Byla 3K-3-254/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Zigmo Levickio ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas R. B. (iki santuokos sudarymo – R. G.) siekia įgyvendinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį ( - ). Jis nurodė, kad pareiškėjo motina I. K. ir jos sugyventinis S. K. 1993 m. vasario 8 d. kreipėsi į UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos” dėl nuomojamo buto privatizavimo pareiškėjo motinos vardu, tačiau šios teisės nespėjo įgyvendinti, nes I. K. mirė ( - ), o S. K. - ( - ). Pareiškėjas priėmė po motinos mirties likusį palikimą – namų apyvokos ir apstatymo reikmenis, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.

5Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos I. K. palikimą. ir pripažinti pareiškėjui iš motinos paveldėtą turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą savo vardu. Pareiškimas grindžiamas teigiant, kad pareiškėjo motina turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nuo 1991 m. spalio 16 d. buvo pagrindinė ginčo buto nuomininkė, iki mirties nebuvo įgyvendinusi teisės privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą, ginčo butui, esant tinkamu privatizavimo objektu, pateikdama prašymą UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos” dėl nuomojamo buto privatizavimo, įgijo teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, o tokia teisė yra paveldima.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškimą patenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą ir jį valdo; šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), pripažinimo tikslu. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buto, esančio ( - ), pagrindinė nuomininkė buvo E. K., kuri mirė ( - ), o nuomininkės šeimos nariai buvo pareiškėjo motinos sugyventinis S. K., pareiškėjo motina I. K. ir pareiškėjas. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad I. K. ir S. K. 1993 m. vasario 8 d. buvo kreipęsi į UAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ dėl ginčo buto privatizavimo ir buvo pateikę šeimos narių susitarimą, kad butas bus privatizuojamas I. K. vardu, be to, dėl buto privatizavimo į Butų privatizavimo valstybinę komisiją 1997 m. gruodžio 15 d. buvo kreipęsis ir pareiškėjas. Teismas nustatė, kad po savo motinos mirties likusį palikimą – namų apyvokos reikmenis, pareiškėjas priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, toliau gyveno ginčo bute ir už jį mokėjo mokesčius. Pripažinęs, kad pareiškėjas yra I. K. įpėdinis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas paveldėjo I. K. turėtą turtinę reikalavimo teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis).

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir buvo priimtas naujas sprendimas – pareiškimas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas siejo su mirusios motinos teise privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, ją vertindamas kaip paveldimą turtinę teisę, tačiau nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, įtvirtinančio galimybę paveldėti šią teisę. Remdamasi rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo motina turėjo teisę naudotis butu kaip pagrindinės nuomininkės šeimos narys, o iš šios teisės yra kildinama teisė privatizuoti butą, be to, pareiškėjas, kaip nepilnametis, taip pat buvo mirusios motinos šeimos narys ir gyveno ginčo bute iki jos mirties, vėliau - kaip nuomininkas. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisės normose, reglamentuojančiose savivaldybei priklausančio butų fondo eksploataciją ir nuomos sutarčių sudarymą, įtvirtinta nuomininko ar jo šeimos narių teisė laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąją patalpą, bet ne šios teisės paveldėjimo galimybė. Su nuomininko šeimos nario teisėmis siejama tik teisė gyventi gyvenamojoje patalpoje (CK 6.588-6.589 straipsniai). Kadangi jokių išimčių nėra ir butų privatizavimą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose, t. y. juose neįtvirtinta teisės paveldėti teisę privatizuoti butą, tai apeliacinės instancijos teismo teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo reikalavimas patvirtinti palikimo po motinos mirties priėmimo faktą sudarys pareiškėjui galimybę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Priešingai, pareiškėjas tokią teisę turėjo kaip savarankiškas asmuo, t. y. kaip buvusio nuomininko šeimos narys, tačiau dėl šios teisės įgyvendinimo yra priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2002.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu pareiškėjas R. B., remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

11Kasatorius akcentuoja tai, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog kasatorius yra ginčo buto pagrindinis nuomininkas. Kasaciniu skundu ši aplinkybė neginčijama. Kaip pagrindinis buto nuomininkas, kasatorius, vadovaudamasis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsniu, turi teisę privatizuoti šį butą bei gali įgyti teises užbaigti buto privatizavimą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad analogiška minėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004.

12Kasaciniame skunde pabrėžiama tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatoriaus motinos įgyta teisė privatizuoti butą nėra paveldima, nes neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. 249 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 33 papildymo” nurodyta, kad nuomininko, pareiškusio norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, tačiau mirusio iki pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo notariškai dienos, teisė įsigyti privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pereina jo įpėdiniams, jeigu šie įpėdiniai pagal Butų privatizavimo įstatymą nėra pasinaudoję teise įsigyti kitų gyvenamųjų patalpų. Kadangi kasatorius yra ginčo buto pagrindinis nuomininkas, taip pat nėra įgijęs nuosavybės teisės į butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, tai, jo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 249 nuostatomis, jis turi teisę paveldėti savo motinos I. K. reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis.

13Atsiliepime į kasacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės meras pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą ir jį valdo, bei nurodžius, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), pripažinimo tikslu, susiklostė situacija, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2002. Dėl nurodytos priežasties atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su subjektinės teisės privatizuoti butą paveldėjimu.

17Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo konstatavęs, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjo motinos teisė privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis nėra paveldima turtinė teisė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra esminė materialinio įstatymo aiškinimo ir taikymo klaida, turėjusi įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos teisės privatizuoti butą paveldėjimo klausimu.

18Paveldėjimo samprata ir paveldimų teisių sąrašas apibrėžtas CK 5.1 straipsnyje: paveldėjimo dalyku gali būti mirusiojo asmens turtinės teisės ir pareigos, taip pat kai kurios asmeninės neturtinės teisės (materialūs dalykai, nematerialūs dalykai, turtinės reikalavimo teisės, turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos ir kt.). Pareiškėjo motinos mirties momentu galiojusiame 1964 m. Civiliniame kodekse paveldėjimo dalykas buvo apibrėžtas vartojant palikėjo turto sąvoką, kuri apėmė ir palikėjo turėtas turtines teises bei pareigas.

19Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374), įtvirtinta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Šis įstatymas (su išimtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Tam, kad įgytų subjektinę teisę privatizuoti butą, asmenys ir jų nuomojamos gyvenamosios patalpos turėjo atitikti įstatyme nustatytas sąlygas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3, 4 straipsniai). Be to, tokie asmenys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turėjo išreikšti savo valią nuomojamas gyvenamąsias patalpas pirkti (privatizuoti) (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai). Butų privatizavimo įstatymo normų pagrindu įgytai asmens subjektinei teisei privatizuoti gyvenamąsias patalpas koresponduoja atitinkama valstybės ar savivaldybės institucijos pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Specialiaisiais teisės aktais (Butų privatizavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 33, kt.) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti - tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų - nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2006).

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

21Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nuomojamo buto atitikties privatizavimo objektui keliamiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjo motina ir patėvis galiojant Butų privatizavimo įstatymui išreiškė valią privatizuoti nuomojamą butą ir pateikė buto nuomininkų susitarimą dėl privatizavimo tvarkos. Prašymas dėl buto privatizavimo nebuvo išspręstas iki pareiškėjos motinos ir jo patėvio mirties. Šių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo motina galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau šios teisės iki mirties neįgyvendino. Ginčo butas nebuvo privatizuotas, pareiškėjas jame gyvena iki šiol. Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas nėra privatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, todėl gali įgyvendinti iš motinos paveldėtą teisę įsigyti butą lengvatine tvarka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 12 straipsnio normų pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjui.

222002 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2002 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ir pasisakė dėl pareiškėjo, kaip ginčo buto nuomininko, teisės privatizuoti butą, o ne dėl jo motinos turėtos turtinės reikalavimo teisės paveldėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja šiai nutarčiai.

23Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, patikslinant, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas buto ( - ), privatizavimo lengvatine tvarka tikslu.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.