Byla 2A-283-267/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant atsakovo G. R. atstovui Vitalijui Metelicai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. R. , tretiesiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, A. R. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. R. 35988 Lt žalos atlyginimo, 1080 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005-08-22 Šiauliuose įvykusios autoavarijos metu buvo sužaloti A. G. ir V. K. . Minėta avarija įvyko bei asmenys buvo sužaloti dėl transporto priemonės Ford Escort, valst. Nr. ( - ), valdytojo G. R., kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltės. Dėl A. G. ir V. K. sužalojimo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėjo nukentėjusiesiems 35988 Lt dydžio išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į automobilio Ford Escort, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinės atsakomybės draudiką. Transporto priemonės Ford Escort, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl A. G. sužalojimo išmokėjo Policijos departamentui prie VRM 15748,80 Lt išmoką, o dėl V. K. sužalojimo išmokėjo 20239,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Visas išmokos dydis yra 35988 Lt. Ieškinio reikalavimą grindė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., numatančiu, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

3Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo G. R. 35988 Lt žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1080 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo G. R. 66,89 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2005-08-21, apie 02.50 val., Dubijos - Žalgirio gatvių sankryžoje, Šiauliuose, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas G. R. , vairuodamas automobilį Ford Escort, valst. Nr. ( - ) , neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į stovintį Šiaulių m. VPK VP PR tarnybinį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. ( - ) įvykio metu sužaloti Šiaulių m. VPK VP PR vyr. patrulis A. G. ir vyriaus. patrulis V. K.. Pažymėjo, kad kaltu dėl autoįvykio yra pripažintas atsakovas pagal BK 281 str. 2 d. Teismas nustatė, kad G. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudimo sutarties Nr. ( - )). Teismo vertinimu, atsakovas G. R. pažeidė pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, t. y. jis būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Ford Escort, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko įvyko avarija, kurios metu buvo sužaloti Šiaulių m. VPK VP PR pareigūnai A. G. ir V. K. . Nurodė, kad dėl šių veiksmų Policijos departamentas išmokėjo A. G. (15748,8 Lt) ir V. K. (20239,2 Lt) vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytą kompensaciją 35988 Lt. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, o šių sąlygų 26 punktas nustato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Nustatė, kad ieškovas sutiko su trečiojo asmens Policijos departamento prie VRM pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir sumokėjo jam 35988 Lt. Pažymėjo, kad teisę kreiptis į ieškovą, kaip draudiką, numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d., jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo ieškovo byloje, nurodydamas, kad Policijos departamentui prie VRM 35988 Lt sumą sumokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“. Taip pat teismas atmetė atsakovo atstovo teiginius dėl praleisto ieškinio senaties termino, pažymėdamas, kad draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo šio momento prasideda iš regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi trečiajam asmeniui 35988 Lt suma išmokėta 2008-01-25, o ieškinys teisme pareikštas 2008-11-05, teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, teismas pripažino nepagrįstais atsakovo motyvus, jog draudimo sutartis yra be parašo ir nesukūrė teisinių pasekmių, nes yra niekinė. Konstatavo, kad draudimo sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, sumokėta draudimo įmoka. Pažymėjo, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. ( - ) matyti, jog 2006 m. pagal minėtą sutartį Nr. ( - ) kreditoriui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš skolininko G. R. yra priteistas žalos atlyginimas, teismo įsakymas įsiteisėjęs, nes dėl jo nebuvo pareikšti skolininko prieštaravimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino, jog buvo sudaryta draudimo sutartis. Atsižvelgęs į įrodymų visetą, teismas pripažino, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas sužalojo policijos pareigūnus, dėl ko jie patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, ieškovas patyrė žalą, sumokėdamas ją trečiajam asmeniui; atsakovo neteisėti veiksmai – vairavo neblaivus, jis pripažintas kaltu; atsakovo veiksmus ir žalos atsiradimą dėl sužalotų pareigūnų ir išmokėtos žalos sieja priežastinis ryšys. Be to, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, tai, kad žalą ieškovas sumokėjo ne sužalotiems pareigūnams, kurie tiesiogiai nesikreipė į ieškovą, o Policijos departamentui, nepanaikina pareigos atsakovui atlyginti žalą. Patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

4Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

51. Pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą netinkamam ieškovui iš netinkamo atsakovo. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, numatyta, kad draudiminiai įvykiai yra, kai pareigūnai vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą ir kita. A. G. ir V. K. buvo sužaloti vykdant tarnybines pareigas. 2006-06-08 ir 2006-06-27 buvo išmokėta piniginė kompensacija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530 įstaiga išmokėjusi draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis CK nustatyta tvarka. Todėl regresą šioje byloje yra įgijęs Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir kuris turėjo būti ieškovu.

62. Teismas netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimų atžvilgiu. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos praleido CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo santykių atsiradusiems reikalavimams, tai yra turėjo kreiptis per vienerių metų laikotarpį dėl žalos atlyginimo. Be to, bylos medžiaga rodo, kad taip pat yra praleistas trijų metų senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo.

73. Nesant jokiam teisiniam pagrindui, atsakovo atsakomybę teismas susiejo su privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu. Policijos darbuotojai V. K. ir A. G. nėra privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo subjektai, o yra draudžiami valstybės lėšomis pagal Vyriausybės nutarimus ir už tarnybos metu gautus sužalojimus pinigines kompensacijas išmoka valstybė iš biudžeto. Pirmos instancijos teismas taikė deliktinės civilinės atsakomybės institutą, tačiau šioje byloje yra tik draudiminiai teisiniai santykiai ir regresas. Be to, draudimo sutartis yra be parašo ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių.

8Atsiliepimu į atsakovo G. R. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-06-08 ir 2006-06-27 išmokėjęs išmokas galėjo reikalauti žalos atlyginimo iš G. R. arba jo civilinės atsakomybės draudiko – AB „Lietuvos draudimas“. Šios reikalavimo teisės Policijos departamentas neteko 2008-01-25, kai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Policijos departamentui 35988 Lt išmoką. Kadangi G. R. padarė žalą būdamas neblaivus, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį.

102. Ieškovas 2008-01-25 išmokėjęs išmoką įgijo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį ne subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.), o regreso tvarka (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., CK 6.101 str. 4 d., CK 6.280 str.). Subrogacija yra draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui, o nagrinėjamu atveju draudikas perėmė ne draudėjo teises, bet priešingai – įgijo reikalavimo teisę į apdraustąjį. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys teismui pateiktas nepraleidus senaties termino. Reikalavimui atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą taikomas 3 metų senaties terminas. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad senaties terminas praleistas.

113. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad žalos atlyginimas priteistas iš netinkamo atsakovo. Žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apeliaciniame skunde visiškai nenurodoma, kodėl žalą turi atlyginti ne G. R. , o kitas asmuo.

124. Byloje yra pateikti draudimo sutarties, draudimo liudijimo (poliso) ir kitose valstybėse galiojančio draudimo liudijimo („žaliosios kortelės“) originalai. Draudimo sutartis ir polisai yra pasirašyti, už draudimo sutartį sumokėta draudimo įmoka. CK 6.991 str. numato, kad draudėjo parašas polise nebūtinas. Be to, ankstesniais teismo sprendimais bylose dėl 2005-08-21 eismo įvykio metu padarytos žalos nustatyta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ir galioja, ši teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią.

135. Nukentėjusiesiems V. K. ir A. G. eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino Policijos departamentas, kuris vadovaujantis CK 6.280 str. įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį. Žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530 įstaiga išmokėjusi draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. G. R. atsakomybė nėra siejama su civilinės atsakomybės draudimu. Su civilines atsakomybės draudimu siejamas reikalavimo teisės perėjimas draudikui AB „Lietuvos draudimas“.

14Atsiliepimu į atsakovo G. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

17Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnams A. G. ir V. K., nukentėjusiems dėl nusikaltimo, kurį padarė atsakovas G. R. (2008-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 d.), Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo 35988 Lt kompensaciją. 2006-06-05 mokėjimo pavedimu Nr. ( - ) V. K. buvo išmokėta 20239,20 Lt, o 2006-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. ( - ) A. G. buvo išmokėta 15748,80 Lt piniginė kompensacija. Pagal Policijos departamento prie LR VRM pretenziją buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir 2008-01-25 draudikas AB „Lietuvos draudimas“ pervedė nukentėjusiems pareigūnams minėtas išmokas išmokėjusiam Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 35988 Lt. Šias faktines bylos aplinkybes patvirtina ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kartu su ieškiniu pateikti bylos dokumentai (b. l. 3 – 34 t. 1) ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. ( - ) medžiaga (b. l. 140, 147 – 154, 162 – 166 t. 2).

18Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ar transporto priemonės valdytojo (A. R.) civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, kompensavęs Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nukentėjusiems pareigūnams išmokėtas 35988 Lt dydžio išmokas yra tinkamas ieškovas.

19Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad ieškinį, įgyvendinant regreso teisę, turėjo teisę reikšti Policijos departamentas prie LR VRM, nes 2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistojo G. R. gynėjo apeliacinį skundą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžio dalis, kuria Policijos departamentui prie LR VRM buvo priteista iš nuteistojo G. R. 35988,20 Lt turtinei žalai atlyginti, buvo panaikinta ir policijos departamento ieškinys šioje dalyje buvo atmestas. Nutartyje konstatuota, kad policijos departamentas tiesiogiai jokių materialinių nuostolių nepatyrė, todėl negalėjo reikalauti regreso tvarka juos atlyginti (b. l. 30 – 34 t. 1). Įvertinus šiuos byloje nustatytus teisinius faktus ir vadovaujantis CPK 293 str. 3 p. nuostatomis, apelianto argumentai, susiję su trečiojo asmens teise reikšti atsakovui regresinį ieškinį atmestini.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra ne nukentėję policijos pareigūnai, kuriems trečiojo asmens nusikalstamais veiksmais padaryta žala, bet jiems išmokėtą socialinio draudimo išmoką kompensavęs subjektas – AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 str. 3 d. ir socialinio draudimo išmoką išmokėjusio subjekto (šioje byloje – Policijos departamento prie LR VRM ) teisė į patirtos žalos atlyginimą pagal CK 6.263 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 ir 2 dalį, 19 straipsnio 10 dalį pagrįstai nukreipta į nagrinėjamu atveju atsakingą draudiką – AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. Nr.3K-7-496/2008, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009 m. vasario mėn. 10 d. nutartis byloje Nr.3K-3-46/2009, 2009 m. balandžio mėn. 24 d. nutartis byloje Nr.3K-3-198/2009, 2009 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

21Atsakovas G. R. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad autoįvykio metu 2005-08-21 vairavo transporto priemonę Forrd Escort, valstybinis Nr.( - ) ir, kad šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai teisus yra ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodęs, jog apelianto G. R. atsakomybė šioje byloje nėra siejama su transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Su transporto priemonės valdytojo G. R. civilinės atsakomybės draudimu šioje byloje siejamas reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį perėjimas draudikui AB „Lietuvos draudimas“.

22Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu TPVCAPDĮ ir civilinės atsakomybės (taip pat ir deliktinės) instituto nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

23Negalima sutikti ir su atsakovo atstovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalą iš netinkamo atsakovo, nes byloje nustatyta, kad autoįvykio kaltininkas – atsakovas G. R. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, būdamas neblaivus, o AB „Lietuvos draudimas“ įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 22 str., CK 6.280 str., 6.101 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovo atlygintos turtinės žalos dydis – 35988,20 Lt.

24Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje atmestini, kaip neįtakojantys teismo sprendimo teisėtumo, nes apeliantas įrodinėja, kad ieškinio senaties terminą praleido ne ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, o tretysis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM.

25Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

26Nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovo priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 11, 90 Lt (vienuolika Lt 90 ct) pašto išlaidų valstybei

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės... 3. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 5. 1. Pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą netinkamam... 6. 2. Teismas netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimų atžvilgiu.... 7. 3. Nesant jokiam teisiniam pagrindui, atsakovo atsakomybę teismas susiejo su... 8. Atsiliepimu į atsakovo G. R. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos... 9. 1. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 10. 2. Ieškovas 2008-01-25 išmokėjęs išmoką įgijo reikalavimo teisę į... 11. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad žalos atlyginimas priteistas iš... 12. 4. Byloje yra pateikti draudimo sutarties, draudimo liudijimo (poliso) ir... 13. 5. Nukentėjusiesiems V. K. ir A. G. eismo įvykio metu padarytą žalą... 14. Atsiliepimu į atsakovo G. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo Policijos... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40... 18. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ar transporto priemonės valdytojo (A.... 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai,... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra ne nukentėję policijos pareigūnai,... 21. Atsakovas G. R. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta,... 22. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu TPVCAPDĮ ir... 23. Negalima sutikti ir su atsakovo atstovo teiginiais, kad pirmosios instancijos... 24. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties nuostatų taikymu... 25. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens kodas ( - ), gyv. ( - )) 11, 90 Lt...