Byla 2A-868-611/2014
Dėl įpareigojimo nugriauti statinį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Archidis“, trečiųjų asmenų A. B. ir J. S. bei AB DNB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinius atsakovui BUAB „Archidis“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB DNB bankui, J. S., A. B. dėl įpareigojimo nugriauti statinį.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas 2007-11-12 ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti daugiabučio gyvenamojo namo pastato, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) dalį – 556 kv.m., kuri pastatyta pagal negaliojantį 2006 m. vasario 22 d. statybos leidimą Nr. GN/206/06-0069. Be to, 2008-04-21 padavė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nugriauti daugiabučio gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra sklypo ( - ), bei šiame sklype stovinčio gyvenamojo namo savininkas. Šis sklypas ribojasi su sklypu, esančiu ( - ), nuosavybės teise priklausčiu atsakovui. 2006 m. liepos mėn. pradžioje ieškovas pastebėjo, kad kaimyniniame sklype, kurio adresas tuo metu buvo ( - ), nugriovus ten stovėjusį gyvenamąjį namą ir garažą, buvo pradėti statybos darbai, o statiniui iškasta pamato duobė labai arti prie ieškovo sklypo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu panaikino atsakovui išduotą 2006-02-22 statybos leidimą, pažeidus LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktą, numatantį išlaikyti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki kaimyninio sklypo ribos. Be to, administraciniai teismai nustatė, kad atsakovo sklypo detalusis planas parengtas ir patvirtintas, pažeidžiant įstatymo nustatytas procedūras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi antrojo atsakovui išduoto statybos leidimo galiojimas taip pat yra sustabdytas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas daugiabutį gyvenamąjį namą sklype, esančiame ( - ), pastatė savavališkai bei pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visas teisinis reguliavimas, susijęs su šiuo ginču, buvo iš esmės sušvelnintas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, teisinės valstybės principus. Atsakovo pastato statyba nėra savavališka, kadangi pastatą statė, turėdamas 2007-02-21 statybos leidimą. Atsakovas pastatą statė, laikydamasis esminių statinio projekto sprendinių. Atsakovo teigimu, neesminis nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų neturi lemti statybos neteisėtumo. Tiek statybos techninio reglamento STR „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktas, tiek ir visas 1 priedas, kurio 4 punktu remiasi ieškovas, neteko galios nuo 2012-10-07. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, revizavusi teismų praktiką taikant teisės normas, nustatančias atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, be kita ko, išaiškino, kad kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Šioje byloje turi būti pripažinta, kad atstumai nuo pastato iki ieškovo žemės sklypo ribos toje dalyje, kiek jie yra mažesni už nustatytuosius teisės aktuose, nelemia pastato statybos neteisėtumo. Pažymėjo, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios kreditoriai patirtų didžiulių nuostolių, nes pastatas yra pagrindinis atsakovo turtas. Pastatą nugriovus, didžioji kreditorių reikalavimų dalis liktų nepatenkinta. Kompetentingos institucijos leido statyti tokį pastatą, koks jis yra pastatytas. Tokiu būdu atsakovas, o ypač AB DNB bankas kaip atsakovo hipotekinis kreditorius ir kiti kreditoriai pagrįstai įgijo teisėtą lūkestį, kad pastatas statomas visiškai teisėtai. Todėl pastato nugriovimas būtų visiškai neproporcinga, teisinės valstybės principus pažeidžianti sankcija.

6Trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai atsiliepimų, kuriuose būtų išreikšta pozicija dėl ginčo esmės, nepateikė.

7Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimo į ieškinius nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

8Tretieji asmenys A. B. ir J. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad STR „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktas ir 1 priedo 4 punktas nuo 2012-10-07 pripažinti netekusiais galios, kas neleidžia tenkinti ieškovo reikalavimo. Nuo 2010-10-01 įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai suteikė galimybę pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius pertvarkant projektinę dokumentaciją, o griežčiausia priemonė esant statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai faktui – statinio nugriovimas – gali būti taikoma tik tada, kai nėra galimybių pasinaudoti kitomis statybos neteisėtumą pašalinančiomis priemonėmis. Nuo 2012-10-07 nebeliko STR teisės normos, kurios pagrindu ieškovas reiškė savo reikalavimą, vadinasi, atsirado teisinė galimybė įteisinti statybą, kurios statybą leidžiantys dokumentai yra negaliojantys ir taikyti savo pobūdžiu švelnesnę ir mažiau žalos darančią priemonę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai fakto panaikinimo, t. y. taikyti Statybos įstatymo 28(1) straipsnio 2 dalies 4 punktą ir įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina). Be to, nukrypimas nuo žemės sklypo ribos iki pastato yra nežymus ir neesminis. Teismas privalo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad ieškovas pats aptvėrė jam priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), aklina betonine tvora, dėl kurios savavališkos statybos šiuo metu vyksta ginčas. Minėto savavališko statinio aukštis ginčo vietoje yra 2,8 metrai. Tenkinus ieškovo ieškinį ir įpareigojus atsakovą nugriauti ginčo statinį, viso likusio atsakovo turto neužtektų visiems kreditoriniams reikalavimams padengti, tiek nugriovimas, tiek statinio išorinės sienos atitraukimas iki prašomo 3 metrų atstumo būtų susijęs su neadekvačiomis projektinės dokumentacijos sprendinių bei ieškovo interesų pažeidimui darbų ir lėšų sąnaudomis, kas sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinius iš dalies tenkino, leido atsakovui BUAB „Archidis“ per 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), įpareigojo atsakovą BUAB „Archidis, neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Likusią ieškinių dalį teismas atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo 115 Lt žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš ieškovo 65,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas konstatavo, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo statomas nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. ir buvo pastatytas neteisėtai, nes įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti statybos leidimai, leidę statyti statinį, ir detalusis planas, numatęs tokio statinio statybą, taip pat statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymėjo, kad tam tikri statybos darbai sukuriant ginčo objektą (laikotarpiais nuo 2006-08-17 iki 2007-02-21 ir nuo 2007-11-22 iki statybos pabaigos) buvo atliekami savavališkai, neturint galiojančio statybos leidimo (esant statybos leidimui sustabdytam). Tačiau įvertinęs aplinkybę, kad esamą daugiabutį gyvenamąjį namą leido statyti būtent 2007-02-21 statybos leidimas, kurio galiojimas buvo sustabdytas tik 2007-11-22, kai didžioji dalis statybos darbų jau buvo atlikta, konstatavo, kad didžioji dalis statinio buvo sukurta (pastatyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kuris vėliau buvo pripažintas išduotu neteisėtai. Todėl teismas nusprendė, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimui turi būti taikomas Statybos įstatymo 281 straipsnis.

12Teismas taip pat pažymėjo, kad minimalų pastatų atstumą iki gretimo sklypo ribos šiuo metu nustato aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas, numatantis, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje konstatavo, kad išduodant statybos leidimą buvo pažeisti aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 8 priedo 1.1 punkto reikalavimai, nes išduotas statybos leidimas statyti pastatą mažesniu nei 3 m atstumu nuo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, kai minimalus atstumas turėjo būti 5 metrai, o pagal šiuo metu galiojantį LR Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 8 priedo 1.1 punktą minimalus atstumas iki ieškovo žemės sklypo ribos yra 4,5 m. Pirmosios instancijos teismas atmetė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, kad šis aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09-2005 nagrinėjamoje byloje netaikytinas, konstatuodamas, kad aplinkybė, jog statybos leidimas daugiabučiam gyvenamajam namui statyti buvo išduotas pažeidžiant minėtą reglamentą, nustatytas įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu. Negali būti tokios situacijos, kai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui statyti nustatyti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribos didesni nei daugiabučiam gyvenamajam namui. Teismas pažymėjo, kad minimalaus atstumo iki gretimo sklypo ribos nesilaikymo įtaka statybos neteisėtumui ir pastato statybos neteisėtumo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais, normatyvinių atstumų nesilaikymas nulėmė ieškovo gyvenimo ir veiklos sąlygų, turėtų iki neteisėtos statybos pradžios, pablogėjimą, nes daugiabučio gyvenamojo namo dviejų aukštų ir mansardinio aukšto langai nukreipti į gyvenamojo namo kiemą, vietoje 4,5 m atstumo iki žemės sklypo ribos daugiabučio gyvenamojo namo siena yra tik 2,26-2,66 m. atstumu. Toks pablogėjimas, įvertinus pastato pobūdį (daugiabutis gyvenamasis namas), negali būti pripažintas neesminiu.

13Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas statybą, nebuvo sąžiningas, nesiekė geranoriškai spręsti kilusio ginčo su ieškovu, ignoravo jo reikalavimus ir priimtas teismų nutartis, tam tikrais laikotarpiais vykdė savavališką statybą, statybą vykdė pažeisdamas teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir leisti įteisinti tokią statybą.

14Teismas įvertino, kad didesnė daugiabučio gyvenamojo namo dalis niekaip neįtakoja ieškovo gyvenimo ir veiklos sąlygų, atitinka minimalius atstumus nuo ieškovo žemės sklypo ribos ir nepažeidžia ieškovo privačių interesų. Mažaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statyba žemės sklype, esančiame (duomenys skelbtini), iš principo yra galima, pastatas yra vertingas. Be to, šiuo metu atsakovas yra bankrutuojanti įmonė ir nugriovus didelės vertės daugiabutį gyvenamąjį namą kiltų grėsmė, kad kito turimo turto nepakaktų patenkinti kreditorių reikalavimams, kurių viso yra virš 20 mln. Lt, dėl to teismas padarė išvadą, kad viso daugiabučio gyvenamojo namo nugriovimas neatitiktų proporcingumo, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdą.

15Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad bus būtina spręsti ar nagrinėjamu atveju būtinas detalusis planas, ir jei bus nuspręsta, kad jis būtinas, jo parengimas gali užtrukti, pertvarkytą projektinę dokumentaciją dar reikės suderinti, gali būti reikalinga atlikti nemažos apimties statybos darbus, atsižvelgęs į pastato pobūdį (daugiabutis gyvenamasis namas), konstatavo, kad protingas minėtų veiksmų atlikimui būtų 12 mėnesių.

16Papildomai teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog 2007-08-21 hipotekos lakštu nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas įkeistas kreditoriui AB DNB bankui 2007-08-09 kreditavimo sutarčiai užtikrinti, neįgalina kitaip spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, kadangi bankas, prieš priimdamas sprendimą finansuoti sandorius, susijusius su statybomis, turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę. Be to, hipotekos sandorio sudarymo metu dėl vykdomų statybų teisėtumo turėjo kilti pagrįstų abejonių, nes jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželo 21 d. sprendimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys skelbtini), detalusis planas, panaikintas, galiojo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutartimis nustatyti statybos apribojimai, vyko ginčai dėl statybos leidimų teisėtumo.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Tretieji asmenys A. B. ir J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą dalyje dėl ieškinių tenkinimo iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti Statybos įstatymo 28(1) str. 2 d. 4 p. ir įpareigoti kompetentingas institucijas per 6 mėnesių terminą išduoti atsakovui naują statybą leidžiantį dokumentą, priteisti iš ieškovo trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr.2-588-727/2013. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemenčiu statymos neteisėtumo. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nustačius, kad ginčo statinio atstumo iki gretimo sklypo ribos nukrypimas nuo teisės aktuose numatytų atstomų yra nedidelis, neesminis, palyginti su viso privaromo atstumo dydžiu, ir dėl tokio nukrypimo suinteresuoto asmens teisėti interesai nepažeidžiami, yra privaloma taikyti proporcingą, švelniausią statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo priemonę.
  2. Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tiek 2006-02-22, tiek 2007-02-21 statybos leidimo išdavimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, neturėjo ir neturi būti taikomos jokios teisės aktų nuostatos dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimo sklypo ribos, nes pagal išduotus leidimus ir parengtus statinio projektus pastatas buvo statomas (ir pastatytas) ant esamo namo, stovėjusio iki suformuojant ieškovui priklausantį gretimą žemės sklypą, pamatų, išlaikant esamus atstumus iki gretimybių. Aiškinant statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 teisės normas, darytina išvada, kad pastarosios normos turi būti taikomos tik tada, kai vykdoma naujo statinio statyba, kurios metu pastatomas visiškai naujas statinys, nenaudojant buvusio pastato dalių. STR 1.07.01:2010 33 p. numato išimtį, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Ši nuostata aiškintina plečiamai, rekonstravimui prilyginant ir naują statybą, kai statinys statomas panaudojant esamo (buvusio) pastato dalis. Kadangi atstumus nuo rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys skelbtini), iki žemės sklypo (duomenys skelbtini), ribos lėmė buvusio pastato išdėstymas, jokie atstumai nuo rekonstruoto gyvenamojo namo iki ieškovo žemės sklypo ribos nebuvo ir šiai dienai nėra sumažinti, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko (ieškovo) sutikimą raštu.
  3. Ieškovas, gaudamas statybos leidimą savo namo statybai, kaip sąžiningas statytojas turėjo įvertinti gretimybes ir atsakovo poveikį jo gyvenamajai aplinkai ir nustatęs, kad toks atsakovo neigiamas poveikis ieškovo projektuojamam gyvenamajam pastatui ir jo aplinkai sklype viršija normatyvinių dokumentų nustatytas leistinas ribas, turėjo pasirinkti vieną iš STR 2.02.01:2004 172 p. numatytų priemonių. Taigi, ieškovui negalėjo būti išduotas statybos leidimas arba gaudamas statybos leidimą, jis patvirtino, jog pažeidimų darančių įtaką jo gyvenimo sąlygoms, nėra.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčui šioje byloje taikomas statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 p. nuostatos, bei neteisėtai padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo metu minimalus patsto atstumas iki ieškovui priklausančio gretimo žemės sklypo ribos turi būti 4,5 m. Pastatas nėra nei vieno buto gyvenamasis namas, nei dviejų butų gyvenamasis namas, nei sublokuotas namas. Dėl to, pastato minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos reikalavimai yra numatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nei projektavimo normos, nei Vilniaus m. savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadas nenumatė, kad projektuojant pastatą būtina vadovautis vienbučiams pastatams projektuoti skirtu statybos techniniu reglamentu. Vadovaujantis statybos techniniu relamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 p., 11 priedo 4 p., minimalus privalomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos yra 3 metrai.
  5. Atsakovas, gavęs 2006 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo 2006-09-04 sustabdė statybos darbus ir iki 2007-03-01 žemės sklype vykdė ne statybos pagal techninį projektą, o atsakovui pagal teisės aktus privalomus statybos konservavimo darbus, kurie niekaip nepažeidė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes minėtomis teismo nutartimis į sklypą buvo draudžiama patekti tik statybos, tačiau ne konservavimo darbams, be to, teismų nutartys ir negalėjo drausti atsakovui įvykdyti teisės aktuose nurodytas privalomas statytojo pareigas. Atsakovas visą laiką buvo sąžiningas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus.
  6. 2007-02-21 statybos leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį pastatą išduotas galiojant sklypo detaliajam planui, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti statybos leidimų teisėtumu, be to, net ir Pastato statybos darbai užbaigti galiojant detaliajam planui, nes galutinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimas. Tokiu būdu teismas, analizuodamas atsakovo veiksmų sąžiningumą statybų procese, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad statyba pradinėje jos stadijoje administraciniu aktu ir teismo nutartimi buvo sustabdyta.
  7. Vienos pastato sienos pastatymas 2,26-2,66 metro atstumu nuo gretimo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nelemia ieškovo gyvenimo ir veiklos sąlygų, turėtų iki statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pradžios, pablogėjimo, be to, byloje nėra duomenų, kad statyba neatitiktų bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų ar prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, pastatas nekelia grėsmės ar kitaip nepažeidžia gamtos apsaugos reikalavimų, todėl turėtų būti taikomas Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 4

19Atsakovas BUAB „Archidis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles: ginčo išsprendimas yra susijęs ir su bankroto teisinių pasekmių vertinimu, todėl byla turėjo būti nagrinėta bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios kreditoriai patirtų didelių nuostolių, nes pastatas yra pagrindinis atsakovo turtas. Pastatą nugriovus, didžioji dalis kreditorių reikalavimų liktų nepatenkinta. Kadangi atsakovas neturi lėšų nei pastato perstatymui, nei jo nugriovimui, lėšas turės skirti atsakovo kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, todėl būtina sprendimą panaikinti ir perduoti bylą rūšinio ir išimtinio teismingumo kriterijus atitinkančiam teismui.
  2. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė teisės normas, nesiaiškino, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, kaip jo buvimas pažeidžia ieškovo teises, ar statinio nugriovimas yra proporcingas ieškovo teisių pažeidimui ir kt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant buvo priimta ir įsigaliojusi nauja CK 4.103 str. redakcija, o buvusi šio straipsnio redakcija, reglamentavusi savavališkos statybos padarinių šalinimą, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti krediterijai arba ir atvejai, kuriems esant, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo LR Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo teisinės valstybės principams.
  3. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Pirmosios instancijos teismas sukūrė netoleruotiną situaciją, užkirsdamas kelią turtines teises įgijusiam asmeniui ginti savo teises, net nesvarstydamas galimybęs ginti ieškovo teises, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės turtinių teisių.
  4. Atstumas tarp pastato ir kaimyninio sklypo yra didesnis nei 3 m., bendra ieškovo namo insoliacija tenkina normatyvinius reikalavimus, todėl ieškovo namo insoliacijos sumažėjimas dėl to, kad pastatas meta ant jo šešėlį, neturi teisinės reikšmės. Be to, toje vietoje, kurioje pasak ieškovo, yra mažesnis nei 3 metų atstumas, tokia riba buvo dar tada, kai pastato vietoje stovėjo anksčiau statytas namas. Pastato pastatymas mažesniu nei norminiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos neturi realaus ir neleistino poveikio ieškovo gyvenimo ir veiklos sąlygoms. Teisės aktai nereglamentuoja nei gretimo sklypo insoliacijos reikalavimų, nei regėjimo kampo tuo atveju, jei statomas mažaaukštis gyvenamasis namas, o tokie reikalavimai svarbūs tik statant daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus.
  5. Šiuo metu nebeliko teisės normos, kurios pagrindu buvo panaikinti 2006-02-22 statybos leidimas GN/206/06-0069 ir 2007-02-21 statybos leidimas Nr.GN/187/07-0121 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2007-12-03 aktas. Vadinasi, 2012-10-04 aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-802 panaikinus STR 192.1 p. ir 1 priedą, atsirado teisinę galimybę įteisinti statybą, kurios statybą leidžiantys dokumentai yra negaliojantys ir taikyti švelnesnę ir mažiau žalos darančią priemonę – taikyti Statybos įstatymo 28(1) str. 2 d. 4 p. ir įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą teriną pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jei tai būtina), išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą.
  6. Žemės sklype, esančiame (duomenys skelbtini), stovėję statiniai buvo pastatyti ir įregistruoti iki atsakovo žemės sklypo suformavimo. Vėliau suformuoto žemės sklypo riba buvo nustatyta mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo (duomenys skelbtini), stovėjusio gyvenamojo namo, o ne atvirkščiai. Vadinasi, arčiausiai žemės sklypo stovėjęs atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas visuomet buvo nutolęs nuo kaimyninio žemės sklypo ribos tokiu pačiu atstumu, kaip ir užbaigus statybą. Be to, pastatas pastatytas išlaikant jau esamą atstumą iki ieškovo sklypo ribos, o statybas leidžiančiuose dokumentuose, tiek visuose techninio projekto sprendiniuose buvo leista vykdyti statybą panaudojant esanmo pastato dalis (pastato pamatus).
  7. Minimalus teismo sprendime nurodytų veiksmų atlikimo terminas yra 27 mėnesiai, todėl tokio sprendimo neįmanoma įgyvendinti. Parengti detalųjį planą truktų 7-8 mėnesius, o jo tvirtinimas užtruktų apie 4-5 mėnesius. Po detalaus plano patvirtinimo galima prašyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento specialiųjų architektūrinių reikalavimų bei prisijungimo sąlygų esamo pastato rekonstrukcijai, kas užtrunka apie 3 savaites. Po to rengiamas techninis pastato rekonstrukcijos projektas, kas trunka dar 4 mėnesius, o jį pabaigus statybą leidžiantis dokumentas išduodamas per 30 darbo dienų, kas atitinka 6 savaites.

20Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino AB DNB banko kaip hipotekos kreditoriaus statusą sąžiningumo aspektu ir pažeidė banko kaip sąžiningo ir teisėto daiktinių teisių įgijėjo teises ir teisėtus interesus. AB DNB bankas sąžiningai įgijo teises pagal hipotekos lakštą, todėl LR Statybos įstatymo 281 str. taikymo kontekste turi būti įvertintos ir ginamos banko sąžiningai įgytos teisės. Akivaizdu, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslas yra suformuoti taisyklę, kad sąžiningai įgytos daiktinės teisės į pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytą pastatą, būtų ginamos.
  2. Iki hipotekos sandorio įregistravimo nebuvo jokių viešai prieinamų duomenų apie galimai neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Hipotekos sandorio sudarymo metu jokių įrašų apie vykstančias bylas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazėje nebuvo. 2007 metais nebuvo galimybės viešai per LITEKO sistemą sužinoti apie neįsiteisėjusius sprendimus ar apie vykstančius teismo procesus, jei yra nepaskirti posėdžiai bylose.
  3. Kadangi pagal bankui pateiktus statybą leidžiančius dokumentus ir projektinę dokumentaciją ginčo statinys buvo statomas ant esamų pamatų ir išlaikant esamus atstumus iki sklypo ribos, AB DNB bankui iš pateiktų dokumentų nebuvo pagrindo abejoti dėl statybos teisėtumo ar kaimyninio sklypo savininkų interesų pažeidimo.
  4. Teismas, priimdamas sprendimą nugriauti statinio dalį, esančią arčiau kaip 4,5 metro nuo kaimyninio sklypo ribos ir įpareigoti atsakovą, neatlikus nurodyti veiksmų per nustatytą terminą, nugriauti visą daugiabutį gyvenamąjį namą, nenustatė ir skundžiamame teismo sprendime nenurodė, kieno lėšomis šie veiksmai bus atliekami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartimi yra konstatuota, kad administracinio akto (statybą leidžiančio dokumento) panaikinimas teismo sprendimu neturi ir negali turėti įtakos AB DNB banko teisėms ir teisėtiems interesams.

21Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. briželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos papildomai teikiamą rašytinį įrodymą – 2013-06-12 Suvestinį teritorijos planą bei susijusius matininko kompetenciją patvirtinančius dokumentus, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. 2013 m. birželio 12 d. ginčo gyvenamojo namo Suvestinis teritorijos planas M 1:500 patvirtina, kad ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas tik 1,59 m atstumu iki ieškovo sklypo ribos, namo siena išsidėsčiusi tik 2,06 m – 2,46 m atstumu, o kita namo siena tik 3,24 m – 3,18 m. Tokio nukrypimo negalima vadinti nežymiu ar nedideliu.
  2. STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.1 punktas galioja iki šiol ir nustato tapačius reikalavimus. 2006-02-22 atsakovui buvo išduotas statybos leidimas statyti dvibutį gyvenamąjį namą, o ne daugiabutį, tačiau iš karto neteisėtai buvo pradėtas statyti didesnis nei 2000 kv. m. daugiabutis namas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, tiek 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatavo, kad tiek 2006-02-22 statybos leidimas, tiek ir 2007-02-21 statybos leidimas yra susiję ir buvo išduoti iš esmės tam pačiam pastatui statyti, o todėl vertinant statybos leidimų išdavimo teisėtumą bei pačios statybos teisėtumą taikytini tiek STR 2.02.09:2005, tiek ir STR 2.02.01:2004 reikalavimai.
  3. Išnagrinėtose administracinėse bylose tiek dėl detaliojo plano, tiek dėl statybų leidimo panaikinimo buvo vienareikšmiškai konstatuotas ieškovo subjektinių teisių bei imperatyvių normų ginčo statinio statybos metu pažeidimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad (teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas savaime kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Vadinasi, pareiškėjui teigiant, kad gretimame sklype esantis statinys buvo pastatytas nesilaikant nustatyto atstumo, įrodinėjimo dalykas byloje yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t.y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau, skirtingai nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, neturi įrodinėti, kokių (kitų) neigiamų padarinių jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.
  4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir sprendimai turi būti vertinami kaip turintys prejudicinę galią ir šioje byloje, kas reiškia, kad ieškovas gali remtis nustatytais faktais kaip savo atsikirtimų pagrindu ir tų pačių faktų jam nebereikia įrodinėti. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir sprendimais, turinčiomis prejudicinę galią šioje byloje, nustatyti grubūs imperatyvių reikalavimų pažeidimai pažeidžia ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, teisėtus interesus. Tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas visgi nekonstatuotų galimybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusių nutarčių ir sprendimų vertinti kaip turinčių prejudicinę galią, akivaizdu, jog aukščiau paminėti administracinių teismų sprendimai, o taip pat ir administraciniai aktai, fiksuojantys savavališkos statybos faktus, turėtų būti vertinami kaip bylos duomenys, turintys oficialių dokumentų reikšmę, t.y. aukštesnę įrodomąją galią lyginant su kitais bylos duomenimis.
  5. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo vykdė akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kurių neteisėtumas yra patvirtintas ne vieno teisminio proceso metu priimtais, įsiteisėjusiais ir galutiniais teismų sprendimais, atsakovas ir jo atstovai buvo itin nesąžiningi, vykdė statybos darbus ignoruodami ne tik imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tačiau ir teismų taikytus draudimus atlikti atitinkamus veiksmus.
  6. Bankui apie teisminius procesus, susijusius su ginčo statiniu, buvo ir turėjo būti žinoma nuo 2007 metų, nes jau 2007 metais prieš hipotekos sandorio sudarymą buvo panaikintas sklypo detalusis planas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. AB DNB bankas administracinių aktų pagrindu ginčo statinio statybos procese neįgijo jokių turtinių teisių, todėl šio apelianto dėstomi argumentai vertintini kritiškai. AB DNB bankas teiginiai, kuriais siekiama atkreipti teismo dėmesį į banko sąžiningumą, yra nesusiję su šia byla.
  7. Neteisėtai pastatytas ginčo statinys nėra suskaidytas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus (butus), neperleistas tretiesiems sąžiningiems asmenims, o todėl nėra jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo įžvelgti galimybės šio statinio negriauti, jei nebus atlikti teismo Sprendimu nurodyti veiksmai.
  8. Šis ginčas yra neturtinis, jo materialinis teisinis reikalavimas nėra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais panašiais atvejais. Tenkinus ieškinį ieškovo turtinė padėtis nepasikeistų ir kvalifikuoti šiuos teisinius santykius kaip turinį ginčą, kurio teismingumą apsprendžia turto vertė, (kaina) nėra teisinių prielaidų. Ieškovui nebus priteistos lėšos ar turtas, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas pagrįstai buvo nustatytas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

23Apeliaciniai skundai netenkinami.

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

25Dėl teismingumo

26CPK įtvirtina bendrą taisyklę, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, numatytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str.). Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, prašydamas nugriauti atsakovo neteisėtai pastatytą pastatą. Tokio pobūdžio reikalavimas reiškia neturtinio pobūdžio teisminį ginčą, kadangi siekiamas rezultatas ieškovui tiesiogiai jokių turtinių teisių nesukuria, o tik pašalina atsakovo neteisėtos veiklos pasekmes, todėl CPK 163 str. ir 34 str. 2 d. p. nuostatos, reglamentuojančios turtinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei nagrinėjimą, netaikytinos, o byla teisėtai išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad rūšinio teismingumo taisyklės šioje byloje nebuvo pažeistos. Atkreptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad CPK 329 str. 2 d. neįtvirtina absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo tuo atveju, jeigu apygardos teismui teismingą bylą išnagrinėja apylinkės teismas arba jeigu byla būtų išnagrinėta pažeidžiant CPK 31 str. įtvirtintą išimtinį teismingumą. Taigi, net jeigu ir nagrinėjama byla nebūtų buvusi teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

27Dėl bylos sustabdymo

28Tretieji asmenys A. B. ir J. S. prašo stabdyti šią civilinę bylą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-588-727/2013. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu atsakovo ieškinį dėl teisės leisti pastatyti pastatą mažesniu nei 3 metrų atstumu, negavus K. V. sutikimo, atmetė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, o civilinė byla Nr.2-588-727/2013 yra išnagrinėta, todėl nėra pagrindo svarstyti nagrinėjamos bylos sustabdymą, o tuo labiau stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.

29Dėl įrodymų priėmimo

30CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į šiame straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2008). Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui matininko V. K. 2013-06-12 Suvestinio teritorijos plano M1:500 nuorašą, bei dokumentus, patvirtinančius matininko kvalifikaciją. Šie įrodymai patikslina ir detaliau parodo atstumą tarp atsakovo daugiabučio gyvenamojo namo ir ieškovo žemės sklypo ribos, šis dokumentas buvo gautas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateikto naujo dokumentų įrodomąją galią, siekiant nustatyti tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 314 str. išimtį ir ieškovo pateiktą įrodymą priimti.

31Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

32Byloje nustatyta, kad ieškovas yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys skelbtini), savininkas. Atsakovas 2006 m. įsigijo su ieškovui priklausančiu žemės sklypu besiribojantį žemės sklypą, esantį (duomenys skelbtini), ir šiame žemės sklype pradėjo daugiabučio namo statybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymo Nr.30-1486 dalį, kuria buvo patvirtintas minėto žemės sklypo, esančio (duomenys skelbtini), ir kuriame buvo vykdomi daugiaubučio namo statybos darbai, detalusis planas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu taip pat panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-02-22 statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys skelbtini), statybai, konstatavęs, kad buvo pažeisti LR Aplinko ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimai – nesilaikyta numatytų atstumų nuo ieškovo žemės sklypo ribų. Atsakovui gavus naują 2007-02-21 statybos leidimą Nr.GN/187/07-0121, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas Nr.30-1486, kuriuo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys skelbtini), detalusis planas, o Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo panaikintas ir antrasis atsakovui išduotas statybos leidimas Nr.GN/187/07-0121, konstatavus, kad išduodant statybos leidimą vėl buvo nesilaikyta statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimų, numatančių būtinus pastato atstumus nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi taip pat panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Tertitorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2007-12-03 aktą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys skelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti.

33Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui priklausantis daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas neteisėtai, nes įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti statybos leidimai, detalusis planas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, taikė Statybos įstatymo 281 str. 3 d. ir leido atsakovui per 12 mėnesių pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys skelbtini), o neatlikus šių veiksmų – įpareigojo atsakovą nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei šalių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, toks sprendimas atitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.

34Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino 2006-02-22 bei 2007-02-21 statybos leidimus atsakovo daugiabučiam gyvenamajam pastatui, konstatavęs, kad išduodant statybos leidimus buvo pažeisti LR Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p. ir 1 priedo 4 p. bei 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 p. reikalavimai, statybos leidimai išduoti statyti pastatą mažesniu nei 3 metru atstumu ir neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos, tuo tarpu minimalus atstumas tarp atsakovo žemės sklypo ir ieškovo žemės sklypo ribos turėjo būti 5 metrai. Taigi, trečiųjų asmenų teiginiai, neva aplinkybę, jog ginčo pastato, esančio (duomenys skelbtini), statybos leidimo išdavimo bei pirmosios instacijos teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo ir neturi būti taikomos jokios nuostatos dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimo sklypo ribos, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad administraciniai teismai aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais sprendimais konstatavo, kad atsakovas vykdė naują statybą, o ne pastato rekonstrukciją, nuginčytuose statybos leidimuose taip pat buvo numatyta naujo pastato statyba, o ne jo rekonstrukcija, todėl prieš atsakovo pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą buvę senojo pastato statybos ypatumai ir ribos šiuo atveju nėra svarbūs, dėl to ir trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, neva statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi rekonstruojant pastatą, nėra susiję su nagrinėjama byla. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi prejudicinę galią, yra privalomi visiems asmenims, o jais konstatuoti faktai trečiųjų asmenų negali būti kvestionuojami (CPK 182 str. 2 p.).

35LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas numato, kad rašytiniai žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant <...> pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos <...>. Šiuo metu aktualaus LR Aplinkos ministro 2005-01-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 ir 1.1. punktai numato, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, o mažiausias atstumas nuo pastatų iki 8,5 m. aukčio iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad negali būti tokios situacijos, kai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui statyti nustatyti minimalūs atstumų reikalavimai būtų didesni nei daugiabučiam gyvenamajam namui, todėl trečiųjų asmenų teiginiai, neva šis statybos reglamentas negali būti taikomas daugiabučiam gyvenamajam namui, yra nelogiški, nepagrįsti, o be to, jie paneigtų administracinių teismų konstatuotas išvadas, kad statybos leidimas daugiabučiam namui statyti buvo išduotas pažeidžiant minėtą reglamentą. Be to, aplinkybė, jog statybos techninio reglamento STR:2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p. ir 1 priedas, numatę reikalaujamus atstumus tarp pastato ir žemės sklypo ribos, yra panaikinti nuo 2010-10-07, jokiu būdu nepaneigia, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 8 priede 1.1. punkte numatyti reikalavimai atstumams bei statybos techniniame reglamente STR 1.07.01.2010 11 priedo 4 punkte įtvirtinti reikalavimai gauti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą yra galiojantys. Tretieji asmenys savo apeliaciniame skunde iškreipia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punktą, netinkamai skaičiuoja nuokrypius nuo žemės sklypo ribų, visiškai ignoruodami nuostatą, jog aukštesniems nei 8,5 m aukščio pastatams, atstumas nuo pastato iki žemės sklypo ribos nuo 3 m didinamas 0,5 kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimalus atstumas iki ieškovo žemės sklypo pastato aukščiui esant 11,22 m (t. 6, b.l. 135), yra 4,5 m, o ne 3 m, kaip nepagrįstai bando įrodyti tretieji asmenys. Taigi, byloje esant įrodymams (V. K. 2013-06-12 Suvestinio teritorijos planui M1:500), kad daugiabutis gyvenamasis pastatas nuo ieškovo žemės sklypo ribos 1,59 m atstumu, daugiabučio gyvenamojo namo siena yra 2,06 – 2,46 m atstumu, laikytina kad 2,04 – 2,91 m nukrypimas, įvertinus jog daugiabučio namo langai yra nukreipti į ieškovui priklausantį žemės sklypą ir namą, atsižvelgus į atsakovui priklausančio pastato pobūdį, negali būti laikomas nereikšmingu, nežymiu ar neesminiu palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir šioje byloje faktinės situacijos yra skirtingos, o nustatyti atstumų dydžiai skiriasi netgi daugiau nei dvigubai, t.y. iš esmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atstumų nuokrypis šiuo atveju yra neesminis ar nepažeidžiantis ieškovo teisių. Pažymėtina, kad statybos normatyvinių dokumentų normos, nustatančios atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribą, yra imperatyvaus pobūdžio ir išreiškia statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų saugomą viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2011), o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti minimalūs atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos yra skirti užtikrinti kuo mažesnį statybos nulemtą trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų pasikeitimą ir šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutatris civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

36Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovo pastatytas pastatas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl atstumo nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, o statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis, spręsdamas dėl Statybos įstatymo 281 str. 2. d. numatytų sprendimo būdų, tinkamai įvertino atsakovo nesąžiningumą bei pagrįstai konstatavo, kad minėto įstatymo 281 straipsnio 2 d. 4 punkte nurodytas sprendimas – įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžianti dokumentą – šioje byloje negali būti taikomas. Byloje surinktų įrodymų visuma – 2006 m. rugpjūčio 17 d. savavališkos statybos aktas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartys, draudžiančios atsakovui vykdyti statybos darbus ir patekti į statybos aikštelę, antstolės D. M. faktinių aplinkybių kontstavimo aktai (t. I, b.l. 32-52), įsiteisėjusios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. nutartys dėl baudos atsakovui skyrimo – neabejotinai patvirtinta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas, vykdydamas daugiabučio pastato statybas, veikė itin nesąžiningai. Atsakovas nuo pat statybos pradžios ne tik ignoravo priimtus savavališkos statybų aktus, teismų sprendimus ir jais pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiusias vykdyti statybos darbus ir patekti į statybvietę, tačiau tam tikru metu savavališkai tęsė statybos darbus, nebendradarbiavo su ieškovu, o netgi suvokdamas, kad naujas statybos leidimas išduotas jau anksčiau išduoto ir pripažinto neteisėtu statybos leidimo pagrindu, vis vien tęsė statybos darbus, nepaisė teisės aktais reikalaujamo pastato atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribų, o paskyrus ne vieną baudą už teismo nutarčių, draudžiančių vykdyti statybą, nevykdymą, teismų reikalavimus toliau ignoravo.

37Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo panaikintas statybos leidimas atsakovo pastatui, esančiam (duomenys skelbtini), o įsiteisėjusia 2012 m. spalio 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir 2007-12-03 pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas, net ir priėmus šiuos sprendimus administraciniuose teismuose, praėjus net 9 mėnesiams po šioje byloje ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas tinkamai sutvarkyti statybos dokumentaciją, pertvarkyti pastatą ar jį įteisinti. Tuo tarpu įvertinus civilinių bylų apeliacine tvarka nagrinėjimo terminus, pripažintina, kad atsakovas, būdamas rūpestingas, atidus, sąžiningas, norėdamas tinkamai ginti savo kreditorių interesus, teigdamas, kad įteisinti ir pertvarkyti pastato dokumentaciją jam užtruktų 27 mėnesius, jau būtų ėmęsis aktyvių veiksmų pertvarkant projektinę dokumentaciją ir perstatant ar pertvarkant daugiabutį gyvenamąjį namą. Atsakovas, neveikdamas sąžiningai ir aktyviai, deklaratyviais teiginiais ginčydamas priimtus sprendimus ar inicijuodamas naujus teisminius procesus prieš ieškovą, atitinkamai per nustatytą terminą neįteisinęs statybos dokumentų ar nepertvarkęs pastato, pats turės prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes.

38AB DNB bankas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo taikytas LR Statybos įstatymo 281 str. 3 d. įtvirtintas sprendimas pažeidžia sąžiningai teises pagal hipotekos lakštą įgijusio kreditoriaus interesus, ir teigia, kad bankui pateikti dokumentai nesudarė pagrindo abejoti dėl statybos teisėtumo ar kaimyninio sklypo savininko interesų pažeidimo, o bankui tik 2010 m. tapo žinoma apie ieškovo inicijuotą teisminį procesą dėl statybos leidimo panaikinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie AB DNB banko argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas buvo įkeistas kreditoriui AB DNB bankui 2007-08-21 hipotekos lakštu, tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimis uždraudė atsakovui vykdyti statybos darbus, atsakovui ir kitiems statybos dalyviams patekti į statybos aikštelę, vyko teisminiai ginčai dėl statybų teisėtumo, be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu panaikino žemės sklypo, esančio (duomenys skelbtini), detalųjį planą. Bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo dalyvis, todėl kiekvieną kartą finansuodamas tam tikrus projektus, privalo tinkamai įvertinti prisiimamą riziką, pasidomėti, ar nėra su finansuojamo objekto statyba susijusių ginčų ar kitų projekto įgyvendinimo kliūčių, todėl negali teisintis savo nerūpestingumu ar neatidumu. Atkreiptinas dėmesys, kad bankas, net ir priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą galutinai panaikinti pirmąjį statybos leidimą, o atsakovui gavus antrąjį statybos leidimą, nepasidomėjo, kodėl išduotas naujas statybos leidimas ir kokiu pagrindu vykdoma pastato statyba. Be to, AB DNB banko nurodytoje teismų praktikoje analizuojamos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamos šioje byloje, todėl ja remtis nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimas nereiškia, kad pastatas bus nugriautas, jeigu bus atlikti atitinkami veiksmai - reikiamai pertvarkyta projektinė dokumentacija gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatytas ar pertvarkytas daugiabutis gyvenamasis namas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartimi neanalizavo AB DNB banko sąžiningumo ar jo teisių šalinant neteisėtus statybos padarinius, todėl priešingi banko teiginiai laikytini nepagrįstais.

39Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr.4968/99 Hirvisaari v. Suomija,). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Olandija). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Suomija). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui visas bylos aplinkybes, išsamiai išanalizavo kiekvieną šalių argumentą ir nurodytas aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o kitų apeliantų nurodytų argumentų nevertina kaip visiškai neturinčių teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

40Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmetami (CPK 93 str.). Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tačiau nepateikė teismui tokių išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl jo prašymas taip pat netenkinamas.

41Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini), o neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovą nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini), nenurodė kieno sąskaitą atsakovas tai turi atlikti, be to, nenumatė pasekmes, jeigu atsakovas neįvykdytų pareigos nugriauti. Todėl teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad atsakovas nugriauti statinį turi savo lėšomis, kadangi jo neteisėti veiksmai lėmė neteisėtą statybą, be to, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nugriovimo, leidžia tuos veiksmus atlikti ieškovui ar imtis tam priemonių atsakovo lėšomis (CPK 273 str. 2 d.).

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir ją išdėstyti taip:

45„Įpareigoti atsakovą BUAB „Archidis“, juridinio asmens kodas 110897229, neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, savo lėšomis nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini). Atsakovui BUAB „Archidis“ neįvykdžius šio teismo įpareigojimo, leisti ieškovui K. V. imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo BUAB „Archidis“ lėšomis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas 2007-11-12 ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visas teisinis reguliavimas,... 6. Trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir... 7. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimo į ieškinius nepateikė, teismo... 8. Tretieji asmenys A. B. ir J. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad STR... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinius... 11. Teismas konstatavo, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo statomas nuo 2006 m.... 12. Teismas taip pat pažymėjo, kad minimalų pastatų atstumą iki gretimo sklypo... 13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas statybą, nebuvo... 14. Teismas įvertino, kad didesnė daugiabučio gyvenamojo namo dalis niekaip... 15. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad bus būtina... 16. Papildomai teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog 2007-08-21 hipotekos lakštu... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Tretieji asmenys A. B. ir J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 19. Atsakovas BUAB „Archidis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 20. Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m.... 21. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė atsakovo ir trečiųjų... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 23. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Dėl teismingumo... 26. CPK įtvirtina bendrą taisyklę, jog visas civilines bylas pirmąja instancija... 27. Dėl bylos sustabdymo... 28. Tretieji asmenys A. B. ir J. S. prašo stabdyti šią civilinę bylą CPK 163... 29. Dėl įrodymų priėmimo... 30. CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos... 31. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo,... 33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad... 34. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2007 m. rugsėjo... 35. LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios... 37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 38. AB DNB bankas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios... 39. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad... 40. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 41. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pagal reikiamai... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti... 44. Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo... 45. „Įpareigoti atsakovą BUAB „Archidis“, juridinio asmens kodas 110897229,...