Byla e2-1724-180/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4935-852/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ ieškinį atsakovams Benui Renatui Baltusiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BVšĮ ,,Vilnius veža“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų B. R. Baltusio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priteisti 530 506 Eur nuostolių, kurie kilo dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas ir akcininkai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, nes ieškinio suma yra didelė, byla turi viešąjį interesą, o ieškinys grindžiamas nesąžiningais atsakovų veiksmais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
  2. Savivaldybė – specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, tai yra neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Savivaldybės turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt., dėl to neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldybė. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kurios įstatinis kapitalas yra 15 784 580 Eur, akcijos taip pat priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškinio reikalavimai nukreipti solidariai tiek į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir B. R. Baltusį. Teismas sprendė, kad nėra grėsmės įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė BVšĮ ,,Vilnius veža“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino atsakovų finansinės padėties, neatsižvelgė į byloje esantį viešąjį interesą, nepagrįstai suabsoliutinęs faktą, kad vienas iš atsakovų yra savivaldybė. Be to, ieškinys gali būti tenkinamas tik vieno iš atsakovų atžvilgiu.
    2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad didelė ieškinio suma didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o visų atsakovų finansinė padėtis yra itin prasta.
  3. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti.
  4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas atsižvelgė į didelę ieškinio sumą, tačiau sprendė, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, į tai, kad savivaldybė yra specifinis subjektas.
    2. Areštavus atsakovių turtą būtų pažeistas viešasis interesas, nes viešosios paslaugos nebegalėtų būti teikiamos.
  5. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą atsakovas B. R. Baltusis prašo atskirąjį skundą atmesti.
  6. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys yra nepagrįstas, jame klaidingai nurodoma, kad atsakovas elgėsi pasyviai, nesiekė pagerinti itin sunkios bendrovės finansinės padėties, be to, žalos dydis suskaičiuotas neteisingai.
    2. Ieškinio suma negali būti laikoma didele, nes atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio rinko vertė – 113 896 Eur.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors vertinant ieškinį preliminariai, jis yra pagrįstas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis teismų suformuota praktika, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, tai yra neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka (CPK 185 str.). Apeliantė šių teiginių iš esmės neginčijo ir neneigė.
  4. Atmestini kaip nepagrįsi apeliantės teiginiai, susiję su didele ieškinio suma. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1314-407/2015 ir kt.).
  5. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Šiuo atveju ieškovas pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Apeliantė, teigdama, kad ieškinys gali būti tenkinas tik vieno iš atsakovų – B. R. Baltusio, atžvilgiu, taip pat neteigė, kad jis ketina turtą perleisti ar kitaip bandyti išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144, 263 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai