Byla 3K-3-98/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. (J. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. S. (pavaduojančios antstolės B. P.) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja M. K.–V., J. V., akcinės bendrovės Ūkio banko Ukmergės filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pareiškimo esmė

5Antstolį V. S. pavaduojanti antstolė B. P. prašė teismo išaiškinti Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NJ-5860 vykdomojoje byloje Nr. 0001/08/01072, t. y. ar gali būti vykdomas išieškojimas pagal jį tik iš skolininkės M. K.–V., ar solidariai ir iš skolininkės sutuoktinio.

6II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

7Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino antstoliui, kad su pareiškimu jis turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.

8Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 01/08/01072 matyti, kad vykdomasis dokumentas yra 2008 m. rugpjūčio 21 d. Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. NJ-5860, kuris nėra Ukmergės rajono apylinkės teismo procesinis sprendimas CPK 589 straipsnio 1 dalies prasme.

9Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte nustatyta, kad antstolio pareiškimai nagrinėjami tame apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Antstolio V. S. veiklos teritorija yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Pagal CPK 590 straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o antstolio procesinę veiklą kontroliuoja tas apylinkės teismo teisėjas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

10Teismas konstatavo, kad šiuo atveju procesinės veikos kontrolė apimtų ir sprendimo, t. y. notaro išduoto vykdomojo įrašo, vykdymo tvarkos išaiškinimą, nes Ukmergės rajono apylinkės teismas neturi pagrindo aiškinti notaro išduoto vykdomojo įrašo vykdymo tvarkos CPK 589 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nagrinėti antstolio V. S. pareiškimo CPK 594 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 22 d. nutartimi panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį ir antstolio pareiškimo priėmimo klausimą dėl vykdomojo įrašo išaiškinimo perdavė nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad kai skolininkas pagal vekselį neįvykdo prievolės vekselyje nustatytu terminu, vekselio turėtojas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarą ir šis išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos formos vykdomąjį įrašą išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Nurodytą vykdomąjį įrašą kreditorius (vekselio turėtojas) pateikia vykdyti antstoliui. Notaro vykdomasis įrašas yra vekselio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, ir pagal jį išieškoma ne ginčo tvarka. Prieš pradėdamas vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį privalo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

13Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškoma ne teismo sprendimo ar nutarties pagrindu, o notaro vykdomojo įrašo pagrindu, todėl notaro vykdomąjį įrašą, t. y. vykdomąjį dokumentą, aiškina ne antstolio veiklą kontroliuojantis teismas, o notaro, išdavusio vykdomąjį įrašą, veiklą kontroliuojantis teismas. Nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas Nr. NJ-5860 išduotas Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro, todėl šio vykdomojo įrašo aiškinimas yra Ukmergės rajono apylinkės teismo kompetencija. Taigi, Ukmergės rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. NJ-5860 išaiškinimo.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartį ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

161. CPK 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo procesiniais dokumentais laikomi proceso metu teismo, o ne kokio nors valstybės įgalioto asmens priimti dokumentai – sprendimai, įsakymai, nutartys, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai. Notaro vykdomieji įrašai nėra teismo procesiniai dokumentai. CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama plečiamai, t. y. notaro išduotas vykdomasis įrašas negali būti prilygintas teismo procesiniam dokumentui.

172. Nėra nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje būtų pasisakyta, jog CPK 589 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo procesinis sprendimas turi būti suprantamas plačiau, negu CPK 116 straipsnio 1 dalyje išvardytos teismo procesinių dokumentų rūšys.

18IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas antstolis V. S. prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodyta, kad CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomieji dokumentai yra kitų institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Notaras yra valstybės įgaliotas pareigūnas, o notaro vykdomasis įrašas yra vekselio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Įstatymiškai notaro teisė ar pareiga išaiškinti vykdomojo įrašo vykdymo tvarką neįtvirtinta, todėl, CPK 589 ir 116 straipsnių normas suprantant siaurąja prasme, antstoliui nepagrįstai užkertama galimybė kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą ir taip užtikrinti išieškotojo interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju lieka neaišku, kaip tinkamai turi būti įvykdytas notaro išduotas vykdomasis įrašas. CPK 589 straipsnio norma turėtų būti aiškinama plačiąja prasme, taip panaikinant dabar egzistuojančią įstatymo spragą. Taikant CPK 589 straipsnį, neturėtų būti apsiribojama tik teismo procesinių dokumentų aiškinimu.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21Dėl notaro įrašo vykdytinumo

22CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje nustatytas taisykles taip pat vykdomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą šie sprendimai yra ir vykdomieji dokumentai tuo atveju, jeigu jų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

23Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Tokių įrašų darymas nustatytas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje. Vykdomųjų įrašų darymo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje. Taigi šiuose įstatymuose ir poįstatyminiame akte yra įtvirtinta notaro kompetencija daryti vykdomąjį įrašą atitinkamuose vekseliuose.

24Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje turi būti vykdomas civilinio proceso tvarka.

26Dėl CPK 589 straipsnio aiškinimo

27CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

28CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos nuostata, kad antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, reiškia ne tik teismą, į kurį turi kreiptis antstolis, bet ir šioje byloje keliamą esminį klausimą, ar teismas turi teisę aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė. Taigi darytina išvada, kad teismas, remdamasis CPK 589 straipsniu, turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje.

29Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepripažintas negaliojančiu. Taigi notaro įrašo turinys yra toks, koks jame įrašytas.

30Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte. Taigi yra nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip turi būti ginčijami notarų vykdomieji įrašai atitinkamuose vekseliuose, todėl šiuo atveju įstatymo spragos nėra. Apie jų ginčijimą atitinkamoje teisenoje pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. (M. K.), D. B., bylos Nr. 3K-3-76/2009). Remdamasi išdėstytu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai antstoliui neaišku, kaip pagal notaro vykdomąjį įrašą vekselyje turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas negali būti pašalintas remiantis CPK 589 straipsniu.

31Dėl teismingumo

32Konstatuota, kad šiuo atveju teismas neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje vykdymo, todėl kasacinis teismas nesprendžia klausimo, kuris teismas pagal teritoriją turėtų nagrinėti antstolio prašymą. Remdamasis kasacinio teismo nutartyje pirmiau išdėstytais argumentais bei tuo, kad antstolio prašymas išaiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kasacinis teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti antstolio V. S. pareiškimą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Iš šios nutarties šalintina nuoroda, kad antstolis su pareiškimu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.

33Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

34Kasacinės instancijos teismas turėjo 56,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. gruodžio 17 d. pažyma. Patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti antstolio V. S pareiškimą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką.

37Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties pašalinti nuorodą, kad antstolis su pareiškimu turi kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.

38Priteisti iš antstolio V. S., ( - ), antstolio kontoros adresas: Pylimo g. 41/Raugyklos g. 1, Vilnius, 56,65 Lt (penkiasdešimt šešis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.