Byla 2A-999/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Laimos Garnelienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Laurai Šlapaitei, advokatui Mariui Juoniui, atsakovo atstovams Rimantei Kniukštienei, Artiom Valujev, trečiojo asmens atstovui advokatui Tomui Šedbarui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2133-392/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „CSC TELECOM“ dėl atviro konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir atviro konkurso procedūrų nutraukimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB TEO LT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam asmeniui UAB „CSC TELECOM“, prašydamas pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos skelbto atviro konkurso „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ sąlygų 13.5 punktą ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 eilutės reikalavimą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją nutraukti konkurso „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AB „TEO LT 2010 m. gruodžio 23 d. pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas turi ex officio pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vykdomame atvirame konkurse „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“. Ieškovas pažymėjo kad konkurso sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ buvo nustatyti reikalavimai pirkimo objektui – tiekėjas, suteikdamas fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, turėjo užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą. Ieškovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka sertifikuota įranga apskaitą vykdo su 3 sekundžių paklaida, AB TEO LT kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją su prašymu patikslinti aukščiau nurodytą fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo sąlygų reikalavimą, taip pat papildomai nurodyti, kad tiekėjas turi pateikti atitikimą šiam reikalavimui įrodančius dokumentus (sertifikatus). Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendaciją bei į AB TEO LT pastabas, papildė konkurso sąlygas 13.15 punktu: „Tiekėjas įsipareigoja nuo 2011-07-01 sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą bei iki 2011-07-01 pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Tiekėjui nepateikus prašomų dokumentų ir nepradėjus naudoti sertifikuotos pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemos, sutartis su tiekėju bus nutraukiama, taikant pirkimo sąlygų 13.8.1 punkte nurodytas sankcijas“. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punktas buvo patikslintas, nurodant tiekėjams reikalavimą užtikrinti 1 sekundės (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) tikslumo pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d., naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d. Ieškovas AB TEO LT su tokiais konkurso sąlygų patikslinimais bei papildymais nesutiko, todėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai pateikė pretenziją – AB TEO LT pareikalavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją išbraukti konkurso sąlygų 13.15 punktą ir patikslinti konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimą, išdėstant jį taip: „Užtikrinti 1 sekundės skyros pokalbių apskaitą, naudojant Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkančią telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistemą; tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas“. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija AB TEO LT pretenziją tenkino tik iš dalies – reikalavimas išbraukti konkurso sąlygų 13.15 punktą buvo atmestas, konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 eilutės reikalavimas patikslintas ir išdėstytas taip: „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011-07-01; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011-07-01“, todėl atitinkamai liko nepakeistas ir reikalavimas pokalbių laiko apskaitą užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą tik nuo 2011 m. liepos 1d. Ieškovo įsitikinimu, konkurso sąlygų 13.15 punktas ir patikslintas 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Ieškovo teigimu, Metrologijos įstatymo nuostatos jau dabar reikalauja fiksuoto ryšio paslaugų teikėjus fiksuoti pokalbius naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą, tuo tarpu konkurso sąlygų papildymas ir patikslinimas iš esmės reiškia, jog Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija tam tikru laikotarpiu, t.y. iki 2011 m. liepos 1 d., atleidžia būsimą tiekėją nuo Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikymosi, todėl tiekėjai, kurie laikosi šio įstatymo reikalavimų, yra diskriminuojami tiekėjų, kurie nesilaiko šio įstatymo reikalavimų, atžvilgiu. Ieškovo nuomone, šie pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis ginčo objektu tapusias konkurso sąlygas ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją nutraukti konkurso procedūras bei teismui ex officio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia, nes pirkimo sutartis yra sudaryta su tiekėju, kuris netenkina imperatyvių Metrologijos įstatymo reikalavimų. Ieškovo nuomone, konkurso sąlygų 13.15 punkto nustatymas ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimo patikslinimas laikytinas esminiu konkurso sąlygų pakeitimu, šiuo pažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė specifikacija“ atsakovas nustatė reikalavimus pirkimo objektui – konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d., naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 n. liepos 1 d. ir analogiškas reikalavimas nustatytas konkurso sąlygų 13.15 punkte, reikalaujančiame, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. sutarties vykdymui naudotų sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemą bei iki 2011 m. liepos 1 d. pateiktų tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija, vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti pirkimo objektui, kandidatų ar dalyvių kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Teismas nurodė, kad, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-125 buvo patvirtintos atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vykdomo atviro konkurso „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ sąlygos ir pirkimo objektui keliami reikalavimai buvo nustatyti šių sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pirkimo objektui keliamų reikalavimų buvo toks, kad visi konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą (konkurso sąlygų 1 priedo 1 lentelės 6 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. birželio 19 d. pranešime dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo nurodė, kad šiuo metu daugelis fiksuoto telefono ryšio operatorių nėra metrologiškai įteisinę savo telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų, todėl perkančiosioms organizacijoms į pirkimo dokumentus įtraukiant reikalavimus, susijusius su telefoninių pokalbių kiekio ir trukmės apskaitos sistemos, tame tarpe ir su sekundinės telefoninių pokalbių apskaitos sistemos, metrologinį įteisinimą patvirtinančių dokumentų pateikimu, iš viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimų yra eliminuojami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti konkurencingus pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiosioms organizacijoms rekomendavo skelbiant fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimus iš tiekėjų nereikalauti metrologinės patikros sertifikato iki 2011 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Viešųjų pirkimų elektroninėmis priemonėmis komisija, vadovaudamasi šiuo Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu, 2010 m. birželio 23 d. posėdyje patikslino konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimą, nurodydama, kad dalyvaujantys konkurse tiekėjai privalo užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą tik nuo 2011 m. liepos 1 d. Dėl to, teismo teigimu, konkurso sąlygos visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo papildytos ir 13.15 punktu, nustatančiu tiekėjų pareigą nuo 2011 m. liepos 1 d. sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą bei iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Teismo įsitikinimu, tokie atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikti konkurso sąlygų pakeitimai ir papildymai neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui, kadangi šie pakeitimai ir papildymai suteikė galimybę vykdomame konkurse dalyvauti ne tik tiekėjams jau pasiūlymų rengimo metu naudojantiems sertifikuotas pokalbių apskaitos sistemas, bet ir tiekėjams, prisiimantiems įsipareigojimą iki 2011 m. liepos 1 d. tokias sistemas turėti, o tai neabejotinai užtikrina didesnę tiekėjų konkurenciją ir leidžia efektyviau panaudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas.

8Teismas nesutiko su ieškovo AB TEO LT argumentu, kad aptariamos konkurso sąlygos prieštarauja Metrologijos įstatymui, kadangi tokios konkurso sąlygos buvo nustatytos atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendaciją, kuri nėra pripažinta neteisėta ar nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta byla dėl šios rekomendacijos pagrįstumo yra nutraukta, be to, konkursą laimėjęs tiekėjas su atsakovu sudaryta sutartimi nuo 2011 m. liepos 1 d. įsipareigoja atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimus.

9Teismas taip pat nesutino su ieškovo AB TEO LT vertinimu, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, iki 2011 m. liepos 1 d. atleisdamas būsimą tiekėją nuo Metrologijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikymosi, diskriminuoja tiekėjus, kurie šio įstatymo reikalavimų laikosi, todėl konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimas turėtų būti išdėstytas taip: „tiekėjai turi užtikrinti vienos skyros pokalbių apskaitą, naudojant Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkančią telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistemą bei pateikti šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas“.

10Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-10 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 3 punktas draudžia perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją, tuo tarpu, jeigu konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimas būtų toks, kokio nori ieškovas, šį reikalavimą atitiktų tik vienas konkurse dalyvaujantis tiekėjas, t.y. pats ieškovas. Teismo teigimu, tai patvirtina Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. raštas Nr. S-188-(1.13.), kuriame nurodyta, kad į Lietuvos matavimo priemonių registrą yra įrašytas tik ieškovas AB TEO LT. Teismo įsitikinimu, tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti konkurenciją, kadangi toks reikalavimas atimtų galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams, kurie, nors kol kas ir neatitinka Metrologijos įstatymo reikalavimų, tačiau viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu yra pasirengę tokio įstatymo laikytis ir jį atitikti.

11Teismas nurodė, kad, ieškovo AB TEO LT teigimu, atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atliktas konkurso sąlygų patikslinimas ir papildymas galimai sutrukdė daugeliui tiekėjų dalyvauti konkurse, dėl ko galėjo būti pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti tokį teiginį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31, tačiau, šioje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog keisti konkurso sąlygas draudžiama tik tuomet, kai tiekėjai jau yra pateikę savo pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija visus konkurso sąlygų pakeitimus ir papildymus atliko iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo ir tokia atsakovo teisė įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje, kad nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikti konkurso sąlygų pakeitimai ir papildymai buvo tinkamai paskelbti, visi konkurse dalyvavę tiekėjai galėjo su šiais pakeitimais ir papildymais susipažinti ir parengti tinkamus pasiūlymus.

12Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vykdydamas atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas AB TEO LT prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nevertino, ar ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai atitinka Metrologijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai pažeidžia imperatyvias Metrologijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taikant šiuos reikalavimus, Metrologijos įstatymo reikalavimų nesilaikantiems viešojo telefono ryšio paslaugų teikėjams buvo leista dalyvauti viešajame pirkime, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus viešųjų pirkimų vykdymo principus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už Metrologijos įstatymo reikalavimų nesilaikymą ir tai rodo, kad tokia veika įstatymų leidėjo yra pripažįstama prieštaraujančia visuomenės interesams bei ja yra kėsinamasi į konkrečius valstybės saugomus teisinius gėrius. Nepagrįstas teismo argumentas, kad vadovavimasis Metrologijos įstatymo reikalavimais konkurse nepagrįstai ribotų konkurenciją, nes viešajame pirkime galėtų dalyvauti tik AB TEO LT ir tai neleistų efektyviai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Teismas iš esmės neteisingai vertino atvejus, kada konkurencija yra skatinama, o kada ribojama, dėl to konkurenciją iškraipančius ginčijamus reikalavimus, kurie vienodai leidžia viešajame pirkime dalyvauti tiek įstatymo nesilaikančius tiekėjus, tiek įstatymo besilaikančius tiekėjus, teismas nepagrįstai pripažino konkurenciją skatinančia priemone. Teismas ignoravo tai, jog tiekėjų negalimumą dalyvauti nagrinėjamame konkurse lėmė jų pačių veiksmai nesiimant priemonių įgyvendinti Metrologijos įstatymo reikalavimus savo veikloje, todėl ta aplinkybė, kad yra tik vienas tiekėjas, kuris savo veikloje įgyvendino šiuos reikalavimus, ir vienintelis gali dalyvauti viešajame pirkime, negali būti laikoma nepagrįsto konkurencinio pranašumo įgijimu. Nustatydamas ginčijamus reikalavimus atsakovas faktiškai atleido tiekėjus nuo imperatyvių Metrologijos įstatymo reikalavimų laikymosi. Nors toks atsakovo sprendimas galėjo sudaryti prielaidas didesniam ūkio subjektų skaičiui pateikti savo pasiūlymus, nagrinėjamame viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai negalėjo konkuruoti vienodomis sąlygomis. Toks sprendimas neužtikrino sąžiningos konkurencijos, nes tiekėjai, kurie savo veikloje įgyvendino reikiamus Metrologijos įstatymo reikalavimus, turėjo konkuruoti su tiekėjais, kurie tokių reikalavimų neįgyvendino. Be to, ginčijamų reikalavimų taikymas neužtikrina racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, kadangi atsakovas neturi jokių priemonių užtikrinti, jog sąskaitos už telefono ryšį, pateiktos atsakovui iki 2011 m. liepos 1 d., bus teisingos, be to, atsakovas gali būti priverstas vykdyti naują konkursą, jeigu iki 2011 m. liepos 1 d. UAB „CSC TELECOM“ nepateiks atsakovui tinkamų įrodymų, patvirtinančių atitikimą Metrologijos įstatymų reikalavimams.
  2. Teismas kaip ginčijamų reikalavimų teisėtumo įrodymu nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo, kadangi toks pranešimas laikytinas tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kuri nėra skundžiama, Viešųjų pirkimų tarnyba neturi teisės teikti nuomonės dėl Metrologijos įstatymo reikalavimų, be to, Viešųjų pirkimų tarnyba neturi teisės atidėti Metrologijos įstatymo taikymo.
  3. Pirkimo sutartis yra sudaryta su tiekėju, kuris neatitinka imperatyvių Metrologijos įstatymo reikalavimų, t.y. naudoja nesertifikuotą pokalbių apskaitos sistemą, ir, atitinkamai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus principus. Dėl to ginčijamų reikalavimų pripažinimas negaliojančiais sudaro pagrindą pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija nurodo, kad su ieškovo AB TEO LT apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo įsitikinimu, apelianto ginčijami reikalavimai neprieštarauja Metrologijos įstatymo nuostatoms. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankamas teisinis pagrindas, įpareigojantis atsakovą pirkti paslaugas iš vienintelio tiekėjo – apelianto ir neleisti konkurse dalyvauti kitiems tiekėjams. Atsakovo teigimu, konkurso laimėtojo nustatymas ir sutarties sudarymas atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 18 ir 39 straipsnių nuostatas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų bei neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „CSC TELECOM“ nurodo, kad su ieškovo AB TEO LT apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, nors, apelianto teigimu, ginčijamos sąlygos neatitinka Metrologijos įstatymo nuostatų, kurios reikalauja fiksuoto ryšio paslaugų tiekėjus fiksuoti pokalbius naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą, tačiau apelianto reikalavimo tenkinimas reikštų, kad konkurso sąlygose iš viso nebeliktų reikalavimo užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą. Tretysis asmuo atkreipia dėmesį, kad, kita vertus, apelianto teisinė argumentacija, pateikiama procesiniuose dokumentuose pagrįsta pagrindiniu teiginiu, kad perkančioji organizacija turi pareigą reikalauti iš tiekėjų sertifikato, išduoto Valstybines metrologijos tarnybos, tačiau reikalavimo, susijusio su tokios sąlygos įtraukimu į konkurso sąlygas apeliantas nereiškė bei nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių ginčijamos konkurso sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis, t.y. kokį santykį ginčijamų sąlygų panaikinimas turi su apelianto dėstomais argumentais dėl Metrologijos įstatymo taikymo. Tretysis asmuo nurodo, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo turėti Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato, o apeliantas nereiškė reikalavimo teismui dėl tokios sąlygos pripažinimo būtina, todėl apeliacinio skundo argumentacija, kad toks sertifikatas yra būtinas, nėra šio ginčo nagrinėjimo objektu. Tretysis asmuo pažymi, kad apelianto nurodyti teiginiai apie Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą turėtų būti vertinami neatsiejamai nuo UAB „SCS TELECOM“ 2010 m. kovo 3 d. rašto Nr. SI.368 ir Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. atsakymo į minėtą raštą Nr. S-188-( 1.13.), taip pat nuo aplinkybių apie faktinę situaciją fiksuotojo ir mobilaus ryšio tiekimo paslaugų rinkoje. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, nesusiję su byla, kadangi tretysis asmuo nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

18Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

192010 m. gegužės 21 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 38 buvo paskelbta apie Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vykdomą atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ (Pirkimo Nr. 89579).

20Konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVPIS).

21Konkurso sąlygų 1 priede pateikiamoje techninėje specifikacijoje buvo nustatyti reikalavimai pirkimo objektui. Techninės specifikacijos 1 lentelėje buvo nustatyti reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų, tame tarpe 6 punkte reikalavimas – „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą“.

22Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka sertifikuota įranga apskaitą vykdo su 3 sekundžių paklaida. Atsižvelgiant į tai, ieškovas AB TEO LT kreipėsi į atsakovą su prašymu patikslinti ginčijamą reikalavimą – „tiekėjas turi užtikrinti pokalbių apskaitą sekundžių tikslumu, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą“ arba „tiekėjas turi užtikrinti 1 sekundės skyros pokalbių apskaitą naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą“.

23Nurodytame pirkimo sąlygų reikalavime nebuvo reikalauta tiekėjų pateikti atitikimą ginčijamam reikalavimui įrodančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu patikslinti ginčijamą reikalavimą nurodant, kad tiekėjas turi pateikti atitikimą šio punkto reikalavimams įrodančius dokumentus.

24Atsakovas per CVPIS pateikė atsakymus į abu šiuos ieškovo pateiktus prašymus. Atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. paskelbtas rekomendacijas, atsakovas patikslino konkurso sąlygas. Konkurso sąlygos buvo papildytos 13.15 punktu: „Tiekėjas įsipareigoja nuo 2011-07- 01 sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą bei iki 2011-07-01 pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Tiekėjui nepateikus prašomų dokumentų ir nepradėjus naudoti sertifikuotos pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemos, sutartis su tiekėju bus nutraukiama, taikant pirkimo sąlygų 13.8.1 punkte nurodytas sankcijas“. Konkurso sąlygų 1 priede pateiktos techninės specifikacijos 1 lentelėje 6 punktas buvo papildytas: „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą nuo 2011-07-01; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011- 07-01“.

25Gavęs ir įvertinęs atsakovo patikslinimą, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją. Pretenzija ieškovas reikalavo išbraukti iš konkurso sąlygų 13.15 punktą ir patikslinti konkurso sąlygų 1 priede pateiktos techninės specifikacijos 1 lentelėje 6 punkte reikalavimą, išdėstant jį taip: „užtikrinti vienos skyros pokalbių apskaitą, naudojant Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkančią telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistemą; „tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas“. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad atsakovo konkurso sąlygų papildymas 13.15 punktu ir ginčijamo pirkimo sąlygų reikalavimo patikslinimas yra neteisėti, nes neatitinka Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kad tiekėjai, kurie laikosi įstatymų yra diskriminuojami tiekėjų, kurie nesilaiko įstatymų atžvilgiu, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kad neįmanoma užtikrinti pokalbių trukmės teisingos laiko apskaitos bei atitinkamai teisingos vartotojo už tai mokėtinos kainos, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalies įtvirtinto pirkimų tikslo - įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai panaudojant pirkimui skirtas lėšas - įgyvendinimo.

26Atsakovas ieškovo pretenziją tenkino tik iš dalies. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą išbraukti konkurso sąlygų 13.15 punktą motyvuodamas tuo, kad Metrologijos įstatymo vykdymą ir vykdymo kontrolę vykdo kitos, nei atsakovas, Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos, konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai užtikrina lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi, kadangi visiems tiekėjams taikomi vienodi reikalavimai. Atsižvelgdamas į atsakovo išsakytas pastabas dėl to, kad nėra tokios telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos, kuri užtikrintų telefoninių pokalbių apskaitą 1 sekundės tikslumu, atsakovas patikslino ginčijamą reikalavimą sekančiai: „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011-07-01; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011-07-01“.

27Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo nurodyta:

28„Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad šiuo metu daugelis fiksuoto telefono ryšio operatorių nėra metrologiškai įteisinę savo telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų. Perkančiosioms organizacijoms į pirkimo dokumentus įtraukiant reikalavimus, susijusius su telefoninių pokalbių kiekio ir trukmės apskaitos sistemos, tame tarpe ir su sekundinės telefoninių pokalbių apskaitos sistemos, metrologinį įteisinimą patvirtinančių dokumentų - metrologinės patikros sertifikato - pateikimu, iš viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimų yra eliminuojami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti konkurencingus pasiūlymus.

29Sprendžiant šią problemą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo fiksuoto ir mobilaus ryšio operatoriai, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės metrologijos tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai. Tiek mobilaus, tiek fiksuoto ryšio operatoriai pažymėjo, kad jau yra pradėję metrologinio įteisinimo procedūras, tačiau šios procedūros trunka ne vieną mėnesį, todėl problema viešuosiuose pirkimuose dar kurį laiką egzistuos.

30Pažymėtina, kad nors pagal dabar galiojančius teisės aktus, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pateiktų metrologinės patikros sertifikatą, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, gali pirkimo dokumentuose numatyti ir tai, kad kaip įrodymą ji priims tiekėjo patvirtinimą, kad jo siūlomos paslaugos atitinka pirkimo dokumentuose keliamus norimo rezultato reikalavimus.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms skelbiant fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimus iš tiekėjų nereikalauti metrologinės patikros sertifikato iki 2011 m. liepos 1 d. Tai užtikrins didesnę konkurenciją, leis efektyviau panaudoti lėšas“.

32Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugpjūčio 4 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato nurodyta:

33„Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš kurį laiką išplatinusi pranešimą dėl viešojo fiksuoto ryšio paslaugų pirkimų su rekomendacija iki 2011 m. liepos 1 d. neprašyti metrologinės patikros sertifikato, sulaukia perkančiųjų organizacijų paklausimų, kaip joms reikės elgtis, jei viešojo fiksuoto ryšio paslaugų teikėjas sutarties vykdymo metu tokio sertifikato neįgis iki rekomenduotos datos. Tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms šiuos pirkimus, kai pirkimo dokumentuose neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato (o sutartyse nustatomas atsiskaitymas už prakalbėtą laiką), pirkimo sutartis dėl minėtų paslaugų įsigijimo sudaryti iki 2011 m. liepos 1 d. Pirkimo sutartyse tokiu atveju gali būti numatyta galimybė jas pratęsti ilgesniam terminui, jei tiekėjas pateiks metrologinės patikros sertifikatą“.

34Atsakovas ir tretysis asmuo 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo sutartį minėto konkurso rezultatų pagrindu.

35Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

36Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų aiškinimo bei taikymo

37Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimo, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Tetas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. 1-8315). Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose.

38Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

39Metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkai teikiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 priedėlio „Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžimas“, kuriame perkeltas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo VI priedas, 2 punkte nustatyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija - tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka. Taigi nurodytos nuostatos patvirtina, kad Valstybinės metrologijos tarnybos išduodami matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatas ir matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktas yra reikalavimus pirkimo objektui (ne tiekėjų kvalifikacijai) patvirtinantys dokumentai.

40Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo atribojimo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635; 2003 m. birželio 12 d. sprendimas GAT, C-315/01,Rink. 2003, p. 1-6351), nurodė, kad toks šių procedūrų atribojimas reiškia, kad kvalifikaciniai duomenys negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, Rink. 2008, p. 1-251).

41Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo

422002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo preambulėje nurodyta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymą ir tai, kad bendradarbiavimo mechanizmai, numatyti šiame reglamente, tinkamai veiks, būtina įpareigoti valstybių narių konkurencijos institucijas ir teismus taikyti ir Sutarties 81 bei 82 straipsnius tais atvejais, kai jie taiko nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams ir veiksmams, galintiems paveikti prekybą tarp valstybių narių. Be to, siekiant vidaus rinkoje sukurti „vienodas žaidimo taisykles“, kurios būtų taikomos susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams, būtina pagal Sutarties 83 straipsnio 2 dalies e punktą nustatyti santykį tarp nacionalinių įstatymų ir Bendrijos konkurencijos teisės. Tuo tikslu reikia nustatyti, kad nacionalinių konkurencijos įstatymų taikymas susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, neturi sąlygoti tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų draudimo, jei jų nedraudžia Bendrijos konkurencijos teisė. Susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų sąvokos yra savarankiškos Bendrijos konkurencijos teisės sąvokos, apimančios įmonių elgsenos rinkoje derinimą, kaip tai interpretuoja Bendrijos teismai. Šis reglamentas neturi drausti valstybėms narėms savo teritorijoje priimti ir taikyti griežtesnius nacionalinius konkurencijos įstatymus, draudžiančius vienašalį įmonių elgesį arba nustatančius sankcijas už tokį elgesį. Šiuose griežtesniuose nacionaliniuose įstatymuose gali būti nuostatų, draudžiančių piktnaudžiavimą ekonomiškai priklausomų įmonių atžvilgiu arba nustatančių sankcijas už tokį elgesį. Be to, šis reglamentas netaikomas nacionaliniams įstatymams, nustatantiems baudžiamąsias sankcijas fiziniams asmenims, nebent tokios sankcijos būtų priemonė užtikrinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių laikymąsi. Sutarties 81 ir 82 straipsnių tikslas – ginti konkurenciją rinkoje. Šis reglamentas, priimtas šioms Sutarties nuostatoms įgyvendinti, netrukdo valstybėms narėms savo teritorijose įgyvendinti nacionalinių teisės aktų, ginančių kitus teisėtus interesus, jeigu tokie teisės aktai suderinami su bendraisiais Bendrijos teisės principais ir kitomis nuostatomis. Valstybių narių konkurencijos institucijos ir teismai gali taikyti šiuos teisės aktus savo teritorijoje tiek, kiek jų pagrindinis tikslas skiriasi nuo tikslo ginti konkurenciją rinkoje. Taigi valstybės narės pagal šį reglamentą savo teritorijose gali įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, draudžiančius ar nustatančius sankcijas už nesąžiningos prekybos veiksmus – tiek vienašalius, tiek sutartinius. Tokiais teisės aktais, nesvarbu, kaip jie faktiškai paveiktų konkurenciją rinkoje ar galėtų ją paveikti, siekiama konkretaus tikslo. Tai ypač pasakytina apie teisės aktus, kurie draudžia įmonėms nustatyti savo prekybos partneriams nepagrįstas, neproporcingas ar neaptartas nuostatas ir sąlygas arba gauti ar mėginti gauti iš jų tokias sąlygas.

43Minėto reglamento 1 straipsnis nustato Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymą – susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, apimami Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir netenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies sąlygų, draudžiami ir išankstinis sprendimas šiuo klausimu nereikalingas; susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, apimami Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir tenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies sąlygas, nedraudžiami ir išankstinis sprendimas šiuo klausimu nereikalingas; piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, minimas Sutarties 82 straipsnyje, draudžiamas ir išankstinis sprendimas šiuo klausimu nereikalingas.

44Dėl pirkimo sąlygų atitikimo viešųjų pirkimų tikslams, principams ir įstatymo normoms

45Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinti du būdai techninei specifikacijai parengti. Pirmas būdas - nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas (VPĮ 25 str. 3 d. 1 p.). Antras būdas - apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPĮ 25 str. 3 d. 2 p.). Taip pat įstatymo leidėjas VPĮ 25 str. 3 d. 3 ir 4 p. įtvirtina ir dvi galimybes, techninę specifikaciją parengti suderinus abu minėtus būdus. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti kuriuo iš minėtų būdų ar kuriuo iš minėtų būdų derinių parengti perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninę specifikaciją.

46Šiuo atveju atsakovas pirkimo objekto - fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo - techninę specifikaciją pagrinde apibrėžė apibūdindamas pirkimo objekto - fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo - funkcinius reikalavimus. Atsakovas pasirinko iš esmės supaprastinto atviro konkurso būdu siekiamų įsigyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos apibūdinimo būdą, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kuris įvardino tik siekiamų įsigyti paslaugų funkcinius reikalavimus, tačiau nereikalavo iš tiekėjo jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų pateikimo pasiūlymo pateikimo momentui. Atsakovui pasirinkus minėtą būdą siekiamų įsigyti paslaugų techninei specifikacijai apibūdinti, konkurse dalyvaujantys tiekėjai (ieškovas bei trečiasis asmuo) neturėjo pareigos pateikti konkrečius tam tikrų institucijų išduotus sertifikatus, siekiant įrodyti savo teikiamų paslaugų atitikimą atsakovo siekiamų įsigyti paslaugų nurodytai techninei specifikacijai, pasiūlymo pateikimo momentui.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos faktinę situaciją sprendžia, kad atsakovo pasirinktas techninės specifikacijos būdas, kuomet apibūdinami siekiamų įsigyti paslaugų funkciniai reikalavimai, bet tiekėjo pasiūlymo pateikimo momentui nereikalaujama konkrečių sertifikatų, įrodančių tiekėjo atitiktį techninei specifikacijai, užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų (VPĮ 25 str. 2 d.). Šios išvados darytinos atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje įtvirtintas teisės normas bei Valstybinės metrologijos tarnybos veiklą, iš kurių seka, kad nepaisant to, jog telefoninio ryšio paslaugoms privalo būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, vien dėl to, jog tiekėjas tokio patvirtinimo neturi, tiekėjui nėra draudžiama tokias paslaugas teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos metrologijos tarnyba, žinodama, jog trečiojo asmens pokalbių trukmei matuoti ir atsiskaityti su abonentais naudojama metrologiškai nepatvirtinta telefoninių pokalbių trukmės sistema, nekonstatavo, kad trečiojo asmens naudojama sistema neužtikrina sekundinės laiko apskaitos, bei neuždraudė trečiajam asmeniui ir toliau naudoti šią sistemą, o tik įpareigojo trečiąjį asmenį kreiptis dėl šios sistemos teisinio metrologinio patvirtinimo. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas būdas siekiamų įsigyti paslaugų techninei specifikacijai apibūdinti nereikalaujant konkretaus sertifikato, įrodančio tiekėjo naudojamos pokalbių trukmės sistemos teisinį metrologinį patvirtinimą, pasiūlymo pateikimo momentui, neprieštarauja Metrologijos įstatymo normoms bei atitinkamai nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja konkurencijos. Be to, pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus pirkimo klausimais, 2010 m. birželio 19 d. pranešime nurodė, jog techninei specifikacijai apibūdinti reikėtų pasirinkti tokį būdą, kad nebūtų reikalaujama iš tiekėjo metrologinės patikros sertifikato.

48Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija tarptautiniu mastu vykdė atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ (Pirkimo Nr. 89579). Apie vykdomą konkursą paskelbta 2010 m. gegužės 21 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 38 ir 2010-05-20 Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal“ Nr. 2010/S 97-146770.

49Šiuo konkursu atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija siekė įsigyti viešąsias fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, kurios apima vietinio, tarpmiestinio, tarptautinio ryšio paslaugas, ryšio paslaugas su visais juridinio ir fiksuoto ryšio operatoriais, duomenų perdavimo paslaugas ir interneto prieigą.

50Konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė specifikacija“ nustatyti reikalavimai pirkimo objektui. Konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d., naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d. Analogiškas reikalavimas nustatytas ir konkurso sąlygų 13.15 punkte, reikalaujančiame, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. sutarties vykdymui naudotų sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemą bei iki 2011 m. liepos 1 d. pateiktų tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus.

51Pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse pateikė trys tiekėjai AB TEO LT, UAB „EUROCOM SIP“ ir UAB „CSC TELECOM“. Visų šių tiekėjų pasiūlymai atitiko konkurso sąlygų reikalavimus ir buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (konkurso sąlygų 10.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, konkurso laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „CSC TELECOM“.

52Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 ratio decidendi skiriasi nuo šios civilinės bylos, nes minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje perkančioji organizacija pirkimo objekto techninę specifikaciją buvo parengusi kitu, nei šioje civilinėje byloje, atsakovo pasirinktu būdu. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje buvo nurodžiusi tiekėjui reikalavimą teikti paslaugą atitinkamo tipo stacionariais greičio matuokliais, įrašytais į Lietuvos matavimo priemonių registrą, kuriems yra atliktas atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimas, pateikiant perkančiajai organizacijai tai patvirtinančius įrodymus - matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą. Kitaip tariant, minėtoje civilinėje byloje perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje buvo nurodžiusi griežtą reikalavimą konkurse dalyvaujančiam tiekėjui pateikti konkrečius dokumentus (sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą), patvirtinančius tiekėjo teikiamų paslaugų atitikimą perkančiosios organizacijos siekiamų įsigyti paslaugų techninei specifikacijai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovas siekiamų įsigyti paslaugų techninėje specifikacijoje buvo nurodęs įpareigojimą konkurse dalyvaujančiam tiekėjui pateikti dokumentus, kurie patvirtintų sekundinę laiko apskaitą, nekonkretizuojant tų dokumentų formos, turinio, išduodančios institucijos ir pan.

53Remiantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis matavimas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką greičio matuoklių neįregistravimas į matavimo priemonių registrą ir matavimo priemonės patikros pažymos ar kitos įstatymų įgaliotos institucijos pažymėjimo (leidimo) neturėjimas reiškia, kad duomenys gauti iš tokių matavimo priemonių yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami administracinei atsakomybei nustatyti.

54Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos matavimo priemonėms ir tik tokioms matavimo priemonėms, kurios naudojamos: 1) nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Konkurso sąlygų 2.1 punkte pirkimo objektu yra nurodytos „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“, o ne matavimo priemonės.

55Pirkimo sąlygomis atsakovas neatleido tiekėjų nuo Metrologijos įstatymo ar kito Lietuvos Respublikoje galiojančio ir tiekėjams taikomo įstatymo reikalavimų laikymosi. Priešingai, siekdamas įsitikinti tuo, kad potencialūs tiekėjai laikosi jų veiklos sričiai būtinų teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, atsakovas konkurso sąlygose nustatė tokius privalomus kvalifikacinius reikalavimus: konkurso sąlygų 3.2.6 punkto reikalavimas – tiekėjas verčiasi viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo veikla ir yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje; konkurso sąlygų 3.2.7 punkto reikalavimas – tiekėjas nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad visi konkurse dalyvavę tiekėjai atitiko šiuos kvalifikacinius reikalavimus.

56Atsakovas neprivalo tikrinti ar tiekėjai naudojasi sertifikuotomis pokalbių apskaitos sistemomis, kadangi Metrologijos įstatymo vykdymą ir vykdymo kontrolę vykdo ne atsakovas, o kitos Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos. Pažymėtina, kad konkurso metu nebuvo duomenų apie tai, kad konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, tame tarpe ir konkurso laimėtojui UAB „CSC TELECOM“ įstatymų nustatyta tvarka yra surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų ir (ar) nagrinėjamos administracinių pažeidimų ar baudžiamosios bylos. Bylos duomenimis laimėtojas UAB „CSC TELECOM“ savo veiklą pradėjo 2007 metais ir per visą jo veiklos laikotarpį jam nebuvo surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų arba kitaip nebuvo teisiškai nustatyta, jog minėtas tiekėjas nesilaiko įstatymų, tame tarpe ir Metrologijos įstatymo reikalavimų.

57Todėl apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pakankamas teisinis pagrindas, kuris įpareigotų atsakovą pirkti paslaugas tik iš vienintelio tiekėjo - apelianto ir neleisti konkurse dalyvauti kitiems, išskyrus apeliantą, tiekėjams.

58Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai yra tik viena iš konkurso sutarties, o ne tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, sąlygų. Konkurso sąlygomis tiekėjas yra informuojamas kad, visų pirma, į tiekėjo pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuoti visi tiekėjo kaštai susiję su reikalavimo „Tiekėjas įsipareigoja nuo 2011-07-01 sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemą“ įgyvendinimu. Antra, tiekėjas taip pat informuojamas, kad, jo pateiktą pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, tiekėjas privalės sutikti, kad minėta sąlyga būtų perkelta į su juo sudaromą pirkimo sutartį. Trečia, tiekėjas privalės iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju, atsakovas įgis teisę tiekėjui nevykdant minėtų sutartinių įsipareigojimų vienašališkai taikyti sankcijas ir nutraukti pirkimo sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas negali vertinti konkurso sutarties sąlygų vykdymo tinkamumo tol, kol atitinkama konkurso sutarties sąlyga yra įvykdoma arba neįvykdoma. Todėl konkurso laimėtojo nustatymas ir sutarties sudarymas atitiko VPĮ 18 ir 39 straipsnių nuostatas.

59Taigi ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas neprieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įvardintiems principams. Priešingai, nei teigia apeliantas, iš konkurso sąlygų išbraukus ginčijamus reikalavimus bei pakeitus konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ lentelės Nr. 1 6 punktą apelianto siūloma redakcija, t.y. „užtikrinti vienos skyros pokalbių apskaitą naudojant Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkančią telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistemą“, „tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas“, tokiu būdu atimant galimybę dalyvauti konkurse potencialiems paslaugos tiekėjams, išskyrus ieškovą, galėjo būti pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įvardinti principai, be to, atsakovas būtų privalėjęs įsigyti paslaugas tik iš apelianto, kaip vienintelio konkurse dalyvaujančio tiekėjo, už didžiausią pasiūlytą kainą.

60Apelianto teiginys, kad atsakovas, nustatydamas ginčijamus reikalavimus, neužtikrino, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus pirkimui skirtų lėšų principo įgyvendinimo yra nepagrįstas. Tai patvirtina atsakovo pateiktas į bylą AB TEO LT ir UAB „CSC TELECOM“ siūlytų įkainių palyginimas.

61Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atviro konkurso „Viešųjų fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 89579) sąlygų 13.5 punktas ir analogiškas konkurso sąlygų 1 priede Techninės specifikacijos 1 lentelėje 6 eilutėje nustatytas reikalavimas pažeidžia Metrologijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

62Atsakovo atlikti konkurso sąlygų patikslinimai buvo orientuoti į konkurencijos didinimą, o ne į kurį nors vieną ketinamų įsigyti paslaugų teikėją, tokiu būdu buvo pateisinti konkurse dalyvavusių tiekėjų lūkesčiai, suteiktos jiems lygios galimybės sudaryti su atsakovu viešojo pirkimo sutartį bei tuo pačiu buvo atsižvelgta į atsakovo kaip perkančiosios organizacijos interesus įsigyti paslaugas už mažiausią kainą.

63Visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams buvo taikomi vienodi reikalavimai, kurie niekaip neribojo potencialių tiekėjų galimybių pateikti konkurso pasiūlymus. Tai patvirtina ir paties apelianto konkursui pateiktas pasiūlymas, kuriame apeliantas pažymėjo: „1. Šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis: 1) atviro konkurso skelbime; 2) kituose pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose, papildymuose)“. Pažymėtina, kad apeliantas ginčija konkurso sąlygas, su kuriomis sutiko.

64Apeliantas, pateikdamas konkurso pasiūlymą ir tuo sutikdamas su atsakovo konkurso sąlygose nustatytais reikalavimais, po susipažinimo su konkursui pateiktais pasiūlymais (vokų atplėšimo procedūros) neturi teisės ginčyti konkurso sąlygų reikalavimus. VPĮ 27 straipsnis numato galimybę tiekėjams kreiptis dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų patikslinimų tik iki vokų atplėšimo procedūros, kadangi po vokų atplėšimo procedūros pirkimo dokumentų reikalavimų patikslinimai/papildymai/pataisymai negalimi.

65Apeliantas pateikė atsakovui pretenziją dėl konkurso sąlygose nustatytų ginčijamų reikalavimų 2010 m. liepos 2 d. Atsakovas į apelianto pretenziją atsakė 2010 m. liepos 9 d., o 2010 m. liepos 10 d. pranešė konkurso tiekėjams (tame tarpe ir apeliantui), kad konkurso pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas iki 2010 m. liepos 19 d. Tokiu būdu apeliantas, nesutikdamas su atsakovo atsakyme į apelianto pretenziją pateiktais argumentais ir pastarojo pretenzijos netenkinimu, turėjo pakankamai laiko pasinaudoti VPĮ V skyriuje numatytomis galimybėmis kreiptis į teismą dėl ginčijamų reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Tačiau apeliantas (ieškovas) pateikė ieškinį dėl ginčijamų pirkimo sąlygų reikalavimų pripažinimo neteisėtais tik įvykus vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrai ir sužinojęs konkursui pateiktų pasiūlymų kainas.

66Pagal bylos duomenis ieškovas, turėjęs dominuojančią padėtį ketinamų įsigyti paslaugų rinkoje, siekia įvairiomis priemonėmis riboti konkurenciją šioje rinkoje. Taigi pirkimo sąlygų patikslinimu tiekėjams nebuvo nustatyti jokie jų galimybes dalyvauti konkurse ribojantys reikalavimai, o tik buvo nurodytas terminas, nuo kada minėtas techninis reikalavimas taikomas.

67Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas taikomas ateityje, konkurso sąlygos buvo papildytos 13.15 punktu, jame nurodant minėto reikalavimo nesilaikymo teisines pasekmes, t.y. 13.15 punktas išdėstytas taip: „13.15 Tiekėjas įsipareigoja nuo 2011-07-01 sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemą bei iki 2011-07-01 pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Tiekėjui nepateikus prašomų dokumentų ir nepradėjus naudoti sertifikuotos pokalbiu 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemos, sutartis su tiekėju bus nutraukiama, taikant pirkimo sąlygų 13.8.1 punkte nurodytas sankcijas.“

68Vėliau perkančioji organizacija konkurso sąlygų 1 priedo „Techninės specifikacijos“ 1 lentelės 6 eilutėje nustatytą reikalavimą patikslino: „užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011-07-01, užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos sistemą nuo 2011-07-01“.

69Ieškovo teigimu, ginčijamos pirkimo sąlygos neatitinka Metrologijos įstatymo nuostatų, kurios reikalauja fiksuoto ryšio paslaugų tiekėjus fiksuoti pokalbius naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą. Tačiau ieškovo reikalavimo tenkinimas reikštų, kad konkurso sąlygose iš viso nebeliktų reikalavimo užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą. Kita vertus, ieškovo teisinė argumentacija, pateikiama procesiniuose dokumentuose pagrįsta vienu pagrindiniu teiginiu - perkančioji organizacija turi pareigą reikalauti iš tiekėjų sertifikato, išduoto Valstybinės metrologijos tarnybos. Tačiau ieškovas reikalavimo, susijusio su tokios sąlygos įtraukimu į konkurso sąlygas nepareiškė, nepateikė nė vieno argumento, dėl kokių priežasčių ginčijamos konkurso sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis, t.y. kokį santykį minėtų sąlygų panaikinimas turi su ieškovo dėstomais argumentais dėl Metrologijos įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo turėti Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato, o ieškovas nepareiškė reikalavimo teismui dėl tokios sąlygos pripažinimo būtina, todėl apeliacinio skundo argumentacija, kad toks sertifikatas yra būtinas, nėra šio ginčo nagrinėjimo objektu.

70Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Metrologijos įstatymo nuostatomis

71Ieškovo nurodyti teiginiai apie Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą, turėtų būti vertinami neatsiejamai nuo į bylą pateiktų UAB „SCS TELECOM“ 2010 m. kovo 3 d. rašto Nr. SI.368 ir Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. atsakymo į minėtą raštą Nr. S-l 88-( 1.13.), taip pat nuo nurodomų aplinkybių apie faktinę situaciją fiksuotojo ir mobilaus ryšio tiekimo paslaugų rinkoje.

72Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas - tai specialus įstatymas, kuris reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

73Minėto įstatymo nuostatomis įtvirtintos sąlygos įmonėms, norinčioms teisėtai vykdyti elektroninių ryšių veiklą, patenkančią į šio įstatymo reguliavimo sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad Tretysis asmuo UAB „CSC TELECOM“ atitinka minėtus reikalavimus ir turi teisę verstis minėta veikla.

74Elektroninių ryšių įstatymo 30 straipsnio „Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos“ 1 dalyje įtvirtinta, jog Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

75Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, su kuo gali būti susijusios Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos sąlygos, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla. Tarp išvardintų sričių, 18 punktu numatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nustato sąlygas, susijusias su priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų, specifikacijų, rekomendacijų ir (ar) techninių reikalavimų atitiktį. Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį.

76Taigi svarbu nustatyti Metrologijos įstatymo santykį su Elektroninių ryšių įstatymu, kuris standartų, specifikacijų užtikrinimą bei techninių reikalavimų atitiktį priskiria Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos sričiai, o ne Valstybinės metrologijos tarnybos veiklos sričiai, kuri reglamentuojama Metrologijos įstatyme.

77Suteiktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kiekis paprastai yra matuojamas laiku, tačiau pažymėtina, kad elektroninių ryšių sektoriuje laiko matavimo priemonė nėra atskiras komponentas ar dalis, kurią galima būtų patvirtinti atskirai nuo visos viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sistemos. Visa viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sistema veikia atlikdama daug funkcijų vienu metu.

78Metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, tarp kurių 2004 m. kovo 31d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB „Dėl matavimo priemonių“. Svarbu tai, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB „Dėl matavimo priemonių“ elektroninių ryšių sektoriuje naudojamos matavimo priemonės nenurodomos kaip matavimo priemonės, kurioms turi būti taikoma teisinė metrologinė kontrolė. Priešingai, direktyvos 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nurodyta, kad ši direktyva taikoma įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruose matavimo priemonių prieduose, skirtuose vandens skaitikliams, dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams, aktyviosios elektros energijos skaitikliams, šilumos skaitikliams, skysčių, išskyrus vandens, nepertraukiamo ir dinaminio matavimo sistemoms, automatinėms svarstyklėms, taksometrams, matams, matmeniu matavimo priemonėms ir išmetamųjų dujų analizatoriams“.

79Taigi direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti įgyvendintos priimant Metrologijos įstatymą, apskritai nenurodo ir nėra pagrindas aiškinti bei interpretuoti, jog elektroninių ryšių paslaugas teikiančios įmonės turėtų laikytis Metrologijos įstatymo nuostatų ir sertifikuoti programas ir įtaisus, skirtus laiko apskaitai.

80Be to, remiantis WELMEC organizacijos (ang. Western European Legal Metrology Cooperation), vienijančios 27 Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių-narių nacionalines institucijas, atsakingas už teisinę metrologiją, duomenimis (pateikiami adresu http://www.welmec.org/countries.asp atitinkamai prie kiekvienos valstybės narės), nacionalinė metrologinė kontrolė netaikoma matavimo priemonėms, naudojamoms elektroninių ryšių sektoriuje, nei vienoje WELMEC organizacijos valstybėje narėje.

81Tai reiškia, kad Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal“ 2010 m. gegužės 20 d. Nr. 2010/S 97-146770 paskelbto konkurso, kurio sąlygos yra kvestionuojamos šiame ginče, potencialiais tiekėjais laikytini ir kitose šalyse elektroninių ryšių sektoriuje veikiančios bendrovės, kurioms pagal jų nacionalinę teisę metrologinė patikra apskritai nenumatyta ir tokie tiekėjai, vadovaujantis abipusio pripažinimo principu turėtų teisę dalyvauti konkurse.

82Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikant, kad Metrologijos įstatymas turi būti taikomas ir elektroninių ryšių paslaugų sektoriuje, tokiu atveju būtina atsižvelgti į keletą faktinių aplinkybių. Tretysis asmuo UAB „CSC TELECOM“ 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. S 1.368 pateikė užklausimą Valstybinei metrologijos tarnybai, prašydama pateikti duomenis, kurie Lietuvos Respublikoje veikiantys viešojo telefono ryšio tiekėjai (tiek fiksuotojo, tiek judriojo) turi įteisinę naudojamą pokalbių apskaitos priemonę pagal Metrologijos įstatymą. 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-188-( 1.13.) Valstybinė metrologijos tarnyba informavo, kad yra patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą tik AB TEO LT naudojamos telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos tipas TPLAS-2, registro Nr. 2- 2289-2008. Nei viena kita Lietuvoje veikianti ir elektroninių ryšių paslaugas teikianti bendrovė neturi sertifikuotos pokalbių apskaitos fiksavimo sistemos, t.y. mobiliojo (judriojo) ryšio paslaugas teikianti bendrovė nė viena neturi tokios sistemos, o iš fiksuotojo ryšio paslaugas teikiančių bendrovių vienintelis ieškovas turi minėtą sistemą. Ieškovas teigia, kad neturėjimas sertifikuotos pokalbių apskaitos fiksavimo sistemos turi būti kliūtimi tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o konkurso sąlygos, kurios nereikalauja tokios sistemos turėjimo, yra neteisėtos ir pažeidžiančios Viešųjų pirkimų įstatymo principus. Tokia logika vadovaujantis visi iki tol skelbti judriojo ryšio paslaugų pirkimo viešieji konkursai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o perkančiosios organizacijos iš viso negalėtų naudotis tokia paslauga, kadangi tiekėjai, išskyrus ieškovą, kuris atitinka minėtą sąlygą, neegzistuoja.

83Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija yra žinoma valdžios institucijoms, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija buvo siekiama išspręsti susidariusią problemą - leisti potencialiems tiekėjams dalyvauti konkursuose, sudarant galimybę iki 2010 m. liepos 1 d. įsigyti sertifikuotą apskaitos sistemą, priešingu atveju elektroninio ryšio paslaugų įsigijimas taptų neįmanomu.

84Atsakovo pirmasis patikslinimas pirkimo sąlygų buvo sąlygotas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos. Rekomendacija nėra privaloma, tačiau tai nereiškia, kad ja vadovautis negalima ir vadovavimasis yra pagrindu laikyti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

85Taip pat pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, nors nepareiškė su tuo susijusio reikalavimo, laikėsi nuostatos, kad atsakovas privalėjo reikalauti iš tiekėjų Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato. Savo teiginį ieškovas grindė Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. S-230-(l.13) „Dėl telefoninio ryšio pokalbių laiko apskaitos“ pateikta informacija: <...> įmonė, teikianti fiksuotojo telefoninio ryšio paslaugas, privalo turėti Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą dėl tipo patvirtinimo ir tipo patvirtinimo sertifikatą“. Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. S-230-(l. 13) „Dėl telefoninio ryšio pokalbių laiko apskaitos“ nurodyta: „<...> bet koks kitoks dokumentas, negu paminėti šio rašto 1 punkte ir išduotas ne Valstybinės metrologijos tarnybos būtų neteisėtas ir prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymui, tiek ir Tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymui Nr. V-178 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“.

86Ieškovas taip pat rėmėsi 2009 m. gegužės 27 d. Valstybinės metrologijos tarnybos raštu Nr. S- 343-(l. 13) „Dėl telefoninio ryšio pokalbio laiko apskaitos ir su tuo susijusių dokumentų“, kuriame nurodoma: „<...> tiek fiksuoto, tiek mobilaus ryšio operatoriai, neturintys Valstybinės metrologijos tarnybos išduotų telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų tipo patvirtinimo sertifikatų negali būti laikomi teisėtais šios paslaugos tiekėjais“. Minėtuose rašytuose yra išdėstyta tik Valstybinės metrologijos tarnybos nuomonė. Ši institucija neaiškina teisės normų, neturi kompetencijos aiškinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kurios šioje byloje ir turėtų būti taikomos.

87Pažymėtina, jog perkančiajai organizacijai draudžiama diskriminuoti tiekėjus paskelbiant pirkimo dokumentus, ypač techninėse specifikacijose, nurodant konkrečius nacionalinius standartus ir reikalavimus (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Komisija prieš Airiją, 45/87, Rink. 1988, p. 4929).

88Abipusio pripažinimo principas viešųjų pirkimų kontekste suponuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduotų dokumentų (patvirtinančių tiekėjų kvalifikaciją, liudijančių teikiamų prekių charakteristikų atitiktį konkurso reikalavimams ir kt.) pripažinimą ir tokių dokumentų pripažinimą prilygina nacionalinių institucijų išduotų dokumentų pripažinimui, todėl tiekėjai turi teisę pateikti kitoje valstybėje narėje išduotus dokumentus. Pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad bendrijos teisei prieštarauja perkančiosios organizacijos reikalavimas užsienio tiekėjui pateikti įsisteigimo leidimą tos valstybės narės teritorijoje, kurioje yra skelbiamas pirkimas, nepaisant aplinkybės, kad savo kilmės šalyje jis yra teisėtai įregistruotas (1982 m. vasario 10 d. sprendimas Transporuote / Minister e des travaux publics, 76/86, Rink. 1982, p.417). Taigi šis principas leidžia tiekėjams reikalauti, kad tais atvejais, kai jų kvalifikacija, siūloma prekė, paslauga ar darbas yra pripažįstamas vienoje valstybėje narėje, toks pripažinimas turi būti patvirtintas ir kitoje valstybėje narėje, kurioje siekiama šią prekę, paslaugą ar darbą parduoti. Kartu tai reiškia, kad nurodyti Valstybinės metrologijos tarnybos teiginiai nėra vienareikšmiai, pakankamai bei teisingai pagrįsti.

89Šioje byloje aktualūs Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir aiškinimo aspektai, o tai, kokias sąlygas perkančioji organizacija turi nustatyti pirkimo sąlygose yra reguliuojama ne Valstybinės metrologijos tarnybos raštais, o vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pateikiamų išaiškinimų ir formuojamos praktikos.

90Apeliacinio skundo argumentai, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, nesusiję su byla, kadangi tretysis asmuo nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn.

91Dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės nustatyti pirkimo sąlygas, pažymėtina, kad perkančioji organizacija gali nustatyti tik pagrįstus ir įvykdomus kvalifikacinius reikalavimus, kurie nepagrįstai neribotų tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, ir turi motyvuoti, kuo pagrįstas toks konkurso sąlygų pakeitimas (sąlygų išaiškinimas). Teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, kad perkančioji organizacija, vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti pirkimo objektui, kandidatų ar dalyvių kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti, kokių įrodymų, patvirtinančių tiekėjų kvalifikaciją ir techninį pajėgumą ji reikalaus iš tiekėjų. Pirkimo sąlygose, kaip minėta, nebuvo reikalavimo pateikti Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato pasiūlymo pateikimo momentui. Kita vertus, tiek abipusio pripažinimo principas, tiek Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad patikra, atlikta Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija reikalavo tik rašytinio patvirtinimo, kad apskaitos sistema atitinka pirkimo sąlygose keliamą reikalavimą - užtikrinti apskaitą 1 sekundės tikslumu su maksimalia 4 sekundžių paklaida. Tokį patvirtinimą tretysis asmuo pateikė kartu su pasiūlymu.

92 Dėl tiekėjų konkurencijos ir VPĮ įtvirtintų principų taikymo viešajame pirkime

93Asmuo, skundžiantis perkančiosios organizacijos veiksmus, turi įrodyti, kaip konkrečiai buvo pažeisti jo interesai ir kaip konkrečiai buvo apribota jo galimybė pateikti pasiūlymą ir sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija. Apeliacinio skundo argumentai pateikiami nenurodant dviejų svarbių aplinkybių: 1) jeigu apskaitos sistema nėra sertifikuota, tai dar nereiškia, kad ši sistema pateikia neteisingus duomenis; 2) pirkimo sąlygose nėra įtvirtinto reikalavimo pateikti konkrečiai Valstybinės metrologijos tarnybos išduotą sertifikatą.

94Tam, kad būtų konstatuota, jog buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, turi būti nustatyta, kokiais konkrečiai veiksmais ir ar iš viso ieškovui buvo suteikta ir jis galėjo įgyvendinti mažiau teisių palyginus su kitais konkurso dalyviais, taip pat turi būti nustatyta, ar ieškovo padėtis pasikeitė ir, jeigu taip, tai kaip pasikeitė, kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Būtent tokia būtinybė akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

95Ši nuostata reikšminga šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovo teiginiai apie aukščiau minėtų principų pažeidimą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o to nepakanka, kad perkančiosios organizacijos veiksmai būtų pripažinti pažeidžiančiais Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus.

96Priešingai, net jeigu yra nustatoma, kad perkančioji organizacija nesilaikė tam tikrų nuostatų, tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas reiškia ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimą. Formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos konkurso dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, išskyrus tą atvejį, kai perkančiosios organizacijos veiksmus skundžiantis konkurso dalyvis įrodo, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš Viešųjų pirkimų įstatymo kildinami interesai ir nepagrįstai suvaržyta jo galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kitaip tariant, ne kiekvienas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas savaime yra laikomas pažeidžiančiu aukščiau minėtus principus.

97Tam, kad konkretus pažeidimas (perkančiosios organizacijos veiksmas ar neveikimas) būtų laikomas kartu ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimu, turi būti nustatyta, kaip konkrečiai perkančiosios organizacijos veiksmai įtakojo konkrečių tiekėjų teises ir pareigas.

98Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, perkančiosios organizacijos veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pažeidžiantys Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus tik tada, kai yra nustatomas tų veiksmų santykis su tiekėjų teisių apimtimi, t.y. formalus procedūros pažeidimas arba veiksmai, kurie niekaip neįtakoja tiekėjų teisės dalyvauti konkurse ir sudaryti sutartį, negali būti kvalifikuojami kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

99Taigi ne bet kokie veiksmai, o tik tie, kurie apribojo tiekėjo galimybes lygiai dalyvauti konkurse ir jį laimėti, gali būti vertinami kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas. Tuo tarpu ieškovas nenurodo, kaip ginčijamas pirkimo sąlygų patikslinimas įtakojo ieškovo teisių dalyvauti konkurse apimtį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo ieškiniu ieškovas siekė įgyti konkurencinį pranašumą ir ginčija konkurso sąlygą, kuri leido konkurse dalyvauti ieškovo konkurentams, teikiantiems analogiškas paslaugas, tuo tarpu ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę būtų vieninteliu tiekėju šiame konkurse, tokiu būdu iš konkurso eliminuojant kitus tiekėjus.

100Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo kaina buvo didesnė dėl to, kad jis buvo patyręs išlaidas, susijusias su laiko apskaitos įrangos sertifikavimu, todėl negalėjo konkuruoti su kitais tiekėjais, kurie tokių išlaidų nepatyrė ir dėl to pateikė mažesnę kainą, atmestini kaip neįrodyti. Tokio apeliacinio skundo teiginio nepatvirtina bylos duomenys.

101Tretysis asmuo, žinodamas pirkimo sąlygų reikalavimus turėti sertifikatą nuo 2011 m. liepos 1 d. ir tokio reikalavimo neginčydamas, turėjo galimybę įvertinti šią aplinkybę ir pateikti galutinę kainą. Tai, kad ši kaina yra žemesnė nei apelianto, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos ar kitaip apribotos ieškovo teisės dalyvaujant konkurse.

102Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir pareikštus ieškinio reikalavimus sprendžia, kad ieškiniu ginčijamos pirkimo sąlygos neprieštarauja įstatymo, įskaitant Metrologijos įstatymą, imperatyvioms normoms, kadangi sąlygose nėra nurodyta, kad nėra privaloma laikytis imperatyvių įstatymo normų, ir perkančioji organizacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra minėto įstatymo vykdymo priežiūros įstaiga. Tokios sąlygos užtikrina konkurencijos ir kitų viešojo pirkimo principų laikymąsi viešojo pirkimo metu. Tokį problemos ir ginčo sprendimo būdo teisingumą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. pranešime nurodomas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo fiksuoto ir mobilaus ryšio operatoriai, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės metrologijos tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai. Pažymėtina, kad tretysis asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą teisę teikti ryšių paslaugas, tokia teisė trečiajam asmeniui nėra apribota, trečiajam asmeniui netaikytos sankcijos ar atsakomybė už teisės aktų pažeidimą.

103Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

106Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB TEO LT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas nurodė, kad konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė... 8. Teismas nesutiko su ieškovo AB TEO LT argumentu, kad aptariamos konkurso... 9. Teismas taip pat nesutino su ieškovo AB TEO LT vertinimu, kad atsakovas... 10. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio... 11. Teismas nurodė, kad, ieškovo AB TEO LT teigimu, atsakovo Lietuvos Respublikos... 12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas Lietuvos... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas AB TEO LT prašo apeliacinės instancijos teismą... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „CSC TELECOM“ nurodo,... 17. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d.... 18. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės... 19. 2010 m. gegužės 21 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai... 20. Konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai Centrinėje viešųjų pirkimų... 21. Konkurso sąlygų 1 priede pateikiamoje techninėje specifikacijoje buvo... 22. Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka sertifikuota įranga apskaitą vykdo su... 23. Nurodytame pirkimo sąlygų reikalavime nebuvo reikalauta tiekėjų pateikti... 24. Atsakovas per CVPIS pateikė atsakymus į abu šiuos ieškovo pateiktus... 25. Gavęs ir įvertinęs atsakovo patikslinimą, ieškovas pateikė atsakovui... 26. Atsakovas ieškovo pretenziją tenkino tik iš dalies. Atsakovas atsisakė... 27. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. pranešime perkančiosioms... 28. „Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia perkančiųjų organizacijų dėmesį,... 29. Sprendžiant šią problemą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija surengė... 30. Pažymėtina, kad nors pagal dabar galiojančius teisės aktus, perkančioji... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Viešųjų pirkimų tarnyba... 32. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugpjūčio 4 d. pranešime... 33. „Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš kurį laiką išplatinusi pranešimą... 34. Atsakovas ir tretysis asmuo 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo sutartį... 35. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 36. Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų aiškinimo bei taikymo... 37. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai... 38. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai... 39. Metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkai teikiamos... 40. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų... 41. Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 81 ir 82... 42. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos... 43. Minėto reglamento 1 straipsnis nustato Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymą... 44. Dėl pirkimo sąlygų atitikimo viešųjų pirkimų tikslams, principams ir... 45. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra... 46. Šiuo atveju atsakovas pirkimo objekto - fiksuoto telefono ryšio paslaugų... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos faktinę situaciją... 48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvos Respublikos... 49. Šiuo konkursu atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija siekė... 50. Konkurso sąlygų pirmame priede „Techninė specifikacija“ nustatyti... 51. Pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse pateikė trys tiekėjai AB TEO LT, UAB... 52. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d.... 53. Remiantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, matavimo priemonėms,... 54. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos... 55. Pirkimo sąlygomis atsakovas neatleido tiekėjų nuo Metrologijos įstatymo ar... 56. Atsakovas neprivalo tikrinti ar tiekėjai naudojasi sertifikuotomis pokalbių... 57. Todėl apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pakankamas... 58. Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai yra tik viena iš konkurso sutarties,... 59. Taigi ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas neprieštarauja VPĮ 3... 60. Apelianto teiginys, kad atsakovas, nustatydamas ginčijamus reikalavimus,... 61. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atviro konkurso... 62. Atsakovo atlikti konkurso sąlygų patikslinimai buvo orientuoti į... 63. Visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams buvo taikomi vienodi reikalavimai,... 64. Apeliantas, pateikdamas konkurso pasiūlymą ir tuo sutikdamas su atsakovo... 65. Apeliantas pateikė atsakovui pretenziją dėl konkurso sąlygose nustatytų... 66. Pagal bylos duomenis ieškovas, turėjęs dominuojančią padėtį ketinamų... 67. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas taikomas... 68. Vėliau perkančioji organizacija konkurso sąlygų 1 priedo „Techninės... 69. Ieškovo teigimu, ginčijamos pirkimo sąlygos neatitinka Metrologijos... 70. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Metrologijos įstatymo... 71. Ieškovo nurodyti teiginiai apie Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies... 72. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas - tai specialus... 73. Minėto įstatymo nuostatomis įtvirtintos sąlygos įmonėms, norinčioms... 74. Elektroninių ryšių įstatymo 30 straipsnio „Teisės aktų, kuriuose... 75. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, su kuo gali būti susijusios Ryšių... 76. Taigi svarbu nustatyti Metrologijos įstatymo santykį su Elektroninių ryšių... 77. Suteiktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kiekis paprastai yra... 78. Metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės... 79. Taigi direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti įgyvendintos priimant... 80. Be to, remiantis WELMEC organizacijos (ang. Western European Legal Metrology... 81. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal“ 2010 m.... 82. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikant, kad Metrologijos įstatymas turi... 83. Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija yra žinoma valdžios institucijoms,... 84. Atsakovo pirmasis patikslinimas pirkimo sąlygų buvo sąlygotas Viešųjų... 85. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo... 86. Ieškovas taip pat rėmėsi 2009 m. gegužės 27 d. Valstybinės metrologijos... 87. Pažymėtina, jog perkančiajai organizacijai draudžiama diskriminuoti... 88. Abipusio pripažinimo principas viešųjų pirkimų kontekste suponuoja kitose... 89. Šioje byloje aktualūs Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir aiškinimo... 90. Apeliacinio skundo argumentai, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros... 91. Dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės nustatyti pirkimo... 92. Dėl tiekėjų konkurencijos ir VPĮ įtvirtintų principų taikymo viešajame... 93. Asmuo, skundžiantis perkančiosios organizacijos veiksmus, turi įrodyti, kaip... 94. Tam, kad būtų konstatuota, jog buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme... 95. Ši nuostata reikšminga šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovo... 96. Priešingai, net jeigu yra nustatoma, kad perkančioji organizacija nesilaikė... 97. Tam, kad konkretus pažeidimas (perkančiosios organizacijos veiksmas ar... 98. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką,... 99. Taigi ne bet kokie veiksmai, o tik tie, kurie apribojo tiekėjo galimybes... 100. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo kaina buvo didesnė dėl to, kad... 101. Tretysis asmuo, žinodamas pirkimo sąlygų reikalavimus turėti sertifikatą... 102. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pagal nagrinėjamoje byloje... 103. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, tretysis asmuo nepateikė į bylą... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 106. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą....