Byla 1A-505-332-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirta jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorėms Jolantai Steponavičiūtei, Gitanai Mačiulienei, gynėjui advokatui Mindaugui Šatui, nuteistajam A. S., nukentėjusiosioms A. K., B. N., civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui adv. Domantui Skebui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., nukentėjusiosios B. N., civilinio atsakovo R. B. IĮ „( - )“ atstovo R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirta jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Nukentėjusiosios B. N. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 80000 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių) litų sumai ir priteista iš R. B. IĮ „( - )“, įmonės kodas 145844752, adresas ( - ), likusi nesumokėta 73748 Lt suma (septyniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos nukentėjusiosios B. N. naudai.

5Civilinis ieškinys dalyje dėl 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) proceso išlaidų tenkintinas visiškai, ir B. N. patirtas 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidos priteistos iš A. S..

6Nukentėjusiosios B. N. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

7Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) litų sumai ir priteistas iš R. B. IĮ „( - )“ likusi nesumokėta 4820 Lt suma (keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties litų) neturtinės žalos nukentėjusiosios A. K. naudai.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9A. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-05-15, 14.05 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) kelyje ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, tai yra, artėdamas prie priekyje nedideliu greičiu pirmyn judančio ir besiruošiančio sukti į kairę, automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į automobilį „( - )“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „( - )“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam N. V., kuris atsitrenkė į automobilį „( - )“, dėl atsitrenkimo į automobilį „( - )“ buvo mirtinai sužalotas automobilio „( - )“ keleivis V. N. ir automobilio „( - )“ vairuotoja A. K., kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Jei būtų nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tai buvo pagrindinė kelių eismo įvykio kilimo priežastis bei būtų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

11Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, laikydamas juos bandymu išvengti atsakomybės, nors jie yra nuoseklūs ir atskleidžia visą įvykių eigą. Jie patvirtinami ir kitų eismo įvykio dalyvių bei liudytojų parodymais, objektyviais įrodymais bei pagrindžia jo žodžius, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „( - )“. Teigia, kad liudytojos N. V. parodymai patvirtina jo duotus parodymus apie automobilių greitį bei kelio užimtumą prieš jo vairuojamo automobilio „( - )“ susidūrimą su automobiliu „( - )“. Jie neprieštarauja ir jo pasakojimui apie automobilio „( - )“ atliktus manevrus bei greitį ir staigų stabdymą ties kairėje esančiu įvažiavimu į Ginkūnų kapines nerodant kairiojo posūkio signalo. Be to, neprieštarauja ir tam, kad jis lėtino savo automobilio greitį atleidęs akseleratoriaus pedalą, bei patvirtina jo teiginį, kad automobilis „( - )“ sudarė netikėtą kliūtį, todėl jis nespėjo sustoti. Tiek jo, tiek liudytojos N. V. parodymus patvirtina ir automobilio „( - )“ buvimo vietos bei greičio stebėjimo sistemos duomenys. Šie objektyvūs duomenys prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-10-03 eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. 11Š-134 (12) esančiam teiginiui, kad automobilio „( - ) 312“ greitis betarpiškai prieš stabdymą buvo apie 80 km/h. Teigia, kad įvertinus liudytojos N. V. parodymus bei toje pat Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-10-03 eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. 11Š-134 (12) esantį teiginį, kad automobilio „( - )“ greitis betarpiškai prieš stabdymą buvo apie 39 km/h, sektų, kad ir jis tinkamai reagavo į automobilio „( - )“ lėtą judėjimą antra eismo juosta, tačiau neturėjo techninės galimybės išvengti kelių eismo įvykio dėl nenumatyto ir netikėto automobilio „( - )“ vairuotojos tolesnio elgesio kelyje. Tuo labiau, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyresnioji ekspertė E. G. teismo posėdyje paaiškino, jog gali būti, kad sunkvežimio vairuotojas, t. y. jis, stabdė, bet ne intensyviai. Tokiu atveju kartais pėdsakai neišlieka. Nors, kaip teigia apeliantas, jis neturėjo pretenzijų nubraižytai eismo įvykio vietos schemai, tačiau nurodė, kad joje gali būti neužfiksuoti visi jo vairuoto automobilio stabdymo pėdsakai, o tai patvirtino ir liudytoja D. B., kurios parodymus teismas be jokio pagrindo iš esmės nurodė esant melagingus.

12Taip pat apeliantas nurodo, kad atliktas tyrimas iškelia klausimą ar specialistė įvertino visas kelių eismo įvykio metu buvusias aplinkybes, ar padarė teisingą išvadą. Teigia, kad nebuvo tirta, kokią įtaką eismo įvykiui padarė anksčiau buvęs eismo įvykis ir po jo pirmoje eismo juostoje stovinčios transporto priemonės, kiek jos užėmė kelio, koks jų išsidėstymas tiek šalutinio keliuko, iš kurio išvažiavo automobilis „( - )“, tiek įvažiavimo į ( - ) kapines, kur šis automobilis ketino sukti, atžvilgiu. Taip pat neįvertinti jo bei liudytojos N. V. parodymai apie transporto priemonių greičius bei nuvažiuotus atstumus, jo parodymai apie automobilio „( - )“ manevravimą bei judėjimą kelyje, kairiojo posūkio signalo įjungimą tik jau pradėjus staigiai stabdyti. Netirta, jis turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį „( - )“, nors tai padaryta automobilio „( - )“ atžvilgiu ir nurodyta, kad jį vairavusi liudytoja neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį „( - )“. Byloje taip pat netirta ir neatsakyta į klausimą, kokią įtaką automobilyje „( - )“ buvusiems asmenims turėjo automobilio „( - )“ atsitrenkimas į automobilį „( - )", kaip šis atsitrenkimas sąlygojo automobilių „( - )“ ir „( - )“ judėjimą, slydimą, slydimo pėdsakų atsiradimą. Atliekant tyrimą nebuvo įvertinti ne tik liudytojų bei jo parodymai, bet ir automobilio „( - )“ buvimo vietos bei greičio stebėjimo sistemos duomenys, kurie, kartu su kitais medžiagoje esančiais duomenimis, gali duoti objektyvų vaizdą apie greitį, nuvažiuojamą atstumą ir tam sugaištą laiką, automobilio „( - )“ sustojimui reikiamą laiką bei atstumą. Tik specialistui ištyrus visus įrodymus, surinktus byloje ir pateiktus teismui bei ištirtus posėdžių metu, o ne tuos, kuriuos jam pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suformavęs užduotį, galima atsakyti į klausimą, ar nukentėjusios automobilio „( - )“ vairuotojos A. K. veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir nebuvo pagrindinė kelių eismo įvykio priežastis. Jei taip nebuvo, turėtų būti atsakyta į klausimą, ar jos veiksmai turėjo įtakos kelių eismo įvykiui kilti, ar nėra abipusės, ar net tripusės, kartu su liudytoja N. V., kaltės.

13Teigia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nuosprendyje neįvertino ir žuvusiojo V. N. elgesio – važiavimo neprisisegus saugos diržo. Neaišku, ar ši aplinkybė nebuvo tokių skaudžių pasekmių atsiradimo priežastimi. Tai, kad V. N. važiavo neprisisegęs saugos diržo, nustatyta liudytojų parodymais, teismo medicinos eksperto išvada bei parodymais, įvykio vietos apžiūros medžiaga. Mano, kad tai buvo labai svarbu įvertinti ir sprendžiant nukentėjusiosios B. N. civilinio ieškinio klausimą. Teismas, pagrįsdamas jo kaltę, remiasi automobilio „( - )“ 2012-05-15 maršruto istorijos išrašu, tačiau neįvertina, nurodydamas, kurioje kelio vietoje jo vairuoto automobilio greitis krito iki 35 km/h, galimos prietaiso bei žemėlapio paklaidos, jo ir liudytojos N. V. parodymų ir teigia, kad jis stabdė jau tik po smūgio į automobilio „( - )“ galą. Mano, kad visiškai be pagrindo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma ir tai, kad jis sudarė netikėtą kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui „( - )“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam N. V., kuris atsitrenkė į automobilį „( - )“. Pažymi, kad teismas nurodė, kad remiasi nukentėjusiosios A. K. parodymais, tačiau iš jos parodymų teisme matyti, jog ji nesugeba teisingai įvertinti atstumų, todėl ir jos parodymai apie automobilių padėtis prieš eismo įvykį kelia abejonių.

14Nurodo, kad nuosprendyje neatsakyta į klausimą, ar galima buvo numatyti, kad automobilis „( - )“ sudarys kliūtį kelyje, iš pradžių tolygiai ar net greitėjančiai judėdamas laisva antra eismo juosta, ar jos vairuotojos veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kas jų 132 punkto prasme leistų pripažinti jį kaltu dėl autoįvykio.

15Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs jo asmenybę, nutarė, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau kartu, įvertinęs jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, įvertinęs tai, kad praeityje buvo ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusprendė kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Mano, kad, net jei jis būtų pripažintas kaltu, ši teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neturėtų būti taikoma. Teigia, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka, padarė gerokai iki 2012-05-15 įvykio, paskutinį kartą buvo baustas 2010-10-26 ir jau pusantrų metų neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Teigia, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones yra jam būtina, iki įvykio ir šiuo metu dirba vairuotoju, tai yra jo legalių pajamų, pragyvenimo šaltinis. Naujų kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, netektų galimybės dirbti mėgstamą darbą, iš kurio pragyvena, susidurtų su didele socialine problema – bedarbyste. Netektų pragyvenimo šaltinio ne tik jis, bet ir jo gyvenimo draugė, būtų priversti kreiptis dėl socialinių pašalpų skyrimo, vietoje to, kad patys galėtų pragyventi iš savo darbo bei mokėti valstybei mokesčius.

16Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį - pripažinti B. N. teisę į neturtinės žalos atlyginimą 150000 Lt litų sumai ir priteisti iš R. B. IĮ „Rodasta“, likusią nesumokėtą 143748 Lt sumą neturtinės žalos nukentėjusiosios B. N. naudai, priteisti B. N. naudai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai dėl netekto V. N. išlaikymo už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2013-10-15 atlyginti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 85008,5 litų, priteisti B. N. naudai iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2013-10-15 po 4036,5 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki B. N. gyvos galvos ir kasmet indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant tam pakankamų įrodymų konstatavo, kad V. N. nebuvo prisisegęs saugos diržų. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka ir teigia, kad aplinkybė, ar V. N. buvo prisisegęs saugos diržą nebuvo specialiai fiksuojama. Tokiu būdu liudytoju parodymai, kad tuo momentu, kai jie matė žuvusį V. N., saugos diržai galėjo nebūti prisegti, nepaneigia, kad kuris nors iš gelbėjimo darbus atlikusių asmenų saugos diržą atsegė. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 iki 100 000 lt, tačiau kasacinis teismas nutartyse baudžiamosiose bylose nurodo , kad pastovūs, fiksuoti dydžiai nėra pripažįstami. Teigia, kad teismų praktikoje priteisiami ir daug didesni neturtinės žalos dydžiai. Kaip teigia apeliantė, ji santuokoje su V. N. pragyveno daugiau kaip 30 metų, tarp sutuoktinių buvo stiprus dvasinis ryšys, jai dėl susirgimų buvo būtina V. N. nuolatinė pagalba, todėl neturtinės žalos atlyginimas 150000 litų sumai atitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimus.

18Teigia, kad teismas darydamas išvadas, kad ji neįrodė turtinės žalos netekus maitintojo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė nelogiškų išvadų. Oficialiais dokumentais yra nustatyta, kad jos gaunama pensija daugiau kaip tris kartus mažesnė už V. N. gautą pensiją. Net padarius prielaidą, kad sutuoktiniai iš veiklos pagal verslo liudijimą gautas pajamas dalinosi lygiomis dalimis, vis tiek V. N. gautos pajamos buvo ženkliai didesnės, pastovesnės. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad veiklą pagal verslo liudijimus vykdė ji. Priešingai, nei nustatė teismas, ji būdama vyresnio amžiaus už V. N., dėl cukrinio diabeto, sąnarių, akių ligų negalėjo dirbti fizinio darbo. Jos vaidmuo apsiribodavo padėjimu V. N., t. y. V. N. nesant namuose, ji priimdavo užsakymus kapaviečių sutvarkymui. V. N. būdamas namuose visą kapaviečių tvarkymo veiklą vykdydavo pats. V. N. žuvus jo darbus perėmė jos sūnus M. S.. Tai. kad ji dėl ligų yra nedarbinga ir jai reikalinga slauga, patvirtina teismui pateiktas medicininių dokumentų išrašas. Asmens įrašymas verslo liudijime neatspindi vaidmens ar indėlio į bendrą darbo rezultatą. Taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalint nustatyti pajamoms iš veiklos pagal verslo liudijimą uždirbti patirtų sąnaudų, jos reikalavimas turi būti visiškai atmestas. Priešingai nei nurodė teismas, sąnaudos ir veiklos pelningumas gali būti nustatytos pagal analogiškos veiklos statistinius ūkio rodiklius, taip pat atlikus verslo vertinimą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

19Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo R. B. IĮ „Rodasta“ atstovas R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. S. išteisinti. Jeigu teismas atmestų šį prašymą, pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusiajai B. N. ir A. K. – atmesti nukentėjusiųjų B. N. ir A. K. civilinius ieškinius.

20Apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

21Teigia, kad civilinis ieškovas yra susietas su kaltinamuoju procesiniu bendrininkavimu, nes atsako tik tuo atveju, jeigu asmuo, už kurio padarytą žalą jis yra atsakingas, yra kaltas. Palaiko A. S. poziciją, kad dėl autoįvykio jis nėra kaltas.

22Pažymi, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. kyla tik tuomet, kai vairuotojo kalti veiksmai sąlygoja nukentėjusiojo mirtį. Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai nustatė, kad žuvusysis V. N. eismo įvykio metu automobilyje „( - )“ nebuvo prisisegęs saugos diržo, taigi pažeidė Kelių eismo taisyklių 60 p. Teismas šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip paties žuvusiojo neatsakingumą, nesirūpinimą savo sveikata ir savo saugumu. Tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad specialisto išvadoje Nr. M 254/12 (04) mirties priežasčiai nustatyti ekspertas nustatė, kad mirusiojo žuvusiojo V. N. kūne rasti sužalojimai gavosi krūtinės ląstos ir kaklo sritimis vienmomentiškai kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Teisme apklaustas specialistas H. Daujotas parodė, kad mirusiojo kūne rasti sužalojimai padaryti ne tiesioginio smūgio poveikyje, o atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Taigi būtent didelis nukentėjusiojo nerūpestingumas, teisės aktų pažeidimas lėmė žuvusiojo mirtį. Sužalojimų, lėmusių V. N. mirtį nebūtų iš viso atsiradę, jei žuvusysis būtų segėjęs saugos diržą. Didelis V. N. neatsargumas lėmė tragiškas eismo įvykio pasekmes. Esant tokiai situacijai, kai žala atsirado ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą. Nurodo, kad nekyla abejonių, jog eismo įvykio metu žuvusio V. N. žmona patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, tačiau teismas B. N. patirtą neturtinę žalą įvertino suma, kuri yra akivaizdžiai per didelė. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad turtinė žala abiems nukentėjusiosioms jau yra pilnai atlyginta. Draudimo bendrovė jau atlygino nukentėjusiajai B. N. ir nukentėjusiajai A. K. neturtinę žalą.

23Nurodo, kad R. B. IĮ „( - )“ darbuotojo A. S. veikoje nėra tyčios, transporto priemonę jis vairavo blaivus, neviršydamas saugaus greičio, dėl šalikelėje vykdomų darbų ir sustatytų transporto priemonių laiku nepastebėjo automobilio „( - )“ vairuojamo A. K., ėmėsi visų atsargumo priemonių išvengti susidūrimo. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismo prašome vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismo sprendimu turi būti siekiama protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, tad mano, kad sprendimas priteisti iš R. B. individualios įmonės „( - )“ 73748 Lt siekiančią neturtinę žalą pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

24Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatinėdamas B. N. patirtą neturtinę žalą rėmėsi 2010-05-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2K-173/2010, kurioje pasakyta, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80000 iki 100000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgdamas į mirusio asmens neatsargumą mažino, iki 80 000 Lt. Būtent tokia suma buvo įvertinta ir B. N. patirta neturtinė žala. Byloje 2K-173/2010 nuteistasis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., buvo nustatyta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo neblaivus, bet A. S. kraujyje alkoholio rasta nebuvo, jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

25Nurodo, kad teismų praktikoje atlygintinos neturtinės žalos dydis eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, atveju svyruoja nuo 10000 iki 50000 Lt. 2012 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2012, kurioje nuteistoji buvo pripažinta kalta padariusi veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atsižvelgdamas į žuvusiojo neatsargumą ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertino 20000 Lt. Todėl Šiaulių apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai vertino B. N. patirtą žalą 80000 Lt.

26Teigia, kad nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam prileistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Nurodo, kad pagal LR CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. BK 281 str. priskiriamas neatsargiems, o ne tyčiniams nusikaltimams. Neturtinę žalą galima atlyginti tik sąlygiškai, atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, visiško žalos atlyginimo principas netaikomas, o asmuo, nukentėjęs dėl neatsargaus nusikaltimo, neįgyja teisės praturtėti, nes civilinė atsakomybė atlieka kompensuojamąją funkciją. Įmonė „Rodasta“ yra maža įmonė. Duomenis apie sunkią įmonės padėtį yra pateikę. Teismui priteisus iš civilinio atsakovo civilinius ieškinius, realios galimybės žalą atlyginti įmonė neturi.

27Atsikirtimu į nuteistojo A. S. skundą nukentėjusioji A. K. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį.

28Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis akivaizdžiai painiojasi savo apeliacinio skundo teiginiuose, kas neabejotinai parodo jo norą išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis neprašė taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str. Be to, jei toks prašymas būtų pareikštas, nuteistasis būtų pats pripažinęs savo kaltę, todėl būtent ta aplinkybė, kad nuteistasis iš tiesų yra kaltas ir apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai teisėtas, byloja, kad tokie nuteistojo teiginiai yra ne kas kita, kaip teismo klaidinimas ir bandymas bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės.

29Teigia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl įvykio aplinkybių, jo parodymų įvertinimo prasilenkia su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei parodo jo norą suklaidinti teismą taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės. Jau vien tas faktas, kad nuteistasis painiojasi savo teiginiuose, bylos nagrinėjimo metu keičia savo parodymus, rodo, jog nuteistojo gynybinėje pozicijoje nėra nuoseklumo, kas neabejotinai liudija apie norą išvengti atsakomybės.

30Nagrinėjamoje byloje teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisykles. Pirmosios instancijos teismo išvadoje, teisingai nustatyta kad jei A. S. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir būtų ėmęsis būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas leistinu ir saugiu greičiu, būtų laiku pamatęs priešais save važiuojantį automobilį „( - )“ ir savalaikiai stabdęs savo automobilį, autoįvykis nebūtų kilęs ir susidūrimo būtų išvengta. A. S. teigia, jog specialisto išvada Nr. M 254/12 (04) yra atlikta netinkamai ir nėra aišku, ar ji teisinga. Tačiau akivaizdu, jog A. S. turėtu būti žinoma, jog baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (LR BPK 7 str.). Jei A. S. buvo kilusi tokia abejonė, jam niekas nedraudė kreiptis į kitus ekspertus dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Kažkodėl šitokio procesinio veiksmo nuteistasis neatliko, kas tik patvirtina jo kaltę.

31Akivaizdu, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Dėl to, nuosprendį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

32Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti – A. S. išteisinti ir atmesti civilinius ieškinius, nukentėjusioji B. N. prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji A. K. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas prašė nukentėjusiosios B. N. apeliacinį skundą atmesti, dėl kitų apeliacinių skundų palieka spręsti teismui, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

33Nukentėjusiosios B. N. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. S. ir civilinio atsakovo R. B. IĮ „( - )“ atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1, 2, 4 punktai).

34Dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

35Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.

36Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

37Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2012-05-15 eismo įvykio, kurio metu automobilis „( - )“ vairuojamas A. S. atsitrenkė į automobilį „( - )“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam automobiliui „( - )“, vairuojama N. V., kuris atsitrenkė į automobilį „( - ) 312“, dėl atsitrenkimo į automobilį „( - )“ buvo mirtinai sužalotas automobilio „( - )“ keleivis V. N. ir automobilio „( - )“vairuotoja A. K., kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė pagrįstai remiantis byloje esančiais duomenimis ir teisingai juos įvertinęs.

38Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais.

39Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas tiksliai nustatė įvykio mechanizmą remiantis nukentėjusiosios A. K., nukentėjusiosios B. N., liudytojų teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, byloje esančių išvadų duomenimis, ekspertų paaiškinimais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-10-03 eismo įvykio specialisto išvados Nr. 11Š-134 (12), kad automobilio „( - )“ vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas keliu ( - ) kryptimi link ( - ), dešine kelio važiuojamosios dalies puse, antra eismo juosta, ir artėdamas prie, priekyje stovinčio ar nedideliu greičiu pirmyn judančio, automobilio „( - )“, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į ankščiau minėtą automobilį ( - )“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „( - )“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Minėtos specialisto išvados duomenis patvirtina ir liudytojos N. V. parodymai, kurie iš esmės yra analogiški ekspertės išvadoje nustatytiems duomenims, kad automobilio „( - )“ vairuotojas privažiavęs kelio ženklą „70“ sumažino greitį, o vėliau iki smūgio automobilio nestabdė. Aplinkybė, kad automobilio „( - )“ vairuotojas iki smūgio nestabdė automobilio, patvirtina liudytojas R. L., kuris nurodė, kad stabdymo garso negirdėjo, tik iš karto išgirdo bildesį. Teismo posėdyje apklausta ekspertė E. G. patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą ir nurodė, kad automobilis „( - )“ buvo stabdomas po susidūrimo ir paaiškino, kad susidūrimo metu šukės krenta kažkiek į priekį, o šio įvykio metu šukės buvo rastos prieš stabdymo pėdsakus. Be to, anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir automobilio „( - )“ 2012-05-15 maršruto istorijos išrašas (1 t. 44–48 b. l.), iš kurio matyti, kad automobilio greitis, pravažiavus dešinėje pusėje buvusį pastatą ir išvažiavimą iš kiemo, 14 val. 05 min. 18 sek., buvo 75 km/h, o pravažiavus įvažiavimą į ( - ) kapines, į kurį planavo sukti A. K., t. y. 14 val. 05 min. 24 sek., užfiksuotas staiga sumažėjęs automobilio greitis – 35 km/h. Taip pat byloje surinkti duomenys paneigia nuteistojo teiginį, kad automobilis „( - )“ sudarė netikėtą kliūtį, todėl jis nespėjo sustabdyti automobilio. Kaip nurodė liudytoja N. V., ji savo automobiliu „( - )“ važiavo iš paskos automobiliui „( - )“, matė pirmoje eismo juostoje stovintį kraną, išvažiuojančio automobilio „( - )“ nematė, nematė automobilio, kuris būtų pavojingai manevravęs. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad iš kiemo pasuko į dešinę, pirmą eismo juostą, po to persirikiavo į antrą eismo juostą. Išsukdama iš kiemo į kelią matė, kad automobilis, kurį vairavo A. S., buvo pakankamai toli, persirikiavusi į antrą eismo juostą, ji važiavo nedideliu greičiu, kadangi jai reikėjo sukti į kairę, į kapines. Nukentėjusioji B. N. apklausta teisme parodė, kad ji matė kaip automobilis „( - )“ išvažiavo iš kiemo ir pasuko į dešinę pusę, važiavo pirma juosta, po to persirikiavo į antrą eismo juostą. Liudytojos, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai A. A. ir R. L.. Liudytojas A. A. parodė, kad jo automobilis ir kranas stovėjo pirmoje eismo juostoje, tačiau tai netrukdė iš kiemo, šalutinio kelio išvažiavusiam automobiliui išsukti į pirmą eismo juostą, o po to persirikiuoti į antrą eismo juostą. Liudytojas R. L. parodė, kad matė, kaip automobilis „( - )“ išvažiavo iš kiemo ir važiavo pirma eismo juosta, po to įjungė kairio posūkio signalą ir persirikiavo į antrą eismo juostą, automobilis važiavo 30 km/h greičiu, kitų automobilių važiuojančių paskui automobilį „( - )“, nematė. Netikėti minėtų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, ekspertės paaiškinimu, teismas neturi pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus nuteistojo A. S. paaiškinimus, kad automobilis „( - )“ sudarė netikėtą kliūtį, todėl jis nespėjo sustoti, byloje nėra surinkta.

40Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas be pagrindo atmetė jo ir liudytojos D. B. duotus parodymus. Pažymima, kad anksčiau aptartų įrodymų visuma paneigia tiek nuteistojo paaiškinimus, kad automobilis „( - )“ sudarė jam netikėtą kliūtį, todėl jis neturėjo techninės galimybės išvengti kelių eismo įvykio, tiek liudytojos D. B. parodymus, kad jai viena moteris pasakė, jog automobilis „( - )“ iššoko ir nerodė posūkio signalo, kiti įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad automobilis „( - )“ nerodė posūkio, staigiai stabdė, liaudiškai sakant „užkišo“ automobilį, ir pagrįstai apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesirėmė nuteistojo A. S. parodymais ir juos laikė kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojos D. B. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.

41Nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad nebuvo tirta, kokią įtaką eismo įvykiui turėjo pirmoje eismo juostoje stovinčios transporto priemonės. Teismo posėdyje apklausta ekspertė paaiškino, kad kranas ir mikro autobusas stovėjo pirmoje eismo juostoje, važiuojant automobiliams antra eismo juosta jie tiesioginės kliūties nesudarė. Be to, apklausti liudytojai V. Š., N. V., R. L., A. A., nukentėjusiosios A. K., B. N. nurodė, kad A. K. automobiliu „( - )“ iš šalutinio kelio išvažiavo į pirmą eismo juostą ir šiek tiek pavažiavusi persirikiavo į antrą eismo juostą, kad pirmoje eismo juostoje stovėję automobiliai kliūties antra eismo juosta važiuojantiems automobiliams nesudarė.

42Nors apeliaciniuose skunduose skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl žuvusiojo V. N. elgesio – važiavimo neprisisegus saugos diržo, tačiau byloje nustatyta, kad V. N., sėdėdamas automobilyje ant galinės keleivio sėdynės nebuvo prisisegęs saugos diržo. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklausti liudytojai P. G., kuris teigė, kad žuvęs žmogus buvo be saugos diržų, A. L., kuri parodė, kad nepamena, ar miręs žmogus buvo prisisegęs saugos diržais, tačiau tikrinant jo širdies veiklą, niekas netrukdė, kiti eismo įvykio vietoje buvę liudytojai, taip pat negalėjo nurodyti, ar žuvusysis buvo užsisegęs saugos diržu.

43Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas teigia, kad teismas neįvertino tai, kad skaudžių pasekmių atsiradimo priežastimi galėjo būti ta, jog žuvusysis važiavo neprisisegęs saugos diržo. Kaip nustatyta byloje, nuteistojo A. S. padaryto KET 132 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių, t. y. nukentėjusiojo mirties, kilimo sąlyga, nes jei A. S. būtų laikęsis KET 132 punkte nustatytų reikalavimų, jis būtų laiku sureagavęs ir turėjęs realią techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę ir šio eismo įvykio nebūtų buvę. Dėl to, kad V. N. nebuvo prisisegęs saugos diržu, eismo įvykis nebūtų kilęs.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė apeliantams nepalankias išvadas, nereiškia, kad jis netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neatsakė į esminius byloje keliamus klausimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas patikrino visų byloje pateiktų specialisto išvadų pagrįstumą, lygindamas šias išvadas su kitais įrodymais, tyrė nuteistojo, kitų proceso dalyvių iškeltas versijas, motyvuotai atmesdamas tai, kas prieštarauja bylos duomenų visumai. Nuosprendyje argumentuotai pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių. Apeliantai nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

45Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl pagrįstai apylinkės teismas A. S. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo nuteistasis A. S., civilinio atsakovo R. B. IĮ „Rodasta“ atstovas, nėra teisinio pagrindo.

46Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

47Pažymima, kad Lietuvos Respublikos

48Nuteistasis prašydamas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str., nenurodė asmens, kuris būtų vertas teismo pasitikėjimo, galimas laiduotojas prašymo perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą nepateikė. Be to, kaip nustatyta byloje, nuteistasis savo kaltės nepripažino.

49Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones

50Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymą. Tokį savo apeliacinio skundo reikalavimą grindžia tuo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka, padarė 2010-10-26, t. y. dar iki įvykio, galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo jis gali prarasti darbą, kadangi jis dirba vairuotoju, netektų pajamų, susidurtų su socialine problema – bedarbyste. Taigi šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Nr. 2K-427/2011).

51Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui iš esmės tik tuo pagrindu, kad jis praeityje ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kilusias pasekmes. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai neįvertinus kitų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A. S. įvykio metu būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar įvykio metu būtų turėjęs galiojančių administracinių nuobaudų, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriamas prie šiukščių pažeidimų. Be to, bylos duomenys tvirtina ir tai, kad eismo įvykį A. S. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. O jo padarytą pažeidimą, lėmusį eismo įvykį, negalima laikyti šiurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Be to, apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam uždraudimą vairuoti transporto priemones, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nuteistasis dirba vairuotojo pareigose, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis neabejotinai prarastų darbą, kas akivaizdžiai pasunkintų jo materialinę padėtį, o ir žalos atlyginimo užtikrinimas (jei atsakovas įgyvendintų regreso teisę), apeliantui neturint darbo, nuo to nepalengvėtų.

52Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, A. S. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Todėl atsižvelgusi į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad: nuteistajam A. S. paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar ir Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurioje nuteistajam A. S. paskirta Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

53Dėl turtinės žalos

54kad ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, mokant periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos ieškovei B. N. yra nepagrįsta. Apeliaciniu skundu B. N. prašo priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 85008,5 litų dėl netekto V. N. išlaikymo už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2013-10-15 ir už laikotarpį nuo 2013-10-15 po 4036,5 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki jos gyvos galvos ir kasmet indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

55Pažymima, kad Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.

56Pripažįstama, jog mirusysis V. N. 2010 ir 2011 metais dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo pajamas. Kaip matyti iš byloje esančių pajamų deklaracijų už 2010 metus, už 2011 metus, jose nurodomos gautos pajamos, tačiau šias pajamas negalima laikyti gaunamu pelnu, kadangi vykdant veiklą yra patiriamos ir būtinos išlaidos. Duomenų, kokias išlaidas vykdydamas veiklą patyrė V. N., byloje nėra, jų nepateikė ir nukentėjusioji. Taigi paskaičiuoti, kiek uždirbdavo V. N. vykdydamas veiklą, nėra galimybės. Byloje nustatyta, kad V. N. be pajamų, gautų už individualios veiklos vykdymą, dar gaudavo pensiją iš Rusijos Federacijos įstaigos 1181,14 - 1293,56 Lt per mėnesį, prieš mirtį jis gaudavo po 1928,83 Lt bei iš valstybinio socialinio draudimo fondo – 160,79 Lt. Nukentėjusioji B. N., taip pat gaudavo senatvės pensiją – 595,47 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. N. veiklą vykdė 2010 ir 2011 metais, 2012 metais individualią veiklą jau vykdė pati nukentėjusioji B. N.. Taigi, V. N. 2012 metais daugiau nei 5 mėnesius veiklos nevykdė ir jokių deklaruojamų pajamų negavo, išskyrus anksčiau minėtas išmokas iš Rusijos Federacijos įstaigos ir valstybinio socialinio draudimo fondo. Pažymėtina ir tai, kad po sutuoktinio mirties B. N. pagal verslo liudijimą toliau vykdė veiklą ir jos pajamos sudarė 80000 Lt. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į gautas pajamas už 2012 metus, nukentėjusioji vidutiniškai, neatskaičius sąnaudų, kas mėnesį gaudavo 6666,68 Lt pajamų iš veiklos ir 595,47 Lt senatvės pensiją. Tuo tarpu žuvusysis prieš mirtį gaudavo tik 160,79 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją ir 1928,83 Lt. Kadangi byloje duomenų apie kas mėnesį, gautas konkrečias pajamas vykdant individualią veiklą (t. y. kokios pajamos iki vyro žuvimo ir kokios po) surinkta nebuvo, jų nepateikė ir nukentėjusioji, nors ji tokią galimybę turėjo, apylinkės teismo išvada, kad 2012 m. nukentėjusiosios B. N. vidutinės pajamos kas mėnesį neatskaičius sąnaudų, buvo didesnės už savo sutuoktinį, laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nenustatyta, jog nukentėjusioji B. N. buvo išlaikoma savo sutuoktinio V. N. arba jo mirties dieną būtų turėjusi teisę į išlaikymą, todėl tenkinti nukentėjusiosios B. N. reikalavimą priteisti jai V. N. teiktą išlaikymą jai, nėra pagrindo.

57Dėl neturtinės žalos

58Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji B. N. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš A. S. ir R. B. IĮ „( - )“ 341368 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 8 632 Lt. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai B. N. iš R. B. IĮ „( - )“ priteisė 73748 Lt neturtinės žalos, B. N. reikalavimas 8632 Lt neturtinės žalos dydį priteisti iš draudimo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo netenkintas. Nesutikdamas su priteista neturtinės žalos suma, apeliaciniu skundu R. B. IĮ „( - )“ atstovas prašo atsižvelgiant į žuvusiojo neatsargumą ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įmonės sunkią finansinę padėtį, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą sumažinti. Priešingai nei civilinio ieškovo atstovas, nukentėjusioji B. N. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš R. B. IĮ „( - )“, likusią nesumokėtą 143748 Lt sumą neturtinės žalos jos naudai.

59Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

60Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo V. N., nukentėjusiosios B. N. sutuoktinio, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).

61Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į A. S. padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusiosios B. N. sutuoktinio mirtis sukėlė nukentėjusiajai skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma, įvertinti paties žuvusiojo veiksmai. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, vienas iš pagrindinių kriterijų gyvybės atėmimo bylose yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšio glaudumas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiosios B. N. patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. S. savo neatsargiais veiksmais (nusikalstamu nerūpestingumu), nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusią teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu artimųjų netekties priteisiama nuo 20 000,00 Lt iki 100 000,00 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-101/2010, 2K-243/2008, 3K-3-103/2009, 2K-141/2009 2K-204/2013, ir kt.), kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai B. N. nustatytinas mažesnis nei jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas civilinio atsakovo pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš įmonės, kurios dabartinė finansinė padėtis nėra pakankamai gera, gali tapti įmonei nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina ir tai, kad jei atsakovas įgyvendintų regreso teisę, ši našta pereitų nuteistajam. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajai B. N. priteistinas 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusioji B. N. patyrė mažesnę nei skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala, t. y. 20000 Lt ir tai, kad draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 6252 Lt išmoką neturtinei žalai atlyginti (3 t., 25 b. l.), B. N. priteistina likusi nesumokėta 13748 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

62Taip pat civilinio atsakovo atstovas R. B. prašo sumažinti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajai A. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012). Šiuo atveju, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jog nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp prarasto darbingumo ir patirtos traumos, ir priteisdamas nukentėjusiajai 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nenukrypo nuo suformuotos praktikos analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi CK nuostatomis ir konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma.

63Nukentėjusioji B. N. apeliaciniame skunde nurodė reikalavimą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nukentėjusioji nenurodė apeliacinės instancijos teismui, kokias bylinėjimosi išlaidas jį patyrė apeliacinės instancijos teisme, nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, šis jos reikalavimas laikomas nepagrįstu ir atmestinas.

64Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį pakeisti:

66panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

67Sumažinti nukentėjusiajai B. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 13748 Lt (trylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų (3981 EUR)).

68Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

69Nukentėjusiosios B. N. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu... 4. Nukentėjusiosios B. N. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos... 5. Civilinis ieškinys dalyje dėl 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų... 6. Nukentėjusiosios B. N. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos... 7. Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-05-15, 14.05 val., vairuodamas kelių... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo... 11. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo... 12. Taip pat apeliantas nurodo, kad atliktas tyrimas iškelia klausimą ar... 13. Teigia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nuosprendyje neįvertino ir... 14. Nurodo, kad nuosprendyje neatsakyta į klausimą, ar galima buvo numatyti, kad... 15. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nurodė,... 16. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 17. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai,... 18. Teigia, kad teismas darydamas išvadas, kad ji neįrodė turtinės žalos... 19. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo R. B. IĮ „Rodasta“ atstovas R. B.... 20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27... 21. Teigia, kad civilinis ieškovas yra susietas su kaltinamuoju procesiniu... 22. Pažymi, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. kyla tik... 23. Nurodo, kad R. B. IĮ „( - )“ darbuotojo A. S. veikoje nėra tyčios,... 24. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatinėdamas B. N. patirtą... 25. Nurodo, kad teismų praktikoje atlygintinos neturtinės žalos dydis eismo... 26. Teigia, kad nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti... 27. Atsikirtimu į nuteistojo A. S. skundą nukentėjusioji A. K. prašo palikti... 28. Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis akivaizdžiai painiojasi... 29. Teigia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl įvykio... 30. Nagrinėjamoje byloje teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A. S.... 31. Akivaizdu, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis... 32. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 33. Nukentėjusiosios B. N. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. S. ir... 34. Dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 35. Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės... 36. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė... 37. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2012-05-15 eismo įvykio,... 38. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar... 39. Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad... 40. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas be pagrindo atmetė jo ir... 41. Nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad nebuvo tirta, kokią įtaką eismo... 42. Nors apeliaciniuose skunduose skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl... 43. Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas teigia, kad teismas neįvertino tai,... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė apeliantams... 45. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad... 46. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos... 47. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos... 48. Nuteistasis prašydamas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str.,... 49. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis... 50. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu ginčija baudžiamojo poveikio... 51. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo... 52. Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia... 53. Dėl turtinės žalos... 54. kad ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų)... 55. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio... 56. Pripažįstama, jog mirusysis V. N. 2010 ir 2011 metais dirbo pagal verslo... 57. Dėl neturtinės žalos... 58. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji B. N. pareiškė byloje... 59. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 60. Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais... 61. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 62. Taip pat civilinio atsakovo atstovas R. B. prašo sumažinti priteistą... 63. Nukentėjusioji B. N. apeliaciniame skunde nurodė reikalavimą priteisti jai... 64. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos... 65. Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį pakeisti:... 66. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 68... 67. Sumažinti nukentėjusiajai B. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki... 68. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 69. Nukentėjusiosios B. N. apeliacinį skundą atmesti....