Byla 3K-3-198/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą, regreso teisės įgyvendinimo į žalą padariusį asmenį, kai šio transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui dar iki eismo įvykio buvo iškelta bankroto byla.

52005 m. spalio 24 d. Kaune, Draugystės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios S. S., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1068-311/2006 kaltu dėl šio eismo įvykio pripažintas atsakovas, padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šis, S. S. pakeliui iš darbo įvykęs, nelaimingas atsitikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2006 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. D30 pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Dėl to, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2006 m. vasario 22 d. ir nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. balandžio 7 d. buvo nedarbinga, jai už šį laikotarpį VSDFV paskyrė ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pašalpą ir sumokėjo iš viso 3657,36 Lt.

6Ieškovas nurodė, kad, išmokėjęs S. S. ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pašalpą, jis įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo regreso tvarka 3657,36 Lt.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad pažyma apie traumos sunkumą ir Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas patvirtina, jog 2005 m. spalio 24 d. Kaune, Draugystės g., eismo įvykyje sužalotai S. S. buvo sumokėta 3657, 36 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pašalpa ir dėl to ieškovas patyrė žalą; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu dėl šio eismo įvykio pripažintas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad automobilis, kurį vairavo atsakovas, buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu DUAB „INGO Baltic“, tačiau šiai draudimo bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2005 m. rugpjūčio 28 d., iškelta bankroto byla; pagal Draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatas, iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Teismas konstatavo, kad 2005 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu atsakovo ir DUAB „INGO Baltic“ sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo pasibaigusi, todėl ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą, nes atsakingo draudiko nebuvo.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, nes atsakingo draudiko nebuvo. Kolegija nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą bankrutavusio draudiko išmokų mokėjimo prievolė pereina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras); ši norma lemia Biuro pareigą išmokėti išmoką tais atvejais, kai kaltininkas žalos padarymo metu turi galiojančią draudimo sutartį. Kolegija pažymėjo, kad Biuro pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, o ne iš draudimo sutarties; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad kai yra apdrausta atsakingo už žalos padarymą asmens civilinė atsakomybė, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju toks asmuo yra ieškovas, nes jo nukentėjusiajai išmokėta ligos pašalpa yra ne kas kita, kaip per eismo įvykį atsakovo veiksmais padaryta žala. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą turėjo pareikšti Biurui, tačiau pareiškė netinkamam atsakovui, todėl ieškinį atmetė.

10III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, nurodymas apie pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

11Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

121. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2005 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu atsakovo ir DUAB „INGO Baltic“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo. Kai 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo DUAB „INGO Baltic“, galiojo Draudimo įstatymo redakcijos 135 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys, į kurių sąrašą patenka ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, pasibaigia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostata, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. visos su DUAB „INGO Baltic“ sudarytos ne gyvybės draudimo sutartys nutrūko, nepaisant šalių valios. Dėl to, priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, atsakovo pateikta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis 2005 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu negaliojo, t. y. atsakovas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

132. Dėl Biuro įsteigimo tikslų, teisinio statuso ir mokamų išmokų.

142.1. Biuro, kaip institucijos, tikslus reikėtų vertinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą Europos Sąjungoje reglamentuoja penkios direktyvos, kurių nuostatos perkeltos į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Atsižvelgiant į direktyvų nuostatas, pagrindinis Europos Sąjungoje veikiančių nacionalinių draudikų biurų uždavinys – padėti nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims operatyviau gauti žalos atlyginimą. Tačiau tokios institucijos neatlieka jokių mokėjimų kitiems juridiniams asmenims, kurie, vykdydami savo funkcijas, turėjo išmokėti tam tikras išmokas nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims.

152.2. Apeliacinės instancijos teismas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme nepagrįstai sutapatino ieškovą su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę reikalauti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo iš Biuro. Nukentėjusio trečiojo asmens sąvoka įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Socialinio draudimo įstaigoms suteiktas specifinis statusas – joms, jų nesutapatinant su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, suteikiama tiesioginio reikalavimo teisė, kuri įgyvendinama gerokai lengviau nei nukentėjusių trečiųjų asmenų teisė gauti žalos atlyginimą: socialinio draudimo įmonei, norint pasinaudoti nurodyta teise, nereikia rūpintis policijos dokumentais, pranešti apie eismo įvykį per tris dienas, vykdyti kitas nukentėjusiems tretiesiems asmenims nustatytas sąlygas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nesuteikta jokio naujo specifinio statuso socialinio draudimo įstaigoms, tik pakartojamos CK nuostatos (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Šioms įstaigoms įstatymuose įtvirtintas regreso, bet ne žalos atlyginimo institutas. Be to, nukentėjęs trečiasis asmuo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme yra identifikuojamas pagal savo subjektiškumą, t. y. pagal savo teisių ir jas atitinkančių pareigų visumą. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui teisė gauti išmoką iš Biuro atsiranda tik įvykdžius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis pripažintini tik tiesiogiai dėl įvykusio eismo įvykio nukentėję asmenys.

162.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tapatina Biurą su draudiku. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 10 dalyse atskirai aptartos tiek draudiko, tiek Biuro sąvokos. Įvertinus jas, darytina išvada, kad Biuras negali būti laikomas atsakingu draudiku.

172.4. Biuras nėra DUAB „INGO Baltic“ teisių bei pareigų perėmėjas, todėl negali atsakyti už šios bendrovės įsipareigojimus ir skolas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Biuro, kaip institucijos, teisinį statusą, jo įsteigimo ir veiklos tikslus bei mokamų išmokų kilmę.

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 rugpjūčio 21 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

191. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje, reglamentuojančioje socialinio draudimo įstaigų regresinių reikalavimų tenkinimą, nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos draudimas; draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta norma lemia Biuro pareigą atlyginti tretiesiems nukentėjusiems asmenims nuostolius, kai žala padaroma galiojant draudimo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju žalą už kaltininką turinčiam atlyginti atsakingam draudikui dar iki eismo įvykio buvo iškelta bankroto byla, tai reiškia bet kokių draudimo išmokų mokėjimo negalimumą.

202. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priede išvardyti šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, vienas jų – 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva). Šios direktyvos 27 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys, kurie pagal įstatymą perima žalą patyrusios šalies teisę pateikti reikalavimus eismo įvykį sukėlusiam asmeniui arba jo draudimo įmonei (pvz., kitos draudimo įmonės arba socialinio draudimo įstaigos), neturėtų turėti teisės pateikti atitinkamus reikalavimus žalų atlyginimo institucijai.

21Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kasacinio skundo.

22Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinio reguliavimo tikslų

26Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnis).

27Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, taip pat to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

28Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Transporto priemonių draudikų biuras tais atvejais, jei:

291) kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė;

302) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta, padarė žalą asmens sveikatai ir (ar) atėmė asmens gyvybę, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę;

313) kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla.

32Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pasibaigimo pagrindų ir teisinių padarinių

33Draudimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje (2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. IX-1737 redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu) nustatyta, kad, iškėlus draudimo įmonei bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia.

34Remiantis šia įstatymo nuostata konstatuotina, kad 2005 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu atsakovo ir DUAB „INGO Baltic“ 2005 m. balandžio 29 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, turėjusi galioti iki 2006 m. balandžio 29 d., buvo pasibaigusi, nes 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo DUAB „INGO Baltic“. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo sudaręs naujos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties su kitu draudiku. Tai reiškia, kad 2005 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai nustatytas kaltininkas neapsidraudęs, arba kai kaltininkas, padaręs žalą asmeniui, nenustatytas, arba kai kaltininko draudikui iškelta bankroto byla, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu kyla Biurui, t. y. draudikų, vykdančių šios rūšies draudimą, asociacijai (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis).

35Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis kasacinis teismas remiasi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, pagrindu darytina išvada, kad Biuro pareiga dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėti išmoką kiltų pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes draudžiamojo įvykio kaltininkas žalos padarymo momentu, pažeisdamas įstatymą, nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas tais atvejais, kai kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Kadangi, minėta, eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad Biurui atsakomybė kiltų remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

36Dėl socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių socialinio draudimo išmokas sveikatos sužalojimo atveju, regreso teisės įgyvendinimo

37Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę, kaltės nukentėjusiai S. S. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio sveikatos sutrikdymo, padaryto pakeliui iš darbo, ieškovas apdraustajai socialiniu draudimu paskyrė ir išmokėjo ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pašalpą – 3657,36 Lt. Remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta speciali apdraustojo šia privalomojo draudimo rūšimi turtinių interesų apsauga, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra - į žalą padariusį asmenį (Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Draudikas yra asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo metu). Biuras - draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, įsteigta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5, ir atliekanti šio Įstatymo nustatytas funkcijas, tarp jų yra ir išmokų nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėjimo pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai draudžiamojo įvykio kaltininkas žalos padarymo momentu nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pareiga (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad įstatymo Biurui suteikta teisė reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

38Nurodyto teisinio reglamentavimo sisteminis vertinimas leidžia konstatuoti, kad, įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. Toks Biuro teisinės padėties vertinimas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymą žalos dydį, taip pat šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra - į žalą padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), suponuoja, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą.

39Dėl išdėstytų motyvų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė įstatymus ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Kasacinis teismas nepasisako dėl ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva), Preambulės 27 punkto nuostatų taikymu, nes šios direktyvos taikymo sritis neapima nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės srities.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Patenkinus ieškovo ir trečiojo asmens kasacinius skundus ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinys atsakovui V. M. atmestas, bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nurodytas ieškinys patenkintas, atitinkamai išsprendžiamas bylinėjimosi apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 96 straipsniai).

43Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos – 15,60 Lt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nurodytas išlaidas valstybei yra sumokėjęs ieškovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo, atmetus ieškinį, šios išlaidos buvo priteistos iš jo (b. l. 134). Kasaciniam teismui galutinai išsprendus ginčą dėl teisės, yra pagrindas atgręžti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies įvykdymą ir grąžinti ieškovui sumokėtą valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą – 15,60 Lt (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

44Ieškovo kasaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti iš atsakovo 2133,32 Lt bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkinamas, nes neįvardyta, kokių konkrečiai bylinėjimosi išlaidų turėjo ieškovas, nepateikta tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, nemokėjo žyminio mokesčio, nes nuo šio buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovo kasacinis skundas patenkintas, todėl už šį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, suma (109,72 Lt) priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus trečiojo asmens kasacinį skundą, jam priteistina iš atsakovo 109,72 Lt už šį skundą sumokėto žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.

47Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų ir 109,72 Lt (vieną šimtą devynis litus 72 ct) žyminio mokesčio už ieškovo kasacinį skundą.

48Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) naudai 109,72 Lt (vieną šimtą devynis litus 72 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.

49Grąžinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) iš valstybės biudžeto 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct), sumokėtų pagal 2008 m. lapkričio 28 d. mokėjimo pavedimą Nr. 1113.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios eismo... 5. 2005 m. spalio 24 d. Kaune, Draugystės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu... 6. Ieškovas nurodė, kad, išmokėjęs S. S. ligos dėl nelaimingo atsitikimo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, nurodymas apie pareiškimą dėl... 11. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 12. 1. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 13. 2. Dėl Biuro įsteigimo tikslų, teisinio statuso ir mokamų išmokų.... 14. 2.1. Biuro, kaip institucijos, tikslus reikėtų vertinti atsižvelgiant į... 15. 2.2. Apeliacinės instancijos teismas Transporto priemonių valdytojų... 16. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tapatina Biurą su draudiku.... 17. 2.4. Biuras nėra DUAB „INGO Baltic“ teisių bei pareigų perėmėjas,... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 19. 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 20. 2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 22. Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 26. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 27. Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai... 28. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 29. 1) kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas... 30. 2) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta, padarė žalą asmens sveikatai ir... 31. 3) kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, žalos padarymo momentu yra... 32. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 33. Draudimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje (2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymo... 34. Remiantis šia įstatymo nuostata konstatuotina, kad 2005 m. spalio 24 d. eismo... 35. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis kasacinis teismas remiasi... 36. Dėl socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių socialinio draudimo išmokas... 37. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę, kaltės... 38. Nurodyto teisinio reglamentavimo sisteminis vertinimas leidžia konstatuoti,... 39. Dėl išdėstytų motyvų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad... 40. Kasacinis teismas nepasisako dėl ieškovo kasaciniame skunde nurodytų... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 42. Patenkinus ieškovo ir trečiojo asmens kasacinius skundus ir panaikinus... 43. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės... 44. Ieškovo kasaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti iš atsakovo 2133,32... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 47. Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai... 48. Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) trečiojo asmens... 49. Grąžinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...