Byla 2A-838-585/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Z. B. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2ieškovė pareiškė Trakų rajono apylinkės teisme ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra atstatyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), esantį adresu ( - ) (toliau tekste – ir Gyvenamasis namas), į pirminę padėtį; nurodyti, kad, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra atstatyti Gyvenamąjį namą į pirminę padėtį, išlaidų atlyginimą išieškant iš atsakovės.

3Ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog atsakovė, neturėdama statybos leidimo, rekonstravo Gyvenamąjį namą, tiksliau – vykdė Gyvenamojo namo išorinių sienų apšiltinimą. Esant nurodytam faktui, atsakovei 2008 m. gruodžio 31 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.37-23 ir statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.37-24.1, o 2009 m. sausio 12 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.12-003 buvo pareikalauta, jog atsakovė likviduotų savavališkos statybos padarinius, tai yra iki 2009 m. gegužės 31 d. savo lėšomis atstatytų Gyvenamąjį namą į pirminę padėtį. Atsakovė neįvykdė šio ieškovės reikalavimo, tai yra nepašalino savavališkos statybos padarinių. Ieškovės teigimu, pagal galiojančią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakciją atsakovės atlikti statybos darbai prilygintini paprastajam statinio remontui. Nepaisant to, ginčo statybos darbams, kuriuos atliko atsakovė, vis vien reikalingi statybą leidžiantys dokumentai.

4Pirmosios instancijos teismui pasiūlius ieškovei šiuo konkrečiu atveju pakeisti atsakovę E. D. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Z. B., kitaip tariant, pasiūlius Z. B. įtraukti į šios bylos procesą atsakove, ieškovė atsisakė pasinaudoti šia procesine teise. Ieškovės teigimu, šios bylos atveju E. D. yra tinkama atsakovė, nes pastarajai buvo surašyti visi ieškovės dokumentai. Ieškovė pareiškė pirmosios instancijos teismui, jog pastarajai yra žinoma, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. yra Gyvenamojo namo savininkė.

5Atsakovė nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė atmesti ieškinį. Atsakovė atsikirto, jog ieškovė tiek pareikštame ieškinyje, tiek 2008 m. gruodžio 31 d. savavališkos statybos akte Nr.(100)-11.37-23 nenurodė, kokius statybos darbus, kuriuos galima būtų įvardyti kaip Gyvenamojo namo išorinių sienų apšiltinimas, vykdė atsakovė. Pasak atsakovės, prie savavališkos statybos akto pridėta nuotrauka patvirtina, kad statybos darbai, tai yra Gyvenamojo namo fasadų apšiltinimo darbai, nebuvo vykdomi. Atsakovės teigimu, ieškovė nustatyta tvarka neaprašė įvykdytų statybos darbų masto, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, kokios rūšies statybos darbus atliko atsakovė. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė tiek pareikštame ieškinyje, tiek 2009 m. sausio 12 d. reikalavime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr.(101)-11.12-003 neįvardijo, kokia yra buvusi Gyvenamojo namo padėtis, į kurią, anot ieškovės, atsakovė turėtų atstatyti Gyvenamąjį namą. Atsakovės teigimu, 2001 metais Gyvenamojo namo fasadai buvo apšiltinti bei apkalti dailylentėmis. Gyvenamojo namo fasadų dangos apkalimui panaudotos dailylentės buvo nekokybiškos, pastarosios greitai išsikraipė, mediena, paveikta kritulių, pradėjo pūti, todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 2008 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydami leisti apšiltinti Gyvenamąjį namą, nekokybiškas dailylentes pakeičiant naujomis dailylentėmis. Savivaldybėje atsakovei žodžiu paaiškino, kad fasadų dangos keitimo darbams, kai yra išsaugomas tas pats dangos tipas, nereikalingas statybos leidimas, o, nesant būtinybės gauti statybos leidimą, nėra būtina rengti ir specialiąsias projektavimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytus paaiškinimus, nekokybiškos dailylentės buvo pakeistos naujomis dailylentėmis. Nepaisant aukščiau nurodytų žodinių paaiškinimų, Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 10 d. raštais Nr. AP3-4531 ir Nr. AP3-4533 kreipėsi atitinkamai į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį bei į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl sąlygų projektavimui išdavimo, nes Gyvenamasis namas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir Trakų senamiesčio teritorijoje. Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. AP3-4857 informavo atsakovę ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo gautos specialiosios projektavimo sąlygos, bei prie šio rašto pridėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2008 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. S-775, kuriame nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju nebus išduotos sąlygos, nes statybos darbai yra vykdomi savavališkai. Tuo metu, kai atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gavo aukščiau nurodytą Trakų rajono savivaldybės administracijos raštą, Gyvenamojo namo fasadų apdaila jau buvo pakeista. Atsakovės teigimu, pastaroji, atlikdama ginčo statybos darbus, nekeitė Gyvenamojo namo fasadų dangos (apdailos) tipo, tiksliau –atsakovė nekokybiškas Gyvenamojo namo fasadų medines dailylentes pakeitė gretimo buvusiam atspalviui atspalvio naujomis medinėmis dailylentėmis ir Gyvenamojo namo fasadus apkalė analogišku iki ginčo statybos darbų atlikimo buvusiam (horizontaliu) apkalimo būdu, todėl, pasak atsakovės, pastaroji, atlikdama ginčo statybos darbus, įvykdė ne Gyvenamojo namo rekonstrukciją, o paprastąjį Gyvenamojo namo remontą, kurio atlikimui (vykdymui) nėra reikalingi tiek statybos leidimas, tiek projektavimo sąlygos. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė vykdė savavališką statybą, pastaroji prašo leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį. Z. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu inter alia paaiškino, jog pastaroji yra Gyvenamojo namo savininkė.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija sutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teigimu, šios bylos atveju buvo atliktas ne Gyvenamojo namo remontas, o Gyvenamojo namo rekonstravimas, kurio metu inter alia buvo pakeista Gyvenamojo namo apdaila. Pasak Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, ginčo statybos darbai buvo atlikti neturint statybą leidžiančių dokumentų, tiksliau – suderinto rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį.

8Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus faktinius duomenis nustatė šias faktines aplinkybes: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.37-23, kuriuo inter alia nustatė, jog statytoja E. D. savavališkai vykdo statybos darbus – rekonstruoja Gyvenamąjį namą (yra vykdomas Gyvenamojo namo išorinių sienų apšildymas); Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. surašė statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.37-24.1, kuriuo pareikalavo, jog atsakovė sustabdytų bet kokius Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti; 2009 m. sausio 12 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.12-003 buvo pareikalauta, jog atsakovė iki 2009 m. gegužės 31 d. likviduotų savavališkos statybos padarinius, tai yra atstatytų Gyvenamąjį namą į pirminę padėtį ir sutvarkytų statybvietę, tačiau šis reikalavimas nėra įvykdytas; aukščiau nurodytų dokumentų surašymo metu Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei E. D. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių duomenų visetą, konstatavo, jog atsakovė atliko išorinių Gyvenamojo namo sienų (fasadų) apšiltinimo darbus, kurie pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 18 dalį priskirtini statinio rekonstravimo darbams. Pirmosios instancijos teismas, šiame kontekste atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, nustatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą, padarė išvadą, jog atsakovė ginčo statybos darbų atlikimui privalėjo turėti statybos leidimą, ir, atsižvelgdamas į tą faktą, jog atsakovė neturėjo statybos leidimo, konstatavo, kad atsakovė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme atliko savavališką statinio – Gyvenamojo namo – statybą (rekonstravimą).

10Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. lapkričio 2 d. išrašą nustatė, jog Gyvenamasis namas pagal 2001 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-440 ir 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste akcentavo, jog, pastarajam pasiūlius ieškovei pakeisti atsakovę E. D. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Z. B., kitaip tariant, Z. B. įtraukti į šios bylos procesą atsakove, ir pareikšti modifikuotą ieškinį, ieškovė atsisakė pasinaudoti šia procesine teise, ir pažymėjo, kad, Z. B. pagal 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 perėmus atsakovės turtines teises ir pareigas, Z. B. yra atsakinga už Gyvenamojo namo, kurio rekonstravimas yra savavališkas, naudojimą, bei kartu konstatavo, jog pašalinti savavališkos statybos padarinius turi ne tas asmuo, kuris pastatė (atsakovė), o asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo teisme metu naudojasi Gyvenamuoju namu kaip savininkas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų).

11Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatavo, jog šios bylos atveju ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Teismo vertinimu, atsakovė, kuri nėra Gyvenamojo namo savininkė, negali būti įpareigota šalinti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio – Gyvenamojo namo – savavališkos statybos padarinius (atsakovei negali būti leista įteisinti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio – Gyvenamojo namo – savavališką statybą).

12Ieškovė, nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo institutą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, yra nepagrįsta. Nepaisant tų faktų, jog atsakovė pagal 2010 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-1610 perleido trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B. 1/2 Gyvenamojo namo dalį ir pastaroji, priėmusi asmeninėn nuosavybėn 1/2 Gyvenamojo namo dalį, tapo viso Gyvenamojo namo savininke, šios bylos atveju nėra pagrindo išvadai, jog Z. B. buvo perleista pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje yra nustatytas tas faktas, jog atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko ginčo statybos darbus, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė privalo šalinti savavališkos statybos padarinius. Pasak atsakovės, teisės aktai nenustato, jog, perleidus savavališkai rekonstruotą statinį, kartu yra perleidžiama teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė, kad ji nėra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, be to, nepareiškė, jog ji negalėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius.

13Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo atmesti šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės manymu, šios apeliacinės bylos atveju nėra pagrindo patenkinti ieškovės pareikštą apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo ir nevertino bylos faktinių duomenų ir aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, be to, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir savavališkos statybos įteisinimo klausimo. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra atstatyti Gyvenamąjį namą į pirminę padėtį, kas šiuo konkrečiu atveju reikštų, jog atsakovė turėtų surasti supuvusias dailylentes ir pastarosiomis vėl apkalti Gyvenamojo namo fasadus. Atsakovės teigimu, šios bylos atveju yra akivaizdu, jog ieškovės reikalaujamas taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra ne tik neįvykdomas, bet ir neproporcingas bei neprotingas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Pasak atsakovės, priešingai nei teigia ieškovė, ne tik statytojas, bet ir kiti asmenys, kurie yra nurodyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, gali būti įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius.

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

16Bylos duomenų, šalių procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė leidžia daryti išvadą, jog bylos ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ) esančio valstybės saugomoje teritorijoje, tiksliau – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (b. l. 13-14), statybos teisėtumo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog šioje byloje dominuoja viešasis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad, esant neteisėtai pastato, esančio valstybės saugomojoje teritorijoje, statybai, būtų pašalinti imperatyviųjų teisės normų pažeidimai ir neteisėtos statybos padariniai, o viešojo intereso elemento šioje apeliacinėje byloje buvimas per se įpareigoja apeliacinės instancijos teismą būti aktyvų ir, esant būtinybei (tikslu teisingai išspręsti šios apeliacinės bylos ginčą), peržengti apeliacinio skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

17Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analize, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

18Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliantės šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą, pareiškė prašymą dėl šios apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

20Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis). Pagal proceso įstatymą apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

21Bylos medžiagos ir teismo baigiamojo akto analizė leidžia daryti išvadas, jog faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, faktiniai bylos duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikšmės šiai apeliacinei bylai teisingai išspręsti, konstatavimui, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ši apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnis).

23Dėl asmens, turinčio pagal ieškinį atsakyti

24Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios bylos ginčą, konstatavo, jog apeliantės ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.

25Apeliantė šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu kvestionuoja aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdama, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes byloje yra nustatytas tas faktas, jog atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko ginčo statybos darbus, todėl, anot apeliantės, nepaisant to, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (toliau tekste – ir trečiasis asmuo), nuosavybės teise valdo Gyvenamąjį namą, atsakovė privalo šalinti savavališkos statybos padarinius.

26Pažymėtina, jog šioje apeliacinėje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog Gyvenamojo namo statyba, kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip Gyvenamojo namo rekonstravimą (toliau tekste – ir ginčo statyba), yra savavališka, kitaip tariant, neteisėta.

27Bylos duomenys (b. l. 4-5, 7) byloja, jog ginčo statyba buvo užfiksuota 2008 m. gruodžio 31 d., kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas surašė atsakovei savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.37-23 ir statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.37-24.1. Bylos duomenimis (b. l. 13-14) nustatyta, jog Gyvenamasis namas ginčo statybos užfiksavimo momentu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovė, ką patvirtina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 99), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiksliau – 2010 m. gegužės 3 d., dovanojimo sutartimi (notarinio registro numeris DA-1610) inter alia perleido trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise valdytą Gyvenamojo namo dalį ir trečiasis asmuo tapo vienvaldžiu Gyvenamojo namo savininku.

28Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog šios bylos teisingam išsprendimui reikšmingas teisės klausimas yra tas, kas turi šalinti savavališkos statybos padarinius – atsakovė ar trečiasis asmuo, nuosavybės teise valdantis ir naudojantis Gyvenamąjį namą.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė de jure negali būti įpareigota šalinti ginčo statybos padarinius (turint omenyje tiek Gyvenamojo namo atstatymą į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tiek, esant teisiniam pagrindui, neteisėtos statybos įteisinimą), nes atsakovė, nuosavybės teise nevaldanti ir nenaudojanti Gyvenamojo namo ar šio nekilnojamojo turto objekto dalies, nėra subjektas, ex lege galintis daryti intervenciją į svetimą daiktą – Gyvenamąjį namą, be kita ko, šalinti neteisėtos Gyvenamojo namo statybos padarinius. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog trečiasis asmuo, priėmęs nuosavybėn atsakovės pastarajam perleistą Gyvenamojo namo dalį, įgijo ne tik šio nekilnojamojo turto aktyvus, bet ir atitinkamas pareigas, išplaukančias iš šio nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo, inter alia ir pareigą, esant neteisėtai Gyvenamojo namo statybai, šalinti neteisėtos statybos padarinius, nes neteisėtos statybos civilinėms teisinėms pasekmėms, kaip ir visai daiktinei teisei, būdingas sekimas paskui daiktą, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai sprendė, kad pagal apeliantės ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo turi atsakyti ne atsakovė, o trečiasis asmuo, nuosavybės teise valdantis ir naudojantis Gyvenamąjį namą.

30Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

31Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirma, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantės ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, pasiūlė apeliantei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu – trečiuoju asmeniu, antra, apeliantė, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylos apeliaciniame procese nuosekliai besilaikydama pozicijos, kad atsakovė yra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal apeliantės ieškinį, nesutiko, jog atsakovė būtų pakeista trečiuoju asmeniu.

32Viena vertus, lingvistinė Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 ir 3 dalių analizė leidžia daryti išvadą, jog teismas, tik esant ieškovo sutikimui, gali netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, kita vertus, kasacinio teismo praktika byloja, jog tais atvejais, kai yra ginamas viešasis interesas, teismas, net ir nesant ieškovo sutikimo, privalo netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

33Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, šioje byloje dominuoja viešasis interesas ir egzistuoja būtinybė užtikrinti viešojo intereso apgynimą, todėl pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju privalėjo būti aktyvus ir, nustatęs, jog šiuo konkrečiu atveju pagal apeliantės ieškinį turi atsakyti trečiasis asmuo, net ir nesutinkant apeliantei, privalėjo ex officio pakeisti atsakovę trečiuoju asmeniu ir, pakeitęs atsakovę trečiuoju asmeniu, Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nagrinėti civilinę bylą pagal apeliantės šioje byloje pareikštą ieškinį.

34Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, o šis pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti aukščiau nurodyto procesinės teisės pažeidimo, nes, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neišsprendė bylos ginčo iš esmės, tiksliau – neišsprendė, pagrįstas apeliantės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ar nepagrįstas, o, kaip žinia, apeliacinio proceso, pradėto pagal apeliacinį skundą, paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne spręsti bylos ginčą iš esmės (Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

36panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė pareiškė Trakų rajono apylinkės teisme ieškinį, prašydama... 3. Ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog atsakovė,... 4. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius ieškovei šiuo konkrečiu atveju... 5. Atsakovė nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. su... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Trakų... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių duomenų visetą,... 10. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto... 11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes,... 12. Ieškovė, nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3... 13. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo atmesti šioje... 14. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Bylos duomenų, šalių procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu bylos medžiagos ir pirmosios... 18. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 19. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliantės šioje byloje pareikštą... 20. Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinis skundas... 21. Bylos medžiagos ir teismo baigiamojo akto analizė leidžia daryti išvadas,... 22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ši apeliacinė byla... 23. Dėl asmens, turinčio pagal ieškinį atsakyti... 24. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas,... 25. Apeliantė šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu kvestionuoja aukščiau... 26. Pažymėtina, jog šioje apeliacinėje byloje nėra kvestionuojama pirmosios... 27. Bylos duomenys (b. l. 4-5, 7) byloja, jog ginčo statyba buvo užfiksuota 2008... 28. Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog šios... 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė de jure negali būti... 30. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies... 31. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirma, pirmosios instancijos... 32. Viena vertus, lingvistinė Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 ir 3... 33. Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, šioje byloje dominuoja viešasis interesas... 34. Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą...