Byla 2A-1169-603/2013
Dėl juridinio fakto nustatymo, tretieji suinteresuoti asmenys - R. T., K. T., V. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. T., K. T., V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, tretieji suinteresuoti asmenys - R. T., K. T., V. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2pareiškėjas V. A. (toliau – pareiškėjas) prašė nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė pirminį prašymą dėl M. (M.) M. iki 1940 m. turėto turto (žemės sklypo) nuosavybės teisių atkūrimo (toliau – pirminis prašymas), taip pat visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus.

3Tretieji suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir V. T. (toliau – suinteresuoti asmenys) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Jie nurodė, kad Vilniaus m. VPK 1 PK atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo būtent 1992 m. sausio 30 d. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nesieja jokie giminystės ryšiai. Ant pareiškėjo tariamai pateikto prašymo nėra Vilniaus m. Valdybos atžymos, kad toks prašymas gautas. Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs prašymą, jis būtų gavęs pranešimą iš Vilniaus m. Valdybos su siūlymu pateikti trūkstamus dokumentus.

4Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjas pateikė pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo. 1991 m. gruodžio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pretendentė C. T. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Plytinės g. 4/20, Vilniaus m., atkūrimo. Pareiškime ji nurodė, kad kitų pretendentų į šį žemės sklypą nėra. Toje pačioje byloje yra pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą toje pat vietoje kopija. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus matyti, kad pareiškėjo motina A. A., mirusi 1981 m., ir C. T. buvo seserys, žemės savininko M. M. dukterys. Pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininko – tėvo M. M. mirusios dukters A. A. sūnus, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo nuo 1992 m. sausio 17 d.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pareiškėjo V. A. vardu buvo pateiktas pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. (M.) M. iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), taip pat dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktoje V. A. prašymo kopijoje dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atstatymo nurodyta, kad jis pretenduoja į 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Plytinės 20, Vilniuje ir, kad prie prašymo pateiktas piliečio pažymėjimas. Prašymas pasirašytas pareiškėjo žmonos L. A.. Kitus dokumentus pareiškėjas pateikė 2005 m. kovo 30 d. Vilniaus apskrities Viršininko 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4319-01 buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę sąrašas pagal priedą Nr. 1. Šiame priede nurodytas pareiškėjas V. A., jo pareiškimo padavimo data – 1992 m. sausio 30 d. ir bylos Nr. 3207A. Vilniaus apskrities Viršininko 2005 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 2.3-2796-01 patvirtintame piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, jo priede Nr. 1, taip pat nurodytas pareiškėjas V. A., jo pareiškimo padavimo data – 1992 m. sausio 30 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-1052/2006, kuriuo panaikinta 2005 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis ir atmestas V. A. prašymas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į M. M. priklausančią žemę pateikti, be kita ko, konstatuota, kad byloje yra nemažai įrodymų, įskaitant ir paties pareiškėjo paaiškinimą, kurie sudaro pagrindą rimtai abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas V. A. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais terminais nebuvo padavęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko turėtą turtą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra didelė tikimybė, kad pareiškėjas V. A. 1992 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas. Teismas pareiškimą tenkino dalinai dėl to, kad 1992 m. sausio 30 d. prašymas ir kiti dokumentai buvo paduoti ne paties pareiškėjo V. A., - šiuos dokumentus jo vardu padavė žmona L. A..

6Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys R. T., K. T., V. T. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir pareiškimą atmesti; iš pareiškėjo priteisti suinteresuotų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas; prie bylos prijungti 2011 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindė atsiliepime į pareiškimą išdėstytais motyvais papildomai nurodydami, kad faktas, jog pareiškėjo motina A. A. buvo M. (M.) .v duktė nėra nustatytas, todėl pareiškėjas nėra asmuo, galintis atkurti nuosavybės teises į išlikusį M. (M.) M. nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio fakto ir aplinkybių, ar kartu su pareiškėjo pirminiu prašymu buvo pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, ar šie dokumentai patvirtina giminystės ryšį su M. (M.) M., taip pat, ar buvo pateikti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai. Pirminis prašymas surašytas ir pasirašytas ne pareiškėjo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių L. A. įgaliojimus pasirašyti už pareiškėją. Teismas be pagrindo priteisė iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. T., K. T., V. T. pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, nes tokios išlaidos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnį nėra atlyginamos.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, pagrindine apeliacinio proceso forma laikytinas rašytinis procesas, apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė proceso forma. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismo nesaisto. Suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau argumentų, dėl ko yra būtinas žodinis procesas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylos žodinis nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti, dalyvaujantys byloje asmenys pateikė savo procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantai savo argumentus, reikšmingus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde.

11Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė pirminį prašymą dėl M. (M.) M. iki 1940 m. turėto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus.

12Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sprendžiant juridinių faktų nustatymo klausimus, kai šie faktai reikalingi nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, taikytinos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuostatos, bet ir specialiosios normos – 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir jo lydimieji teisės aktai. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, nuosavybės teisės atkuriamos šiame straipsnyje išvardintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Minėtų dokumentų sąrašas detalizuojamas lydimajame poįstatyminiame teisės akte - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas Nr. 1057). Nutarimo Nr. 1057 11 punktas taip pat numatė, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus piliečiai turi teisę pateikti ir po prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo.

13Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintiems asmenims nerealizavus galimybės prašymus atkurti nuosavybės teises paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o padavus prašymus – pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. dėl svarbių priežasčių, terminas gali būti atnaujinamas. Tokį prašymą teismui pareiškėjas pateikė prašydamas atnaujinti praleistą terminą dėl prašymo bei dokumentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2006 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-1052/2006 pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodamas, be kita ko tuo, jog jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. (M.) M. turėtą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius su šiuo asmeniu patvirtinančius dokumentus buvo pateikęs Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais, nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, nes atnaujintas gali būti tik praleistas terminas; jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas minėto prašymo bei giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nebuvo pateikęs, nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nesant svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas šiuos terminus praleido (b.l. 106-110).

14Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, siekdamas įgyvendinti subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, taip pat visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėjo rašytiniais įrodymais: ištrauka iš Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teisę į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eilės, kurioje 2393 numeriu yra nurodytas pareiškėjas V. A. (nurodyta prašymo padavimo data 1992 m. sausio 30 d., bylos Nr. 207A ), Vilniaus apskrities Viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 2.3-2796-01 priedą Nr. 1 „Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę eilė“, kuriame 2227 numeriu yra nurodytas pareiškėjas V. A. (nurodyta prašymo padavimo data 1992 m. sausio 30 d., bylos Nr. 207A ). Kartu su rašytiniais įrodymais, juridiniam faktui nustatyti pareiškėjas rėmėsi liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 18 d. posėdyje apklausta liudytoja V. V. parodė, kad L. A. 1991 m. rudenį žemėtvarkai pristatė V. A. pasirašytą laisvos formos pareiškimą dėl nuosavybės teisių atstatymo į jo senelio valdytą žemės sklypą (b.l. 308).

15Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir kitus rašytinius įrodymus, kaip antai Vilniaus apskrities Viršininko 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 4319-01 patvirtintą piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę sąrašą pagal priedą Nr. 1., bei liudytojų parodymus sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo ir, kad pakanka duomenų pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka akcentuodama, jog pagal kasacinio teismo praktiką, bylose dėl juridinių faktų nustatymo, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad tokios prielaidos būtų motyvuotos, t.y. kad jos būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle ir pagal vidinį įsitikinimą padarė teisingą išvadą dėl to, jog pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

16Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismo padarytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būtinai remtis motyvuojamąja dalimi, t.y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikdamas galutinį įrodymų vertinimą, teismas privalo nurodyti, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, kurios nenustatytos, kuriais įrodymais teismas remiasi darydamas tokias išvadas ir kodėl (CPK 265, 263 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinys patvirtina, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku. Išanalizavus bylos medžiagą spręstina, kad minėta sprendimo rezoliucinė dalis ne tik atspindi aplinkybes, kurios iš viso nebuvo tirtos nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir pagal pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, teismas minėto klausimo apskritai negalėjo išspręsti. Pareiškėjas pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo prašė teismą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Toks bylos nagrinėjimo ribas nustatantis pareiškimo dalykas yra nekonkretus ir neaiškus, todėl pirmosios instancijos teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, sudarančios pareiškimo dalyką ir pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimas Nr. 1075 numatė, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas nenurodė, kokius šiuos faktus patvirtinančius specialius dokumentus Vilniaus m. Valdybai pateikė kartu su pirminiu prašymu. Pagal kasacinio teismo praktiką, pilietis, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę pagal specialųjį Atkūrimo įstatymą, turimus pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus, turi pateikti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančiai institucijai, tokių dokumentų juridinę reikšmę pirmiausia turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Jeigu nuosavybės teises atkurianti institucija konstatuotų, kad piliečio pateiktų dokumentų nepakanka tam tikroms aplinkybėms patvirtinti, o asmuo tokių dokumentų neturėtų galimybių gauti, jis galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis) ir dėl termino šiems dokumentams pateikti atnaujinimo, taip pat siekti panaikinti institucijos sprendimus teismo tvarka. Nagrinėjamoje byloje teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą visiškai, išėjo už teisminio bylos nagrinėjimo ribų ir iš esmės išsprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančiai institucijos kompetencijai priskirtą klausimą, kad pareiškėjas įvykdė Atkūrimo įstatyme numatytų sąlygų visumą ir įgijo teisę į nuosavybės teisių į M. (M.) M. iki 1940 m. valdytą turtą atkūrimą. Dėl tos pačios priežasties atmestini apeliantų argumentai, kad pareiškėjas nėra M. (M.) M., į kurio išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjas siekia atkurti nuosavybes teises, giminaitis, todėl siekiamas nustatyti juridinis faktas neturi jokios reikšmės pareiškėjo teisėms. Nagrinėjamu atveju teismui užteko tikėtinų duomenų, kad pareiškėjas yra tinkamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektas.

17Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta visa apimtimi, nes nutarties rezoliucinės dalies išvados nėra nuosekliai pagrindžiamos byloje nustatytomis aplinkybėmis: teismas netyrė ir nevertino įrodymų, turinčių reikšmės nustatant juridinį faktą dėl kitų pareiškėjo 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateiktų būtinų dokumentų nuosavybėms teisėms atkurti. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta, kad pareiškėjas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus m. Valdybai pateikė dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su savininku, naikintina, o byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 236 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Panaikinus dalį ir bylą dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, taip pat naikintina sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus visą bylą.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 1992-01-30 Vilniaus m. Valdybai pareiškėjo V. A., a.k. ( - ) vardu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

20kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėjas V. A. (toliau – pareiškėjas) prašė nuosavybės teisių į... 3. Tretieji suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir V. T. (toliau – suinteresuoti... 4. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepime nurodė,... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu... 6. Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys R. T., K. T., V. T. prašė Vilniaus... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 9. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.... 10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, pagrindine apeliacinio proceso forma... 11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę... 12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sprendžiant juridinių... 13. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintiems asmenims nerealizavus... 14. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir kitus... 16. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka skundžiamas teismo... 17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 19. panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo... 20. kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....