Byla e2-96-302/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiltuva“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2548-173/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiltuva“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovams A. S., G. J., R. Ž. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dituvos prekyba“ dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
  2. Ieškovas BUAB „Kiltuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų A. S., G. J., R. Ž. J. ir UAB „Dituvos prekyba“ priteisti 98 515,85 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „Dituvos prekyba“ priteisti 6 procentų, o iš atsakovų A. S., G. J., R. Ž. J. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų A. S., G. J., R. Ž. J. ir UAB „Dituvos prekyba“ pinigines lėšas, esančias atsakovams priklausančiose banko sąskaitose, pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovų gautinas sumas, turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ar esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 98 515,85 Eur sumai. Nurodė, kad tarp šalių kilęs itin didelės vertės turtinis ginčas, atsakovai vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, nereaguoja į raginimus perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, todėl, atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad nors ieškovė tikėtinai ir pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė, jog egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma, nežinant atsakovų turtinės padėties, negali būti pagrindas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai jau yra ėmęsi ar planuoja imtis tam tikrų veiksmų, kuriais būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, taip pat nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Kiltuva“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus apie atsakovų turimą turtą ar tai, kad atsakovai ėmėsi ar gali imtis atitinkamų veiksmų, kad perleistų tą turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintų būsimo sprendimo įvykdymą. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kiek pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas.
    2. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma (98 515,85 Eur) laikytina didele suma. Ieškovė neturi ir negali gauti duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, turimas santaupas bei patiriamas išlaidas. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys, kurie, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingais pagal jiems pareikštą reikalavimą. Dėl šių priežasčių aplinkybės, kad atsakovai, tikėtina, yra nesąžiningi, neteisėtais savo veiksmais bendrovei padarę didelės turtinės žalos, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  2. Atsakovas G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiasi tik didele ieškinio suma, tačiau nepagrindžia to, kad atsakovai galėtų būti nesąžiningi ar ketintų turimą turtą perleisti. Tik ieškovės teiginių apie galimai padarytą įmonei žalą ir to, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    2. Ieškinys dėl žalos priteisimo grindžiamas vieninteliu faktu, jog įmonei ir jos kreditoriams padaryta didelė žala, tačiau nenurodomi jokie tyčiniai veiksmai, dėl kurių ta žala galėjo kilti.

4Teismas

konstatuoja:

5III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Kiltuva“, atstovaujama bankroto administratoriaus, teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų A. S., G. J., R. Ž. J. ir UAB „Dituvos prekyba“, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, priteisti 98 515,85 Eur žalos, kuri kildinama iš atsakovų pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo, atlyginimo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik didele ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys negalimas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, apie atsakovės veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad atsakovė gali tapti nemoki. Ieškovė, tvirtindama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog didelė ieškinio suma yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.).
  7. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
  8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vien tai, jog atsakovai neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, taip pat nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
  9. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, kuriame nurodyta, jog atsakovai, nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, padarė žalą, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  10. Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
  11. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  12. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

7Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai