Byla e2-1225-178/2017

Dėl delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos gamyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jurby Water Tech“ dėl delspinigių priteisimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė AB „Lietuvos energijos gamyba“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Jurby Water Tech“, prašydama priteisti iš atsakovės 167 408,79 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovė pareikšto ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, šio nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, valstybės biudžetais, darbuotojais ir ieškove.
4. Nurodo, kad atsakovė yra pateikusi ieškovei pranešimą apie pradėtą atsiskyrimo procedūrą, kurios metu yra siekiama nuo atsakovės atskirti veiklos dalį, apimančią nekilnojamojo turto veiklą. Ieškovės teigimu, atsakovei įvykdžius atskyrimo procedūrą ir iškėlus nekilnojamojo turto veiklą kitai bendrovei (o tuo pačiu, ir nekilnojamąjį turtą), kyla rizika ieškovės pareikšto reikalavimo įgyvendinimui dėl negalimumo nukreipti išieškojimo į atsakovės turtą ir/ar pinigines lėšas. Atsakovė vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nesutinka mokėti sutartimi sulygtų netesybų, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė nevykdys ir ieškovei palankaus teismo sprendimo. Prašomų priteisti delspinigių suma yra didelė ir reikšminga ieškovei, kaip verslo subjektui, vykdančiai savo veiklą ir siekiančiai ją toliau sėkmingai vykdyti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei būtų suteikta galimybė perleisti/panaudoti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Todėl reikalinga užtikrinti, kad atsakovės turto sudėtis, forma ir kokybė bylos nagrinėjimo metu nesumažėtų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

5. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nenustatyta aplinkybių, susijusių su atsakovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad atsakovė galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jai nepalankaus sprendimo vykdymo. Tai, kad atsakovė yra pateikusi pranešimą apie pradėtą atsiskyrimo procedūrą, ne tik nepagrįsta objektyviais įrodymais, bet ir nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Teismo vertinimu, taikius laikinąsias apsaugos priemonės galimai bus sutrikdyta atsakovės ūkinė komercinė veikla ir taip ribojamos galimybės gauti pajamas, kas gali sukelti grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei prieštarautų proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

7. Ieškovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei. Sumos reikšmingumą turi įrodinėti ne ieškinį pateikusi šalis, tačiau ta šalis, kuriai teismo sprendimas galėtų turėti tiesioginį poveikį, šiuo atveju –atsakovė.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimui reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui jas prašoma taikyti, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Iš atsakovės atskyrimo sąlygų 1.1.4 punkto matyti, kad reorganizacijos metu nuo atsakovės yra atskiriama dalis, apimanti jos nekilnojamojo turto veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, ir tokiu pagrindu yra kuriama nauja bendrovė UAB „14 deltų“. Atsakovei lieka dalis, susijusi su apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, kita aptarnavimo veikla. Taip pat reikšmingai mažinamas ir atsakovės įstatinis kapitalas.
3. Atskyrimo sąlygose neaprašytas atsakovės ir naujosios bendrovės finansinių įsipareigojimų pasiskirstymas. Taip pat nėra aišku, kokia bus atsakovės valdomo turto vertė po atskyrimo sąlygų įvykdymo. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, kuriais mažina savo finansines galimybes.
4. Vertinant atsakovės balanso už 2015 metus duomenis, matyti, kad ilgalaikio turto ir finansinio turto vertės yra reikšmingai sumažėjusios, o atsakovės turimi įsiskolinimai suponuoja išvadą, kad prašoma priteisti delspinigių suma atsakovei laikytina didele. Apeliantės vertinimu, atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, dėl ko palankaus teismo sprendimo atveju atsakovei gali būti itin sunku arba net neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą.
5. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštaraus proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams. Atsakovės veikla, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų visiškai suvaržyta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, o jas pritaikius, laikinųjų apsaugos priemonėmis sukeltos neigiamos pasekmės neviršytų galimos naudos.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju yra abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, nes ieškinys pareikštas tik dėl delspinigių priteisimo, tačiau ieškinyje neįrodinėjama, jog dėl neva neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė ar patiria kokius nors nuostolius ar ypatingus nepatogumus. Atsakovė neigia faktinius ir teisinius pagrindus delspinigių skaičiavimui, be to, teismas, net pripažinęs pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, gali reikšmingai sumažinti reikalaujamų delspinigių dydį.
2. Atsakovės atskyrimo sąlygos bei pats atkyrimo faktas, kuris šiuo metu jau yra įvykęs, nepatvirtina nei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nei atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės atskyrimas dalį jos veiklos, turto ir įsipareigojimų perduodant naujai įsteigtai UAB „14 deltų“, buvo įvykdytas siekiant atsakovės vykdomos veiklos optimizavimo bei efektyvumo. Atsakovės atskyrimo sąlygos parengtos 2016 m. lapkričio 20 d., sprendimas dėl atsakovės reorganizavimo priimtas dar anksčiau. Todėl atsakovės atskyrimo faktas ir iš to kylančios pasekmės neturėjo ir neturi sąsajų su apeliantės reiškiamais reikalavimais.
3. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus patvirtina, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes balanso duomenimis, atsakovės turtas sudarė 8 702 247 Eur sumą. Po reorganizacijos atsakovė nuosavybės teise vien nekilnojamojo turto turi 381 261 Eur sumai. Atsakovė turi pakankamai stabilių resursų, kad ieškinio tenkinimo atveju, nebūtų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl ieškinio suma (167 408,79 Eur) net po atsakovės reorganizavimo nesudaro pagrindo pripažinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, nes suvaržytų atsakovės veiklą, net leidžiant vykdyti atitinkamus atsiskaitymus su darbuotojais ar mokėti mokesčius valstybei. Atsakovės veikloje neapribotas pinigų judėjimas yra ypatingai svarbus, nes atsakovei pagal savo veiklos pobūdį vykdant pasirašytas sutartis su užsakovais nuolat tenka atlikti didelės vertės įrangos, medžiagų ir kitų veiklai vykdyti būtinų priemonių pirkimus, o užsakovų atsiskaitymai su atsakove paprastai vykdomi tik pilnai įvykdžius atitinkamą projektą. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sutrukdyti atsakovei vykdyti pasirašytas sutartis su užsakovais, o jų neįvykdžius atsakovė negautų planuotų gauti lėšų, todėl gali būti sutrikdyta atsakovės veikla, kas ženkliai pakenktų atsakovės mokumui bei apeliantės interesams.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė atsakovės taikyti laikinąsias apsaugos priemones 167 408,79 Eur vertės turtui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nenustatė aplinkybių, susijusių su atsakovės nesąžiningumu, o vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad atsakovė vykdomu veiklos atskyrimu siekia sumažinti savo finansines galimybes bei prašoma priteisti delspinigių suma atsakovei laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
14. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal apeliantės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Nors atsakovė ir nurodo abejones dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pagrįstumas vertintinas tik (ne)tikėtinumo aspektu. Bet kuriuo atveju ir ne šis klausimas buvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas. Todėl esminę reikšmę turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui antrosios sąlygos – sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – įvertinimas.
15. Kaip minėta, apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia iš esmės dviem pagrindais: atsakovės reorganizavimu bei didele ieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu taikymui.
16. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo (apeliantės) valios. Prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi pakankamai pagrįsti poziciją, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12 str., 178 str.). Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įvertinti, be kita ko, ir grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui perspektyvų aspektai.
17. Apeliantė, teigdama, kad prašoma priteisti delspinigių suma atsakovei laikytina didele, vadovaujasi atsakovės balanso už 2015 metus duomenimis. Sutiktina su apeliante, kad šie duomenys patvirtina atsakovės turto, jį lyginant su 2014 metais, sumažėjimą nuo 13 736 743 Eur iki 8 702 247 Eur (ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 3 365 541 Eur iki 2 193 947 Eur). Taip pat matyti, kad yra sumažėję ir atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 11 982 885 Eur iki 6 864 535 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė jau yra pateikusi finansinę atskaitomybę už 2016 metus, iš kurių matyti, kad atsakovės turtas 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 3 469 931 Eur (ilgalaikis turtas 970 824 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 414 484 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Nors šie duomenys leistų spręsti, kad atsakovės turtas lyginant su ankstesniais metais ir yra sumažėjęs, tačiau jo vertė vis tik neteikia pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio suma 167 408,79 Eur atsakovei laikytina didele.
18. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ir po jau įvykusios reorganizacijos ji nuosavybės teise turi vien 381 261 Eur vertės nekilnojamojo turto. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio suma (167 408,79 Eur) ir po jos reorganizavimo neteikia pagrindo pripažinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad VĮ Registro centras duomenimis atsakovės nekilnojamasis turtas neįkeistas, jam jokie apribojimai netaikomi, išskyrus areštą 77 908 Eur vertės negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms.
19. Bet kuriuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir didelė ieškinio suma savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje (ypač paskutinio laikotarpio) yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.).
20. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindžia vykdoma reorganizacija, t. y. atskyrimu, kuriuo, apeliantės teigimu, yra mažinamos atsakovės finansinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti neturi pagrindo.
21. Iš atsakovės atskyrimo sąlygų matyti, kad jos parengtos 2016 m. lapkričio 20 d., t. y. dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos (ieškinys teisme gautas 2017 m. gegužės 2 d.). Taigi, pats sprendimas dėl atsakovės reorganizavimo buvo priimtas dar anksčiau. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad atskyrimo faktas ir iš to kylančios pasekmės neturėjo ir neturi sąsajų su apeliantės reiškiamais reikalavimais. Be to, kaip minėta, VĮ Registrų centras duomenimis ir po įvykusios reorganizacijos atsakovei nuosavybės teise priklauso 381 261 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien atskyrimo procedūra (kuri jau yra įvykusi) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kitų duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantė (CPK 12 str., 178 str.).
22. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Todėl prašančiajam jas taikyti asmeniui tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje apeliantė tokio būtinumo nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.).
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
24. Išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.