036-406/2015, todėl atsisakytini priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau pareiškėja atskirajame skunde suformuluotame prašyme prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyti priimti jos reikalavimus. Pasisakydama šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams skundo reikalavimo tapatumo aspektu.

46Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsisakęs priimti pareiškėjos skundo reikalavimų dalį, o kitą reikalavimų dalį atsisakęs priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

47Atskiruoju skundu pareiškėja prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, bet ir sujungti šią bylą su kita tarp tų pačių šalių Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla. Kadangi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje administracinėje byloje nagrinėja pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos nurodomus skundo reikalavimus, ir konstatuoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šioje skundo priėmimo klausimo vertinimo stadijoje teisėjų kolegija neturi procesinio pagrindo įvertinti pareiškėjos prašymo dėl bylų sujungimo ir jį tenkinti. Pažymėtina, kad tokia pozicija neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į administracinę bylą Nr. I-3036-406/2015 ir šioje administracinėje byloje priimtus jos skundo reikalavimus nagrinėjantį Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu dėl abiejų bylų sujungimo.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja F. Ž. 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama... 5. Teismo nuomone, pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos... 6. 2015 m. liepos 16 d. pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą... 7. Teismas darė išvadą, kad ir patikslintas pareiškėjos skundas neatitiko... 8. 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė... 9. III.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi... 11. Teismas priėmė pareiškėjos F. Ž. skundą dalyje dėl reikalavimų... 12. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo bei kitų byloje esančių... 13. Teismas nurodė, kad skundą pareiškėja teismui pateikė 2015 m. birželio 26... 14. IV.... 15. Pareiškėja F. Ž. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio... 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi... 17. V... 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi... 19. Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, atkreipė... 20. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktų duomenų... 21. Teismas konstatavo, kad skundą pareiškėja teismui pateikė 2015 m. birželio... 22. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo... 23. Neatnaujinęs skundo padavimo termino, teismas pareiškėjos skundą dalyje... 24. Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti... 25. Įvertinęs Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.... 26. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą išnagrinėti... 27. VI.... 28. Pareiškėja F. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad savo prašymą atnaujinti skundo padavimo... 30. Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2015 m. gegužės 13... 31. Pareiškėja darė išvadą, kad ji praleido skundo padavimo terminą dėl... 32. Teisėjų kolegija... 33. VII.... 34. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m.... 35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos administracinis teismas 2015... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi... 37. Kauno apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos... 38. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog... 40. Atskirajame skunde pateikdama savo poziciją dėl sužinojimo apie atsakovo... 41. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad terminas skundui paduoti turėtų būti... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net jei būtų pripažinta, jog... 43. Pareiškėja pabrėžia, kad siekiant ginčyti minėtus atsakovo sprendimus,... 44. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 45. Nors atskirajame skunde nėra atskirai dėstomi argumentai, susiję su... 46. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes,... 47. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą atmesti.... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį... 51. Nutartis neskundžiama....