Byla 1A-137-495/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo „(duomenys neskelbtini)“, AB civilinis ieškinys patenkintas pilnai

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųJusto Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo R. Š. ir jo atstovo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo „( - )“, AB civilinis ieškinys patenkintas pilnai.

3Civilinei ieškovei „( - )“, AB solidariai iš civilinių atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteista 63 635,23 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už 63 635,23 Eur priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Civilinei ieškovei „( - )“, AB iš civilinių atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteista po 655,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, bendrai 63 635,23 Eur sumai.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 2 dienoms; M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

102.

11R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. nuteisti už tai, kad nuo 2013 m. vasaros iki 2014 m. kovo mėn., Švedijoje, ( - ) mieste, veikdamas bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, pasinaudodami 2013 m. vasarą įvykusių lažybų, iš kurių jokios prievolės neatsiranda (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.243 straipsnis), tarp R. Š. ir J. D. R. (J. D. R.) pretekstu, pasikeisdami, skirtingų sudėčių grupėse, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas, prieš J. R., J. D. R. ir kitus šeimos narius, sudeginti namus ir automobilius, ir psichologinį smurtą - „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti didelės vertės turtą – 100 000 eurų pinigų sumą už 2013 m. vasarą įvykusias ir pralaimėtas lažybas iš 100 000 eurų sumos tarp R. Š. ir J. D. R. ir tokiu būdu:

122013 m. vasarą, tyrimo nenustatytą dieną, R. Š. kartu su M. P. atvyko pas J. R. ir J. D. R. į jų darbovietę, adresu Švedija, ( - ) miestas, ( - ), kur, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, kartu naudodami psichinę prievartą bei pasikeisdami kartu grasino panaudoti prieš nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. fizinį smurtą, pareikalavo perduoti pinigus už pralaimėtas lažybas, tačiau nukentėjusiajai J. R. pareiškus, kad tai buvo tik juokai ir todėl pinigų nemokės, R. Š. pareikalavo iš J. D. R. nupirkti ir perleisti jam kelioninį automobilį (treilerį) ne mažesnės nei 20 000 eurų vertės.

13Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasarą, liepos – rugpjūčio mėn., tyrimo nenustatytą dieną, J. D. R. ir J. R. atsisakius vykdyti R. Š. neteisėtus reikalavimus perduoti pinigus, R. Š. kartu su M. P. atvyko pas nukentėjusius į namus, adresu Švedija, ( - ) miestas, ( - ), ir kartu panaudodami psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu bei žadėdami ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 eurų, o vėliau į namus parvykus J. D. R., R. Š. su M. P. psichinę prievartą nukreipė į J. D. R., pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu ir žadėdamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. D. R. ir jo šeimos narius, reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jam aukščiau minėtą pinigų sumą, tačiau J. D. R. atsisakė įvykdyti šį reikalavimą. Nukentėjusioji J. R. 2013 m. rugpjūčio mėn., išsigandusi grasinimų, vykdydama R. Š. neteisėtą reikalavimą perduoti pinigus – 100 000 eurų, Švedijoje, ( - ) mieste, ( - ), A. Š. perdavė automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų), kuris registruotas bendrovės „( - )“, AB vardu, su rakteliais ir dokumentais.

14Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasaros pabaigoje, R. Š. su R. Š., atvyko pas J. R. ir J. D. R. į darbovietę, adresu Švedija, ( - ) miestas, ( - ), ir kartu naudojo psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, grasinimu panaudoti fizinį smurtą, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu „jei neduosi pinigų, turėsi didelių nuostolių, problemų“ bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai vėl savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 eurų.

15Paveikta nesibaigiančių grasinimų, prieš ją naudojamos psichinės prievartos, bijodama dėl savo ir šeimos narių gyvybės bei tikėdamasi atgauti automobilį bei atsikratyti turto prievartautojų 2013 m. spalio 4 d. J. R., pervedė R. Š. nurodymu 50 000 Švedijos kronų (5775,45 eurų) į G. Š., pastarojo sutuoktinės, ( - ) banko sąskaitą Lietuvoje.

162013 metų pabaigoje, tyrimo nenustatytu laiku, A. Š. vėl atvyko pas J. R. į namus, adresu Švedija, ( - ) miestas, ( - ), ir neteisėtai toliau reikalavo iš jos perduoti R. Š. nurodymu 100 000 Švedijos kronų (11037,04 eurų) už, esą, pralaimėtas lažybas R. Š. kotedžo statybai;

172014 m. vasario mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, adresu Švedija, ( - ) miestas, ( - ), R. Š. su R. Š. vėl atvyko pas J. R., kur R. Š. išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir vėl reikalavo sumokėti už pralaimėtas lažybas.

18Taip bendrais veiksmais R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., užvaldė didelės vertės turtą - automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų) ir 50 000 Švedijos kronų (5 775,45 eurų) ir tokiu būdu nukentėjusiesiems J. D. R. ir J. R. padarė 540 000 Švedijos kronų (62 165,99 eurų) turtinę žalą (t. 9, b.l. 144-169; t. 10, b.l. 46-55; t. 11, b.l. 63).

193.

20Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui „( - )“, AB pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalis). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į sutuoktinių R. Š. ir G. Š. turtą ir pinigines lėšas G. Š. sąskaitoje paliktas galioti iki civilinio ieškinio išsprendimo. Nuosprendyje pažymėta, kad byloje pareikštas „( - )“, AB civilinis ieškinys 196 000 Lt (56 765 Eur) sumai. Civilinio ieškovo atstovu pripažintas J. D. R.. Pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas „( - )“ pardavė automobilį ( - ) pirkėjui „( - )“, AB. Automobilis buvo perkamas išsimokėtinai 84 mėnesiams. J. B. įgaliojo J. D. R. pasirašyti sutartį su „( - )“, AB, derėtis dėl kainų už visus darbus, susijusius su „( - )“, AB. Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis buvo draustas daliniu Kasko draudimu. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmokų sąlygų byloje taip pat nėra. Taip pat iš bylos medžiagos nėra aišku, ar automobilio savininkas kreipėsi dėl transporto priemonės praradimo į draudimo bendrovę. Kadangi automobilis įgytas išperkamosios nuomos būdu, todėl neaišku kokia pinigų suma buvo sumokėta automobilio pardavėjui. Taip pat kyla klausimas ar buvo išperkamosios nuomos bendrovei padaryta turtinė žala, jei taip, tai kokio dydžio. Negavus papildomos medžiagos ir neatidėjus baudžiamosios bylos, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka(t. 9, b.l. 144-169).

214.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasaciniai skundai atmesti (t. 11, b.l. 48-53).

235.

242016 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas civilinio ieškovo „( - )“, AB patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos priteisimo. Ieškinyje prašoma priteisti solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. 63 635,23 Eur žalos atlyginimą ieškovui „( - )“, AB. Taip pat priteisti solidariai ir atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. civilinio ieškovo „( - )“, AB naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už 63 635,23 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 10, b.l. 68-73).

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas

266.

27Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu „( - )“, AB civilinis ieškinys patenkintas pilnai. Civilinei ieškovei „( - )“, AB solidariai iš civilinių atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteista 63 635,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 63 635,23 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinei ieškovei „( - )“, AB iš civilinių atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteista po 655,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, bendrai 63 635,23 Eur sumai.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

297.

30Civilinis atsakovas R. Š. ir jo atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - „( - )“, AB, juridinio asmens kodas ( - ), civilinį ieškinį atmesti.

317.1.

32Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino prejudicinius faktus, dėl ko buvo priimtas iš dalies neteisėtas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

337.2.

34Apeliantai pastebi, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendyje buvo nurodytos konkrečios priežastys, kodėl žalos dydžio nustatymo klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka: byloje nebuvo duomenų apie tai, ar buvo išmokėta draudimo išmoka, nes automobilis buvo draustas daliniu Kasko draudimu; byloje nebuvo draudimo išmokų sąlygų; byloje nebuvo duomenų, ar automobilio savininkas kreipėsi dėl transporto priemonės praradimo į draudimo bendrovę; automobilis įgytas išperkamosios nuomos būdu, tačiau byloje nebuvo duomenų, kokia pinigų suma sumokėta automobilio pardavėjui; taip pat byloje nebuvo duomenų, ar išperkamosios nuomos bendrovei buvo padaryta žala, jeigu taip, tai kokio dydžio.

357.3.

36Taigi, nagrinėjant civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, privalėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai, pašalinantys 7.2. punkte nurodytus neaiškumus. Apeliantų teigimu, civilinis ieškovas šiuo atveju tinkamai neįvykdė savo pareigos įrodyti patirtos turtinės žalos dydį, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė realiai negavęs jokių naujų oficialių įrodymų.

377.4.

38Pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo pateiktas vienas 2018 m. gegužės 18 d. F. L. (F. L.) elektroninis laiškas, neva patvirtinantis aplinkybę, jog civilinis ieškovas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl Kasko draudimo išmokėjimo, nors net ir minėtame elektroniniame laiške nurodyta „už mašiną ( - ) niekada nebuvo išmokėtos jokios kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų“. Akivaizdu, jog turto pasisavinimas nusikalstamos veikos pagrindu nėra nelaimingas atsitikimas, todėl toks atsakymas negalėjo pašalinti baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui kilusios abejonės, ar iš tiesų civiliniam ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka pagal Kasko draudimą. Šiuo atveju elektroninio laiško, kurio autentiškumo negalima nustatyti, sakinio eilutė, negali būti tinkamu įrodymu teisme. Civilinis ieškovas, siekdamas įrodyti šią aplinkybę privalėjo gauti ir byloje pateikti oficialų draudimo kompanijos raštą, kuris būtų tinkamai pasirašytas įgalioto atstovo.

397.5.

40Nors ieškovo atstovas ne kartą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad siekė iš Švedijos įstaigų gauti oficialesnius atsakymus, į jo užklausimus nebuvo reaguojama, tačiau jokių įrodymų apie savo kreipimąsi į Švedijos oficialias institucijas byloje nepateikė. Be kita ko, tokia pozicija pats ieškovo atstovas pripažino abejones dėl įrodymų pakankamumo. Nepaisant to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, pirmosios instancijos teismo neprašė iš Švedijos įstaigų išreikalauti atitinkamos informacijos.

417.6.

42Taip pat ieškovas nepateikė draudimo išmokų sąlygų, apsiribodamas nurodymu, jog jas sudaro apie 200-300 puslapių dokumentas norvegų kalba. Tokiu būdu ieškovas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

437.7.

44Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, ar automobilio savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl transporto priemonės praradimo. Ieškovo atstovas tik žodžiu paaiškino, jog jokių kreipimųsi į draudimo bendrovę nebuvo dėl praleistų kreipimosi senačių. Šiuo atveju byloje liko neaišku, ar civilinis ieškovas negavo draudimo išmokos iš draudimo kompanijos ir ar šioje byloje nereikalauja antrą kartą kompensuoti žalą iš atsakovų.

457.8.

46Kadangi automobilis buvo perkamas išperkamosios nuomos būdu, baudžiamajame procese nagrinėjant bylą liko neaišku, kokia pinigų suma buvo sumokėta automobilio pardavėjui.

477.9.

48Į bylą pateikus automobilio 2013m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, jog automobilis M. B. buvo pirktas iš A. A. už 490 995 Švedijos kronų. Be to, buvo pateikti Transporto valdybos duomenys apie tai, kad automobilis „( - )“, AB, vardu registruotas 2013 m. rugsėjo 13 d. Gavus minėtus dokumentus, paaiškėjo neatitikimai tarp baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų pateiktų paaiškinimų ir šioje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. baudžiamojoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog nukentėjusioji J. R. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje (bet ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio mėnesį), išsigandusi grasinimų, vykdydama R. Š. neteisėtą reikalavimą perduoti pinigus - 100 000 eurų, perdavė automobilį, kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų), kuris registruotas bendrovės „( - )“, AB, vardu, su rakteliais ir dokumentais. Ieškinį nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas net nebandė išsiaiškinti aplinkybių dėl šių neatitikimų, sukeliančių abejones, ar iš tiesų „( - )“, AB laikytina automobilio savininku transporto priemonės netekimo momentu, ar „( - )“, AB yra tinkamas ieškovas šioje byloje, nes pagal byloje esančius duomenis, „( - )“, AB automobilio savininku tapo tik po to, kai automobilis nukentėjusiosios J. R. buvo perduotas atsakovams.

497.10.

50Apeliantai nurodo, kad nagrinėjant civilinio ieškinio dydžio klausimą ir dokumentus, susijusius su minėta transporto priemone, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Eilė rašytinių įrodymų paneigia faktą, kad minėta transporto priemonė galėjo būti prievarta paimta iš nukentėjusiosios J. R., kitaip tariant, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų atsakomybės šiame epizode. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ne tik, kad paneigia transporto priemonės vertę, kurią nurodo civilinis ieškovas, bet eilė rašytinių įrodymų patvirtina, kad su transporto priemone civilinis ieškovas ar/ir jo atstovai atlikinėjo teisinius veiksmus, nors pagal byloje paaiškėjusias faktines aplinkybes, transporto priemonę neteisėtu būdu jau buvo užvaldę nuteistieji (atsakovai). Įrodymai patvirtina, kad po tariamo automobilio perdavimo automobiliu disponavo pati nukentėjusioji ir civilinis ieškovas, jo atstovai. Priešingu atveju kyla pagrįstas klausimas, kaip 2013 m. rugpjūčio 27 d. galėjo būti įforminta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuomet automobilį neteisėtai buvo užvaldę nuteistieji (t. 1, b. l. 93). Dar daugiau, automobilis buvo registruotas duomenų bazėje 2013-09-13, nurodant, kad įsigijimo data yra 2013-09-13, techninė apžiūra automobiliui buvo atlikta 2013-10-01 (t.l, b.l. 96). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kyla pagrįstas klausimas, jeigu tuo metu transporto priemonė buvo užvaldyta kaltinamųjų, kokį konkrečiai objektą įsigijo civilinis ieškovas. Tuo pačiu kyla pagrįstos abejonės dėl byloje esančių dokumentų autentiškumo ir civilinio ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo (t l, b.l. 98,103,104,108).

517.11.

52Abejones sukelia ir tai, kad nukentėjusioji tik po kurio laiko pranešė, kad jos nurodomą transporto priemonę pasisavino kaltinamieji. Švedijos Karalystėje į policiją dėl dingusios transporto priemonės nesikreipė, į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos taip pat nesikreipė, nors kaip pati nurodo, transporto priemonė buvo drausta Kasko draudimu.

537.12.

54Byloje esančioje Carfax pažymoje pateikti detalūs duomenys apie ginčo automobilį. Nurodoma, kad automobilis yra netaisomai sugadintas, kas reiškia, kad toks automobilis yra praktiškai be vertės. Muitinės departamento 2018 m. gegužės 31 d. pažyma patvirtina, kad 2011 metais importuoto į Lietuvos Respubliką automobilio vertė buvo tik 1200 JAV dolerių. Todėl kyla pagrįstas klausimas kaip tokios transporto priemonės, kuri negalėjo būti taisoma, vertė išaugo iki 56 390,54 Eur, t.y. daugiau nei 50 kartų.

557.13.

56Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliantų manymu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo patirtos žalos dydį, nes neatskleidė bylos esmės. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju teismas net nebandė pašalinti byloje nustatytų neatitikimų, nevertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių reikalingumas buvo pripažintas nagrinėjant bylą baudžiamajame procese.

578.

58Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo „( - )“, AB atstovas advokatas K. R. prašo pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo naudai iš apelianto priteisti 1 200 Eur advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliaciniame procese apmokėti.

598.1.

60Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes bei argumentuotai pasisakęs dėl visų šalių pateiktų teisinių argumentų, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįsta sprendimą. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nepadarė jokių materialinės teisės bei esminių procesinių teisės normų pažeidimų.

618.2.

62Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais - ką pirmos instancijos teismas šioje byloje ir padarė. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė, kuo konkrečiai teismas pažeidė šiuos reikalavimus.

638.3.

64Šioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje įrodinėti R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. neteisėtus veiksmus, turtinės žalos bendrovei „( - )“, AB padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos nereikia. Šios prejudicinę galią turinčios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, ką pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

658.4.

66Ieškovė sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje yra paneigti ir atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad jie jokios žalos „( - )“, AB nepadarė. Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. R. atsakovams perdavė automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kuris priklausė „( - )“, AB. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovų aiškinimai apie ginčo automobilio netinkamumą naudoti yra tik jų gynybinė versija, kurią paneigia byloje esantys kiti rašytiniai duomenys.

678.5.

68Iš tiesų byloje esantys duomenys (t. 11, b. 1. 123-125, 171-172) patvirtina, kad 2011 m. birželio mėnesį automobilis „M. B.“ buvo sugadintas. Minėtas automobilis po jo importavimo į Lietuvą, praėjus beveik dviem metams buvo registruotas Švedijos Karalystėje, kurioje eksploatuojamas nuo 2013 m. gegužės 14 d. Byloje esantys duomenys iš Švedijos transporto valdybos patvirtina, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. ( - ) buvo eksploatuojamas, kas paneigia atsakovų teiginius apie tai, kad minėtas automobilis buvo bevertis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek bankas suteikdamas paskolą, tiek draudimo bendrovė drausdama transporto priemonę vertina jos išvaizdą ir techninę būklę. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad automobilis jo pardavimo „( - )“, AB metu išoriškai buvo tvarkingas. Byloje esanti automobilio pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad pardavėja AB „( - )“, atstovaujama A. A., bendradarbiaujant su „( - )“, pardavė automobilį „M. B. E 350 4M“ pirkėjui „( - )“, AB. Iš minėtos sutarties matyti, kad dalis kainos buvo sumokėta iš karto grynais — 200 000 Švedijos kronų, o 290 995 Švedijos kronų suteikta paskola iš banko, kuri turi būti grąžinta per 84 mėnesius (t. 1, b. 1. 93-95). Taip pat iš minėtos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad kredito išlaidos yra 59 529 Švedijos kronų, numatytos palūkanų išlaidos 53 917 Švedijos kronų, o bendras kredito reikalavimas 350 524 Švedijos kronų. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad abejoti minėta automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi nėra pagrindo. Kad „( - )“, AB yra automobilio savininkė patvirtina ir Švedijos transporto valdybos pateikti duomenys (t. 1, b. 1. 103). Prie patikslinto ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad „( - )“, AB moka įmokas bankui pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir, kad 2016 m. liepos 25 d. „( - )“ jau buvo sumokėjusi 180 638 Švedijos kronų (t. 10, b. 1. 76). Ieškovės atstovas papildomai nurodo, kad ginčo automobilis buvo parduotas per prabangių automobilių saloną „( - )“ (tuo galima įsitikinti pažiūrėjus tinklalapį ( - )).

698.6.

70Dėl ieškovės siekio gauti dvigubą naudą, atstovas pažymi, kad byloje yra draudikų raštas, patvirtinantis, jog šiuo atveju tokia išmoka nebuvo išmokėta, nes per vienerius metus nebuvo kreiptasi į draudikus, pažeidus terminą. Esant teorinei galimybei atnaujinti praleistą terminą ir kreiptis į draudikus, vis tiek nebūtų dvigubo mokėjimo, nes draudikai visas teises perimtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101-6.114 straipsnių tvarka arba būtų byloje procesinių teisių perėmėju. Tuo pačiu atstovas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje draudimo kompanija nedalyvauja, joje civiliniu ieškovu yra pripažinta būtent „( - )“, AB, o tai, kad ieškovė nesikreipė į draudimo bendrovę, negali būti pagrindu jos ieškinį atmesti, nes jai turtinė žala padaryta nusikaltimu. Be to, pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, o pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

718.7.

72Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Byloje yra Švedijos Karalystės Transporto valdybos patvirtinimas su įrašu ,,Transporto priemonės statusas - eksploatuojamas (2013-05-14)“. „Techninės apžiūros terminas 2013-10-01 - 2014-02-28“, dar nereiškia, kad techninė apžiūra atlikta po automobilio vagystės ir negalioja šiam automobiliui, paprasčiausiai šiam automobiliui galiojo ankstesnė apžiūra, nes ginčo automobilis Švedijoje buvo naudojamas nuo 2013-05-14. Be to, tame pačiame dokumente prie grafos „uždrausta eksploatuoti“ yra įrašas - „NE“. Nieko keisto nėra ir tame, kad automobilis užregistruotas vėliau, po sutarties sudarymo. Švedijoje galioja tokia pat tvarka kaip ir Lietuvoje: pirma sudaroma automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pereina nuosavybės teisė, o po to per tam tikrą terminą automobilis turi būti įregistruotas viešajame registre. Ieškovė tikėjo, kad jai automobilis bus grąžintas, be to, ji vykdė savo įsipareigojimus bankui.

738.8.

74Be kita ko, ieškovo atstovas pastebi, kad Transporto valdybos registro liudijimo 1 dalyje nurodyti ir kiti buvę automobilio savininkai, tarp jų ( - ). Taigi, kaip jie galėjo techniškai netvarkingą automobilį parduoti. ( - ) pateikė patvirtinimą ir foto, kad su automobiliu viskas buvo gerai. Be to, automobiliui įsigyti kreditą davė bankas, su atpirkimo teise, automobilį draudė draudimas. Kaip jie būtų galėję rizikuoti, jai automobilis būtų buvęs netvarkingas.

758.9.

76Apeliantai kelia versiją, kad automobilis tiek kainuoti negalėjo, nes buvo techniškai netvarkingas. Kita vertus, byloje esantys, be jau paminėtų dokumentų, pirkimo-pardavimo sutartis, banko kredito sutartis, patvirtinimai banko, kad kreditas mokamas iki šiol, tvirtina priešingai. Ieškovė pirko būtent už tokią kainą ir tiek mokėjo. Tuo tarpu, apeliantai teigdami, kad automobilis tiek kainuoti negalėjo, nes buvo techniškai netvarkingas, pagal CPK 178 straipsnio nuostatas turėtų tai įrodyti, t. y. ne kokia automobilio techninė būklė buvo ją įvežant į Lietuvą, o kokia ji buvo Švedijoje nusikaltimo padarymo momentu. Ieškovė automobilio JAV nepirko, jos nei į Lietuvą, nei į Švediją neįvežinėjo. Automobilis galėjo būti ir techniškai sutvarkytas po įvežimo, ir galėjo būti buvęs visiškai tvarkingas, tik muitinės dokumentuose nepagrįstai nurodant, kad techniškai jis netvarkingas, nes šiuo atveju automobilio importuotojas sumoka žymiai mažesnius importo mokesčius, kurie priklauso nuo automobilio kainos ir būklės.

778.10.

78Bandymas manipuliuoti muitinės palyginamosiomis kainomis taip pat vertintinas kritiškai, nes akivaizdu, kad skirtingų tos pačios markės ir modelio automobilių dėl skirtingų variantų transmisijų, pavarų dėžių variklių gamos, įrangos lygio ir pasirinktos papildomos įrangos kainos gali skirtis net kelis kartus. Ginčo atveju ieškovės automobilis buvo pačios brangiausios ir gana retos komplektacijos. O palyginamosios muitinių kainos nustatomas pagal JAV parduodamų automobilių vidurkius. Be to, nereikėtų pamiršti, kad JAV automobiliai yra bene dvigubai pigesni nei Lietuvoje, o Švedijoje dėl automobiliams taikomų aukštų akcizų - jie dar brangesni nei Lietuvoje. Ginčo automobilio kaina įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas. Padarytos turtinės žalos dydis siejamas su išlaidomis, kurios reikalingos atkurti padėčiai, kuri buvo iki teisės pažeidimo.

798.11.

80Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktu elektoriniu laišku, gautu iš ( - ) draudimas ( - ) Švedijos filialo (t. 11, b. 1. 152-153), tinkamai paneigė ir atsakovų nurodytas aplinkybes apie ieškovės galimą išmokų iš draudimo bendrovės gavimą už automobilį. Atsakovai jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas gavo draudimo išmoką už užvaldytą automobilį „M. B. E 350 4M“, teismui iki šios dienos nepateikė.

818.12.

82Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: atsakovai, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, pasinaudodami 2013 m. vasarą įvykusių lažybų, iš kurių jokios prievolės neatsiranda (CK 6.243 straipsnis), tarp R. Š. ir J. D. R. pretekstu, pasikeisdami, skirtingų sudėčių grupėse, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas, prieš J. R., J. D. R. ir kitus šeimos narius, sudeginti namus ir automobilius, ir psichologinį smurtą - „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti didelės vertės turtą, ko pasėkoje jiems buvo perduotas automobilis „M. B. E 350 4M“, priklausantis ieškovei. 2013 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo- pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilio kaina - 490 995 Švedijos kronų (56 390,54 Eur), palūkanos už paskolą sudaro 53 914 Švedijos kronų, kredito išlaidos - 59 529 Švedijos kronų, t. y. iš viso automobilio kaina, įskaitant išlaidas už kreditą, yra 604 438 Švedijos kronų (63 635,23 Eur), todėl ši suma pagrįstai priteista iš atsakovų ieškovės naudai.

838.13.

84Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, turėjo 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias būtina prisiteisti iš apelianto. Šią sumą sudaro užmokestis už advokato konsultaciją, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime pažymima, kad advokatui sumokėta ir prašoma priteisti suma yra mažesnė už maksimalų dydį – 1 204,71 Eur, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Išlaidų apmokėjimą patvirtina byloje esantis bankinės operacijos išrašas. Nurodoma, kad 2018 m. gegužės 22 d. prašymu buvo prašoma priteisti iš atsakovų 530,87 Eur civilinio ieškovo naudai už patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato K. R. pagalbai apmokėti. Dėl to atsiliepimu prašoma priteisti 1200 Eur suma, kuri buvo sumokėta advokatui avansu. Šias bylos išlaidas už civilinį ieškovą sumokėjo kita bylos nukentėjusioji J. R. ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 suformuotas teisės aiškinimo taisykles, yra pagrindas priteisti civilinio ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas.

85IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

869.

87Civilinio atsakovo R. Š. ir jo atstovo adv. G. Zavtrakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

889.1.

89Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. ( - ), teisminio proceso Nr. ( - )), kuris dalyje dėl paskirtų bausmių buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, nustatė, kad R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. laikotarpyje nuo 2013 m. vasaros iki 2014 m. kovo mėn., Švedijoje, ( - ) mieste, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, pasinaudodami 2013 m. vasarą įvykusių lažybų, iš kurių jokios prievolės neatsiranda (CK 6.243 straipsnis), tarp R. Š. ir J. D. R. pretekstu, pasikeisdami, skirtingų sudėčių grupėse, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas, prieš J. R., J. D. R. ir kitus šeimos narius, sudeginti namus ir automobilius, ir psichologinį smurtą - „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti didelės vertės turtą – 100 000 eurų pinigų sumą už 2013 m. vasarą įvykusias ir pralaimėtas lažybas iš 100 000 eurų sumos tarp R. Š. ir J. D. R.. Nukentėjusioji J. R. 2013 m. rugpjūčio mėn., išsigandusi grasinimų, vykdydama R. Š. neteisėtą reikalavimą perduoti pinigus – 100 000 eurų, be kita ko, Švedijoje, ( - ) mieste, ( - ), A. Š. perdavė automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų), kuris registruotas bendrovės „( - )“, AB vardu, su rakteliais ir dokumentais. Tokiu būdu R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. bendrais veiksmai, be kita ko, užvaldė didelės vertės automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų). Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už tame tarpe ir nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimą R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniam ieškovui „( - )“, AB pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

909.2.

91Nuteistieji R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. paminėto Kauno apygardos teismo jiems priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. R. atstovo advokato L. J. apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendį iš dalies pakeitė ir sugriežtino nuteistiesiems (išskyrus nuteistąjį A. Š.) paskirtas bausmes. Kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą (t. 10, b.l. 46-55). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasaciniai skundai atmesti (t. 11, b. l. 48-53).

929.3.

93Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir kt.).

949.4.

95Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas paminėtoje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kad R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. iš nukentėjusiųjų J. R., J. D. R. prievartaudami turtą neteisėtai užvaldė didelės vertės automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų), registruotą bendrovės „( - )“, AB vardu, priešingai nei teigia apeliantai, pagrįstai laikė prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

969.5.

97Tokia kolegijos išvada dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Šis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, nurodė, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama(žr. Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999?VII; KehayaandOthers v. Bulgaria, no. 47797/99 and 68698/01, § 61, 2006 m. sausio 12 d.). Situacija, kai faktai jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių, panaši į situaciją, kai po bylos atnaujinimo privalomas ir vykdytinas sprendimas yra panaikinamas. Taigi tokia situacija gali prilygti teisinio tikrumo principo pažeidimui, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodoma EŽTT jurisprudencijoje.

989.6.

99Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, jog neatitinka tikrovės apeliantų skundo argumentai, kad šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos priimant jau minėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantų teigimu, neva eilė rašytinių įrodymų paneigia faktą, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. ( - ), galėjo būti prievarta paimtas iš nukentėjusiosios J. R., t. y. kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų atsakomybės šiame epizode, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų „( - )“, AB yra tinkamas ieškovas šioje byloje, nes pagal byloje esančius duomenis paminėta bendrovė automobilio savininku tapo tik po to, kai automobilis nukentėjusiosios J. R. buvo perduotas atsakovams.

1009.7.

101Sprendžiant iš bylos medžiagos, automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Transporto valdybos duomenys apie šio automobilio registraciją „( - )“, AB vardu, duomenys apie kredito paminėto automobilio pirkimui suteikimą, apie automobilio draudimą buvo pateikti į baudžiamąją bylą dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-99, 100-104, 105-110, 115-117). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta ir analogiška civilinio proceso metu pateiktai, aptariamo automobilio fotonuotrauka (t. 1, b. l. 106). Tokiu būdu visos apeliantų nurodomos aplinkybės – kada tiksliai „( - )“, AB automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), įsigijo iš AB „( - )“ atstovo A. A. (A. A.), už kokią kainą, kada, kam ir kokio dydžio paskola paminėto automobilio pirkimui buvo suteikta, kokie duomenys užfiksuoti šį automobilį registruojant bendrovės „( - )“ vardu, kada buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilis apdraustas, baudžiamąją bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui buvo žinomos, jos kartu su nukentėjusiųjų parodymais, kitais bylos įrodymais įvertintos, ko pasėkoje nustatytos pirmiau išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamieji R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o „( - )“, AB pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. ( - ), turto prievartavimo būdu buvo užvaldytas ir tai bendrais veiksmais padarė R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., kad neteisėtai užvaldyto automobilio vertė yra 490 Švedijos kronų (56 390,54 eurų), šis automobilis veikos padarymo metu priklausė „( - )“, AB ir ši bendrovė yra tinkamas ieškovas byloje) kaip minėta, šioje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Juolab, kad neteisėtai užvaldyto turto vertė šiuo atveju turėjo įtakos ir kaltininkų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui.

1029.8.

103Tuo pačiu šiame kontekste pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje bylose Nr. 3K-3-303/2009). Šiuo gi atveju, kaip minėta, nei vienas iš nuteistųjų (taip pat ir civilinių atsakovų) Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Paminėtas teismo nuosprendis apeliacine bei kasacine tvarka buvo revizuojamas tik bausmių paskyrimo nuteistiesiems dalyje.

1049.9.

105Taigi, nagrinėjant šią bylą yra aktualus ir įrodinėtinas civiliniam ieškovui „( - )“, AB priteistinos žalos dydžio klausimas. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu šį klausimą, pripažinęs civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes byloje nebuvo duomenų apie tai, ar buvo išmokėta draudimo išmoka už automobilį (automobilis buvo draustas daliniu Kasko draudimu); byloje nebuvo draudimo išmokų sąlygų; byloje nebuvo duomenų, ar automobilio savininkas kreipėsi dėl transporto priemonės praradimo į draudimo bendrovę; byloje nebuvo duomenų, kokia pinigų suma sumokėta automobilio pardavėjui (automobilis pirktas išperkamosios nuomos būdu); taip pat byloje nebuvo duomenų, ar išperkamosios nuomos bendrovei buvo padaryta žala, jeigu taip, tai kokio dydžio.

1069.10.

107Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 10 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu ieškovas „( - )“, AB, be kita ko, prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. 63635,23 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ), kaina - 490 995 Švedijos kronos (iš kurių 995 Švedijos kronos aptarnavimo mokestis, t. 1, b. l. 93), palūkanos už paskolą – 53 914 Švedijos kronų, kredito išlaidos – 59 529 Švedijos kronos, viso 604 438 Švedijos kronos (63 635,23 eurų) (t. 1, b. l. 93-95).

1089.11.

109Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šią ieškinio dalį pilnai ir solidariai iš atsakovų civilinio ieškovo naudai priteisė 63 635,23 eurų žalos atlyginimo. Teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, pagal kurias faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Priešingai nei teigia apeliantai, civilinio ieškovo atstovai bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio dydžio patirtą turtinę žalą, buvo pašalinti visi neaiškumai, kurie trukdė civilinio ieškinio dydį apskaičiuoti teismui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Tuo tarpu civiliniai atsakovai, jų atstovai nei bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie paneigtų ieškovo patirtos žalos dydį, būtų pagrindas ją sumažinti, byloje nepateikė.

1109.12.

111Byloje esanti automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - ), taip pat „( - )“, AB pagal šią sutartį bankui „( - )“ atlikti mokėjimai patvirtina, jog paminėtas automobilis „( - )“, AB vardu buvo perkamas, iš dalies už jį sumokant iš paminėto banko gautu kreditu (t. 1, b. l. 93-95, 110; t. 10, b. l. 75-77; t. 11, b. l. 150-151). Iš paminėtų dokumentų matyti, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. ( - ), buvo įsigytas už 490 995 Švedijos kronas (iš kurių 995 Švedijos kronos aptarnavimo mokestis, t. 1, b. l. 93), 200 000 Švedijos kronų „( - )“, AB už automobilį sumokėjo grynaisiais, likusi automobilio kaina buvo dengiama iš banko „( - )“ gautu kreditu (290 995 Švedijos kronos). Palūkanos už paskolą 84 mėnesių laikotarpiui - 53 914 Švedijos kronų, kredito išlaidos – 59 529 Švedijos kronos. Taigi, bendra „( - )“, AB išlaidų suma už įsigytą automobilį yra 604 438 Švedijos kronos. Iš „( - )“, AB pagal automobilio pirkimo - pardavimo sutartį bankui „( - )“ atliktų mokėjimų matyti, kad aptariamo automobilio įsigijimui gautas kreditas ir po atsakovų atliktų baudžiamojoje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų atlikimo bei automobilio neteisėto užvaldymo yra toliau mokamas, vykdomi bankui prisiimti įsipareigojimai. Iš paskutinės byloje civilinio ieškovo atstovo pateiktos 2018 m. balandžio 7 d. sąskaitos – faktūros matyti, kad „( - )“, AB iki 2018 m. kovo 31 d. bankui negrąžintas automobilio pirkimui suteikto kredito likutis - 110 355 Švedijos kronos (t. 11, b. l. 150-151). Tokiu būdu šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bankui „( - )“ dėl automobilio neteisėto užvaldymo jokia žala nepadaryta, „( - )“, AB automobilio įsigijimui suteiktą paskolą moka, savo įsipareigojimus bankui vykdo, 2018 m. kovo 31 dienai bendrovė jau buvo grąžinusi bankui beveik du trečdalius pasiskolintos sumos (su palūkanomis ir kredito išlaidomis). Duomenų, kad civilinis ieškovas po 2018 m. kovo 31 d. nevykdytų savo paminėta automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi bankui prisiimtų įsipareigojimų, byloje nėra.

1129.13.

113Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad civiliniam ieškovui priklausantis automobilis „M. B.“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo apdraustas daliniu Kasko draudimu 2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2014 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 115-117). Civilinio ieškovo atstovai patikslintame civiliniame ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad „( - )“, AB nėra kreipusis į draudimo bendrovę ir nėra gavusi jokių draudimo išmokų, susijusių su automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ), praradimu dėl nusikalstamų atsakovų veiksmų. Į draudimo bendrovę nesikreipė, nes praleido vienerių metų kreipimosi terminą. Be to, vienas iš civilinio ieškovo atstovų, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, teismui pateikė 2018 m. gegužės 17 d. draudimo bendrovės elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad už automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), „( - )“, AB niekada nebuvo išmokėtos jokios kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų (t. 11, b. l. 152-154). Tokiu būdu nurodytos aplinkybės paneigia ir baudžiamojo proceso metu kilusias abejones dėl „( - )“, AB išmokų iš draudimo bendrovės už dėl nusikalstamos veikos prarastą automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), gavimo. Nors apeliantai teigia, jog civilinio ieškovo atstovo pateiktame elektroniniame laiške draudimo bendrovė nurodo tik apie draudimo išmokų nemokėjimą dėl nelaimingų atsitikimų ir tai nepašalina abejonės, ar civiliniam ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka už automobilio praradimą dėl nusikalstamos veikos, tačiau, kolegijos vertinimu, draudimo bendrovės pateikta informacija, vertinant ją kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, suponuoja išvadą, kad „( - )“, AB už automobilį „M. B.“, valst. Nr. ( - ), jokios draudimo išmokos nebuvo išmokėtos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad civiliniai atsakovai, jų atstovai bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, jokių įrodymų, paneigiančių civilinio ieškovo, jo atstovų nurodomas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei patvirtinančių aplinkybę, kad civilinis ieškovas iš draudimo bendrovės gavo draudimo išmoką už dėl nusikalstamos veikos prarastą automobilį, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

1149.14.

115Nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad civilinio ieškovo atstovo pateiktas draudimo bendrovės elektroninis laiškas apie draudimo išmokos išmokėjimą negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. spalio 22d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Taigi, esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju CPK 177 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai dėl įrodymų leistinumo nebuvo pažeisti.

1169.15.

117Sutiktina su apeliantais, kad šiuo atveju bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, civilinis ieškovas, jo atstovai nepateikė draudimo išmokų sąlygų. Kita vertus, nustačius byloje aplinkybes, jog po nusikalstamos veikos padarymo iki pat bylos nagrinėjimo civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme draudimo bendrovė „( - )“, AB draudimo išmokų už automobilio praradimą dėl nusikalstamos veikos nebuvo išmokėjusi, draudimo išmokų sąlygų pateikimas nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant civiliniam ieškovui priteistinos žalos dydį. Beje, argumentų, kaip paminėtų sąlygų pateikimas šiuo atveju įtakotų civilinio ieškinio dydžio nustatymą, nepateikė ir patys apeliantai.

1189.16.

119Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija spendžia, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo įvertinti laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, bylos esmės neatskleidimo. Teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civiliniam ieškovui „( - )“, AB priteistos žalos nėra pagrindo.

1209.17.

121Pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ir civilinio ieškovo ieškinį dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantai dėl šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios terminą. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018 priimtoje nutartyje pakartotinai išaiškino, jog nors ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgusi į nurodytus kasacinės instancijos teismo šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija nutaria šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad civiliniam ieškovui priteistos 5 procentų dydžio palūkanos skaičiuojamos nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

1229.18.

123Civilinio ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo civiliniam ieškovui priteisti iš apelianto (civilinio atsakovo) 1 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo atstovas nurodo, jog paminėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro pirmosios instancijos teisme 2018 m. gegužės 22 d. prašymu prašytos priteisti 530,87 eurų bylinėjimo išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovo atstovo prašymas ir 530,87 eurų bylinėjimo išlaidos priteistos iš civilinių atsakovų, todėl tenkinti prašymą šioje dalyje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, civiliniam ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (1 200-530,87=669,13).

124Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n a t a r i a :

125pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo ir šią dalį išdėstyti taip:

126„Civilinei ieškovei „( - )“, AB (juridinio asmens kodas ( - )) solidariai iš civilinių atsakovų R. Š. (a. k. ( - ) R. Š. (a. k. ( - ) A. Š. (a. k. ( - ) ir M. P. (a. k. ( - ) priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 63 635,23 Eur priteistos sumos, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

127Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

128Priteisti civiliniam ieškovui „( - )“, AB (juridinio asmens kodas ( - )) iš civilinio atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) 669, 13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Justas Namavičius

129Daiva Pranytė – Zalieckienė

130Linas Žukauskas

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo R. Š. ir... 3. Civilinei ieškovei „( - )“, AB solidariai iš civilinių atsakovų R. Š.,... 4. Civilinei ieškovei „( - )“, AB iš civilinių atsakovų R. Š., R. Š., A.... 5. Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies... 10. 2.... 11. R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. nuteisti už tai, kad nuo 2013 m. vasaros iki... 12. 2013 m. vasarą, tyrimo nenustatytą dieną, R. Š. kartu su M. P. atvyko pas... 13. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasarą, liepos – rugpjūčio... 14. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasaros pabaigoje, R. Š. su R. Š.,... 15. Paveikta nesibaigiančių grasinimų, prieš ją naudojamos psichinės... 16. 2013 metų pabaigoje, tyrimo nenustatytu laiku, A. Š. vėl atvyko pas J. R. į... 17. 2014 m. vasario mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, adresu Švedija, (... 18. Taip bendrais veiksmais R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., užvaldė didelės... 19. 3.... 20. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu civiliniam... 21. 4.... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistųjų... 23. 5.... 24. 2016 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas civilinio ieškovo... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas... 26. 6.... 27. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu „( - )“, AB civilinis... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 7.... 30. Civilinis atsakovas R. Š. ir jo atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas... 31. 7.1.... 32. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus... 33. 7.2.... 34. Apeliantai pastebi, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2016 m.... 35. 7.3.... 36. Taigi, nagrinėjant civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, privalėjo būti... 37. 7.4.... 38. Pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo pateiktas vienas 2018 m.... 39. 7.5.... 40. Nors ieškovo atstovas ne kartą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad... 41. 7.6.... 42. Taip pat ieškovas nepateikė draudimo išmokų sąlygų, apsiribodamas... 43. 7.7.... 44. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, ar automobilio savininkas... 45. 7.8.... 46. Kadangi automobilis buvo perkamas išperkamosios nuomos būdu, baudžiamajame... 47. 7.9.... 48. Į bylą pateikus automobilio 2013m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo... 49. 7.10.... 50. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjant civilinio ieškinio dydžio klausimą ir... 51. 7.11.... 52. Abejones sukelia ir tai, kad nukentėjusioji tik po kurio laiko pranešė, kad... 53. 7.12.... 54. Byloje esančioje Carfax pažymoje pateikti detalūs duomenys apie ginčo... 55. 7.13.... 56. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliantų manymu, patvirtina, kad... 57. 8.... 58. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo „( - )“, AB atstovas... 59. 8.1.... 60. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra... 61. 8.2.... 62. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 63. 8.3.... 64. Šioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje įrodinėti R. Š., R.... 65. 8.4.... 66. Ieškovė sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje yra paneigti... 67. 8.5.... 68. Iš tiesų byloje esantys duomenys (t. 11, b. 1. 123-125, 171-172) patvirtina,... 69. 8.6.... 70. Dėl ieškovės siekio gauti dvigubą naudą, atstovas pažymi, kad byloje yra... 71. 8.7.... 72. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal CPK 197 straipsnio... 73. 8.8.... 74. Be kita ko, ieškovo atstovas pastebi, kad Transporto valdybos registro... 75. 8.9.... 76. Apeliantai kelia versiją, kad automobilis tiek kainuoti negalėjo, nes buvo... 77. 8.10.... 78. Bandymas manipuliuoti muitinės palyginamosiomis kainomis taip pat vertintinas... 79. 8.11.... 80. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktu elektoriniu... 81. 8.12.... 82. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė,... 83. 8.13.... 84. Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, turėjo 1... 85. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 86. 9.... 87. Civilinio atsakovo R. Š. ir jo atstovo adv. G. Zavtrakovo apeliacinis skundas... 88. 9.1.... 89. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m.... 90. 9.2.... 91. Nuteistieji R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. paminėto Kauno apygardos teismo... 92. 9.3.... 93. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo... 94. 9.4.... 95. Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro... 96. 9.5.... 97. Tokia kolegijos išvada dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –... 98. 9.6.... 99. Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, jog neatitinka tikrovės apeliantų... 100. 9.7.... 101. Sprendžiant iš bylos medžiagos, automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ),... 102. 9.8.... 103. Tuo pačiu šiame kontekste pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai taikoma BPK... 104. 9.9.... 105. Taigi, nagrinėjant šią bylą yra aktualus ir įrodinėtinas civiliniam... 106. 9.10.... 107. Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 10 d. pateiktu patikslintu civiliniu... 108. 9.11.... 109. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 110. 9.12.... 111. Byloje esanti automobilio „M. B.“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 27... 112. 9.13.... 113. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad civiliniam ieškovui priklausantis... 114. 9.14.... 115. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad civilinio ieškovo... 116. 9.15.... 117. Sutiktina su apeliantais, kad šiuo atveju bylą nagrinėjant civilinio proceso... 118. 9.16.... 119. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija spendžia,... 120. 9.17.... 121. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ir civilinio ieškovo... 122. 9.18.... 123. Civilinio ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 124. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 125. pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl... 126. „Civilinei ieškovei „( - )“, AB (juridinio asmens kodas ( - ))... 127. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 128. Priteisti civiliniam ieškovui „( - )“, AB (juridinio asmens kodas ( - ))... 129. Daiva Pranytė – Zalieckienė... 130. Linas Žukauskas...