Byla 2K-346-511/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu R. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

4Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams.

7Iš nuteistosios R. K. neturtinei žalai atlyginti priteista: nukentėjusiajam R. B. 20 000 Eur, nukentėjusiajam E. B. 30 000 Eur, nukentėjusiajai D. D. 25 000 Eur, nukentėjusiajai D. D. 15 000 Eur.

8Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. priteista 1492,33 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmestas.

10Iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų D. D., D. D. ir jų atstovės advokatės Gintarės Raišutienės bei nukentėjusiųjų R. B., E. B. apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistosios R. K. nukentėjusiesiems R. B., E. B., D. D. ir D. D. priteistos atitinkamos sumos neturtinei žalai atlyginti solidariai priteistos iš nuteistosios R. K. ir UAB „P“.

11Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. priteista 1421,58 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131. R. K. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 6 d., apie 10.30 val., Vilniuje, vairuodama UAB „P“ priklausantį automobilį „Subaru Forester“ (valst. Nr. ( - ) važiavo Kęstučio gatve nuo S. Moniuškos gatvės Sėlių gatvės link. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kęstučio g. 41A pastatu, buvo neatidi ir neatsargi, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusius pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė iš kairės pusės į dešinę ėjusius pėsčiuosius Ž. B. ir E. B.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Ž. B. 2015 m. kovo 10 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, o E. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus.

142. Kasaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį: priteisti iš jos R. B. 10 000 Eur, E. B. 15 000 Eur, D. D. 10 000 Eur, D. D. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos sumokėjimą išdėstyti trejiems metams, kiekvienais metais iki birželio 30 d. sumokant nukentėjusiesiems po vieną trečdalį priteistos sumos.

15Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir nuspręsdamas dėl solidarios UAB ,,P“ civilinės atsakomybės, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimą, nukrypo nuo teismų praktikos, iš esmės netinkamai taikė CK 6.249, 6.250, 6.270, 6.284 straipsnių nuostatas.

162.1. Kasatorės manymu, Vilniaus apygardos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai į neturtinės žalos atlyginimą įtraukė ir turtinės žalos atlyginimą, t. y. neatskyrė nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos nuo jų patirtos neturtinės žalos, be to, neatsižvelgė į CK 6.284 straipsnyje nustatytą specialią normą. Nukentėjusieji patirtą neturtinę žalą grindė ir įrodinėjo tuo, kad greta patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo jie neteko žmogaus, kuris buvo maitintojas (sūnui), mokėjo būsto kreditą ir išlaikė namų ūkį (sutuoktiniui), organizavo, kūrė bendrą verslą ir jam vadovavo (seseriai). Šie netekimai yra turtinė žala, kurią reikia įrodyti. Teismas privalėjo nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. atskirti turtinę ir neturtinę žalą bei taikyti įstatymą savarankiškai ir nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų nuomonės ar pageidavimų.

172.2. Pasak kasatorės, priteistos neturtinės žalos dydis (iš viso 90 000 Eur) nepagrįstai didelis. Nuteistoji, remdamasi teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2009, 3K-3-539/2012, 3K-3-90/2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-507/2015). Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė ir neįvertino visų kriterijų, nulemiančių teisingą ir pagrįstą neturtinės žalos dydį. Kasatorė mano, kad faktinės bylos aplinkybės nebuvo kuo nors ypatingos ar išsiskiriančios iš kitų eismo įvykių ar pasižyminčios jos (kasatorės) nepagarbiu elgesiu tiek žuvusiosios, tiek ir nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nors teismas atsižvelgė, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau, kasatorės įsitikinimu, netinkamai įvertino šio kriterijaus įtaką sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nes priteistos neturtinės žalos dydis yra panašaus dydžio, kuris priteisiamas esant tyčinei kaltei ar nuteistojo ypatingai ciniško, nepagarbaus elgesio su nukentėjusiaisiais atvejais. Priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos neatsargių eismo įvykių bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-89/2010, 2K-303/2010, 2K-539/2010, 2K-90/2012, 2K-65/2013, 2K-135/2013), kuriose nukentėjusiesiems priteisiama nuo 15 000 Lt iki 40 000 Lt (atitinkamai nuo 4344 Eur iki 11 585 Eur), kaltininkams kai kuriais atvejais net būnant apsvaigusiems nuo alkoholio. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) žuvusiojo vaikui ir nuo 15 000 Lt (4344 Eur) iki 60 000 Lt (17 377 Eur) žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

182.3. Kasatorės manymu, Vilniaus apygardos teismas privalėjo įvertinti jos realias galimybes atlyginti priteistą neturtinę žalą, t. y. jos gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti vertinama reali išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Šiuo atveju teismas, nuspręsdamas, kad ji turi atlyginti iš viso 90 000 Eur neturtinės žalos, visiškai neatsižvelgė į jos amžių, turimą turtą ir gaunamas pajamas. Tokios neturtinės žalos ji nepajėgi atlyginti per visą savo likusį gyvenimą. Taigi nebus pasiektas viso baudžiamojo proceso tikslas – suderinus abiejų pusių interesus padaryti taip, kad kaltininkas norėtų sumokėti, o nukentėjusieji gautų žalos atlyginimą.

192.4. Vilniaus apygardos teismas nuspręsdamas, kad dėl eismo įvykio solidari civilinė atsakomybė kilo ir UAB ,,P“, nesivadovavo faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatorė nurodo, kad eismo įvykio metu automobilis absoliučiai nebuvo susijęs su UAB ,,P“ veikla, todėl teismo išvada, jog UAB ,,P“ buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, šioje konkrečioje situacijoje yra neteisinga. Bylos įrodymai patvirtina, kad UAB ,,P“, būdama automobilio savininke, teisėtai perdavė jai automobilį naudoti ir valdyti, taigi vieninteliu teisėtu ir faktiniu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju buvo ji (kasatorė), todėl civilinė atsakomybė turėtų kilti tik jai. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB ,,P“ nesilaikė iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai.

203. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

213.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 14 481 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 17 377,20 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Šiuo atveju žuvusiosios sutuoktiniui, motinai ir seseriai priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti iš esmės neviršija teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiamų sumų. Žuvusiosios sūnui priteista suma viršija teismų praktikoje žuvusiojo vaikui priteistinos neturtinės žalos maksimalų dydį, tačiau nukrypimas nuo teismų praktikos šiuo atveju yra pateisinamas, nes mažametis E. B. eismo įvykio metu taip pat buvo sužalotas, matė savo motinos žūtį. E. B. patyrė itin didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, neabejotinai turėsiančius neigiamos įtakos ateityje, po įvykio jam buvo teikiama psichologo pagalba. Prokuroro manymu, teismai tinkamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

223.2. Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu, kuris nuosavybės teise priklausė UAB ,,P“. Pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą turi atlyginti šio šaltinio valdytojas, kuriuo šiuo atveju yra UAB ,,P“. Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.

233.3. Dėl kasatorės argumentų, susijusių su jos galimybėmis atlyginti neturtinę žalą, prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą motyvuotai atmetė nenustatęs aplinkybių, leidžiančių nustatyti lengvatinį terminą prievolei įvykdyti. Nors nuteistoji yra senatvės pensininkė, tačiau turi nekilnojamąjį turtą, be to, vien tik R. K. akcentuojama turtinė padėtis negali būti argumentu nusveriančiu nukentėjusiųjų interesus ir teisėtus lūkesčius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

244. Atsiliepimu nukentėjusiosios D. D., D. D. ir jų atstovė advokatė Gintarė Raišutienė prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti, priteisti iš nuteistosios R. K. 400 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą.

254.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog į nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį įskaičiuota ir turtinė žala. Aplinkybės, susijusios su žuvusiosios ir nukentėjusiųjų bendra vykdoma veikla, bendrais verslo interesais, nurodytos siekiant pagrįsti itin glaudų, artimą šeimos narių ryšį, bendravimą, t. y. neturinei žalai ir jos dydžiui pagrįsti.

264.2. Atsiliepime teigiama, kad kasatorė neteisi, jog priteistos nepagrįstai per didelės sumos neturtinei žalai atlyginti. Kasaciniame skunde nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į šioje byloje analizuojamą faktinę situaciją, todėl remtis jomis šioje byloje nėra pagrindo. Panašiose bylose priteisiamas neturtinės žalos dydis dėl asmens žūties eismo įvykyje svyruoja apie 43 443 Eur (150 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015). Nukentėjusiosioms D. D. ir D. D. priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose.

274.3. Nuteistosios akcentuojama jos turtinė padėtis, galimybės atlyginti, o nukentėjusiesiems realiai gauti priteistą žalą nėra ir negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Toks kasatorės argumentas vertintinas kaip deklaratyvus, siekiant bet kokiomis priemonėmis sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Nors nuteistoji teigė, kad nuoširdžiai gailisi ir siekia atlyginti žalą, tačiau tiek jos veiksmai iš kart po įvykio, tiek civilinio atsakovo UAB ,,P“ veiksmai po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo (iškart po eismo įvykio parduotas automobilis, parduodamas butas, akcijos, paskelbus civiliniam atsakovui priklausančio buto varžytines, paduotas skubus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, mažinama turimo turto vertė ir kt.) patvirtina, kad nuteistosios ir civilinio atsakovo pabrėžiamas sąžiningumas yra tik deklaruojamas, nes visi nurodyti veiksmai patvirtina siekį išvengti pareigos atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad už padarytą žalą atsako solidariai civilinis atsakovas UAB ,,P“ ir nuteistoji, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, solidari atsakomybė pagrįstai grindžiama CK 6.270, 6.264 straipsnių nuostatomis. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacinio skundo nepateikė, t. y. savo atsakomybės neginčija.

285. Atsiliepimu nukentėjusysis ir nukentėjusiojo E. B. atstovas pagal įstatymą R. B. ir jo atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti ir iš nuteistosios nukentėjusiajam R. B. priteisti 1300 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą.

295.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepažeidė jokių BPK nuostatų reikalavimų ir nenukrypo nuo teismų praktikos. R. B. turtinės žalos atlyginimo klausimo šioje byloje nekėlė, jis atsisakė reikalavimo atlyginti 1300 Eur turtinės žalos, nes ją atlygino draudimo bendrovė.

305.2. Atsiliepime pasisakoma, kad nuteistoji deklaratyviai teigia, jog dėl įvykio kalta pati žuvusioji (atkreiptinas nukentėjusiojo R. B. ir jo atstovės advokatės dėmesys į tai, kad nuteistosios kasaciniame skunde taip neteigiama). Abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus dėl neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tarp jų įvertino ir tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, analizavo teismų praktiką ir individualizavo priteistinos žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems šios kategorijos bylose yra priteisiama apie 17 000–30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-541-511/2015, 2K-134-696/2016 ir kt.).

315.3. Dėl kasatorės galimybės atlyginti neturtinę žalą atsiliepime nurodoma, kad nuteistoji iškart po įvykio perleido savo butą Vilniuje už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia ir UAB ,,P“ solidarios civilinės atsakomybės. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.). Byloje nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklausė nuteistosios darbdaviui UAB ,,P“. Teismų praktikoje laikoma, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2012, 2K-144/2012). Neturi teisinės reikšmės argumentai, kad įvykis atsitiko ne darbo metu. UAB ,,P“ nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių tam, kad nuteistoji ne jos darbo metu nesinaudotų jos darbdaviui priklausančia transporto priemone, o nurodytos pareigos pažeidimo faktas yra pakankamas konstatuoti, kad dėl automobilio valdymo netekimo, už kurį kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas atsako solidariai kartu su asmeniu, tiesioginio valdymo metu padidinto pavojaus šaltiniu padariusiu žalą kitiems asmenims.

326. Nuteistosios R. K. kasacinis skundas netenkintinas

33Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo

347. Nuteistosios kasaciniame skunde prašoma sumažinti nukentėjusiesiems R. B., E. B., D. D., D. D. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai į neturtinės žalos atlyginimą įtraukė ir turtinės žalos atlyginimą; priteistos neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis ir neatitinka teismų praktikos panašiose bylose; apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistosios realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai solidarią civilinė atsakomybę taikė ir UAB ,,P“, nes eismo įvykio metu jos vairuotas automobilis nebuvo susijęs su UAB ,,P“ veikla.

357.1. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose.

367.2. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-4/2011). Klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

377.3. Teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais dėl nukentėjusiesiems priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti. Abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, nepažeidė CK 6.250 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, individualizavo žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam, vadovavosi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistosios – interesų pusiausvyrą, žymiai sumažino nukentėjusiųjų prašytas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad priteistos sumos prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

387.4. Nesutikdama, su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kasatorė selektyviai nurodo teismų praktiką, kur nukentėjusiesiems buvo priteistas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015), todėl nėra pagrindo teigti, kad žuvusiosios artimiesiems priteisiant nuo 15 000 Eur iki 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą, iš esmės buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Pažymėtina ir tai, kad didžiausias šioje byloje neturtinės žalos atlyginimas – 30 000 Eur, priteistas nukentėjusiajam E. B., yra kiek didesnis, nei paprastai priteisiama vaikui, žuvus jo motinai ar tėvui. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ši suma dėl motinos netekties priteista mažamečiui. Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Motinai mirtini sužalojimai buvo padaryti mažamečio nukentėjusiojo akivaizdoje, eismo įvykio metu buvo sužalotas ir pats vaikas, todėl jo patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimus ypač dideli. Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryšio svarbą vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad ši netektis jam turės neigiamos įtakos ir ateityje. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai.

397.5. Nesutiktina su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai į neturtinės žalos atlyginimą įtraukė ir turtinės žalos atlyginimą. Iš bylos matyti, kad nukentėjusieji patirtą neturtinę žalą visų pirma grindė kiekvieno jų glaudžiais ryšiais su žuvusiąja ir padariniais dėl tokių ryšių praradimo – dvasiniais išgyvenimais (t. 1, b. l. 143–145, 157–161). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertinant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žala, išvadų apie turtinius praradimus apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra.

407.6. Kasatorės argumentai, kad, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai nevertino jos turtinės padėties, nepagrįsti. Analogiškus argumentus šiuo klausimu nuteistoji kėlė apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas į juos pakankamai išsamiai atsakė, konstatuodamas, kad nors nuteistoji yra senatvės pensininkė, nenustatyta, kad jos turtinė padėtis būtų itin sunki ar ji visiškai neturėtų galimybės atlyginti iš jos priteistą neturtinės žalos atlyginimą; nuteistoji turi nekilnojamojo turto. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji pati teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog po nagrinėjamo įvykio pardavė butą, vadinasi, gavo nemažas pajamas.

41Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja civilinio proceso normos. Į nuteistosios keltą klausimą dėl neturtinės žalos sumokėjimo apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė.

427.7. Dėl kasatorės argumento, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai solidarią civilinę atsakomybę taikė ir UAB ,,P“, nes eismo įvykio metu jos vairuotas automobilis nebuvo susijęs su UAB ,,P“ veikla, pažymėtina, kad UAB „P“ ar jos atstovas nėra padavę kasacinio skundo dėl apeliacinės instancijos teismo iš šio atsakovo solidariai priteisto atlyginti civilinio ieškinio, todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtas.

43Dėl nukentėjusiųjų prašymo priteisti proceso išlaidas

448. Nukentėjusiosios D. D., D. D. ir jų atstovė advokatė G. Raišutienė prašo priteisti iš nuteistosios R. K. 400 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą; nukentėjusysis ir nukentėjusiojo E. B. atstovas pagal įstatymą R. B. ir jo atstovė advokatė D. Bukelienė prašo priteisti iš nuteistosios 1300 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą. Pateikti išlaidas apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

458.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

468.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistosios kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

478.3. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo ar jo atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, atsiliepimo nepateikimas netrukdo nagrinėti kasacinę bylą. Tačiau atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Todėl nukentėjusiųjų už atsiliepimo surašymą turėtos išlaidos turi būti apmokėtos, tačiau apmokėjimo dydis nustatomas atsižvelgus į atsiliepimo sudėtingumą, kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose.

488.4. Pagal kasacinę praktiką nukentėjusiesiems analogiškose bylose už atsiliepimo surašymą paprastai priteisiama išieškoti iki 300 Eur išlaidų. Šioje byloje nukentėjusiųjų prašomos išieškoti išlaidos šią sumą viršija. Nagrinėjamoje byloje atsiliepimų surašymas nebuvo labai sudėtingas (vieno asmens kasacinis skundas dėl vienu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos), baudžiamosios bylos medžiagą sudaro trys tomai. Esant tokioms aplinkybėms prašomos išieškoti sumos nėra proporcingos kasacinio proceso sudėtingumui ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems analogiškais atvejais priteisiamų išlaidų dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-424/2014, 2K-541/2015). Todėl nukentėjusiųjų prašymai priteisti kasacinio proceso metu turėtas išlaidas tenkintini iš dalies, už abu atsiliepimus į kasacinį skundą priteisiant išieškoti po 300 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Nuteistosios R. K. kasacinį skundą atmesti.

51Iš nuteistosios R. K. išieškoti nukentėjusiajam R. B. 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimų į kasacinį skundą surašymą.

52Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiosioms D. D. ir D. D. išieškoti po 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimų į kasacinį skundą surašymą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu R. K.... 4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta... 7. Iš nuteistosios R. K. neturtinei žalai atlyginti priteista: nukentėjusiajam... 8. Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. priteista 1492,33 Eur turėtų... 9. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų D. D., D. D. ir jų atstovės... 11. Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. priteista 1421,58 Eur turėtų... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1. R. K. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 6 d., apie 10.30 val., Vilniuje,... 14. 2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti... 16. 2.1. Kasatorės manymu, Vilniaus apygardos teismas visiškai nepagrįstai ir... 17. 2.2. Pasak kasatorės, priteistos neturtinės žalos dydis (iš viso 90 000... 18. 2.3. Kasatorės manymu, Vilniaus apygardos teismas privalėjo įvertinti jos... 19. 2.4. Vilniaus apygardos teismas nuspręsdamas, kad dėl eismo įvykio solidari... 20. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 21. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių... 22. 3.2. Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad... 23. 3.3. Dėl kasatorės argumentų, susijusių su jos galimybėmis atlyginti... 24. 4. Atsiliepimu nukentėjusiosios D. D., D. D. ir jų atstovė advokatė... 25. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog į... 26. 4.2. Atsiliepime teigiama, kad kasatorė neteisi, jog priteistos nepagrįstai... 27. 4.3. Nuteistosios akcentuojama jos turtinė padėtis, galimybės atlyginti, o... 28. 5. Atsiliepimu nukentėjusysis ir nukentėjusiojo E. B. atstovas pagal... 29. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepažeidė jokių BPK nuostatų... 30. 5.2. Atsiliepime pasisakoma, kad nuteistoji deklaratyviai teigia, jog dėl... 31. 5.3. Dėl kasatorės galimybės atlyginti neturtinę žalą atsiliepime... 32. 6. Nuteistosios R. K. kasacinis skundas netenkintinas... 33. Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo ... 34. 7. Nuteistosios kasaciniame skunde prašoma sumažinti nukentėjusiesiems R.... 35. 7.1. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 36. 7.2. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas,... 37. 7.3. Teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir... 38. 7.4. Nesutikdama, su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kasatorė... 39. 7.5. Nesutiktina su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas... 40. 7.6. Kasatorės argumentai, kad, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo... 41. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, sprendimo vykdymo... 42. 7.7. Dėl kasatorės argumento, kad apeliacinės instancijos teismas... 43. Dėl nukentėjusiųjų prašymo priteisti proceso išlaidas... 44. 8. Nukentėjusiosios D. D., D. D. ir jų atstovė advokatė G. Raišutienė... 45. 8.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 46. 8.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal... 47. 8.3. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai... 48. 8.4. Pagal kasacinę praktiką nukentėjusiesiems analogiškose bylose už... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistosios R. K. kasacinį skundą atmesti.... 51. Iš nuteistosios R. K. išieškoti nukentėjusiajam R. B. 300 Eur išlaidų... 52. Iš nuteistosios R. K. nukentėjusiosioms D. D. ir D. D. išieškoti po 150 Eur...