Byla 2-132-943/2015
Dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais; tretieji asmenys VšĮ „Ekotenisas“ ir Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1020-657/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ingero“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais; tretieji asmenys VšĮ „Ekotenisas“ ir Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „SPBI“ (kreditorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Ingero“ (skolininkui) dėl atsakovo bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais, prašydamas pripažinti neteisėtu BUAB „Ingero“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, sprendimą dėl patalpų atlaisvinimo, kurio pagrindu reikalaujama, kad VšĮ „Ekotenisas“ atlaisvintų pagal 2010 m. sausio 5 d. Jungtinės veiklos sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) VšĮ „Ekotenisas“ perduotą nekilnojamąjį turtą, įformintą 2014 m. kovo 5 d. Pranešimu Nr. 03-5932 „Dėl jungtinės veiklos sutarties“. Nurodė, kad trečiasis asmuo VšĮ „Ekotenisas“ ir atsakovas UAB „Ingero“ 2010 m. sausio 5 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis arba Jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią atsakovo funkcijos apsiribojo statinių suteikimu naudotis trečiajam asmeniui VšĮ „Ekotenisas“. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, administratorius priėmė sprendimą tęsti Sutarties pagrindu vykdomą jungtinę veiklą ir 2010 m. birželio 21 d. su VšĮ „Ekotenisas“ sudarė Susitarimą „Dėl 2010 m. sausio 5 d. jungtinės veikslo sutarties sąlygų papildymo“. 2014 m. vasario 7 d. atsakovas įgijo likviduojamos įmonės statusą. Administratorius 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. birželio 9 d. pateiktais pranešimais pareikalavo nedelsiant atlaisvinti patalpas, t. y. nutraukti veiklą patalpose, tačiau nei viename iš pranešimų nenurodė, kad sutartis nutraukiama. Toks administratoriaus reikalavimas yra nepagrįstas, nes tolesnis sutarties galiojimas ir vykdymas negali būti vertinamas kaip atsakovo vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuri draudžiama ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, sutarties galiojimas ir vykdymas duoda itin didelę naudą atsakovui, nes gaunant papildomas pinigines lėšas yra sudaromos sąlygos kreditorių reikalavimų patenkinimui. Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11482-454/2012, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovo nekilnojamojo turto, tame tarpe ir turto, kuris yra perduotas Sutarties pagrindu, realizavimas ir jos nėra panaikintos.

5Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui BUAB „Ingero“, atstovaujamam administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, bet kokiu būdu trukdyti VšĮ „Ekotenisas“ naudotis pagal 2010 m. sausio 5 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) VšĮ „Ekotenisas“ perduotu nekilnojamuoju turtu. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes siekiama apsaugoti atsakovą ir jo kreditorius nuo turtinių praradimų, t. y. išsaugoti galimybę vykdyti Sutartį ir jos vykdymo pagrindu generuoti pinigines lėšas, kurios padengia visas sąnaudas ir duoda pelną, skiriamą atsakovo ir jo kreditorių interesų tenkinimui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti atlikti veiksmai, kurie padarytų ieškinio patenkinimą visiškai beprasmį ir ieškinio tikslai objektyviai, net ir absoliutaus ieškinio patenkinimo atveju, negalėtų būti pasiekiami. Atsakovo gaunamos ekonominės naudos atkūrimas gali tapti objektyviai neįmanomas. Be to, realiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų naudingas tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui, tiek jo kreditoriams ir tokiu būdu būtų užtikrintas ir viešojo intereso gynimas.

6Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „SPBI“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo UAB „SPBI“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui BUAB „Ingero“, atstovaujamam administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, bet kokiu būdu trukdyti VšĮ „Ekotenisas“ naudotis pagal 2010 m. sausio 5 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) VšĮ „Ekotenisas“ perduotu nekilnojamuoju turtu. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neturės esminės įtakos BUAB „Ingero“ bankroto proceso operatyvumui ir ekonomiškumui, kadangi teismuose yra nagrinėjama ir daugiau bylų, kuriose atsakovas BUAB „Ingero“ yra byloje dalyvaujantis asmuo. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012 yra konstatuota, kad Jungtinės veiklos sutarties vykdymas atsakovui yra ekonomiškai naudingas, teismas sutiko, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės atitiktų viešąjį interesą, siekiant išvengti galimo bankrutuojančios įmonės nuostolių didėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užkirs kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir užtikrins padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą bei šalių interesų pusiausvyrą iki ginčas bus išspęstas iš esmės.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2014 m. spalio 13 d. pateiktu atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „SPBI“ 2014 m. liepos 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jis buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o skundžiamos nutarties nuorašą gavo 2014 m. spalio 3 d., dėl ko terminas atskirajam skundui pateikti baigėsi 2014 m. spalio 10 d. ir bankas jo nepraleido. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Ieškiniu prašomų pripažinti neteisėtais veiksmų teisėtumą patvirtina imperatyvi ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią nuo nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas BUAB „Ingero“ bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto buvo pripažintas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014. Nuo šios dienos pasibaigė ir Jungtinės veiklos sutartis, o VšĮ „Ekotenisas“ neteko teisės naudotis BUAB „Ingero“ priklausančiu turtu, dėl ko atsakovo BUAB „Ingero“ reikalavimai VšĮ „Ekotenisas“ išsikelti iš atsakovui priklausančių patalpų yra pagrįsti ir teisėti, o ieškinys - nepagrįstas.

132. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą dėl operatyvaus BUAB „Ingero“ kreditorių interesų patenkinimo bei imperatyvias ĮBĮ teisės normas. Net ir esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, dėl ko bendrovė negali vykdyti jokios ūkinės komercinės veiklos ir privalo pereiti prie bendrovei priklausančio turto realizavimo, šie veiksmai negali būti atlikti vien tik dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl proceso trukmės negalės būti atlikti gal net keletą metų.

143. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paneigia bankroto proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Bendrovės bankroto procedūros vyksta jau ilgiau kaip 4 metus ir 4 mėnesius. Bylą inicijavęs UAB „SPBI“ yra suinteresuotas atsakovo bankroto proceso vilkinimu, kadangi inicijuoja įvairius procesus, orientuotus į bendrovės bankroto procedūrų stabdymą. Ieškovas UAB „SPBI“ gina VšĮ „Ekotenisas“ interesus ir yra susijęs su BUAB „Ingero“ administratoriumi.

154. Paraleliai vykstančios bylos nėra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

165. Jungtinės veiklos sutartis nėra ekonomiškai naudinga BUAB „Ingero“, dėl ko šios veiklos tęstinumą užtikrinančios laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Pripažinus bendrovę bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto, ankstesnis kasacinio teismo sprendimas dėl jungtinės veiklos naudingumo nebeturi teisinės reikšmės, kadangi jis buvo aktualus tik iki tol, kol bendrovės veikla teoriškai galėjo būti tęsiama. Be to, BUAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo sprendimu buvo atliktas bendrovės ir VšĮ „Ekotenisas“ vykdytos jungtinės veiklos auditas, kurį atliko UAB „Ernst &Young Baltic”, 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikdamas veiklos ataskaitą. Ši ataskaita patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis nėra ekonomiškai naudinga bendrovei bei tai, kad VšĮ „Ekotenisas“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Aplinkybę, kad jungtinė veikla nėra ekonomiškai naudinga bendrovei, be kita ko, patvirtina ir Turto ekspertizės aktas Nr. RE13-017.

176. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas tęsti teisę pažeidžiančius veiksmus.

187. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leidžia ieškovui UAB „SPBI“ bylos nagrinėjimo metu pasiekti sau palankų teisinį rezultatą, kuris galėtų atsirasti tik ieškinio tenkinimo atveju.

19Atsakovas BUAB „Ingero“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2307-657/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui BUAB „Ingero“ ir atmesti ieškovo UAB „SPBI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovą BUAB „Ingero“ pripažinus bankrutavusiu ir likviduojamu dėk bankroto, vadovaujantis ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalimi, atsakovas neteko teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, dėl ko pasibaigė Jungtinės veiklos sutartis. Pasibaigus šiais sutarčiai, VšĮ „Ekotenisas“ neteko teisės naudotis atsakovui priklausančiu turtu, dėl ko BUAB „Ingero“ administratoriaus reikalavimai VšĮ „Ekotenisas“ išsikelti iš BUAB „Ingero“ priklausančių patalpų yra pagrįsti ir teisėti, o ieškinys – nepagrįstas.

20Trečiasis asmuo VšĮ „Ekotenisas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos esant visoms būtinosioms jų taikymo sąlygoms.
  2. Ieškinys negali būti vertinamas kaip prima facie nepagrįstas. Ieškinyje yra pateikta nuosekli argumentacija, jog ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nelemia Jungtinės veiklos sutarties automatinio pasibaigimo ir neužkerta kelio tęsti veiklą: (i) ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo laiko atžvilgiu; (ii) Jungtinės veiklos sutartis nėra nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka; (iii) ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata ginčo santykiams iš viso negali būti taikoma; (iv) Jungtinės veiklos sutarties vykdymas teikia naudą bendrovei ir jos kreditoriams; (v) pats BUAB „Ingero“ administratorius buvo aiškiai nurodęs ir pripažinęs, jog sutartis bus vykdoma iki turto realizavimo.
  3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir tapti neįmanomas, kadangi VšĮ „Ekotenisas“ veikla gali būti nutraukta ir po bylos išnagrinėjimo priėmus palankų teismo sprendimą jis taptų praktiškai beprasmis. Jungtinės veiklos sutarties vykdymas tiek BUAB „Ingero“, tiek kreditoriams yra ekonomiškai naudingas. Atskirajame skunde ši aplinkybė nėra paneigta. Nagrinėjamu atveju nėra siūloma jokių kitų ginčo turto panaudojimo alternatyvų, t. y. nutraukus veiklą, turtas stovėtų nenaudojamas, nes šiuo metu dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-11482-454/2012 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės jo realizuoti. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja tolesnės likvidavimo etapo eigos ir galimybės realizuoti turtą, kadangi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia suteikti konkrečias turto valdymo ir naudojimo teises iki tokio turto pardavimo. Be to, bendrovės bankroto administratorius dar 2013 m. birželio 19 d. įspėjime Nr. 06-18080 VšĮ „Ekotenisas“ aiškiai nurodė, jog sutarties vykdymas bus tęsiamas iki patalpų pardavimo.
  4. Apeliantas neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kadangi nutartis buvo priimta beveik prieš 3 mėnesius iki banko atskirojo skundo pateikimo ir nebuvo apskųsta nei vieno byloje dalyvaujančio asmens. Atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, kuria bankas grindžia savo teisę skųsti nutartį, yra netaikytina dėl savo ratio decidendi skirtingumo. Bankas net ir nebūdamas dalyvaujančiu byloje asmeniu galėjo apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet šia teise nepasinaudojo.

21Ieškovas UAB „SPBI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškinys negali būti vertinamas kaip prima facie nepagrįstas:
    1. Kadangi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014, kurios pagrindu bendrovė pripažinta bankrutavusia, tiek nauja ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies redakcija buvo priimtos po Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, jos negalėjo būti taikomos tų teisinių santykių atžvilgiu, kurie susiformavo iki šios normos įsigaliojimo;
    2. Jungtinės veiklos sutarties tolesnis galiojimas ir vykdymas negali būti vertinamas kaip bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuri draudžiama ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu. Sutarties galiojimas ir atitinkamas vykdymas duoda didelę naudą BUAB „Ingero“. Pagal Jungtinės veiklos sutartį BUAB „Ingero“ yra suteikusi patalpų valdymo ir naudojimo teises VšĮ „Ekotenisas“ ir realiai jokių kitų funkcijų neatlieka, kadangi visą veiklą išimtinai vykdo minėta įstaiga.
    3. Pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorius gali sudaryti sutartis, susijusias su jungtine veikla tuo atveju, kai tokia veikla bankrutuojančios įmonės atžvilgiu negali būti vertinama kaip ūkinė komercinė veikla, o savo turinio prasme iš esmės tėra turto valdymo ir naudojimo teisių suteikimas. Bankroto administratoriui suteikiama teisė sudaryti sutartis dėl administruojamos įmonės turto nuomos iki turto pardavimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 7 p.).
  2. Viešąjį interesą nagrinėjamu atveju atitiktų ne operatyvus bendrovei priklausančio turto realizavimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet bendrovės ir jos kreditorių apsaugojimas nuo turtinių praradimų, t.y. galimybės vykdyti Jungtinės veiklos sutartį išsaugojimas. Sutarties vykdymas bendrovei teikia pelną, o ją nutraukus bendrovė ne tik turės dengti savo turto išlaikymo išlaidas, bet ir negeneruos papildomų piniginių lėšų, ypač atsižvelgiant į tai, jog turtas bet kokiu atveju šiuo metu negalėtų būti realizuotas dėl kitoje civilinėje byloje jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
  3. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.
  4. Pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovas BUAB „Ingero“ yra suteikęs patalpų valdymo ir naudojimo teises ir jokių kitų funkcijų neatlieka, o visą veiklą išimtinai vykdo VšĮ „Ekotenisas“. Todėl ši atsakovo veikla negali būti prilyginama ūkinei komercinei veiklai. Sutartis nėra pasibaigusi, nes ji nebuvo nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka. Bankroto administratorius nėra pateikęs pranešimo dėl sutarties nutraukimo.
  5. Ieškinio tikslas – apsaugoti bendrovę ir jos kreditorius nuo turtinių praradimų, t. y. išsaugoti galimybę vykdyti Jungtinės veiklos sutartį ir jos vykdymo pagrindu generuoti pinigines lėšas, kurios padengia visas sąnaudas ir duoda pelną. Jungtinės veiklos sutarties vykdymo ekonominį naudingumą bendrovei konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012.
  6. Skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė yra aiškiai įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte (draudimas atlikti tam tikrus veiksmus). Jos vertintinos tiek kaip galutinį teismo sprendimą užtikrinančios, tiek kaip prevencinės priemonės. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti atlikti veiksmai (iškeldinimas, teikiamų komunalinių paslaugų teikimo ribojimas ir kt.), kurie padarytų ieškinio patenkinimą beprasmį, nes įstaigos vykdoma veikla būtų nutrūkusi.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant pirmosios instancijos teismas atsisako priimti apeliacinį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Jei teismas, prieš priimdamas apeliacinį skundą, nustato esant bent vienai` iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Jeigu CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

24Vienas iš pagrindų, kuriam esant pirmosios instancijos teismas turi nepriimti atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, yra, kai atskirąjį skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Asmens teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių atsiradimas ir jos tinkamas įgyvendinimas sietinas su jo, kaip dalyvaujančio byloje asmens, procesiniu teisiniu statusu ir civiliniu procesiniu veiksnumu (CPK 37 str., 38 str. 1 d., 151 str. 1 d., 305 str.). Šios bendros taisyklės išimtis yra įtvirtinta CPK 151 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria nedalyvaujantys byloje asmenys gali paduoti atskirąjį skundą dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 151 str. 1 d.).

25Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismo nutarties, kurią galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, įsiteisėjimas priklauso nuo to, ar dalyvaujantis byloje asmuo pasinaudojo teise dėl šios nutarties paduoti atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jei nutartis nėra apskųsta (CPK 279 str. 1 d., 302 str., 338 str.), o tuo atveju, kai yra paduotas atskirasis skundas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri nėra panaikinta, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nutartis, pakeičianti arba panaikinanti pirmosios instancijos teismo nutartį, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.).

26Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dalyvaujančio byloje asmens procesinį teisinį statusą įgijo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu įtraukus jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tuo metu jau buvo įsiteisėjusi, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, kadangi nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nebuvo padavęs atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, įstojimo į procesą pradžią ir tai, jog šis juridinis asmuo dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą įgijo po to, kai Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau buvo įsiteisėjusi, pripažįsta, jog Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kartu su dalyvaujančio byloje asmens procesinio teisinio statuso įgijimu neįgijo teisės dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties paduoti atskirąjį skundą. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis nėra absoliuti. Pagal bendrą taisyklę asmuo, įstojęs į bylą bei įgijęs byloje dalyvaujančio asmens procesinį teisinį statusą po civilinės bylos teisme iškėlimo, teisę paduoti atskirąjį skundą įgyja ir ja gali naudotis tų teismo nutarčių atžvilgiu, kurios buvo priimtos jam esant įtrauktam į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu arba jam tapus proceso dalyviu tuo metu, kai teismo nutartis, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas, dar nėra įsiteisėjusi, t. y. dalyvaujantis asmuo negali įgyvendinti savo procesinės teisės į apeliaciją tų teismo nutarčių atžvilgiu, kurios buvo priimtos ir įsiteisėjo jam nedalyvaujant procese.

27Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, savo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, pateiktais išaiškinimais. Kasacinis teismas šioje nutartyje, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti įmonės bankroto byloje padavimą, pripažino bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisę, tapus dalyvaujančiu byloje asmeniu, t. y. nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento, apskųsti iki to laiko įmonės bankroto byloje priimtas teismo nutartis dėl kitų kreditorių reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, jei jomis patvirtintų reikalavimų suma viršija 250 Lt (72 Eur) ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt (72 Eur). Pažymėtina, jog toks kasacinio teismo praktikoje išplėtotas dalyvaujančio byloje asmens (kreditoriaus) teisės apskųsti bankroto byloje pirmosios instancijos teismo nutartis aiškinimas yra grindžiamas bankroto proceso tikslais, specifiniu bankroto teisinių santykių reglamentavimo metodu, CPK taikymo ypatumais (CPK normų taikymą su išimtimis, kurias nustato ĮBĮ) ir negali būti taikomas bendra ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose, sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsiradimo. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, būtų tapačios ar iš esmės panašios. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens VšĮ „Ekotenisas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu šioje ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, esant pareikštam ieškiniui dėl atsakovo (bankrutavusios įmonės administratoriaus) veiksmų pripažinimo neteisėtais, kurį ieškovas UAB „SPBI“ vertina kaip kreditoriaus skundą dėl bankrutavusios įmonės (skolininko) administratoriaus veiksmų.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties paduotą atskirąjį skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui priėmus šį atskirąjį skundą ir minėtam CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties nutraukiamas, grąžinant trečiajam asmeniui 75 Lt (21,72 Eur) dydžio už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 94).

29Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, savo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties tikslų, t. y. jog civilinės bylos nagrinėjimo metu nebūtų taikomos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo galimybę siekti pasinaudodamas ir kitomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise būnant nedalyvaujančiu asmeniu, kurio teises apriboja, pažeidžia ar suvaržo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikti teismui prašymą dėl jų panaikinimo (CPK 149 str. 3 d.), o taip pat jam, kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, priklausančiomis teisėmis kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 str. 1 d.) ar jų pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.).

30Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

31Nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties.

32Grąžinti trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (kodas 303252632), iš valstybės biudžeto 21,72 Eur dydžio už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (AB SEB bankas atlikto 2014 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 38412).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „SPBI“ (kreditorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB... 7. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo UAB „SPBI“ atskirasis skundas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Kauno... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB... 12. 1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, dėl ko laikinosios apsaugos... 13. 2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 14. 3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paneigia... 15. 4. Paraleliai vykstančios bylos nėra pagrindas byloje taikyti laikinąsias... 16. 5. Jungtinės veiklos sutartis nėra ekonomiškai naudinga BUAB „Ingero“,... 17. 6. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas tęsti... 18. 7. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leidžia ieškovui UAB... 19. Atsakovas BUAB „Ingero“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti... 20. Trečiasis asmuo VšĮ „Ekotenisas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 21. Ieškovas UAB „SPBI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti... 24. Vienas iš pagrindų, kuriam esant pirmosios instancijos teismas turi nepriimti... 25. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per... 26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog Nordea Bank Finland Plc,... 27. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank AB... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog trečiasis... 30. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315... 31. Nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc,... 32. Grąžinti trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea...