Byla 2A-891-622/2010
Dėl nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovei D. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovė S. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės D. G. 4 834,15 Lt sumą bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė yra buto, esančio „( - )“, Panevėžyje, bendraturtės, atsakovė yra ieškovės velionio vyro duktė iš pirmos santuokos. 1995-05-04 mirus jos vyrui P. V., atsakovė po laidotuvių užrakino vieną kambarį, nieko į šį kambarį neįleido ir faktiškai naudojo kaip savo nuosavybę. Per laikotarpį nuo 1995 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio ieškovė už buto šildymą ir cirkuliacinę šilumą sumokėjo 9 621,55 Lt. Atsakovė nevykdė pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, ieškovė turėjo nuostolių išlaikant butą, todėl prašė iš atsakovės priteisti pusę sumos, sumokėtos AB „Panevėžio energija“.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kas tarp jos ir ieškovės yra susiklostę faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai. Atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių su Panevėžio miesto įmonėmis. Pereinamas kambarys, kuriame ieškovė nurodo gyvenusi, pagal Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą priklauso jai, D. G. Kito kambario atsakovė taip pat neužrakino ir juo nesinaudojo. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes, kaip nurodo ieškinyje, mokesčius už butą mokėjo nuo 1995 m. gegužės mėnesio, todėl nuo to laikotarpio atsirado reikalavimo teisė.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė S. V. iš D. G. 3 357,03 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 357,03 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės D. G. 1 027,80 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. V. ir 34,15 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą.

6Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė už savo turto dalį nemokėjo jokių mokesčių, todėl ieškovė, sumokėjusi mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimą. Apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė nuo pirmos tapimo su atsakove bendraturtėmis dienos žinojo arba turėjo žinoti, kad abi turi mokėti mokesčius, t. y. kad ji turi teisę reikalauti nuostolių už bendro turto išlaikymą, atlyginimo iš atsakovės. Žinodama ieškovės nuostatas, atsakovė turėjo galimybę kitaip elgtis su savo turtu. Todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą yra pagrįstas ir šioje byloje ieškinio senaties terminas taikytinas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Todėl ieškinys tenkintinas tik iš dalies, priteistina įmokų suma už dešimties metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės mėnesio (ieškinio padavimo teismui dienos) iki 2000 m. gegužės mėnesio.

7Atsakovė D. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai, patvirtina liudytojų I. M. ir E. K. parodymai. Tačiau teismas nurodė, kad tarp šalių nesusiklostė panaudos teisiniai santykiai. Jai priklausantį kambarį ieškovė nuo 2003 m. nuomojo liudytojai V. K. Ieškovė per 14 metų nereikalavo mokesčių, jokių turtinių pretenzijų nereiškė, nes mokėjo visus priklausančius mokesčius. Be to, apeliantė su šilumos tiekimo įmone nebuvo sudariusi jokių sutarčių, todėl jokie sutartiniai įsipareigojimai jos nesieja. Visa tai patvirtina, kad ieškovė naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu kambariu pagal neterminuotą panaudos sutartį neatlygintinai.

8Ieškovė S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11Bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-05-04 mirė P. V., kuris buvo ieškovės sutuoktinis ir atsakovės tėvas (b. l. 5, t. 1). Po tėvo mirties atsakovė D. G. ir ieškovė S. V. tapo buto, esančio „( - )“, Panevėžyje, bendraturtėmis. D. G. ir S. V. įregistruotos nuosavybės teisės į ½ buto dalį (kiekvienai), esančio „( - )“, Panevėžyje (b. l. 31, t. 1). Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį 2000-01-11 sutartis bei Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2006-12-18 sutartis patvirtina, kad paslaugų pirkėjas (abonentas) buvo ieškovė (b. l. 129-130, t. 1). Už šilumos tiekėjo paslaugas ieškovė nuo 1995 m. sumokėjo 8 719,80 Lt (b. l. 7-8, t. 1).

12Byloje kilo ginčas, ar ieškovės prašymas priteisti pusę sumokėtos sumos už suteiktas šildymo paslaugas iš kitos buto bendraturtės yra pagrįstas.

13Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnyje įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

14Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuotos CK 4.76 straipsnyje. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovė už savo turto dalį nemokėjo jokių mokesčių, todėl ieškovė, sumokėjusi mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimą.

16Atsakovė D. G. yra viena iš buto, esančio „( - )“, Panevėžyje, bendraturčių (b. l. 31, t. 1). Taigi šiuo atveju į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet abiejų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Todėl darytina išvada, kad atsakovė kartu su ieškove (lygiomis dalimis) turi atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

17Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys" byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003).

18Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai, patvirtina liudytojų parodymai. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

19Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, yra nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V.; Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusius su nustatinėjamomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais.

21Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.

22Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai.

23Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų faktiškai susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat ir ta aplinkybė, jog atsakovė su šilumos tiekimo įmonė nebuvo sudariusi jokių sutarčių, nepaneigia CK 4.76 straipsnyje įtvirtintų atsakovės (kaip bendraturtės) prievolių, susijusių su bendro daikto (buto) išlaikymu, t. y. apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai ir kad tai patvirtina liudytojų I. M. ir E. K. parodymai, nagrinėjant šį klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

24Apeliacinio skundo motyvuose taip pat nurodoma, kad atsakovei priklausantį kambarį ieškovė 2003-2005 m. nuomojo liudytojai V. K., kuri mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, o apylinkės teismas šią aplinkybę ignoravo. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad liudytoja V. K. paliudijo, kad 2004-2005 m. ji nuomojo butą, esantį „( - )“, Panevėžyje, iš ieškovės. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat yra teisiškai nereikšminga, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, tai nepaneigia atsakovės kaip bendraturtės pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, reglamentuotu CK 4.76 straipsnyje.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovė S. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kas tarp jos ir ieškovės yra... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė už savo turto dalį... 7. Atsakovė D. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto... 8. Ieškovė S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-05-04 mirė P. V., kuris buvo ieškovės... 12. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės prašymas priteisti pusę sumokėtos sumos... 13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnyje įtvirtinta bendrosios... 14. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 16. Atsakovė D. G. yra viena iš buto, esančio „( - )“, Panevėžyje,... 17. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK... 18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 19. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje... 21. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 22. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių susiklostė... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp... 24. Apeliacinio skundo motyvuose taip pat nurodoma, kad atsakovei priklausantį... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti...