Byla e2-5849-1025/2020
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ( - ), atstovaujamos bankroto administratorės ( - ), ieškinį atsakovams E. L. ir K. L. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų E. L. ir K. L. priteisti 22 197,37 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas E. L. nuo 2003 m. gruodžio 24 d. yra vienintelis ( - ) akcininkas, o K. L. nuo 2004 m. sausio 2 d. yra ( - ) vadovė. Atsakovai 2018 m. balandžio 15 d. iš ( - ) kasos išėmė ir išsimokėjo 22 197,37 Eur dividendų. Tarp įmonės dokumentų nebuvo jokio sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, taip pat ir kasos išlaidų orderio, tačiau dividendų išmokėjimo faktas nurodytas kasos knygoje, todėl mano, kad atsakovai dividendus išsimokėjo be jokio teisinio pagrindo. Be to, 2018 m. įmonė patyrė net 120 206 Eur nuostolių, nors 2014 – 2017 m. veikė pelningai. 2018 m. balanse nurodyta, kad įmonė turėjo 305 210 Eur vertės turto, tačiau didžiąją jo dalį sudarė lizingo būdu įgytos transporto priemonės, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 367 624 Eur, iš jų 245 895 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, o nuo 2018 m. birželio 15 d. įmonė turėjo ir mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Mano, kad dividendų sumokėjimo metu įmonė jau buvo nemoki ir dividendų išmokėjimo metu atsakovai suvokė, kokius įsipareigojimus įmonė turi ir artimiausiu metu turės ir, ar bus pajėgi juos įvykdyti. Teigia, jog nei akcininkas, nei vadovė nesielgė sąžiningai, pažeidė pareigą veikti bendrovės interesais ir padarė įmonei 22 197,37 Eur žalą.

5Atsakovė K. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog nėra aišku, kuo remiantis turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, neaišku, kokius veiksmus ji atliko ir ką pažeidė.

6Atsakovas E. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad nėra padaręs žalos įmonei. Įmonė nebuvo nemoki, neturėjo įsiskolinimų ir tikinti, kad įmonė ir toliau generuos pajamas, buvo išmokėti dividendai 2018 m. už 2017 metus, kurie įmonei buvo pelningi. Įmonėje nepalanki situacija susiklostė dėl šių aplinkybių – darbo sutartis nutraukė keli asmenys, siekiant nedidinti įsiskolinimo lizinginis turtas buvo grąžintas bendrovėms, nes vilkikai, nevažiuodami, neuždirba pinigų.

7Ieškovė dublike į atsakovų atsiliepimus nurodė, kad atsiliepimuose išdėstyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nurodo, kad jeigu nebūtų buvę išmokėti dividendai, ieškovė būtų turėjusi apyvartinių lėšų, iš kurių būtų buvę galima dengti ir savo mokestinius ar kitus įsipareigojimus, o jei ieškovė ir būtų bankrutavusi, - jos kreditorių kreditorinių reikalavimų suma būtų mažesnė. Solidarią atsakomybę reglamentuojančios normos taikomos, kadangi abu atsakovai savo veiksmai padarė ieškovei žalos, o tokiu atveju solidarioji pareiga preziumuojama ir tokią prezumpciją turėtų paneigti atsakovai.

8Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovams E. L. bei K. L. procesiniai dokumentai (dublikas ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti tripliką) buvo įteikti tinkamai per atstovą per EPP sistemą. Per teismo nustatytą terminą (14 dienų nuo pranešimo įteikimo) be pateisinamos priežasties atsakovai nepateikė tripliko, o ieškovė ieškinyje ir dublike prašė, esant įstatyme numatytam pagrindui, priimti sprendimą už akių, todėl teismas priima sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis).

9Teismas

konstatuoja:

10ieškinys tenkintinas visiškai.

11Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1367-513/2019 iškėlė ( - ) bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė ( - ). ( - ) vieninteliu akcininku nuo 2003 m. gruodžio 24 d. buvo E. L., o vadove nuo 2004 m. sausio 2 d. - K. L.. Bankroto administratorius, peržiūrėjęs perimtus ieškovės ( - ) dokumentus, nustatė, jog 2018 m. balandžio 15 dieną iš ( - ) kasos buvo išmokėta 22 197,37 Eur dividendų suma.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi, bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas.

13Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

14Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Taigi įmonės akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininko, ribota atsakomybe. Akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė, ji pasireiškia, jei akcininkas pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą ir tokiais veiksmais padaroma žala įmonei. Bendrovės akcininkai priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų protingi.

15Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad išmokėjus dividendus ieškovei buvo padaryta žala, o būtent bankroto administratorius tarp perimtų ieškovės dokumentų nerado jokio sprendimo, kuriuo būtų paskirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai) ir kuriame būtų nurodyta pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, taip pat nebuvo rasta kasos išlaidų orderio, kuris patvirtintų minėtą dividendų išmokėjimą, tačiau dividendų išmokėjimas yra atspindėtas ieškovės kasos knygoje. Iš ieškovės bankroto bylą pateikto ieškovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 m., matyti, kad ieškovė patyrė net 120 206 Eur nuostolių. Iš 2018 m. balanso matyti, jog ieškovė viso turėjo turto už 305210 Eur sumą, tačiau visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 367624 Eur (tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 245895 Eur). Taigi dividendų išmokėjimo metu ieškovė jau buvo nemoki. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės bankroto byloje pateikto kreditorinio reikalavimo, matyti, kad ieškovei nuo 2018-06-15 kilo mokestinė prievolė 37724,71 Eur, kurios ieškovė nepadengė.

16Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, dividendai buvo išmokėti atsakovams suvokiant, kokius įmonė turi įsipareigojimus ir artimiausiu metu turės, išsimokėjus dividentus ieškovė nebuvo pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus. Be to dividentai buvo išmokėti nesant jokio sprendimo. Pažymėtina, jog įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl tiek jos vadovai, tiek jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla ir jos plėtra. Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, akcininko turimų įmonės akcijų sukurta pridėtinė vertė, tai jis ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų - jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais turi būti vertinamas ne tik dividendų išmokėjimo momentu, bet ir nukreiptas į ateitį, t.y. ar išmokėjus dividendus liks reali galimybė padengti bendrovės įsipareigojimus. Įmonė, išmokėjusi dividendus, turi turėti lėšų savo veiklai vykdyti, nes tik veiklos vykdymas sukuria galimybes didinti įmonės turtą ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais (žr. LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-449/2014).

17Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė, būdama įmonės vadovė, išmokėjo atsakovui įmonės akcininkui dividentus, nesant jokio sprendimo, po dividentų išmokėjimo įmonė jau buvo nepajėgi vykdyti savo mokestinių prievolių, mokestinės prievolės nebuvo padengtos iki bankroto bylos iškėlimo, galiausiai atsakovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pažeidė bendrą sąžiningo elgesio pareigą įmonei, neteisėtai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, priskirdamas didvidentus, žinodamas, jog įmonė dirba nuostolingai ir bus nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismo vertinimu, jei nebūtų buvę išmokėti dividentai, įmonė būtų turėjusi apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galėjusi dengti savo įsipareigojimus.

18Atsakovė K. L. nesutinka dėl kylančios solidariosios atsakomybės ir nurodo, kad įrodinėjimo pareiga dėl solidariosios atsakomybės tenka ieškovei. Teismas nurodo, jog ieškovė pagrįstai prašo taikyti solidarią atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes abu atsakovai, savo veiksmais padarė ieškovei žalą, t. y. atsakovė, būdama įmonės vadovė, leido išmokėti dividendus įmonės akcininkui, žinodama, jog įmonės finansinė padėtis ateityje bus prasta ir ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas, būdamas įmonės akcininku ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir toks dividentų gavimas neigiamai veiks įmonės gebėjimus vykdyti savo prievoles, gavo dividentus. Tokiu atveju, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Tai reiškia, kad tokią prezumpciją turi paneigti skolininkai, šiuo atveju atsakovai.

19Sprendžiant privataus pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės klausimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog juridinis asmuo yra steigiamas siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, siekti šio tikslo yra pagrindinė juridinio asmens valdymo organų užduotis. Tai reiškia, kad visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir, kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

20Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovų solidariai priteistina 22 197,37 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 2.50 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245- 6.249 straipsniai, CPK 178 straispnis).

21Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

22Kadangi ieškovė nuo 499,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistina po 249,50 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Nutarė

24ieškinį tenkinti visiškai.

25Priteisti solidariai iš atsakovų E. L., asmens kodas ( - ) ir K. L., asmens kodas ( - ) 22 197,37 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22 197,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ( - ), juridinio asmens kodas ( - ), naudai.

26Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo E. L. 249,50 Eur žyminį mokestį.

27Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės K. L. 249,50 Eur žyminį mokestį.

28Išaiškinti, jog žyminis mokestis mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

29Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

30Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ( - ),... 3. Teismas... 4. ieškovė ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų E. L. ir K. L. priteisti 22... 5. Atsakovė K. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo... 6. Atsakovas E. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinio reikalavimų... 7. Ieškovė dublike į atsakovų atsiliepimus nurodė, kad atsiliepimuose... 8. Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis numato, kad kai šalis be... 9. Teismas... 10. ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d.... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje... 13. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti... 14. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio... 15. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad išmokėjus dividendus... 16. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, dividendai buvo išmokėti atsakovams... 17. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė, būdama... 18. Atsakovė K. L. nesutinka dėl kylančios solidariosios atsakomybės ir nurodo,... 19. Sprendžiant privataus pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organų... 20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, kasacinio teismo formuojamą praktiką,... 21. Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo... 22. Kadangi ieškovė nuo 499,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atleista,... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 24. ieškinį tenkinti visiškai.... 25. Priteisti solidariai iš atsakovų E. L., asmens kodas ( - ) ir K. L., asmens... 26. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo E. L. 249,50 Eur žyminį... 27. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės K. L. 249,50 Eur žyminį... 28. Išaiškinti, jog žyminis mokestis mokamas į pasirinktą Valstybinės... 29. Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 30. Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę...