Byla 2-1384/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria teismas sumažino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo A. A. turto ir/ar piniginių lėšų arešto apimtis iki 47 000 Lt, taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą A. A. perduoti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ ieškovo lėšomis saugoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą: kombainą CASE IH AXIAL-FLOW 1680, 1991 m. gamybos, sėjamąją VANDERSTAND ( - ) , 1999 m. gamybos, traktorių CASE I.H. 7210 MAGNUM PRO, 1997 m. gamybos, civilinėje byloje Nr. 2-288-178/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „( - )“ patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei įpareigojimo grąžinti daiktą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „( - )“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: priteisti pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. lizingo sutartį Nr. 200809F-5629: 18 880 Lt baudą; pagal 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį Nr. 200710F-1256: 208,92 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 7 787,99 Lt baudą, 2 293,47 Lt delspinigių; pagal 2007 m. liepos 18 d. lizingo sutartį Nr. 200707F-271: 14 254,89 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 3 253,44 Lt delspinigių; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 46 678,71 Lt sumos bei taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. lizingo sutartį – kombainą CASE IH AXIAL-FLOW 1680, 1991 m. gamybos; pagal 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį – sėjamąją VANDERSTAND ( - ) , 1999 m. gamybos; pagal 2007 m. liepos 18 d. lizingo sutartį – traktorių CASE I.H. 7210 MAGNUM PRO, 1997 m. gamybos), uždraudžiant atsakovui minėtą turtą eksploatuoti, saugotoju paskiriant ieškovą. Prašymą sumažinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 46 678,71 Lt, t. y. sumažinama ieškinio suma, ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (kombainą, sėjamąją ir traktorių).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumažinimo ir papildomo taikymo tenkino iš dalies, sumažino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo A. A. turto ir/ar piniginių lėšų arešto apimtis iki 47 000 Lt, taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą A. A. perduoti ieškovui UAB „( - )“ ieškovo lėšomis saugoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą: kombainą CASE IH AXIAL-FLOW 1680, 1991 m. gamybos, sėjamąją VANDERSTAND ( - ) , 1999 m. gamybos, traktorių CASE I.H. 7210 MAGNUM PRO, 1997 m. gamybos. Teismas nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma yra sumažinta, todėl yra pagrindas iki patikslinto ieškinio sumos sumažinti ir atsakovo turto arešto apimtį. Netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo technika ir toliau naudotųsi atsakovas, kuri dėvėtųsi, taip pat neatmetama jos sunaikinimo, sugadinimo ir paslėpimo galimybės, todėl įpareigoja atsakovą perduoti ieškovui saugoti ginčo techniką: kombainą, sėjamąją ir traktorių (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

7III. Atskirųjų skundų argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas A. A. prašo panaikini Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovo reikalavimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas taikydamas papildomas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes pritaikė jų daugiau nei yra būtina būsimam teismo sprendimo užtikrinimui. Perduodamas ginčo turtą ieškovui iš esmės išsprendė ieškinyje pareikštą reikalavimą grąžinti ieškovui techniką, dėl to kyla pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Teismas privalėjo paskirti turto saugotoju ne ieškovą, o kitą asmenį. Teismas nutartyje nepasisakė dėl atsakovo pareikštų prieštaravimų ir taip pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą procesą principą. Be to, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, nes net ir atsakovui praradus turtą, ieškovas dėl to nenukentės, t. y. jam tokiu atveju būtų priteista šio turto vertė (CPK 272 straipsnis).
  2. Pagrindinis atsakovo tikslas yra išsaugoti turtą, sumokėti likusią neišmokėtą lizingo sutarties sumą, nes įsigyta technika yra pagrindinė darbo priemonė. Jos netekus, jau vien šiais metais netektų pajamų, patirtų nuostolius ir bankrutuotų. Atsakovas turi galimybę sumokėti ieškovui visą likusią sumą arba didžiąją dalį sumos iki šių metų pabaigos, jeigu iš jo nebus atimta techniką. Be to, reikalaus, kad ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą įneštų pinigų sumą dėl galimų jo patirtų nuostolių atlyginimo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „( - )“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo naudojamas turtas (kombainas, sėjamoji, traktorius) priklauso ieškovui nuosavybės teise (CK 6.503 ir 6.567 straipsniai). Daikto nuomininkui (atsakovui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas (ieškovas) ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, bet toliau jį naudojant gali sumažėti jo vertė, būti sunaikintas ar sugadintas. Atsakovo atskirasis skundas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai teismų praktikai panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo: 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2011; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2010; 2011 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-427/2011). Atsakovas neteisingai supranta proporcingumo principo taikymą, kuris nagrinėjamu atveju ir reiškia – turto perdavimą saugoti jo savininkui, t. y. ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2011).

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

12Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties dalis, kuria atsakovui pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui A. A. perduoti ieškovui UAB „( - )“ ieškovo lėšomis saugoti transporto priemones: kombainą CASE IH AXIAL-FLOW 1680, 1991 m. gamybos, sėjamąją VANDERSTAND ( - ) , 1999 m. gamybos, traktorių CASE I.H. 7210 MAGNUM PRO, 1997 m. gamybos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-553/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2008).

14Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas, o daikto nuomotojas (CK 6.503 str., 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų; verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, todėl jis dėvisi, daikto vertė mažėja, o nemokant nuomos mokesčio už išsinuomotą lizingu daiktą, jo savininkas gali patirti didelių nuostolių. Be to, naudojamas daiktas gali būti sugadintas ar sunaikintas, o daikto savininkas yra vienašališkai nutraukęs sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškęs reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš buvusio nuomininko. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimų nustatymą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant juos perduoti jų savininkui. Netaikant tokios apsaugos priemonės, ieškovas patirtų nuostolių, turto vertė mažėtų, jis galėtų būti sugadintas ar net sunaikintas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka, kad Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti.

15Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Paaiškinama, kad tuo atveju, jei atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nuostolių ir yra grėsmė, jog tokių nuostolių atlyginimas ieškinio atmetimo atveju gali būti apsunkintas, jis gali kreiptis į teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tokiu būdu procesinėmis priemonėmis yra maksimaliai užtikrinamas procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.

16Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nutartimi įpareigojęs atsakovą perduoti ginčo objektą ieškovui, faktiškai patenkino ieškovo ieškinį nenagrinėjęs bylos ir taip pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas skundžiama nutartimi priėmė sprendimą dėl ieškinio. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ginčo turtas bus perduotas ieškovui, tačiau šiuo turtu ieškovas negalės disponuoti ir jo perleisti bei privalės užtikrinti tinkamą šio turto apsaugą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl teismui atmetus ieškovo ieškinį ginčo turtas galės būti grąžintas atsakovui.

17Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

18Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai