Byla 2A-1020-259/2009

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovei A. I. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Violetai Zutinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3437-249/2009 pagal ieškovės A. I. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. G., L. G. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis,

Nustatė

2Ieškovė A. I. G. ieškiniu (b.l.3-4) prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas - 3-jų kambarių butą, esantį ( - ), Kaune, pagal Buto privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-24 sprendimu (b.l.87-89) ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Kaune, pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

4Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo numatyta, jog Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998-07-01. Todėl teismas vertino, jog sprendžiant ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, t.y. ar buvo visos būtinos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1991 m. gyvena ginčo bute (b.l.8, 9-10), tarp ieškovės ir atsakovo susidarę faktiniai nuomos santykiai, kas reiškia, jog vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatomis, ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo butas nėra įrašytas į Butų privatizavimo įstatymo 3 str. nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka įstatymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl konstatavo, jog ginčo butas gali būti privatizavimo objektu. Nors ieškovė nepateikė dokumentų nuorašų, kurios ji pateikė atsakovui kreipdamasi dėl buto privatizavimo, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino pakankama ieškiniui atmesti, kadangi nustatė, jog Butų privatizavimo įstatymas nereikalavo, kad šiuos dokumentus ieškovė privalėtų turėti ir saugoti, taip pat neįpareigojo ir atsakovo išduoti pareiškėjui dokumentą, patvirtinantį priimto pareiškimo dėl buto privatizavimo registracijos numerį. Priešingai, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis liudytojos L. Z. parodymais, teismas nustatė, kad ieškovė, dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi į atsakovą, paduodama pareiškimą dėl buto privatizavimo, t.y. pradėjo buto privatizavimo procedūrą, o tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (CPK 177, 178, 185 str.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė išreiškė valią privatizuoti iš atsakovo nuomojamas gyvenamąsias ginčo patalpas ir atliko įstatyme numatytus veiksmus, jos kaltės dėl to, kad butų privatizavimo procedūra nebuvo baigta, nėra, dėl ko pripažino ieškovei teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

5Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl buto privatizavimo iki 1992-12-01, o pateikus prašymą vėliau, turėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kadangi teismas nustatė, jog pareiškimus dėl butų privatizavimo priimdavo Kauno miesto savivaldybė, kuri ir teikdavo šiuos pareiškimus svarstyti Seimo sudarytai komisijai. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė, 1992 m. lapkričio mėnesį pateikdama atsakovui prašymą privatizuoti butą, galėjo nežinoti, ką atsakovas toliau padarė su jos prašymu. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė praleido 10 m. ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti. Teismas nurodė, jog iki 1998-07-01 galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė turėjo pagrindą tikėti valstybės institucija - Kauno miesto savivaldybe, kad ji baigs pradėtą buto privatizavimo procedūrą, juo labiau, kad ieškovė ne kartą lankėsi savivaldybėje dėl jos buto privatizavimo, tačiau kiekvieną kartą savivaldybės darbuotojai jai teigė, kad ji turi laukti. 2001-01-01 įsigaliojus įstatymui Nr. VIII-2033 dėl LR gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 str. 2 d. 2 p., ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme.

6Apeliaciniu skundu (b.l.92-95) atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

71) ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 str. numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992-12-01. 1993-04-01 įstatymu Nr. I-116 Butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo papildytas nauja antrąja dalimi, kurioje asmenims buvo suteikta galimybė prašymus dėl buto privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31 (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000). Kai buto nuomininkai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų numatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, jie neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas. Tokiu būdu galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jie subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas patalpas neįgijo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog minėto įstatymo nustatytu terminu dėl buto privatizavimo kreipėsi į savivaldybę ar į valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per Kauno miesto savivaldybę), todėl subjektinės teisės privatizuoti ginčo nuomojamas patalpas ji neįgijo. Kadangi ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgijo subjektinę teisę, išreikšdama savo valią privatizuoti ginčo patalpas paduodama pareiškimą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. šioje byloje negalėjo būti taikomas;

82) Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. numatyta teismo teisė sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tačiau nurodyta teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros. Ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002);

93) teismas netinkami taikė procesinės teisė normas, nevertino kaip rašytinio įrodymo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009-01-27 rašto Nr. 60-4-224 (b.l.48), kuriame nurodyta, kad Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu A. I. G. pateikto prašymo ir kitų reikalingų dokumentų dėl buto ( - ), Kaune, privatizavimo. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., šis raštas yra oficialus rašytinis dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir jame nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos visiškai įrodytomis, kadangi jos nebuvo paneigtos kitais leistinais įrodymais. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių šiame rašte nurodytas aplinkybes, todėl teismas, nustatydamas, kad ieškovė dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovą, nepagrįstai vadovavosi liudytojos L. Z. parodymais, ir padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedūrą bei kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo;

104) ieškovė praleido 10 m. ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.), nes dėl buto privatizavimo ji kreipėsi 1993-03-20, o ieškinį dėl savo tariamai pažeistų teisių pateikė tik 2008 m. pabaigoje. Vadinasi, nuo 1998-07-01 (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01) iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos, t.y. kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.99-100) ieškovė A. I. G. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

121) teismas teisingai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas, kadangi bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės - teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (LAT nutartis civ. byloje 3K-3-543/2008);

132) teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedūrą ir kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas taip pat tinkamai vertino atsakovo pateiktą įrodymą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009-01-27 raštą. Šis raštas išduotas vieno iš atsakovui priklausančių skyrių, t.y. išduotas paties atsakovo. Atsakovas savo teisinį interesą dėl bylos baigties išdėstė bylos eigoje ir, gindamas savo teisinį interesą, pateikė raštą, kuris atsakovo manymu, pagrindžia jo teisumą. Šis raštas neturi jokios viršenybės prieš kitas faktines ir įrodytas bylos aplinkybes ir turėjo būti bei buvo vertinimas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus, liudytojų M. J., L. Z. parodymus, rašytinius įrodymus - notarine tvarka patvirtintą sutikimą (b.l.14). Todėl atsakovo paaiškinimai bei jo paties išduotas raštas negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės. Vadinasi, teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 185 str.). LAT civ. byloje Nr. 3K-3-192/2008 yra išaiškinęs, kada tam tikras rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie), tačiau šiuo atveju atsakovo 2009-01-27 raštas nelaikytinas oficialiuoju įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią;

143) teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, o privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo ir jo neatsakingų darbuotojų kaltės. Tai, kad netekę galios įstatymai neveikia į ateitį, nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą, todėl ieškovei teisingai pripažinta teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą;

154) skundo motyvai dėl ieškininės senaties taikymo nepagrįsti. Po savo valios išreiškimo 1992 m. lapkričio mėn. pirmomis dienomis ieškovė nuolat domėjosi, kaip vyksta procesas dėl privatizavimo, pateikinėjo reikiamus bei reikalaujamus papildomus dokumentus, eilę kartų lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje, tačiau jai nebuvo nurodyta, jog privatizuoti buto ji negalės. Priešingai, savivaldybės darbuotojai įtikino ieškovę, kad jos nuomojamas butas bus privatizuotas. Apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieškovė sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2008-09-25 raštą Nr. 60-6-641 (b.l.15-16). Ieškovė pripažįsta, jog jai turėjo būti žinoma, kad nuo 2001-01-01 įsigaliojo Įstatymo VIII-2033 13 str., pagal kurį ieškovei atsirado teisė ginti savo teises dėl buto privatizavimo teismine tvarka. Todėl CK 1.125 str. nustatytas 10 m. ieškininės senaties terminas nepraleistas.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog įstatymo nustatytu terminu dėl buto privatizavimo kreipėsi į savivaldybę ar į valstybinę komisiją, todėl subjektinės teisės privatizuoti ginčo nuomojamas patalpas ji neįgijo; pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus; ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

19Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ši teismo išvada atitinka ir aprobuotos LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002 išaiškinimus ginčo atveju taikytinais teisės klausimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo pareigūnai, 1992 metų lapkričio mėnesį gavę ieškovės prašymą privatizuoti nuomojamą butą, neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų ieškovės teises vykdant buto privatizavimą. Šiuo atveju, kai pagal bylos aplinkybes aišku, jog nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, aplinkybė kad neišliko pateiktas prašymas privatizuoti butą, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo.

21Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas nevertino kaip rašytinio įrodymo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009-01-27 rašto Nr. 60-4-224 (b.l.48), kuriame nurodyta, kad Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu A. I. G. pateikto prašymo ir kitų reikalingų dokumentų dėl buto ( - ), Kaune, privatizavimo. Niekas neginčija šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog tokio pareiškimo privatizuoti ginčo butą šiuo metu nėra, tačiau ginčo atveju yra svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar toks pareiškimas šiuo metu yra, bet ar ieškovė nustatyta tvarka yra realizavusi teisę privatizuoti butą. Jei toks pareiškimas būtų, nekiltų ir teisminis ginčas, tačiau ieškovė siekia apginti savo teises, teisme įrodinėdama, kad pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs. Be to, kaip jau nurodyta, ieškovė nurodytas aplinkybes, jog pareiškimą privatizuoti butą buvo padavusi, yra įrodžiusi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais surinktais rašytiniais įrodymais (b.l. 14), kuriais yra leidžiama nuginčyti oficialiuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (CPK 197 str. 2 d.).

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai dėl ieškininės senaties taikymo nepagrįsti. Po savo valios išreiškimo 1992 m. lapkričio mėn. pirmomis dienomis ieškovė nuolat domėjosi, kaip vyksta procesas dėl privatizavimo, pateikinėjo reikiamus bei reikalaujamus papildomus dokumentus, eilę kartų lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje, tačiau jai nebuvo nurodyta, jog privatizuoti buto ji negalės. Iš bylos medžiagos spręstina, kad savivaldybės darbuotojai įtikino ieškovę, kad jos nuomojamas butas bus jos privatizuotas. Apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieškovė sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2008-09-25 raštą Nr. 60-6-641 (b.l.15-16). Ieškovė pripažįsta, jog jai turėjo būti žinoma, kad nuo 2001-01-01 įsigaliojo Įstatymo VIII-2033 13 str., pagal kurį ieškovei atsirado teisė ginti savo teises dėl buto privatizavimo teismine tvarka. Todėl CK 1.125 str. nustatytas 10 m. ieškininės senaties terminas ieškovės nėra nepraleistas.

23Kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

24Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25

26apeliacinį skundą atmesti.

27Kauno miesto apylinkės teismo 2009 03 24 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė A. I. G. ieškiniu (b.l.3-4) prašė pripažinti jai teisę... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-24 sprendimu (b.l.87-89) ieškovės... 4. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr.... 5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą... 6. Apeliaciniu skundu (b.l.92-95) atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su... 7. 1) ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 str.... 8. 2) Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams... 9. 3) teismas netinkami taikė procesinės teisė normas, nevertino kaip... 10. 4) ieškovė praleido 10 m. ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.),... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.99-100) ieškovė A. I. G. su... 12. 1) teismas teisingai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes ir teisingai... 13. 2) teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir... 14. 3) teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei... 15. 4) skundo motyvai dėl ieškininės senaties taikymo nepagrįsti. Po savo... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog ieškovė... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio... 19. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nuomininkas ir jo... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal nustatytas faktines... 21. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas nevertino kaip... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai dėl ieškininės... 23. Kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė... 24. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 25. ... 26. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 03 24 sprendimą palikti nepakeistą. ...