Byla e2S-2114-603/2018
Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, L. K., B. K., S. R., V. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. V. ir L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir L. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, L. K., B. K., S. R., V. G.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo, esančio adresu Uosių Sodų 29-oji g. 33, Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projektą suderintu, priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. V. ir L. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, L. K., B. K., S. R., V. G., kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui; išaiškino ieškovams, kad su šiuo reikalavimu jie gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

83.

9Teismas nurodė, kad kadangi šiuo metu galioja ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-30 raštas dėl atsisakymo derinti projektą, ieškovai, reikšdami ieškinį dėl žemės sklypo projekto pripažinimo suderintu, iš esmės siekia ir šiuo metu galiojančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-30 rašto pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo). Teismas konstatavo, kad ieškovai tiek reikalavimą kildina iš valstybės institucijos neveikimo, tiek siekia jos priimto individualaus teisės akto pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo).

104.

11Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovai, siekdami pripažinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderintu, t.y. siekdami, kad Nacionalinės žemės tarnybos neveikimas būtų pripažintas neteisėtu, o 2018-04-30 raštas būtų laikomas negaliojančiu (panaikintas), šį reikalavimą turi reikšti ne bendros kompetencijos, o administraciniam teismui.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

135.

14Atskiruoju skundu ieškovai A. V. ir L. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

155.1.

16Ta aplinkybė, kad atsakovas pavėluotai (2018-04-30 raštu) atsisakė derinti UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nereiškia, kad ieškovų pareikštas ieškinys dėl pripažinimo (o ne dėl 2018-04-30 rašto panaikinimo) negali būti priimtas ir išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme. 2018-04-30 rašto ginčijimas neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti pripažinti, kad UAB „Geo Planum“ parengtas projektas yra laikytinas suderintu, kaip tai numato Taisyklių 64 punktas.

17Atskirasis skundas atmetamas.

186.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

207.

21Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

228.

23Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

249.

25Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo, esančio adresu Uosių Sodų 29-oji g. 33, Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projektą suderintu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškovai, siekdami pripažinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderintu, t.y. siekdami, kad Nacionalinės žemės tarnybos neveikimas būtų pripažintas neteisėtu, o 2018-04-30 raštas būtų laikomas negaliojančiu (panaikintas), šį reikalavimą turi reikšti ne bendros kompetencijos, o administraciniam teismui. Ieškovai, nesutikdami su minėta 2018-05-22 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

2610.

27Įvertinus atskirajame skunde dėstomus argumentus matyti, jog ieškovai siekia, kad UAB „Geo Planum“ parengtas projektas būtų laikomas suderintu, kaip tai numato Taisyklių 64 punktas.

2811.

29Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Taisyklių 64 punkte numatyta, jog Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 69 p.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

3012.

31Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016-09-28 raštu Nr. ( - )14.49.36.) atsisakė derinti UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys šį raštą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau 2017-02-01 raštu Nr. 1SS-264-(8.5.) pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų A. V. ir L. V. skundą dėl minėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų, 2018-01-12 sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 raštą Nr. ( - )14.49.36.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-01 raštą Nr. 1SS-264-(8.5.) panaikino bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. Pažymėtina, jog terminas, iki kada turi būti įvykdytas teismo įpareigojimas iš naujo išspręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, teismo sprendime nebuvo nustatytas. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2018-04-30 raštu Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.) pakartotinai atsisakė derinti žemės sklypo projektą. Šis NŽT sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas. Šiuo atveju ieškovai, siekdami pripažinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderintu, iš esmės nesutinka ir su galiojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-30 rašte išdėstytu sprendimu atsisakyti derinti žemės sklypo projektą. Ieškovai, nesutikdami su minėtu Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu bei iš esmės siekdami jos priimto individualaus teisės akto pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo), turi laikytis šios nutarties 11 punkte nurodytos teisės aktuose nustatytos valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai kilusį ginčą priskyrė ne bendros kompetencijos, o administraciniam teismui.

3213.

33Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

3414.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovų A. V. ir L. V. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti UAB „Geo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi atsisakė priimti... 8. 3.... 9. Teismas nurodė, kad kadangi šiuo metu galioja ir Nacionalinės žemės... 10. 4.... 11. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovai,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 5.... 14. Atskiruoju skundu ieškovai A. V. ir L. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 15. 5.1.... 16. Ta aplinkybė, kad atsakovas pavėluotai (2018-04-30 raštu) atsisakė derinti... 17. Atskirasis skundas atmetamas.... 18. 6.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 20. 7.... 21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 22. 8.... 23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje... 24. 9.... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 26. 10.... 27. Įvertinus atskirajame skunde dėstomus argumentus matyti, jog ieškovai... 28. 11.... 29. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo,... 30. 12.... 31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie... 32. 13.... 33. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 34. 14.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti...