Byla 2K-144/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, nuteistajai R. G., gynėjams advokatams Audronei Petronytei, Arvydui Montrimui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. E., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Antanėliui, civilinio atsakovo UAB „Merck Sharp & Dohme“ atstovui Gediminui Saudargui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. ir jos gynėjos Audronės Petronytės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio.

2Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R. G. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, bei nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajai R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją iki 2012 m. spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai B. E. priteistą turtinę žalą (9469,19 Lt).

4Nukentėjusiajai B. E. iš nuteistosios R. G. priteista 9469,19 Lt turtinei, 18273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o iš draudimo bendrovės UADB „ERGO Lietuva“ priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjų, civilinio atsakovo atstovo, nukentėjusiosios ir jos atstovo bei prokuroro paaiškinimų,

Nustatė

6R. G. nuteista už tai, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 53, 75, 172, 173 punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 21 d., apie 13 val. 5 min., ties pastatu Nr. 8, esančiu Vilniuje, Ąžuolyno g., vairuodama UAB „Merck Sharp & Dohme“ priklausantį automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. ( - ) važiuodama Ąžuolyno gatve Ozo gatvės link ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei saugumui, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, taip sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, ir partrenkė į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės įžengusį pėsčiąjį K. E., kuris 2008 m. kovo 23 d. ligoninėje mirė.

7Kasaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Jeigu kasacinės instancijos teismas netenkintų kasacinio skundo dalies dėl R. G. kaltumo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, kasatorės prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtą.

8Nesutinkama su apygardos teismo nuosprendžio išvada dėl nuteistosios kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ne įrodymų visuma, o prielaidomis, neuždavęs klausimų proceso dalyviams, vertino tą pačią bylos medžiagą, tačiau nuosprendyje dėl nuteistosios kaltumo padarė priešingą išvadą, nei pirmosios instancijos teismas.

9Kasatorių teigimu, apygardos teismas, remdamasis 2008 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-2079, nustatė, kad dėl eismo įvykio kalta ne tik R. G., bet ir nukentėjusysis K. E., tačiau plačiau dėl pėsčiojo kaltės nepasisakė ir kiekvieno eismo dalyvio kaltės laipsnio neišsiaiškino. Neįvertino, kad byloje yra ne viena, o kelios specialistų išvados, ir nemotyvuotai apkaltinamąjį nuosprendį grindė pirmąja išvada, kuri iš dalies buvo paneigta kitomis specialistų išvadomis, nenurodydamas, kodėl atmeta šias išvadas.

10Nuteistoji ir jos gynėja, savaip interpretuodamos ir aiškindamos byloje surinktus įrodymus, pačios nuteistosios bei liudytojo R. B. parodymus, tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis į važiuojamąją kelio dalį įžengė staiga, netikėtai ir dėl to nuteistoji neturėjo galimybės laiku jo pastebėti ir sustabdyti automobilio. Atkreipia dėmesį, kad nuteistoji neneigė, jog matė nukentėjusįjį stovintį ties pėsčiųjų perėja, todėl sumažino automobilio greitį, kone sustojo ties pėsčiųjų perėja, ir įsitikinusi, kad pėsčiasis neketina eiti, pradėjo važiuoti, tačiau šis staiga žengė į gatvę. Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad pėsčiasis į kelio važiuojamąją dalį žengė staiga, peržengęs balą. Prieštaringa ir vertintina kaip prielaida teismo išvada, jog R. G. buvo neatidi ir neapdari, neįvertino važiavimo greičio ir galėjo nepastebėti nukentėjusiojo žengimo į kelio važiuojamąją dalį momento, o pastebėjusi, nespėjo sustabdyti automobilio ir manevravo į kairę bandydama išvengti partrenkimo. Ši išvada neatitinka kitos teismo išvados, kad bandymas apvažiuoti pėsčiąjį iš kairės leidžia manyti, jog ji spėjo pastebėti per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį. Be to, pėsčiojo partrenkimo vietos nustatymas vien tik iš automobilio padėties po įvykio, laikytinas prielaida. Dėl šių aplinkybių buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) principas, kad visos abejonės, jeigu jų pašalinti nėra galimybės, aiškinamos kaltinamojo naudai.

11Taip pat kasatorės teigia, kad byloje esančios specialistų išvados nepaneigia nuteistosios nurodyto važiavimo greičio tiek iki perėjos (iki sustojimo), tiek ir po sustojimo pradedant važiuoti per perėją, kai į ją įžengė nukentėjusysis. Specialistai ir ekspertai nurodė, kad nėra duomenų, paneigiančių R. G. nurodytą važiavimo greitį, nes nežinoma pėsčiojo ir automobilio susidūrimo vieta. Kaltinamajame akte taip pat nepasisakoma dėl R. G. galimai neteisingai nurodyto greičio, tokių parodymų nepaneigė įvykio tiesioginis liudytojas R. B.. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesivadovavo liudytojo R. B. parodymais, nes šio liudytojo parodymais vadovautasi, jie iš esmės nesiskiria nuo nuteistosios parodymų.

12Kasatorės pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusiojo kūno padėtis eismo įvykio vietoje neužfiksuota, ji nežinoma. Tai sutrukdė teismui nustatyti nukentėjusiojo partrenkimo vietą, nes ikiteisminio tyrimo metu ši vieta nebuvo nustatinėjama. Po specialistų apklausos paaiškėjus, jog jų atliktame tyrime padaryta daug klaidų, prokuroro prašymu buvo skiriamos papildomos ekspertizės: autotechninė, taip pat kompleksinė autotechninė ir teismo medicinos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš objektyvių įrodymų byloje yra tik įvykio apžiūros protokolas, kuriame nepažymėta nei susidūrimo vieta, nei pėsčiojo K. E. nukritimo vieta, taip pat R. G. ir liudytojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas nurodo galimą susidūrimo vietą maždaug 1,5 metro, o R. G. - 0,9 metro nuo kelkraščio, autotechninės ekspertizės akte Nr. 11-60(11) susidūrimo vieta nurodyta priklausomai nuo K. E. galimai nueito kelio atstumo (tokių objektyvių duomenų irgi nėra) – 1-2,5 metro nuo kelkraščio.

13Kasaciniame skunde pažymima, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 585/08 (1) nurodyti K. E. padaryti sužalojimai, neatmetant galimybės, kad jie buvo padaryti eismo įvykio metu, tačiau tiksliam sužalojimo mechanizmui vien medicininių duomenų nepakako, o teisme apklaustas specialistas J. M. P. paaiškino, kad jo pateikta išvada buvo pirminė, todėl netiksli. Atlikus kompleksinį tyrimą buvo nustatyta, kad K. E. galėjo kontaktuoti su automobiliu ne dešine, bet kaire puse, o dešiniosios pusės sužalojimai jam galėjo atsirasti griūnant ant asfalto, tačiau galutinei išvadai padaryti specialistams trūko objektyvių duomenų, todėl jie ir nurodė, kad jų padarytos išvados yra tik tikėtinos. Kasatorių manymu, svarbu ir tai, kad atliekant kompleksinį tyrimą teismo medicinos specialistai ir autotechnikai nustatė, jog smūginio K. E. kontakto su automobiliu pėdsakų nei ant automobilio, nei ant pėsčiojo kūno nėra. Specialistas M. R. nurodė, kad šis kontaktas buvo nestiprus, automobilis pėsčiąjį galėjo tik pastumti, o automobilio greitis buvo nustatomas pagal turimus duomenis, nes stabdymo pėdsakų nėra, kadangi automobilis manevravo. Taigi, specialistai patvirtino R. G. versiją, kad smūgio nebuvo, o pamačiusi bandė išvengti susidūrimo, suko automobilio vairą į kairę ir tuoj pat sustojo. Tokias pat išvadas padarė ir teismo paskirta kompleksinė teismo medicinos ir autotechninė ekspertizė, todėl logiška išteisinamojo nuosprendžio dalis, kurioje techninė galimybė išvengti susidūrimo su pėsčiuoju siejama su nukentėjusiojo prieš partrenkimą nueitu atstumu. Autotechninės ekspertizės išvada grindžiama pačios R. G. nurodytu automobilio važiavimo greičiu ir K. E. nueitu atstumu, remiantis tos pačios R. G. ir liudytojo R. B. parodymais. Tiek ekspertizės akte, tiek ir apklaustas teismo posėdyje ekspertas V. M. parodė, kad R. G. važiuodama 15–20 km/h greičiu neturėjo galimybės išvengti, jeigu nukentėjusysis būtų nuėjęs tiek R. G., tiek liudytojo R. B. nurodytą atstumą. Ekspertas atsakė ir į prokuroro klausimą dėl nuteistosios veiksmų nurodydamas, kad objektyvūs duomenys patvirtina, jog ji stabdė. Todėl, byloje nesant objektyvių duomenų, kad pėsčiasis K. E. būtų nuėjęs didesnį atstumą, negu nurodė liudytojas R. B. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kitus eksperto V. M. ekspertizės akte nurodytus skaičiavimus apie nueitą K. E. atstumą, juolab kad byloje nėra objektyvių duomenų apie K. E. judėjimo greitį.

14Nuteistoji ir jos gynėja taip pat teigia, kad įvykio aplinkybių bei mechanizmo nustatymą apsunkino ir tai, kad nukentėjusioji B. E., būdama medikė, neleido atlikti žuvusiojo sutuoktinio skrodimo, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie jo patirtus vidinius sužalojimus.

15Kasatorės mano, kad nepavykus pašalinti prieštaravimų dėl eismo įvykio mechanizmo, t. y. dėl to, ar R. G., vairuodama automobilį jos nurodytu greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su K. E., pirmosios instancijos teismas šias abejones pagrįstai vertino kaltinamosios naudai. Juolab kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog R. G. pažeidė KET 75, 172, 53 punktus, nes jai artėjant link pėsčiųjų perėjos ir po sustojimo vėl pradėjus važiuoti K. E. dar nebuvo įžengęs į kelio važiuojamąją dalį. Tokie R. G. parodymai nepaneigti, o liudytojas R. B. nuosekliai parodė, kad nukentėjusysis staiga įžengė į perėją, todėl vairuotoja mėgino išvengti susidūrimo, kaip reikalauja KET 173 punktas.

16Dėl paminėtų aplinkybių kasatorės mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. G. veiksmai vertintini kaip manevravimas mėginant išvengti galimo susidūrimo, nes kitos techninės galimybės išvengti partrenkimo ji neturėjo dėl paties nukentėjusiojo neapdairumo. Kartu apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pats pėsčiasis neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir taip pažeidė KET 89 punkto reikalavimus. Kasatorės atkreipia dėmesį, kad pėsčiojo K. E. kaltę pripažino ir apygardos teismas, tačiau konstatavęs jo neatsargumą dėl akivaizdaus atstumo neįvertinimo, pagrindine įvykio kilimo priežastimi pripažino R. G. veiksmus. Tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas nesiaiškino nei R. G., nei K. E. veiksmų artėjant automobiliui prie pėsčiųjų perėjos, neanalizavo techninių galimybių, ar R. G. įsitikinusi, kad K. E. nesiruošia pereiti gatvę ir po sustojimo prie perėjos pradėjusi judėti, galėjo pastebėjusi kliūtį išvengti susidūrimo važiuodama jos nurodytu greičiu, kurio bylos duomenys nepaneigė. Todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada dėl nuteistosios kaltės, nes ji remiasi bendrais samprotavimais apie vairuotojos veiksmus, neįvertinus pirmosios instancijos teismo išvados, dėl nukentėjusiojo K. E. veiksmų įtakos įvykio kilimui.

17Kasatorės taip pat nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistosios R. G. nukentėjusiajai priteista 9469,19 Lt turtinės ir 18 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad R. G. nebuvo jos vairuoto automobilio valdytoja, nes šis automobilis yra jos darbdavio UAB „Merck Sharp&Dohme“ nuosavybė. Su darbdaviu ją sieja darbo teisiniai santykiai, eismo įvykis įvyko darbo metu, todėl už padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) padarytą žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 ir 6.270 straipsnių pagrindu atsako ne darbuotojas, o jo darbdavys. UAB „Merck Sharp & Dohme yra įtrauktas į procesą kaip civilinis atsakovas, kaip ir civilinis atsakovas – UADB „Ergo Lietuva“, su kuriuo R. G. darbdavys buvo sudaręs civilinės atsakomybės sutartį, kurios pagrindu draudimo kompanija, dar iki perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. E. prašymu išmokėjo jai draudimo išmoką.

18Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ yra nurodęs, kad B. E. buvo išmokėta dalis jai priklausančios išmokos dėl to, kad pirmosios specialistų išvados nurodė abipusę vairuotojos ir nukentėjusiojo kaltę. Byloje yra du civiliniai atsakovai – UAB „Merck Sharp & Dohme“ bei UADB „Ergo Lietuva“. R. G. darbdavys nesutiko su ieškiniu tik dėl to, kad ji neigia savo kaltę, o draudimo kompanija įžvelgia abipusę kaltę. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad R. G. darbdavys yra sudaręs su UADB „Ergo Lietuva“ draudimo sutartį, kurios išmokų suma viršija visą civilinio ieškinio sumą dėl turtinės žalos atlyginimo (įskaitant ir išlaidas advokatui). Apylinkės teisme civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes ir teigė, kad tuo atveju, jei R. G. bus pripažinta kalta, draudimo kompanija pasiruošusi išmokėti maksimalią neturtinės žalos sumą (500 eurų), taip pat visiškai atlyginti turtinę žalą pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nurodė, kad B. E. yra sumokėta 50 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos dėl kapavietės sutvarkymo (iš reikalaujamos sumos 8104,04 Lt 2008 m. spalio 8 d. buvo sumokėta 4052,02 Lt., skirtumas - 4052,02 Lt), įvertinus, kad paminklo pastatymo išlaidos (8587,17 Lt) yra per didelės, B. E. 2008 m. spalio 8 d. buvo sumokėta 50 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos dėl paminklo pastatymo (iš reikalaujamos 8587,17 Lt sumokėta 2980,00 Lt, skirtumas - 5607,17 Lt). Taigi bendra neatlygintos iki 2011 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo B. E. turtinės žalos suma yra 9659,19 Lt, o ne 9469,19 Lt., kaip nurodyta nuosprendyje. Tuo atveju, jeigu apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. G. kaltės kasacinės instancijos teismas paliktų galioti, minima suma turi būti priteista ne iš R. G., bet iš draudimo kompanijos ir iš nuteistosios darbdavio, nes už padarytą žalą atsako padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) tiek, kiek tos žalos nepadengia draudimas.

19Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ yra atlyginęs 50 procentų priskaičiuotos draudimo sumos, iš jo priteistina visa priskaičiuota draudimo išmoka, o iš kito civilinio atsakovo UAB „Merck Sharp&Dohme“ – likusi turtinės žalos dalis, kurios neatlygina draudimo kompanija. Taip pat iš UADB „Ergo Lietuva“ priteistina ir 500 Lt suma advokato išlaidoms atlyginti, nes ši suma priskirtina prie turtinės žalos atlyginimo. Be to, kasatorės teigia, kad pagal civilinių atsakovų sudarytą civilinės atsakomybės sutartį maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma, kurią turi išmokėti UADB „Ergo Lietuva“, yra 500 eurų (1726,40 Lt). Tokią sumą apygardos teismas priteisė iš draudimo kompanijos, todėl likusią neturtinės žalos sumą privalo atlyginti ne R. G., o jos darbdavys – UAB „Merck Sharp&Dohme“.

20Kartu pažymima, kad apygardos teismas, paviršutiniškai išnagrinėjęs civilinį ieškinį, nuosprendyje nepasisakė dėl mažintinos turtinės žalos atlyginimo dalies. Pagal teismų praktiką turtinė žala turi būti mažinama laidojimo pašalpos dydžio suma, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovai nepateikė rašytinių įrodymų apie jai išmokėtą laidojimo pašalpos dydį.

21Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas abipusę vairuotojos ir pėsčiojo kaltę, jame nenurodė nei R. G., nei K. E. kaltės laipsnio. Dėl šios aplinkybės kasatorės daro išvadą, kad neaišku, kaip teismas apskaičiavo priteisiamas sumas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, o dėl neturtinės žalos – tik 40 procentų, be to, visiškai patenkintas civilinis ieškinys dėl advokato atstovavimo išlaidų. Skaičiuojant pagal bendrą patenkinto civilinio ieškinio sumą (29 469,19 Lt), ieškinys (66 691,21 Lt) patenkintas daugiau kaip 44 procentais, todėl kasatorės nesupranta, kodėl bylinėjimosi išlaidos tenkintos 100 procentų.

22Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje dėl vieno atsakovo nemotyvuotai ieškinys visiškai atmestas, o dėl kito atsakovo patenkintas nedidele dalimi, nepateikiant motyvų, kodėl kita ieškinio dalis buvo atmesta. Tuo tarpu iš nuteistosios, kurią su civiliniu atsakovu, dėl kurio ieškinys atmestas, sieja darbo teisiniai santykiai, taip pat nemotyvuotai priteista didžioji civilinio ieškinio suma ir visos bylinėjimosi išlaidos.

23Atsikirtimu nuteistosios ir jos gynėjos kasacinį skundą nukentėjusioji B. E. prašo kasacinį skundą atmesti.

24Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistosios R. G. veika kvalifikuota teisingai, teismų sprendimai motyvuoti ir jai paskirta teisinga bausmė.

25Nukentėjusiosios teigimu, kasatorė neteisingai nurodo, kad ant jos automobilio nebuvo rasta kontakto su nukentėjusiuoju pėdsakų, nes apžiūros protokole užfiksuota, jog nuo automobilio variklio dangčio nubrauktas purvas. Neteisingai teigiama, kad nuteistoji R. G. sustojo prieš perėją, nes liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistoji nesustojo prieš perėją, o teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji tik pristabdė automobilį. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad prieš perėją tik sulėtino greitį. Be to, ir liudytojas I. Č. parodė, kad iš nuteistosios žodžių suprato, jog ji nebuvo sustojusi. Apie balas prieš perėją nei liudytojas R. B., nei nuteistoji neparodė, šią aplinkybę nurodė tik apklausiami teisme, tačiau jos nepatvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš ekspertizės akto Nr. 11-60(11) matyti, kad nuteistoji galėjo išvengti įvykio, jei būtų stabdžiusi automobilį. Liudytojas R. B. patvirtino, kad važiuodama per perėją ji manevravo, o nukentėjusysis į važiuojamąją dalį buvo įėjęs apie porą metrų. Taigi nuteistoji judėdama per perėją buvo neatsargi ir matė į ją įžengusį nukentėjusįjį K. E..

26Atkreipiamas dėmesys, kad R. G. įvykio metu valdė didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, todėl nėra pagrindo pėsčiojo vertinti kaip lygiareikšmio eismo įvykio dalyvio. Jei nuteistoji būtų pasirinkusi saugų greitį ir būtų pakankamai atidi, ji nebūtų sukūrusi tokios situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Kartu nurodoma, kad apygardos teismas teisingai nustatė nuteistosios kaltės formą ir rūšį bei pagrįstai konstatavo, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

27Be to, nukentėjusioji, remdamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-127/2010, teigia, kad net ir tuo atveju jei nuteistoji nesuvokė, jog viršija leistiną greitį, ir nenumatė galimų padarinių, tai nešalina jos kaltės, nes tokiais atvejais, kai asmuo turi galimybę tai numatyti ir suvokti, jo veika kvalifikuojama kaip padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui.

28Nukentėjusioji teigia, kad nesiekia keršto, supranta, jog nuteistoji tai padarė netyčia, tačiau siekia teisingumo, kartu sutinka, kad nuteistajai būtų paskirta švelnesnė bausmė.

29Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme

31Kasatorės, nenurodydamos konkrečių apeliacinės instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesutinka su šio teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad byloje esančios specialistų išvados, liudytojo R. B. ir nuteistosios parodymai įvertinti netinkamai, pagal šiuos bei kitus įrodymus faktinės bylos aplinkybės nustatytos neteisingai, nepanaikinti prieštaravimai dėl įvykio mechanizmo, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, kartu nurodo, kad nuteistoji jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė.

32Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

33Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorės nepagrįstą, jų nuomone, nuteistosios R. G. pripažinimą kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį grindžia prašymu kitaip vertinti byloje ištirtus įrodymus ir nustatytus faktus, t. y. ginčija apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie - ne, nuorodos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

34Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, išvada dėl R. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįsta, paremta byloje esančių įrodymų visuma.

35Iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistoji R. G., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 53, 75, 172, 173 punktų reikalavimus, vairuodama jos darbdaviui priklausantį automobilį, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei saugumui nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, taip sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, ir partrenkė į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės įžengusį pėsčiąjį K. E., kuris vėliau ligoninėje mirė. Šias įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. G., neišsamiai išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, rėmėsi tik pačios nuteistosios nenuosekliais parodymais, neišsamiai įvertino ir nesivadovavo liudytojo R. B. parodymais, neatsižvelgė į 2008 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadą Nr. 11-2079(08). Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos, paremtos įrodymais ir jų analize. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai įvertino pačios nuteistosios parodymus, kad ji dar iki susidūrimo su nukentėjusiuoju, matė jį stovintį prie pėsčiųjų perėjos. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo išėjimas į važiuojamąją dalį nuteistajai negalėjo būti netikėtas, o ji dėl neatidumo ir neapdairumo neįvertino važiavimo greičio ir galėjo nepastebėti pėsčiojo įžengimo į važiuojamąją kelio dalį momento. Apkaltinamajame nuosprendyje įvertinta įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nuteistosios vairuoto automobilio padėtis po susidūrimo, kuri teismui leido spręsti, kad nukentėjusysis su automobiliu susidūrė pėsčiųjų perėjoje nuėjęs tam tikra atstumą, o ne tik įžengęs į perėją. Kasatorės nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. B. parodymus, nes neatsižvelgė į šio liudytojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis į važiuojamąją kelio dalį įžengė staiga peržengdamas balą. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad šio liudytojo parodymai įvertinti išsamiai ir tikėta ta jų dalimi, kuri yra reikšminga nustatant esmines faktines eismo įvykio aplinkybes, t. y. automobilio judėjimo greitį, oro sąlygas ir matomumą, faktą, kad nuteistosios automobilis nebuvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, o nukentėjusysis buvo partrenktas perėjoje. Teismas įvertino ir 2008 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadą Nr. 11-2079(08) bei 2011 m. sausio 14 d. ekspertizės aktą Nr. 11-60(11), kuriuose konstatuota, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo vairuotojos R. G. veiksmai.

36BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokia įrodymų analizė skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje atlikta, nuteistosios kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Priešingai negu pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, pateikė įrodymų visumos analizę, susiedamas įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl R. G. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

37Patikrinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuteistosios R. G. kaltumo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų tenkinti šią kasatorių prašymo dalį, jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

38Dėl esminių BPK pažeidimų sprendžiant civilinį ieškinį

39Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš nuteistosios R. G. priteisdamas nukentėjusiajai B. E. turtinės (įskaitant atstovavimo išlaidas) ir neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai išsprendė byloje pareikštą civilinį ieškinį, nes neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji nebuvo automobilio, kuriuo sukeltas eismo įvykis, valdytoja, šis automobilis yra jos darbdavio UAB „Merck Sharp & Dohme“ nuosavybė, eismo įvykis įvyko darbo metu, todėl už padidinto pavojaus šaltiniu (automobilio) padarytą žalą atsako ne darbuotojas, o jo darbdavys.

40Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nagrinėjamoje byloje taikytinos atitinkamos CK normos.

41Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąja pripažinta žuvusiojo sutuoktinė B. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 501,21 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo civiliniams atsakovams nuteistajai R. G. ir UADB „Ergo Lietuva“, nes šioje bendrovėje buvo draustas automobilis, kuriuo mirtinai sužalotas nukentėjusysis K. E. ir padaryta žala nukentėjusiajai B. E.. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismo posėdžio metu protokoline nutartimi iš dalies tenkino R. G. gynėjos prašymą ir civiliniais atsakovais pripažino UADB „Ergo Lietuva“ bei R. G. darbdavį UAB „Merck Sharp & Dohme“, tačiau kaltinamąją išteisindamas dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, byloje priėmė priešingą sprendimą – R. G. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, taip pat iš dalies tenkino nukentėjusiosios B. E. civilinį ieškinį ir jai iš nuteistosios R. G. priteisė 9469,19 Lt turtinei žalai, 18 273,60 Lt neturtinei žalai bei 500 Lt patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, o iš UADB „Ergo Lietuva“ priteisė 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio negali būti pripažintas pagrįstu, nes nukentėjusiosios civilinis ieškinys išnagrinėtas neišsamiai, nuosprendyje nepateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 305 straipsnio 5 dalis), neištirtos aplinkybės, reikšmingos nustatant subjektą, atsakingą už atsiradusios žalos atlyginimą (CK 6.264 ir 6.270 straipsniai), bei nesivadovauta kasacinio teismo formuojama praktika.

42Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavys UAB „Merck Sharp & Dohme“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad nuteistoji R. G. mirtinai sužalojo nukentėjusįjį K. E. darbdaviui UAB „Merck Sharp & Dohme“ priklausančiu automobiliu. Tačiau teismas nagrinėdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį apkaltinamajame nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino ir dėl jos nepasisakė, nepaisant to, kad nuteistosios darbdavys į procesą buvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas ir dėl jo, remiantis CK 6.264 ir 6.270 straipsniais, turėjo būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Pastebėtina, kad, nagrinėdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisdamas turtinę bei neturtinę žalą iš nuteistosios R. G. ir draudimo bendrovės, apeliacinės instancijos teismas byloje įrodymų tyrimo neatliko, o rėmėsi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas civilinio atsakovo UAB „Merck Sharp & Dohme“ atstovas, tačiau nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl subjekto, atsakingo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Byloje nebuvo aiškinamasi, ar nuteistoji sukėlė eismo įvykį darbo metu, vykdydama darbuotojos funkcijas, ar asmens veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu ir kt. Pastebėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, transporto priemonės valdytojo atsakomybė buvo drausta, tačiau nuosprendyje nėra motyvų, kodėl iš draudimo bendrovės nepriteistas turtinės žalos atlyginimas, nors ši bendrovė atlygino tik dalį žalos. Neištirtos ir aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajai išmokėtų socialinių išmokų dydžiais bei jų išskaičiavimu iš priteistinų sumų. Minėtų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir sprendžiant dėl subjekto, atsakingo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą, nustatymas, taip pat priteistinų sumų dydžių išsiaiškinimas yra fakto klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, turėjo byloje atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), šias aplinkybes nustatyti, pateikti motyvuotą jų įvertinimą ir išspręsti nuteistosios R. G. darbdavio, draudimo bendrovės civilinės atsakomybės klausimą bei apimtį, tačiau to nepadarė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 109, 111 ir 115 straipsnių bei CK 6.264 ir 6.270 straipsnių nuostatomis bei pažeidė BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimą aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

43Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, turėję įtakos pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kartu naikintina ir šio nuosprendžio dalis, kuria nuteistajai R. G. paskirtas įpareigojimas iki 2012 m. spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai B. E. priteistą turtinę žalą (9469,19 Lt), nes ši dalis priklauso nuo teisingo civilinio ieškinio išsprendimo.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

45Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

46Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai R. G. paskirtas įpareigojimas iki 2012 m. spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai B. E. priteistą turtinę žalą (9469,19 Lt).

47Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Nukentėjusiajai B. E. iš nuteistosios R. G. priteista 9469,19 Lt turtinei,... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,... 6. R. G. nuteista už tai, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET)... 7. Kasaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėja prašo panaikinti apeliacinės... 8. Nesutinkama su apygardos teismo nuosprendžio išvada dėl nuteistosios kaltės... 9. Kasatorių teigimu, apygardos teismas, remdamasis 2008 m. lapkričio 19 d.... 10. Nuteistoji ir jos gynėja, savaip interpretuodamos ir aiškindamos byloje... 11. Taip pat kasatorės teigia, kad byloje esančios specialistų išvados... 12. Kasatorės pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog... 13. Kasaciniame skunde pažymima, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M... 14. Nuteistoji ir jos gynėja taip pat teigia, kad įvykio aplinkybių bei... 15. Kasatorės mano, kad nepavykus pašalinti prieštaravimų dėl eismo įvykio... 16. Dėl paminėtų aplinkybių kasatorės mano, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Kasatorės taip pat nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendžio dalimi,... 18. Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ yra nurodęs, kad B. E. buvo... 19. Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ yra... 20. Kartu pažymima, kad apygardos teismas, paviršutiniškai išnagrinėjęs... 21. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas abipusę... 22. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje dėl vieno atsakovo nemotyvuotai... 23. Atsikirtimu nuteistosios ir jos gynėjos kasacinį skundą nukentėjusioji B.... 24. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistosios R. G. veika kvalifikuota teisingai,... 25. Nukentėjusiosios teigimu, kasatorė neteisingai nurodo, kad ant jos... 26. Atkreipiamas dėmesys, kad R. G. įvykio metu valdė didesnio pavojaus... 27. Be to, nukentėjusioji, remdamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-127/2010, teigia,... 28. Nukentėjusioji teigia, kad nesiekia keršto, supranta, jog nuteistoji tai... 29. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme... 31. Kasatorės, nenurodydamos konkrečių apeliacinės instancijos teismo padarytų... 32. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.... 33. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 34. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4... 35. Iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad... 36. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja apkaltinamajame... 37. Patikrinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuteistosios R.... 38. Dėl esminių BPK pažeidimų sprendžiant civilinį ieškinį... 39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš... 40. Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl... 41. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąja pripažinta žuvusiojo sutuoktinė B. E.... 42. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 43. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, turėję... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 46. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 47. Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti....