Byla 3K-3-263/2012
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Lukoil Baltija“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2010 m. vasario 18 d. UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus įsakymą Nr. 042P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. Š.“ ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė esąs nubaustas papeikimu už tai, kad 2010 m. sausio 21 d. patikrinimo metu priekasio stalčiuje buvo rasta pinigų (51 Lt). Ieškovas teigė, kad po kasos aparatu yra atskiri stalčiai, kuriuose operatoriai laikė sąsiuvinį su pinigais, priklausančiais visiems operatoriams; kas padėjo pinigus į stalčių po kasos aparatu, nežino, nes kai atvyko į darbą, pinigai ten jau buvo. Jis nurodė, kad nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, draudžiančiomis laikyti pinigus darbo vietoje. Atsakovas nurodė, kad analogiškas draudimas nustatytas teisės norminiu aktu (Vyriausybės nutarimu), todėl jo pažeidimas užtraukia drausminę atsakomybę nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino 2010 m. vasario 18 d. UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus įsakymu

8Nr. 042P ieškovui R. Š. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovo generalinis direktorius, būdamas įpareigotas laikytis Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), savo įsakymu patvirtino Darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių) priedo Nr. 2 papildymą 8.9 punktu (papildymas įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d.), kuriame nurodyta, kad darbo vietoje (prekybos salėje ir/ar kitose patalpose, kuriose atliekamos kasos operacijos, taip pat ant darbo stalo/prekystalio, drabužiuose, rankinėse ir pan.) draudžiama laikyti grynuosius pinigus, bet kokias mokėjimo ar nuolaidų korteles. Teismas sprendė, kad šiuo Taisyklių papildymu atsakovas pripažino, jog galiojančiu Vyriausybės patvirtintu Aprašu nebuvo konkrečiai nustatyta, kas laikytina kasos patalpa, kurioje galioja draudimas laikyti pinigus, be to, Aprašas įpareigoja ūkio subjektus, o ne jų darbuotojus, todėl ieškovas Aprašu nebuvo įpareigotas laikytis jo reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Taisyklių priedo Nr. 2, 8.9 punktu, nes ekspertui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovo parašo tikrumo. Teismas konstatavo, kad operatorių rinkliava buvo vykdoma seniai ir sąsiuvinis kartu su lėšomis įvairiose degalinės vietose buvo laikomas daugelį metų, vadovai tai žinojo ir nereikalavo tokią praktiką nutraukti, todėl galėjo sudaryti darbuotojams įspūdį, kad Taisyklių 2007 m. gegužės 22 d. papildymu nustatytas draudimas buvo formalus. Ieškovas, nebūdamas tinkamai supažindintas su darbdavio keliamais reikalavimais dėl grynųjų pinigų, priklausančių darbuotojams, laikymo vietos ir tvarkos, negali būti laikomas kaltu dėl jų pažeidimo, net jeigu pažeidimas objektyviai ir įvyko.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal ATPK nustatytas administracinės teisės normas kasos operacijų taisyklių pažeidimas kvalifikuotinas ir kaip darbo drausmės pažeidimas, net ir nesant darbdavio lokaliniuose aktuose nustatyto draudimo darbuotojams, atliekantiems kasos operacijas laikyti pinigus, neapskaitytus įmonės buhalterijoje.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

12Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje nėra ginčo dėl darbo drausmės pažeidimo faktinių aplinkybių ir kad formaliai buvo pažeistos Taisyklės, Aprašo 21 punktas, ATPK 1637 straipsnio 1 dalis. Kauno apygardos teismas, konstatuodamas, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas (ieškovas) nėra pasirašytinai supažindintas su jo darbo funkcijomis ir dėl to savo pareigų neatlieka, tokie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojamai kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jam negali atsirasti drausminė atsakomybė, taikė ir aiškino DK 99 straipsnio 4 dalį neatsižvelgdamas į kitas teisės normas: DK 35, 228, 231 ir 234 straipsnius. DK 228 straipsnyje įtvirtinta bendroji darbuotojo pareiga laikytis darbo drausmės apima bet kokių darbo drausmės reikalavimus nustatančių aktų, dokumentų ar netgi žodinių nurodymų laikymąsi, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys darbuotojams tam tikras pareigas, yra privalomi šiems darbuotojams, net ir pasirašytinai jų nesupažindinus. Šie teisės aktai vertintini kaip vienas šaltinių, reglamentuojančių darbo drausmę, todėl tokių teisės aktų pažeidimas laikytinas ir darbo pareigų (DK 228 straipsnis) nevykdymu bei darbo drausmės pažeidimu (DK 234 straipsnis). Šį aiškinimą patvirtina ir DK 231 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai ar kiti specialieji teisės aktai. Taigi, ieškovas, kaip asmuo, atliekantis kasos operacijas, t. y. asmuo, priskirtinas specialiai darbuotojų kategorijai, privalo laikytis įstatymų bei specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių šios kategorijos darbuotojų darbo drausmę, inter alia Aprašo 21 punkte ir ATPK 1637 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Kauno apygardos teismas, neįvertinęs DK 228, 231 ir 234 straipsnių nuostatų nepagrįstai konstatavo, kad darbuotojo administracinės teisės normų pažeidimas negali būti kvalifikuojamas ir kaip darbo drausmės pažeidimas. Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o DK 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas darbuotojams laikytis įstatymų, todėl net ir tuo atveju, kai darbuotojas nėra pasirašytinai supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau tam tikros darbuotojo pareigos yra nustatytos įstatymuose, jis privalo laikytis įstatymų ir yra atsakingas už šių įstatymų pažeidimą tiek administracine, tiek drausminės atsakomybės tvarka.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal kasacinio teismo formuojama praktiką drausminės atsakomybės neeliminuoja aplinkybė, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigine instrukcija. DK 228 straipsnyje nustatytos bendrosios darbuotojo pareigos. Nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita", bylos Nr. 3K-3-592/2008). Taigi darbuotojo nesupažindinimas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis savaime neeliminuoja darbuotojo drausminės atsakomybės. Toks nesupažindinimas galėtų panaikinti darbuotojo drausminę atsakomybę tik tada, jei darbo pareigos jam nebūtų ir negalėtų būti žinomos iš kitų šaltinių (pvz., įstatymų, pareiginių nuostatų ir kt.). Kauno apygardos teismas, konstatuodamas, kad įstatymais nustatytų pareigų nevykdymas negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, o pasirašytinas darbuotojo nesupažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis eliminuoja darbuotojo drausminę atsakomybę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl ji naikintina.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti žemesniųjų instancijų teismų priimtus sprendimus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, vietoje jo yra pasirašęs kitas asmuo, tai rodo atsakovo nesąžiningumą. Be to, Taisyklėse tiesiogiai nenustatyta, kad netinkamas piniginių ir kasos operacijų atlikimas yra laikomas darbo drausmės pažeidimu. Aiškinant DK 228 straipsnyje nustatytas darbuotojų pareigas ir DK 234 straipsnyje apibrėžtą darbo drausmės pažeidimo sampratą, turi būti vadovaujamasi DK 10 straipsnyje įtvirtintais principais. Tiek Aprašas, tiek Taisyklės buvo priimti ir įsigaliojo po to, kai ieškovas pradėjo dirbti kasatoriaus įmonėje, todėl darbdavys, vadovaudamasis DK 35 straipsniu, privalėjo supažindinti ieškovą su šiais teisės norminiais aktais, nes su tokio pobūdžio teisės aktais, t. y. įstatymų lydimaisiais aktais, neturi galimybės susipažinti. Ieškovo priėmimo į darbą metu galiojo Darbo sutarties įstatymas (toliau – DSĮ), darbdaviui numatęs pareigą pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbo tvarkos taisyklėmis; neįvykdęs pareigos supažindinti darbuotoją su tokiomis taisyklėmis, darbdavys praranda teisę skirti drausmines nuobaudas darbuotojui, jeigu šis pažeidžia darbo tvarkos taisyklių reikalavimus.
  2. Kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Vienoje jų (byla Nr. 3K-3-424/2011) kasacinis teismas pasisakė dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – vagystės. Kadangi kiekvienas protingas asmuo žino, kad vogti negalima, tai supažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis neturi esminės reikšmės. Ginčo bylos atveju supažindinimas su degalinės operatoriaus darbą reglamentuojančiais teisės aktais turi esminę reikšmę, nes darbuotojas negali žinoti, kad patalpoje, kurioje atliekamos kasos operacijos, negali būti neapskaitytų pinigų ar koks pinigų kiekis neleistinas. Kitoje byloje (Nr. 3K-3-592/2008) buvo sprendžiamas klausimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kai darbuotojas nesilaikė konfidencialumo sutarties.
  3. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, tampa akivaizdu, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nes atsakovas nenustatė tokio pažeidimo sudėties ir neįrodė ieškovo kaltės; ieškovas nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, o nustatytas pažeidimas savo esme nėra toks, kurį darbuotojas galėjo padaryti sąmoningai, tyčia, turėdamas tikslą pažeisti darbo tvarką; atsakovas turėjo pareigą supažindinti ieškovą su lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas. Dėl šių priežasčių atsakovo kasacinis skundas atmestinas.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui už darbo tvarkos nuostatų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, su kuriomis jis nebuvo supažindintas, pažeidimą.

17Dėl darbdavio pareigos, nustatytos DK 99 straipsnio 4 dalyje

18Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, lydimuosiuose bei lokaliniuose teisės aktuose. Šių paskirtis atskleidžiama DK 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms.

19Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, t. y. supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnis). Taigi, DK nuostatos įpareigoja darbdavį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, t. y. tais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai, galioja tik konkrečioje darbovietėje ir kurių turinys paprastai nėra žinomas toje darbovietėje nedirbantiems asmenims, o ne su absoliučiai visais.

20Nagrinėjamoje byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad su įmonėje galiojančio darbo tvarkos taisyklių priedo nuostata, jog darbuotojams draudžiama darbo vietoje laikyti grynuosius pinigus, bet kokias mokėjimo ar nuolaidų korteles, ieškovas supažindintas nebuvo, neįvertino, kad šios vidaus tvarkos taisyklių priedo nuostatos yra analogiškos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ 21 punkte įtvirtintoms. Šis nutarimas buvo viešai paskelbtas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, todėl vadovaujamasi nuostata, kad darbuotojui jo turinys buvo žinomas, ir jis negali šio nutarimo nuostatų nevykdymo pateisinti nežinojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kiekvienas darbuotojas (tiek supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tiek ir su jais nesupažindintas) privalo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, veikti sąžiningai (DK 35, 228 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008).

21Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda (DK 234, 236 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje drausminė nuobauda ieškovui paskirta už norminių teisės aktų nustatyto reikalavimo pažeidimą. Ieškovas šią nuobaudą ginčijo argumentuodamas, kad su reikalavimu nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje nebuvo supažindintas. Nustačius, kad pirmiau nurodytas reikalavimas nustatytas viešai skelbiamu norminiu teisės aktu (Vyriausybės nutarimu), ieškovo argumentai dėl darbdavio pareigos supažindinti su šio akto turiniu atmestini, nes, kaip jau minėta, darbdavys yra įpareigotas supažindinti darbuotoją tik su lokaliniais teisės aktais. Darbuotojui neįrodžius, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ar neteisėtai, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą ją panaikinti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė materialiosios teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Panaikinus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), kasatoriui priteisiant jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (434,20 Lt žyminio mokesčio) iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Kasaciniame teisme patirta 24,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo R. Š. (duomenys neskelbtini) 434,20 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini) naudai ir 24,85 Lt (dvidešimt keturis litus 85 ct) valstybės naudai.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2010 m. vasario 18 d. UAB... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį... 8. Nr. 042P ieškovui R. Š. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą,... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 12. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Byloje... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui už darbo... 17. Dėl darbdavio pareigos, nustatytos DK 99 straipsnio 4 dalyje... 18. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 19. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių... 20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai,... 21. Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį ir priėmus naują... 24. Kasaciniame teisme patirta 24,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Kauno... 27. Priteisti iš ieškovo R. Š. (duomenys neskelbtini) 434,20 Lt (keturis šimtus... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...