Byla 3K-3-254/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Zigmo Levickio ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išaiškinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjui prašius nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos I. K. palikimą ir pripažinti jam iš motinos paveldėtą turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą savo vardu, šis pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimu buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą ir jį valdo; šis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), pripažinimo tikslu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimas buvo panaikintas ir pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai nusprendė, kad palikimo po pareiškėjo motinos mirties priėmimo faktas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patikslinant, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas buto, esančio ( - ), privatizavimo lengvatine tvarka tikslu.

4Pareiškėjas R. B. kreipėsi su prašymu išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartį, prašydamas nurodyti, ar minėta kasacinio teismo nutartimi pareiškėjui yra suteiktas leidimas lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą ginčo butą, ar pareiškėjui minėta nutartimi suteikta teisė kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą siekiant ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

6CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai teismo procesiniame sprendime yra neaiškumų, dėl kurių proceso dalyviai neteisingai, nevienodai supranta sprendimą, arba kurie sukelia sunkumų jį vykdant, šie neaiškumai pašalinami sprendimo išaiškinimo būdu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susiklosčiusią nagrinėjant byloje dalyvaujančių asmenų prašymus dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo, sprendimo išaiškinimo institutas paprastai taikomas esant neaiškiai teismo procesinio sprendimo rezoliucinei daliai, kuomet sprendime esantys neaiškumai sukelia jo įvykdymo sunkumų.

7Pareiškėjo pateiktame prašyme dėl sprendimo išaiškinimo nekeliama klausimų dėl kasacinės instancijos teismo nutarties turinio aiškinimo, o prašoma paaiškinti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukels kasacinės instancijos teismo priimta nutartis ir ja paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą, nes kasacinio teismo priimtos nutarties aiškinimas peržengtų procesinės teisės normų leidžiamas teismo sprendimo išaiškinimo ribas (CPK 278 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

8Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisę aiškinti sprendimą turi tik jį priėmęs teismas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, nėra teisinio pagrindo aiškinti kasacinio teismo priimtą nutartį.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 278 straipsnio 1 ir 3 dalimis,

Nutarė

10Pareiškėjo R. B. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

11Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.