Byla e3K-3-166-421/2018
Dėl kompensacijos už krovinio praradimą, atliekant tarptautinį pervežimą, priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autojuruna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“, dalyvaujant tretiesiems asmenims draudimo kompanijai „Ergo Insurance SE“, Z. S., dėl kompensacijos už krovinio praradimą, atliekant tarptautinį pervežimą, priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinio krovinių vežimo keliais važtaraščio blanko reikšmę ir jo pildymą, krovinio perdavimo patvirtinimą antspaudu ir krovinio siuntėjo instrukcijų vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 839,94 Eur kompensaciją už prarastą krovinį, 214,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija), 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. su atsakove sudarė Krovinių pervežimo sutartį Nr. 16/04/21/2. Atsakovė įsipareigojo perduoti krovinį gavėjai įmonei „Five Guys JV Limited“ iki 2016 m. balandžio 29 d. 17 val., pristatydama jį nurodytu adresu Londone. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovės vilkikas nuvyko į krovinio išsikrovimo vietą nurodytu adresu, atsakovė informavo ieškovę, kad krovinys pristatytas. Vėliau paaiškėjo, kad krovinio gavėja už pristatytą krovinį neatsiskaitė. Ieškovė kreipėsi į savo draudiką, tačiau jis atsisakė sumokėti draudimo išmoką pagal prekinio kredito draudimo sutartį, nurodydamas, kad krovinio gavėja neigia gavusi krovinį, nurodydama, kad prekių užsakymas yra netikras, o asmuo, kuris gavėjos vardu atliko užsakymą, yra nesusijęs su įmone „Five Guys JV Limited“ ir neturėjo įgaliojimų veikti įmonės vardu, taip pat kad CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjai nėra žinomas, todėl ji neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. 2016 m. liepos 7 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl kompensacijos už krovinio praradimą. Atsakovės draudikas DK ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal krovinių draudimo sutartį, nurodydamas, kad įvykis nedraudžiamasis, nes nuostoliai kilo ne dėl draustos rizikos, o dėl ieškovės pasirinkto prekybos partnerio nesąžiningumo. Ieškovės nuomone, vežėja netinkamai atliko savo pareigas (perdavė krovinį asmeniui neįsitikinusi jo tapatybe, įgaliojimais, nepareikalavusi įmonės antspaudo), dėl to krovinys buvo prarastas, o ieškovei buvo padaryta žala.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. ieškovė (toliau – ir krovinio siuntėja, užsakovė) ir atsakovė (toliau – ir vežėja) sudarė Krovinių pervežimo sutartį Nr. 16/04/21/2. Pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0001306 (toliau – CMR važtaraštis) vežėja įsipareigojo perduoti krovinį gavėjai įmonei „Five Guys JV Limited“ iki 2016 m. balandžio 29 d. 17 val. pristatant krovinį nurodytu adresu Londone. Krovinį vežė atsakovės vilkikas, jį vairavo atsakovės vairuotojas Z. S. Iš vilkiko judėjimą fiksavusios išklotinės matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. atsakovės vilkikas nuvyko į krovinio išsikrovimo vietą nurodytu adresu Londono mieste. 2016 m. balandžio 29 d. vežėja informavo ieškovę, kad krovinys pristatytas.
  3. Vėliau paaiškėjo, kad krovinio gavėja už pristatytą krovinį neatsiskaitė. Kadangi ieškovė buvo apdraudusi gavėjo mokumo riziką prekinio kredito draudimu, ji kreipėsi į draudiką, bet šis atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad kreipėsi į gavėją ir gavėja neigia gavusi krovinį, tvirtino, kad užsakymas yra netikras, N. H., kuris atliko užsakymą, yra nesusijęs su įmone „Five Guys JV Limited“ ir neturėjo įgaliojimų veikti įmonės vardu. Be to, CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjai nėra žinomas, todėl gavėja neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. Gavėja pranešime taip pat nurodė, kad apie įvykį informavo Jungtinės Karalystės policiją. Įvertinęs gautus duomenis, draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl sąsajos tarp įvykio ir gavėjo mokumo rizikos nebuvimo.
  4. 2016 m. liepos 7 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl kompensacijos už krovinio praradimą, kuria atsakovę informavo apie tinkamų jos, kaip vežėjos, pareigų neatlikimą, būtent dėl to, kad vežėja neįsitikino atsiimančio krovinį asmens tapatybe, jo įgaliojimais ir dėl šios priežasties prarado krovinį. Ieškovė kreipėsi ir į DK ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl žalos atlyginimo pagal Krovinių draudimo liudijimą, nurodydama visas su įvykiu susijusias aplinkybes ir prašydama išmokėti draudimo išmoką, tačiau, įvertinęs visas aplinkybes, draudikas 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu ieškovei atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis nedraudžiamasis, nes nuostoliai kilo ne dėl draustos rizikos, o dėl ieškovės pasirinkto prekybos partnerio nesąžiningumo. Nesąžiningi veiksmai pasireiškė iki krovinio tranzito pradžios, kai ieškovė sudarė sutartį su asmeniu, neketinančiu atsiskaityti už užsakytas prekes, ir šios aplinkybės laikytinos ieškovės verslo, parduodant prekes ir pasirenkant partnerius Didžiojoje Britanijoje, bendra rizika, kuri nėra susijusi su gabenamais kroviniais ir nėra draudžiama krovinių draudimu.
  5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė (vežėja) atidavė ieškovės krovinį CMR važtaraštyje nurodytai gavėjai, ar tinkamai užpildė CMR važtaraščio 24 laukelį. Teismas nurodė, kad vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Pateiktame CMR važtaraštyje krovinio gavėjo parašo ir spaudo laukelyje yra tik asmens parašas ir pavardė, nėra gavėjos įmonės spaudo bei atvykimo iškrauti ir išvykimo laiko. Teismas sprendė, kad CMR važtaraščio 24 laukelyje įrašyti duomenys nėra išsamūs. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar spaudo CMR važtaraščio 24 laukelyje buvimas leistų padaryti išvadą, jog krovinys buvo pristatytas tinkamam asmeniui, t. y. gavėjai (jos įgaliotam asmeniui). Teismas pažymėjo, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo atsakovei, gavusi iš jos CMR važtaraštį, nepareiškė, nekėlė jokio klausimo dėl jo užpildymo tinkamumo bei atsiskaitė su atsakove už krovinio pervežimą. Pretenziją dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo ieškovė atsakovei surašė tik 2016 m. liepos 7 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo krovinio nuvežimo, kai draudikas pagal prekinio kredito draudimo liudijimą atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad krovinio gavėja įmonė „Five Guys JV Limited“ neigia gavusi krovinį, tvirtino, kad užsakymas yra netikras, N. H., kuris atliko užsakymą, yra nesusijęs su įmone „Five Guys JV Limited“ ir neturėjo įgaliojimų veikti įmonės vardu, be to, CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjai nėra žinomas, todėl gavėja neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. Tai, kad užsakant krovinį nurodytos įmonės vardu veikė nenustatyti asmenys, patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai. Teismas sprendė, kad žala dėl nesumokėjimo už krovinį ieškovei atsirado ne dėl netinkamo krovinio gavimo įforminimo (CMR važtaraščio užpildymo), o dėl ieškovės pasirinkto prekybos partnerio apgaulės bei nesąžiningo ar net nusikalstamo veikimo, prisidengus įmonės „Five Guys JV Limited“ vardu.
  6. Teismas nustatė, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad krovinys pagal krovinio vežimo sutartį gavėjai būtų pristatytas tinkamai. Remiantis trečiojo asmens atsakovės vairuotojo Z. S. paaiškinimais nustatyta, kad išsikrovimo vietos teritorijoje buvo daug įmonių, todėl atvykęs vairuotojas susisiekė su vadybininku D. J. ir informavo apie esamą situaciją. Atsakovės vadybininkas susisiekė su ieškovės vadybininku M. M., šis paaiškino, jog telefonu krovinio gavėjai patikslino vilkiko valstybinus numerius ir spalvą. D. J. vairuotojui liepė laukti, kol prie jo prieis žmogus su lentele, kurioje užrašytas krovinio gavėjos pavadinimas, ir jam priėjus bei parodžius, kur važiuoti su kroviniu, nuvažiavus į to žmogaus nurodytą vietą, krovinys buvo iškrautas. Paprašius uždėti antspaudą, buvo pasakyta, kad gavėjas jo neturi, todėl tik pasirašys. Trečiasis asmuo atsakovės vairuotojas Z. S. apie tokią situaciją informavo savo įmonės vadybininką, šis informavo ieškovės atstovą, o pastarasis patvirtino, kad užtenka tik gavėjos parašo CRM važtaraštyje. Teismas, remdamasis mobiliojo ryšio paslaugų ataskaita, nustatė, kad 2016 m. balandžio 29 d. atsakovės vairuotojas, atsakovės vadybininkas ir ieškovės darbuotojas nuolat bendravo telefonu. Ieškovės vadybininkas M. M. neigė atsakovės vadybininko D. J. nurodytą aplinkybę, kad būtent jis nurodė, koks asmuo turi prieiti prie vairuotojo ir nurodyti jam krovinio iškrovimo vietą. Liudytojas M. M. parodė, kad jis atsakovės vadybininkui nurodė kontaktinį telefoną ir liepė tuo telefonu išsiaiškinti, kur tą krovinį iškrauti, o vėliau gavo patvirtinimą iš vežėjos, kad jau rado, kur iškrauti, pats su krovinio gavėja nekontaktavo. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad su krovinio gavėja bendravo ieškovės darbuotojas ar darbuotojai, kurie patys ir davė nurodymus vairuotojui laukti krovinio gavėjo, turinčio kortelę su įmonės „Five Guys JV Limited“ pavadinimu, o vėliau, vairuotojui informavus, kad krovinio gavėjas neturi antspaudo, nurodė, kad CMR važtaraštyje pakaks ir krovinį priėmusio asmens pavardės ir parašo. Teismas vertino, kad visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovė elgėsi kaip sąžininga ir pareiginga vežėja bei įvykdė visus ieškovės darbuotojo duotus nurodymus.
  7. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Jeigu vežėjas įrodo, kad buvo sąlygos, kurios yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, t. y. pirma, aplinkybės, kurių vežėjo agentas ar darbuotojas negalėjo numatyti, ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio, tai vežėjas bus atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju akivaizdu, jog krovinio vežėja – atsakovė negalėjo žinoti ar numanyti aplinkybės, kad krovinio užsakovas yra fiktyvus ir veikia prisidengęs kitos įmonės vardu.
  8. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už krovinio praradimą priteisimo atmestinas.
  9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 18 839,94 Eur kompensaciją už prarastą krovinį, 214,21 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  10. Kolegija nurodė, kad CMR važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, taip pat įrodantis, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, į važtaraštį galima įrašyti ir kitus duomenis, kurie, susitariančių šalių nuomone, yra reikalingi. Iš byloje esančio CMR važtaraščio matyti, jog 24 laukelyje įrašytas ne tik gavėjo parašo, bet ir spaudo rekvizito reikalavimas. CMR važtaraštis yra ne tik prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, kuris patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
  11. Kolegija sprendė, kad, įrašius gavėjo spaudo rekvizito reikalavimą į važtaraštį ir dėl šios sąlygos Krovinio pervežimo sutartyje nesutarus kitaip, gavėja (jos įgaliotas asmuo) krovinio gavimą turėjo patvirtinti ne tik parašu, bet ir įmonės spaudu, nes važtaraščio rekvizitai vežėjai yra privalomi. Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje yra tik asmens vardas, pavardė ir parašas, bet nėra įmonės gavėjos antspaudo, dėl to nėra galimybės patikrinti, ar vežėja tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir krovinį perdavė būtent važtaraštyje nurodytai gavėjai (jos įgaliotam asmeniui). Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju krovinio gavimo faktui patvirtinti gavėjos parašo neužteko, nes privalėjo būti ir įmonės antspaudas.
  12. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog atsakovės automobilio vairuotojas bendravo su atsakovės vadybininku D. J., o pastarasis kontaktavo su ieškovės vadybininku M. M., šis patvirtino, kad nurodytu adresu reikia perduoti krovinį atvykstančiam asmeniui, kuris prisistatys nurodyta pavarde ir turės lentelę su krovinio gavėjo firmos pavadinimu. O trečiasis asmuo Z. S. (atsakovės vairuotojas) teismo posėdyje paaiškino, kad D. J. nesakė jam, koks asmuo prie jo prieis, neminėjo pavardės, apie krovinio gavėjo įgaliotą asmenį jis sprendė iš asmens, turinčio lentelę su įmonės pavadinimu, dėl antspaudo reikalingumo CMR važtaraštyje sprendė savarankiškai, nesikonsultavęs su savo vadybininku D. J. Kolegija sprendė, kad Z. S. paaiškinimai teisme ne patvirtino, o paneigė atsakovės išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose. Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje ieškovės vadybininkas M. M. nurodė, kad jis nebuvo davęs nurodymo atsakovei (vežėjai), kokiam konkrečiam asmeniui perduoti krovinį.
  13. Pagal CMR konvencijos nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Kolegija, nustačiusi, kad atsakovė perdavė krovinį neįsitikinusi krovinį atsiimančio asmens tapatybe ir įgaliojimais, pažeisdama CMR važtaraščio 24 laukelio nuorodas dėl būtinybės patvirtinti krovinio atsiėmimą įmonės spaudu, sprendė, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovės kaltės.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 4 straipsnio, 6 straipsnio 3 punkto bei 9 straipsnio 1 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, vežėjai pateikus krovinio siuntėjai CMR važtaraščio blanką su standartiniu informaciniu įrašu CMR važtaraščio 24 laukelyje, kuriame gali būti dedamas krovinio gavėjo parašas ir spaudas, toks informacinis įrašas turėtų būti suprantamas kaip krovinio vežimo sutartį keičiantis ar papildantis šalių susitarimas, reiškiantis krovinio vežėjo įsipareigojimą krovinio perdavimo metu pareikalauti gavėjo krovinio gavimą papildomai patvirtinti įmonės spaudu. CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę įrodomąją reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, o kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turėtų nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Tai, kad spaudo CMR važtaraštyje buvimas nebuvo sąlyga, dėl kurios šalys susitarė papildomai, patvirtina tos aplinkybės, kad po atlikto krovinio pervežimo ieškovė nekėlė jokio klausimo dėl važtaraščio užpildymo (taip pat ir 24 laukelio) tinkamumo ir už atliktą krovinio pervežimą atsiskaitė. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktą gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu, todėl antspaudas nėra būtinas.
    2. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktą ir 15 straipsnio 1 punktą krovinys gavėjui yra perduodamas, šiam krovinio gavimą patvirtinant parašu; o susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų ir pagal jas veikti. CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja, kokiais kriterijais vadovaudamasis vežėjas gali spręsti, kad krovinį perduoda tinkamam gavėjui (jo atstovui). Dažniausiai vežimo sutarties šalys aptaria, pagal kokius požymius bus identifikuojamas krovinio gavėjas (pvz., kad asmuo, norintis gauti krovinį, turi pateikti atitinkamą dokumentą, pasakyti slaptažodį ir pan.). Nors teismai nustatė skirtingas aplinkybes, bet abiem atvejais vežėjas, krovinio iškrovimo vietoje susidarius aplinkybėms, apsunkinančioms krovinio perdavimą, toliau veikė pagal krovinio siuntėjos pateiktas instrukcijas ir krovinį perdavė krovinio gavėjos atstovui, identifikuotam pagal ieškovės nurodymus (t. y. tiek tuo atveju, jei krovinys buvo perduotas ieškovės vadybininko M. M. pas vairuotoją atsiųstam gavėjos atstovui, kurį vairuotojas atpažino iš ieškovės nurodyto sutartinio ženklo – turimos lentelės su krovinio gavėjos įmonės pavadinimu; tiek ir tuo atveju, jei vežėja, veikdama pagal ieškovės vadybininko M. M. instrukcijas, krovinį perdavė tam gavėjos atstovui, kurį turėjo surasti M. M. duotais kontaktiniais telefono numeriais).
    3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, kokiomis aplinkybėmis atsakovė perdavė krovinio valdymo kontrolę gavėjai, dėl kokių priežasčių ieškovei nebuvo sumokėta už krovinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
      1. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovei atvykus į numatytą krovinio iškrovimo vietą krovinio gavėjo įmonė nebuvo rasta, todėl atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl instrukcijų; tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokios instrukcijos dėl susiklosčiusios situacijos buvo duotos atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės darbuotojų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai buvo iš dalies prieštaringi, nusprendė nesiremti atsakovės darbuotojų parodymais ir didesnę įrodomąją galią suteikė jokiais papildomais įrodymais neparemtiems ieškovės darbuotojo M. M. teiginiams, kad vežėjai, krovinio iškrovimo vietoje neradusiai krovinio gavėjos, buvo pasiūlyta susirasti gavėją pačiai, skambinant M. M. duotais kontaktiniais telefono numeriais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nelygino parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais ir nepašalino prieštaravimų tarp jų. Net ir esant atsakovės liudytojų nežymių parodymų prieštaravimų, teismas turėjo remtis ta dalimi liudytojų parodymų, kurie sutapo ir kuriuos patvirtino byloje esantys kiti įrodymai, o ne priešingais ieškovės liudytojo parodymais, prieštaraujančiais byloje esantiems kitiems netiesioginiams įrodymams.
      2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, jog krovinio gavėjos įmonės „Five Guys JV Limited“ vardu veikęs ir prekes iš ieškovės užsakęs asmuo (N. H.) nebuvo susijęs su gavėjos įmone „Five Guys JV Limited“ ir kad šis asmuo veikė apgaule (dėl to ir buvo pasisavintas atsakovės gabentas krovinys). Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių buvimo nebuvo.
    4. Ieškovė, būdama krovinio siuntėja, neturėjo teisės pareikšti reikalavimų vežėjai dėl krovinio praradimo, nes krovinio prekes pardavė gavėjai INCOTERMS EXW (angl. ex works) sąlygomis (kas reiškia, jog prekių praradimo rizika jų gabenimo metu teko krovinio pirkėjai – gavėjai).
    5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnio, 6.253 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio nuostatas, įpareigojančias nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtai atliktų veiksmų ir kilusių nuostolių, ar dėl kilusios žalos nėra ir paties kreditoriaus ar trečiųjų asmenų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl priežastinio ryšio, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007), ir dėl būtinybės, taikant sutartinę atsakomybę, atsižvelgti į kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014). Žala ieškovei dėl nesumokėjimo už parduotas prekes kilo ne dėl netinkamo krovinio gavimo įforminimo (CMR važtaraščio užpildymo), bet dėl pačios ieškovės nerūpestingai pasirinkto prekybos partnerio apgaulės ar nusikalstamo veikimo, prisidengus įmonės „Five Guys JV Limited“ vardu. Be to, atsakovės elgesys konkrečioje situacijoje turėjo būti vertinamas pagal tai, kaip panašioje situacijoje būtų elgęsis paprastas, rūpestingas ir atidus asmuo, kuris dirba krovinių pervežimo srityje ir elgiasi pagal krovinių pervežimo verslo praktikoje nusistovėjusias elgesio taisykles.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, be važtaraštyje privalomų nurodyti duomenų, susitariančios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi. Iš byloje esančio CMR važtaraščio matyti, kad 24 laukelyje yra įrašytas ne tik gavėjo parašo, bet ir spaudo rekvizito reikalavimas. Važtaraštis – tai ne tik prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, t. y. jis patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Taigi, važtaraštyje esant gavėjo spaudo rekvizito reikalavimui, gavėjas krovinio gavimą turėjo patvirtinti ne tik parašu, bet ir įmonės spaudu. Pažymėtina, kad būtent atsakovė pateikė CMR važtaraščio blanką, o pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ta aplinkybė, kad ieškovas (siuntėjas) nepareiškė vežėjui pretenzijos dėl krovinio praradimo iš karto, savaime nepatvirtina, jog krovinys buvo perduotas tinkamam gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
    2. Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) arba ne siuntėjo reikalavimu pakeistam gavėjui, vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs krovinio perdavimo ne važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui faktą bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad važtaraštyje buvo aiškiai įvardytas krovinio gavėjas, vežėjas perdavė krovinį ne tam gavėjui, kuris nurodytas važtaraštyje, o kitam asmeniui, nepareikalavęs įrodymų, ar krovinį priimantis asmuo yra gavėjo įgaliotas jį priimti, taip pat nesikreipė į siuntėją instrukcijų dėl krovinio perdavimo, tinkamai taikė vežėjui atsakomybę dėl krovinio praradimo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais ir duotais paaiškinimais, kurie neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, buvo nuoseklūs ir patikimi, o atsakovės paaiškinimai dėl krovinio pristatymo aplinkybių prieštaravo kitiems bylos įrodymams. Atsakovės darbuotojas – krovinio vairuotojas pripažino, jog savo nuožiūra sprendė dėl įmonės antspaudo reikalingumo ir krovinį priimančio asmens įgaliojimų. Tokius trečiojo asmens paaiškinimus byloje patvirtino ir pirminiai atsakovės atstovo D. J. parodymai, užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė byloje nepaneigė trečiojo asmens paaiškinimų, jog jis nežinojo, koks konkrečiai asmuo prie jo prieis, ir neklausė vadybininko, ar yra reikalingas įmonės antspaudas važtaraštyje, taip pat nepatikrino prie jo priėjusio asmens tapatybės bei įgaliojimų.
    4. Tokiose bylose būtent atsakovas privalo įrodyti, kad krovinio praradimo aplinkybėms negalėjo pasipriešinti ir kad elgėsi kaip protingas ir atsargus civilinių santykių subjektas. Net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad krovinys pagal krovinio vežimo sutartį būtų pristatytas tinkamai gavėjai (įmonei, nurodytai važtaraštyje). Trečiojo asmens paaiškinimai patvirtino, kad perduodamas krovinį trečiasis asmuo nebuvo atsargus, pareigingas ir neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Jei vežėja būtų patikrinusi asmens, priimančio krovinį, tapatybę ir įgaliojimus, žalos nebūtų atsiradę, t. y. krovinys nebūtų perduotas asmeniui, neturinčiam teisės jį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015).
    5. Atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl INCOTERMS sąlygų taikymo šioje byloje, šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl atsakovė kasaciniame skunde negali jomis remtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl CMR važtaraščio ir CMR važtaraščio blanko reikšmės

  1. CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).
  3. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi; jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013; 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl vežimo sutarties sudarymo ar krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon, važtaraštyje šalių įrašytų duomenų reikšmės, o dėl CMR važtaraščio blanko (ir jo laukeliuose esančių nuorodų, kur ir kokius duomenis įrašyti) reikšmės, jo užpildymo, o šis klausimas nurodytoje kasacinio teismo praktikoje nebuvo nagrinėtas.
  5. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punktą važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punktą prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: a) nurodymas, kad perkrauti draudžiama; b) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; c) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; d) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; e) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; f) vežimo sutarties įvykdymo terminas; g) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 punktą susitariančios Šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi. Taigi, duomenys, nepatenkantys į nurodytų CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte ar 2 punkte sąrašą, neprivalo būti nurodyti CMR važtaraštyje. Pažymėtina, kad CMR konvencija nenustato, jog visi CMR važtaraščio blanke nurodyti laukeliai privalo būti užpildyti.
  6. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tik į CMR važtaraščio blanką šalių įrašyti duomenys gali būti vertinami, sprendžiant, dėl kokių sąlygų susitarė šalys, o CMR važtaraščio blankas (ir jo laukeliuose esančios nuorodos, kur ir kokius duomenis įrašyti) pats savaime jokio šalių susitarimo nepatvirtina.

13Dėl krovinio perdavimo patvirtinimo antspaudu ir krovinio siuntėjo instrukcijų vykdymo

  1. Pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 punktą siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti iš vežėjo nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktą pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą.
  2. Krovinio pristatymu į paskirties vietą laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą, tai suteikia teisę gavėjui reikalauti iš vežėjo perduoti jam antrąjį važtaraščio egzempliorių bei perduoti jam krovinį, parašu patvirtinant apie krovinio gavimą. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktas nustato, kad gavėjas parašu patvirtina krovinio gavimą, todėl pagal CMR konvenciją antspaudas nėra būtinas.
  3. Vežimo sutarties šalys gali susitarti, kad gavėjas krovinio gavimą turi patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu. Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo buvimą ieškovė įrodinėjo, remdamasi tik CMR važtaraščio blanku, t. y. tuo, kad blanko 24 laukelyje nurodyti krovinio gavėjo parašo ir antspaudo rekvizitai. Kaip minėta, CMR konvencija nenustato, kad visi važtaraščio blanke nurodyti laukeliai privalo būti užpildyti ir CMR važtaraščio blankas pats savaime nepatvirtina šalių susitarimo. Kitaip sakant, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, tai, kad CMR važtaraščio blanko 24 laukelyje yra nuorodos dėl krovinio gavėjo parašo ir spaudo, nereiškia šalių susitarimo, kad krovinio gavėja apie krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu.
  4. Pagal CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktą, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.
  5. Iki važtaraščio antrojo egzemplioriaus perdavimo gavėjui vežėjas privalo vadovautis krovinio siuntėjo instrukcijomis, nebent važtaraštyje būtų įrašyta, kad krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo ar kito nurodyto momento (CMR konvencijos 12 straipsnis). Kai važtaraštis įteikiamas krovinio gavėjui, šis tampa kroviniu disponuojančiu asmeniu. Jei vežėjas neįvykdo kroviniu disponuojančio asmens nurodymų arba vykdo juos netinkamai, jis atsako už patirtus dėl to nuostolius.
  6. Nagrinėjamu atveju iki važtaraščio antrojo egzemplioriaus perdavimo gavėjai vežėja privalėjo vadovautis krovinio siuntėjos instrukcijomis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atvykus važtaraštyje nurodytu adresu vežėjai nepavyko rasti krovinio gavėjos, todėl vežėja (atsakovė), kaip to reikalauja CMR konvencija, kreipėsi į krovinio siuntėją (ieškovę) dėl atitinkamų instrukcijų. Pažymėtina, kad bylos šalys skirtingai aiškino šių instrukcijų turinį ir teismai nustatė skirtingas aplinkybes dėl to, kas skambino krovinio siuntėjos nurodytais telefono numeriais dėl krovinio perdavimo (pati krovinio siuntėja ar jos nurodymu krovinio vežėja). Nepaisant to, iš teismų byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad krovinys perduotas asmenims, su kuriais buvo susisiekta krovinio siuntėjos nurodytais telefono numeriais. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė, kokių konkrečiai jos duotų instrukcijų dėl krovinio perdavimo neįvykdė vežėja.
  7. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė, kad krovinio gavėja krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu, vežėja veikė pagal krovinio siuntėjos instrukcijas dėl krovinio perdavimo, t. y. nenustatyti neteisėti vežėjos veiksmai, todėl nėra pagrindo iš krovinio vežėjos priteisti krovinio siuntėjos patirtų nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuostolius ieškovė patyrė ne dėl vežėjos, o dėl asmenų, pateikusių jai užsakymą, veiksmų.
  8. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias CMR važtaraščio blanko reikšmę, jo užpildymą, krovinio perdavimo patvirtinimą antspaudu ir krovinio siuntėjo instrukcijų vykdymą. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Tenkinus atsakovės kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.
  2. Atsakovė patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.11 punktais, atsakovei iš ieškovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
  3. Atsakovė sumokėjo 429 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkintas, tai atsakovei iš ieškovės priteistina 429 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
  4. Atsakovė patyrė 1452 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.12 punktais, atsakovei iš ieškovės priteistina 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
  5. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1881 Eur (429 Eur + 1452 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
  6. Kasacinis teismas patyrė 6,28 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš ieškovės priteistina 6,28 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą.

17Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“ (j. a. k. 301845783) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ (j. a. k. 111691239) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

18Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“ (j. a. k. 301845783) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ (j. a. k. 111691239) 1881 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

19Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ (j. a. k. 111691239) 6,28 Eur (šešis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai