Byla 2A-3217-781/2013
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei, atsakovo atstovui advokatui Nerijui Stukui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltic Transport Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui UAB „Baltic Transport Group“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti 1 973, 68 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 20 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2011-10-10 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 7, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti UAB „Baltic Transport Group“ vadybininke, nustatytas darbo užmokestis 1 973, 68 Lt, išbandymo laikotarpis 3 mėn., darbo laikas – 5 darbo dienos po 8 val. Atsakovo įmonės direktorius 2012-01-26 pateikė reikalavimą ieškovei raštu pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nurodė, kad ieškovė nevykdė darbdavio nurodymų – nepateikė darbdavio reikalaujamos lentelės; kompiuterinėje programoje „Skype“ piktybiškai ir tyčia pažeidinėjo esmines darbuotojo pareigas, didžiąją laiko dalį skirdama veiksmams, nesusijusiems su darbu; lyginant su kitais darbuotojais, ieškovės darbo našumas buvo 6 kartus mažesnis; negerbė darbdavio ir darbdavio administracijos. Ieškovė 2012-01-27 raštu pateiktame pasiaiškinime nesutiko su atsakovo įmonės vadovo nurodymu savo noru išeiti iš darbo, o dėl vadovo pateikto rašto dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo paaiškino, jog dėl lentelės nepateikimo ieškovė nebuvo įspėta, kad tai šiurkštus pažeidimas. Dėl pokalbių „Skype“ nurodė, kad pokalbis vyko tarp jos ir kolegės, bet tai nereiškia, kad po to ieškovė nevykdė savo pareigų: ji niekada viešai neatsisakė vykdyti savo darbo, su taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad Skype“ ir internetą galima naudoti tik darbo tikslais, ieškovė nebuvo supažindinta. Tą pačią dieną atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 str.). Pažymėjo, kad darbdavys jos pasirašytinai nesupažindino su pareigybiniais nuostatais bei darbo tvarka, todėl ji nežinojo, kokie veiksmai yra netoleruotini ir gali būti baudžiami. Tvirtino, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelę neturtinę žalą.

4Atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ieškovė buvo priimta į darbą pagal darbo sutartį vadybininkės pareigoms atlikti. Kadangi ieškovė turi aukštąjį transporto inžinerijos išsilavinimą, 6 metų darbo patirtį, o pretenduodama į šią darbo vietą išreiškė savo pageidavimus: darbas su klientais, krovinių pervežimo organizavimas, akivaizdu, kad ieškovei buvo žinomas transporto vadybininkės darbas, tačiau ieškovė aplaidžiai ir netinkamai atliko savo pareigas. Ieškovė tyčia, sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo savo darbo pareigas, tai įrodo jos pokalbiai darbo metu programoje „Skype“. Ieškovė, kaip ir kiti darbuotojai, iki 2012 m. sausio 26 d. turėjo pateikti informaciją atsakingam asmeniui 7 kartus, tačiau šio nurodymo nevykdė. Atsakovas, įvertinęs gautą informaciją, nutarė, kad toks darbuotojos pareigų vykdymas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, t. y. ieškovė privalėjo ne tik laikytis darbo sutartyje nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstatymų, darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, nepažeisti darbdavio teisių ir teisėtų interesų, tačiau šių reikalavimų ieškovė nesilaikė. Todėl paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą, nurodydamas, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2 d.): nevykdė teisėtų darbdavio nurodymų, nesąžiningai ir nedorai vykdė pareigas, piktybiškai ir tyčia vengė dirbti, prarado pasitikėjimą ir savivaliavo. Atsakovas, įvertinęs ieškovės pasiaiškinimą, 2012 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. J.“ nutarė skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 str.). Ieškovė su įsakymais supažindinta pasirašytinai.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės R. J. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, nurodydamas, kad 2011 m. spalio 10 d. darbo sutartis Nr. 7, sudaryta tarp darbuotojos R. J. ir UAB „Baltic Transport Group“, yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 9 206, 12 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo (2012-06-12) iki jo įvykdymo priteisė po 93, 94 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių); taip pat priteisė ieškovei 1 973, 68 Lt išeitinę išmoką, 1 500, 00 Lt neturtinės žalos bei 2 076, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 398, 54 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Teismo sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteistos sumos ieškovei – 1 973, 68 Lt (neatskaičius mokėtinų mokesčių) nurodė vykdyti skubiai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės veikos yra nepagrįstai kvalifikuotos kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus, todėl jos atleidimą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažino neteisėtu. Atsižvelgę į tai, kad darbdavys nebuvo nustatęs vidaus darbo tvarkos taisyklių, nebuvo apibrėžęs ieškovės darbo funkcijų pareigybės aprašyme ar kitokiuose norminiuose dokumentuose, ieškovės veiksmus, tokius kaip darbo kompiuterio naudojimas ne tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti (pokalbiai „Skype“, naršymas interneto puslapiuose) teismas nepripažino pažeidimu, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Įvertinęs tai, kad ieškovės darbas išbandymo laikotarpiu tenkino darbdavį, o jos darbo rezultatai buvo patenkinami, nepraėjus mėnesiui po išbandymo laikotarpio pabaigos (2012-01-10) ieškovei pareikštas pastabas dėl darbo rezultatų (2012-01-24) teismas vertino kaip neįrodančias ieškovę nevykdžius savo tiesioginių darbo funkcijų arba vykdžius jas prieš darbdavio interesus. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad darbdavys negali grįsti paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo pateiktais „Skype“ programos išrašais ir duomenimis iš kompiuterio atminties apie interneto svetainių adresus, pripažinęs, jog šie duomenys yra gauti pažeidžiant ieškovės kaip darbuotojos teisėtus lūkesčius, jos teisę į privatumą ir yra neleistini bei neįrodo, kad ieškovei tai trukdė atlikti jos tiesioginį darbą, darbovietėje nesant nustatytų jokių apribojimų dėl interneto naudojimo. Atmetęs atsakovo pateiktus įrodymus, kaip neleistinus, teismas sprendė atsakovą taip pat neįrodžius paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo toje dalyje, kur ją grindė „Skype“ ir interneto duomenimis, todėl atmetė atsakovo argumentus dėl darbdavio negerbimo, darbdavio pasitikėjimo praradimo bei ieškovės savivaliavimo, pažymėdamas, jog pokalbiai programoje „Skype“ ir naršymas interneto puslapiuose, remiantis protingumo ir teisingumo principais bei nesant nustatytų ir galiojančių darbdavio apribojimų, negali būti pripažintas vienu iš sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, už kurį būtų taikoma pati griežčiausia sankcija – darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė, nepateikdama darbdaviui reikalingos informacijos, pažeidė darbo drausmę, nevykdė tiesioginio darbdavio nurodymo ir padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima būtų taikyti pačią griežčiausia sankciją – atleidimą iš darbo, atsakovui nepateikus įrodymų, jog toks ieškovės padarytas pažeidimas būtų sukėlęs kokias nors konkrečias neigiamas pasekmes; ieškovei skirta nuobauda už darbdavio nurodymo pildyti lentelę nevykdymą yra aiškiai per griežta. Teismas, sutikęs su ieškovės argumentais, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, negrąžino jos į darbą, pripažinęs, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu (DK 297 str. 4 d.). Priteisdamas ieškovei vidutinį darbo užmokestį, teismas pagrindų, dėl kurių galėtų būti mažinama priteisiama vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą, nenustatė. Teismas sprendė, kad tokios sankcijos taikymas darbdaviui taip pat nėra aiškiai neproporcingas padarytam ieškovės darbo teisių pažeidimui. Remdamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgęs į ieškovės darbo stažą (nuo 2011-10-10 iki 2012-01-27), priteisė ieškovei 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1 973, 68 Lt (neatskaičius mokėtinų mokesčių). Dėl prašomo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendė, jog neteisėtai paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, o taip pat neteisėtai prisijungdamas prie ieškovės kompiuterio ir parsisiųsdamas ieškovės privačius duomenis iš programos „Skype“, atsakovas pažemino ieškovės darbo garbę, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą (DK 36 str. 7 d., DK 250 str., CK 6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį – 1 500, 00 Lt, teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavys ne tik neteisėtai ieškovei paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą, bet ir pažeidė ieškovės teisę į privatumą, t. y. neteisėtai surinko privačius duomenis, juos pateikė teismui ir jie buvo nagrinėjami viso proceso metu, tokiu būdu didinant ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atleidimo metu ieškovė augino vaiką iki 3 metų amžiaus, turėjo įsipareigojimų bankui, todėl neteisėtas atleidimas turėjo neigiamos įtakos ieškovės šeimos interesams. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovę su darbdaviu darbo santykiai siejo neilgą laiką ir kad šioje byloje yra konstatuotas ir ieškovės veiksmų neteisėtumas, t. y. tai, kad pati ieškovė žinodama darbdavio nurodymus, juos vykdė netinkamai (nepateikė lentelių). Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir byloje nagrinėtinus teisinius klausimus, teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nenustatė pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamų dydžių, sumažino ieškovei priteitinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: už ieškinio surašymą – 1 452 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas, 3 MMA), už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 6.30 val. (0,5 val. + 1,5 val. + 4.30 val.) – 624 Lt (Rekomendacijų 8.18 punktas, 0,15 MMA už 1 val.). Bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, atsižvelgęs į tai, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Iš atsakovo teismas taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, nes ieškovė nuo jų atleista (CPK 96 str.).

6Atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ apeliaciniame skunde prašo: 1) nustačius, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba 2) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl įrodymų („Skype“ programos išrašų ir duomenų iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainių adresus) leistinumo nurodo, kad teismas ginčo santykiams nepagrįstai taikė Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi ši teisės norma taikoma tik viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantiems subjektams, kuriems šalys nepriskirtinos, todėl taikydamas teisės normas, kurios ginčo santykiams netaikytinos, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodymų leistinumo. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-401-115/2010 ), tvirtina, jog darbdavys turėjo teisę tikrinti ir žinoti, kokiais tikslais yra naudojamos darbo priemonės ir kuo užsiima darbuotoja darbo metu. Tuo atveju, jeigu ieškovė dirbtų dorai ir sąžiningai, laikydamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nors ir nesupažindinta su lokaliniais teisės aktais, turėjo suprasti, kad darbo priemonę kompiuterį ir „Skype“ programą šiame kompiuteryje ji privalo naudoti ne asmeniniais poreikiais, o darbo funkcijoms vykdyti, ir kad visi darbdavio kompiuteryje esantys duomenys nėra privatūs. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pateikti „Skype“ programos išrašai ir internetinių svetainių lankymosi duomenys yra privatūs. Pažymi, jog pačios ieškovės sutikimu duomenys „Skype“ programa buvo perduodami kitai darbuotojai, todėl ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog šie duomenys yra privatūs ir neprieinami. Ieškovės padaryti pažeidimai pagrindžia svarbias aplinkybes, susijusias su darbuotojo požiūriu į darbą bei darbdavį, neleistiną elgesį darbe bei savivaliavimą, atisakymą vykdyti jai pavestas funkcijas. Atmetęs atsakovo pateiktus įrodymus, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, įteisinantį darbuotojos šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo nurodo, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovė, sužinojusi apie rengimąsi ją atleisti iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, sunaikino visas „Skype“ pokalbių išklotines (istoriją) iki 2012 m. sausio 25 d. Tokių įrodymų sunaikinimas, vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija, reiškia, kad pati ieškovė neįrodė, jog „Skype“ programa darbo metu vykdė darbo funkcijas bei negali pagrįsti argumentų, jog atsakovo pateiktas „Skype“ programos išrašas yra modifikuotas. Teismas nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos ginčo santykiams, kas reiškia egzistuojant nepalankiausius ieškovei faktus, kad ieškovė darbo metu „Skype“ programą didžiąja dalimi naudojo ne darbo funkcijoms vykdyti. Dėl ieškovės šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nurodė, kad darbdaviui vidaus darbo drausmės aktais nebuvo būtina reglamentuoti, jog darbuotojai darbe privalo dirbti dorai ir sąžiningai, vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, būti lojalūs darbdaviui, nepažeisti darbdavio teisių, laikytis teisės aktų. Pažymi, jog ieškovė darbo priemonę – kompiuterį asmeniniais tikslais naudojo didžiąją savo laiko darbe dalį, nevykdė savo tiesioginių pareigų. Visos „Skype“ programos išrašo analizė leidžia teigti, jog ieškovė sistemingai nedirbo ir tyčia savivaliavo, nevykdė savo vadybininkės darbo funkcijų, požiūris į darbdavį bei į darbą buvo neigiamas, ji nedėjo jokių pastangų darbui, nesilaikė darbo laiko reikalavimų, nevykdė darbdavio nurodymų. Tokias išvadas taip pat pagrindžia iš darbdavio kompiuterio gautas internetinių svetainių lankymosi istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad savo darbo metu ieškovė aplankė 15 500 svetainių, 60 proc. lankymosi adresų yra visiškai nesusiję su darbo funkcijomis. Nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės darbo rezultatai buvo prasčiausi. Taip pat pažymi, jog darbuotoja buvo atleista ne už darbo rezultatus, o už tai, kad nevykdo savo tiesioginių darbo funkcijų bei pareigos dirbti dorai ir sąžiningai. Tai, kad ieškovė darbo metu darbdaviui nežinant, naudodamasi darbo kompiuteriu, neteisėtai siuntėsi ar bandė siųstis audiovizualinius kūrinius. Tokie neteisėti veiksmai darbdaviui sukelti itin dideles neigiamas pasekmes – administracinę atsakomybę darbdavio vadovui (ATPK 214(10) str. 1 d.) ir atsakomybę pagal ATGTĮ dėl autorių teisių pažeidimų. Dėl ieškovės nepateikiamos darbdaviui reikalingos informacijos (lentelių su informacija apie vežėjus) nurodo, jog teismas neįvertino šios lentelės svarbos darbdavio veiklai vykdyti – lentelė buvo pildoma tam, kad vėliau susisteminta detali informacija padėtų surasti vežėjus kroviniams. Ieškovės pareigų nevykdymas – lentelės nepildymas – sąlygojo tai, kad atsakovas kai kuriems kroviniams negalėjo surasti vežėjų ir kroviniai nebuvo išvežti, buvo pateikta neteisinga informacija apie vežėjus, kiti vadybininkai turėjo atlikti ieškovės darbą, kas taip pat sąlygojo papildomus resursus ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius bei prarado pasitikėjimą ieškove. Tokie ieškovės veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes atsakovui, todėl darbo drausmės pažeidimas dėl tyčinio ir piktybiško lentelės nepildymo privalo būti kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Jei išvardytos aplinkybės atskleidžia darbuotojo nesiskaitymą su darbdavio interesais ir lemia darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą, tai darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažintas teismo proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nurodo, kad priteista kompensacija turi būti mažinama dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi priteistos kompensacijos dydis yra aiškiai neproporcingas ir neatitinka teisingumo principo. Kita vertus, atleidimas iš darbo ieškovei nesukėlė jokių sunkių pasekmių: jau 2012 m. vasario 22 d. ji įsidarbino UAB „BBP“, o nuo 2012 m. balandžio 17 d. dirba UAB „Hidrostatyba“, juo labiau ieškovė dirbo itin trumpą laiką, o tai pagal kasacinio teismo praktiką yra pagrindas mažinti kompensaciją, kuri yra pakankamai didelė darbdaviui. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Atsakovas nesutinka, kad buvo pažeista ieškovės teisė į privatumą, nes teismas skyrė uždarą teismo posėdį. Be to nesutinka su teismo išvada, kad neteisėtas atleidimas turėjo neigiamos įtakos ieškovės šeimos interesams, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo priversta ieškoti ir surado mažiau apmokamą darbą. Atsakovo įsitikinimu, net pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, jos pažeistas teises pakanka apginti kitomis priemonėmis, o neturtinės žalos priteisimas ieškovės naudai yra nepagrįstas. Dėl teisėjo šališkumo nurodo, kad pagrįstų abejonių teisėjo šališkumu kelia tai, kad teisėjas ir ieškovės advokatė dirba Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedroje ir yra kolegos. Nors atsakovai nereiškė nušalinimo savo iniciatyva, atsakovo nuomone, esant pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo šališkumo, teisėjas privalo pats nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo instituto, buvo pažeista atsakovo teisė į nešališką teismą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 3 str. 6 d., 329 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d. 1 p.ir 3 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad iš dalies atmetus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui priteistina proporcinga dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

7Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovas advokatas N. Stukas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nuodytais motyvais.

8Ieškovė R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl įrodymų („Skype“ programos išrašų ir duomenų iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainių adresus) leistinumo pažymi, jog Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos taikomos ne vien tik viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantiems subjektams, tačiau ir tokių paslaugų naudotojams, todėl šio įstatymo nuostatos šioje situacijoje turi būti taikomos, o atsakovo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovas neįrodė turėjęs pagrįstą įtarimą, jog darbuota atlieka neteisėtus ar neleistinus veiksmus, todėl neturėjo pagrindo pažeisti darbuotojos privatumo ir nesant pažeidimo sudėties atleisti ieškovę iš darbo. Atsakovui nenustačius darbo priemonių naudojimosi tvarkos ir ieškovės nesupažindinus su kompiuterio ir programos „Skype“ naudojimo apribojimais, neįspėjus dėl to, kad jos susirašinėjimas ar lankymasis internetiniuose tinklapiuose bus tikrinami, ji turėjo pagrįstą susirašinėjimo ir internetinio tinklapių peržiūrinėjimo privatumo lūkestį. Toks atsakovo elgesys taip pat pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2012 bei tos pačios bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011 nurodo, kad šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2012). Teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, vadovaudamasis įstatymu, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateikti „Skype“ duomenys yra privataus susirašinėjimo, kadangi atsakovas nebuvo informavęs, kad minėti duomenys gali būti patikrinti. Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo nurodo, kad darbuotojai nebuvo supažindinti su kompiuteriuose esančio informacijos saugojimo tvarka, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kokie konkrečiai duomenys yra ištrinti ir kad juos ištrynė būtent ieškovė, o ne kiti asmenys. Mano, jog atsakovas netinkamai aiškina contra spoliatorem prezumpcijos taikymą darbo santykiuose. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pareiga įrodyti paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą tenka darbdaviui. Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdė darbo funkciją taip, kaip sugebėjo. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o atsakovo minima prezumpcija tokiu atveju netenka teisinės reikšmės. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei nebuvo nustatyta konkrečių darbo normų, kurios reglamentuotų jos kaip vadybininkės atliekamą darbą, todėl nėra ir aiškių kriterijų, pagal kuriuos vienų darbuotojų darbo kokybė būtų lyginama ar atribojama nuo kitų. Kadangi ieškovė nebuvo atsakinga už kompiuterio saugojimą, jis neturėjo slaptažodžio, todėl prie jo prieiti ir naudotis galėjo bet kas, taip pat bet kas galėjo padaryti ir bet kokį įrašą iš ieškovės kompiuterio, jai nesant darbo vietoje. Nėra neginčijamų faktų, kad pateikti įrašai buvo ieškovės ir jie nebuvo modifikuoti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą netaikyti contra spoliatorem prezumpcijos. Dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nurodo, kad atsakovas neįrodė visų drausminės atsakomybės elementų. Atsakovas, nesupažindinęs darbuotojos su pareigų aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis, negali už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bausti darbuotojo nuobauda, tuo labiau, kaip už šiurkštų pažeidimą – atleidimu iš darbo. Pokalbiai programoje „Skype“ ir naršymas interneto puslapiuose, remiantis protingumo ir teisingumo principais bei nesant nustatytų ir galiojančių darbdavio apribojimų, negali būti pripažintas vienu iš sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, už kurį būtų taikoma pati griežčiausia sankcija – darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo. Pažymi, jog filmų siuntimas atsakovo įmonėje buvo visuotinis reiškinys, įmonėje nebuvo susiklosčiusi praktika už tai bausti savo darbuotojus, todėl atsakovas neturi pagrindo bausti ieškovę už įmonėje iki šiol toleruotą reiškinį. Už lentelės nevisiškai tinkamą pildymą ieškovė negali būti atsakinga, nes darbdavys turi tinkamai ir aiškiai formuluoti darbuotojams pavedamas užduotis, o ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra aiškiai per griežta. Ieškovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės. Atsakovas neįrodė priežastinio ryšio ir žalos kilimo fakto. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nurodo, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją – neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, t. y. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį. Teismo nustatytos kompensacijos dydis yra adekvatus, kadangi nėra jokių duomenų, kad tokios sankcijos taikymas iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir kad tai turėtų ilgalaikių turtinių pasekmių. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad atsakovas ne tik neteisėtai atleido ieškovę iš darbo, bet ir pažeidė jos teisę į privatumą, taip pažeisdamas jos garbę ir orumą. Atleidimo iš darbo metu ji augino vaiką iki 3 metų, turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, o dėl neteisėto atleidimo ji patyrė nestabilumo ir nesaugumo jausmą, tai taip pat turėjo neigiamos įtakos ieškovės šeimai, jos interesams, sukėlė profesinio bendravimo, reputacijos pablogėjimą. Dėl teisėjo šališkumo pažymi, kad teisėjas A. V. bei ieškovės atstovė MRU dirba lektoriais, t. y. jų teisės ir pareigos MRU katedroje yra lygiavertės, jų nesieja subordinacinis ryšys, todėl tokia aplinkybė negali sudaryti pagrindo įžvelgti teismo ir teisėjo šališkumą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tuo atveju, kai pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Faktas, jog advokatė ir bylą nagrinėjęs teisėjas dirba vienoje MRU katedroje, atsakovas nėra pareiškęs nušalinimo savo iniciatyva, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tos aplinkybės jam anksčiau nebuvo žinomos, todėl atsakovo dėl nušalinimo pateikiami argumentai tampa teisiškai nereikšmingais ir yra atmestini. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai buvo iš esmės patenkinti visa apimtimi, todėl ji turi teisę į visų jos patirtų ir jai priklausančių atlyginti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovė advokatė R. Š. palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagos duomenis, teisingai identifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė ieškovę padarius šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, todėl nepagrįstai pritaikė ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

12Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ieškovė R. J. (toliau nutartyje – ieškovė arba darbuotoja) atsakovo įmonėje UAB „Baltic Transport Group“ (toliau nutartyje – atsakovas arba darbdavys) dirbo vadybininke pagal 2011 m. spalio 10 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 7 (t. 1, b. l. 8-10). Vadovaujantis 2012 m. sausio 24 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl vadybininkės R. J.“, 2012 m. sausio 26 d. raštu ieškovei „Dėl raštiško reikalavimo pasiaiškinti“ bei 2012 m. sausio 27 d. ieškovės pasiaiškinimu, atsakovo įmonės direktorius 2012 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. J.“ už savavaliavimą (DK 235 str. 2 d. 4 p.) bei aplaidų neveikimą darbe, nerūpestingą ir netinkamą darbo funkcijų atlikimą: piktybiškai ir tyčia pažeidinėjant DK 228 straipsnyje įtvirtintas esmines darbuotojo pareigas – dirbti dorai ir sąžiningai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (b. l. 52). Tos pačios dienos atsakovo įmonės direktoriaus įsakymu „Dėl R. J. atleidimo iš darbo“ ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkščiai pažeistas darbo pareigas (DK 235 str.). Šiuo įsakymu taip pat nurodyta vyr. buhalterei išmokėti ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. sausio 27 d. (b. l. 51).

13Dėl įrodymų leistinumo

14Apelianto tvirtinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės, kaip darbuotojos, teisę į privatumą ir pripažino neleistinais bei nevertino atsakovo pateiktus įrodymus, kurie akivaizdžiai pagrindžia ieškovės nelojalumą darbdaviui, ilgalaikį darbdavio interesų neatitinkantį elgesį, darbo vietoje atliekamus neteisėtus veiksmus, savavaliavimą, darbdavio negerbimą, neigiamą požiūrį į darbą, tiesioginių pareigų ir darbdavio nurodymų nevykdymą (CPK 185 str.).

15CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; 2012 m. rugsėjo 2ų d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-402/2012). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nurodytinas jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, nustatytina, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008).

16Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo (darbdavio) ieškovei (darbuotojai) perduoto kompiuterio gautų įrodymų – „Skype“ programos išrašų bei duomenų iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainių adresus – leistinumo pažeidimų, teismui pripažinus, kad šie įrodymai gauti pažeidus ieškovės teisėtus lūkesčius ir jos teisę į privatumą, o jų pagrindu ieškovei paskirtos nuobaudos yra neteisėtos ir nepagrįstos.

17Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų leistinumas yra susijęs ne su jų turiniu, o su jų procesine forma, teisėjų kolegija, nenagrinėdama „Skype“ programos išrašų turinio bei neanalizuodama duomenų iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainių adresus, pasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su minėtų įrodymų leistinumu.

18Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ginčo santykiams taikė Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė neteisingą išvadą dėl minėtų įrodymų leistinumo. Savo argumentams pagrįsti apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi Nr. A492-2560/2011, kurios faktinės aplinkybės (ratio decidendi) iš esmės skiriasi, todėl šiuo atveju pareigos vadovautis precedentu nėra. Administracinėje byloje pareiškėjas (fizinis asmuo) prašo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities VPK, kuris nėra viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantis subjektas, duoti sutikimą įrašyti ir kaupti jo pokalbių turinį su atsakovu, atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pareiškėjo telefono pokalbių turinį ir kt. Šioje konkrečioje situacijoje Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio, reglamentuojančio ryšio konfidencialumą, kuriuo remiasi pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities VPK duoti sutikimą atitinkamiems veiksmams, nuostatas teleologiniu (įstatymo tikslo), lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, išaiškino, jog ginčo santykiams Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnis nėra taikomas, kadangi Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis yra taikomas tik viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantiems subjektams, kuriems nepriskirtinas nei atsakovas, nei pareiškėjas. Tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas ginčas dėl to, ar darbdavys, kuris nėra viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantis subjektas, teisėtai padarė darbuotojos „Skype“ programos išrašą bei nukopijavo iš kompiuterinės atminties duomenis apie interneto svetainių adresus, kurių turinys buvo pagrindu skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Taigi atsakovas išvadas dėl Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo šioje byloje, daro atsietai nuo konteksto, remdamasis administracinio teismo išvadomis, padarytomis byloje esant visiškai skirtingai faktinei situacijai. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius; be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 20 punkte yra pateikta faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sąvoka – tai fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas; šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra faktinė ryšių paslaugų naudotoja, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė pagrįstai. Sisteminė Elektroninių ryšių įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad fizinis asmuo (šiuo atveju darbuotojas) visais atvejais, net ir turint pagrįstą įtarimą, kad atliekami neteisėti ir neleistini veiksmai, turi būti iš anksto informuojamas apie jo naudojamų prietaisų ir programų išklotinių patikrinimą. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo įtarimas dėl ieškovės daromų darbo drausmės pažeidimų, iš dalies susiformavo ir informacijos iš jos kompiuterio tikrinimo pagrindu, apie ką liudija aukščiau minėtų atsakovo priimtų vidaus administravimo aktų ieškovės atžvilgiu turinys. Todėl bet kokiu atveju ieškovė turėjo būti informuota apie kompiuterio duomenų patikrinimą.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįrodė turėjęs teisę neinformavus ieškovės tikrinti naudojamų prietaisų ir programų išklotines, tokiu būdu siekdamas sužinoti, kokiais tikslais yra naudojamos darbo priemonės ir kuo užsiima ieškovė darbo metu. Tokią išvadą leidžia daryti bylos medžiagos duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovo įmonėje vidaus darbo tvarkos taisyklės nebuvo nustatytos, t. y. ieškovės darbo funkcijos nebuvo apibrėžtos pareigybės aprašyme ar kitokiuose norminiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą, darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą: užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str.). Taigi, Darbo kodekso nuostatos įpareigoja darbdavį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai – darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis 3K-3-263/2012). Šiuo atveju darbdavys, suteikęs darbuotojai kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną darbo funkcijoms atlikti, tačiau nenustatęs darbo priemonių naudojimosi tvarkos apribojimų (lokalinių teisės aktų), tame tarpe ir dėl draudimo „Skype“ programa naudotis asmeniniais tikslais, neįspėjęs dėl to, kad susirašinėjimas ar lankymasis internetiniuose tinklapiuose bus tikrinami, slapta nurašęs kompiuterio atmintyje esančius programos „Skype“ ir lankytų internetinių svetainių adresų duomenis, pažeidė ieškovės privatumą, juolab, kad ieškovei buvo leista kompiuteriu naudotis ir asmeniniais tikslais po darbo. Tokios pozicijos formuojamoje praktikoje laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau nutartyje – EŽTT), kurio išaiškinimais savo išvadas skundžiamame sprendime grindžia pirmosios instancijos teismas (CPK 3 str. 5 d.), jog privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja privačia aplinka, ji gali apimti ir profesinį gyvenimą tuo atveju, kai darbuotojas nėra informuotas apie naudojimosi darbo priemonėmis apribojimus (Halford v. United Kingdom, Nr. 20605/92,1997). EŽTT šioje byloje EŽTK 8 straipsnio pažeidimą konstatavo pareiškėjai nebuvus informuotai apie naudojimosi darbe esančiais telefonais apribojimus. Taigi remiantis EŽTT praktika, pagal EŽTK tikslus telefoniniai skambučiai iš darbo vietos patenka į „privataus gyvenimo“ ir „susirašinėjimo“ sąvokas (Halford ir Amann v. Switzerland, Nr. 27798,1995). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir iš darbovietės išsiųstiems elektroniniams laiškams bei informacijai, gautai tikrinant asmeninį naudojimąsi internetu (Copland v. United Kingdom, Nr. 62617/00,2007). Šioje byloje EŽTT nusprendė, kad EŽTK 8 straipsnį darbdavys pažeidė pasirinkdamas pareiškėjos telefono skambučių, elektroninių laiškų susirašinėjimo bei naudojimosi internetu būdą, kadangi būtent darbdavys privalo imtis priemonių, kurios nepažeistų darbuotojo teisėtų lūkesčių ir teisingai jas taikyti: detaliai ir iš anksto informuoti darbuotoją apie tai, kokia kontrolė bus vykdoma jo darbo vietoje.

20Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu neduoda pagrindo ir apelianto nurodoma teismų praktika, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2012, tos pačios bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011 bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-401-115/2010 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2012). Pirma, minėtose bylose teismas pripažino, kad kompiuteris darbuotojai yra skirtas tik darbo funkcijoms atlikti; antra, su nustatyta tvarka darbuotojos buvo supažindintos; trečia, minėtose bylose ieškovių padaryti nusižengimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuotą šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtį. Esant minėtiems faktinių aplinkybių skirtumams, nėra pagrindo konstatuoti minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos adekvatumą, todėl pažeidžiant ieškovės teisės į privatumą būdu gautas įrodymas, neatsižvelgiant į jo turinį, skirtingai nei apelianto cituojamose bylose, pats savaime yra neteisėtas.

21Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo: teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

22Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus apelianto argumentų, susijusių su teismo įrodymų leistinumo pažeidimais, kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenys iš ieškovei darbo funkcijoms atlikti darbdavio perduoto kompiuterio buvo gauti neteisėtai, pažeidžiant ieškovės kaip darbuotojos teisėtus lūkesčius ir jos teisę į privatumą, ir konstatavęs, kad tokių įrodymų panaudojimas nagrinėjant darbo ginčą būtų neproporcingas siekiamiems tikslams, pagrįstai „Skype“ programos išrašus bei duomenis iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainių adresus pripažino neleistinais įrodymais. Tokiu atveju neteisėta ir nepagrįsta pripažintina ieškovei paskirta nuobauda dalyje, pagrįstoje „Skype“ ir interneto duomenimis.

23Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo

24Apeliantas skunde kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

25Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Taigi kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašant pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti su neteisėtu darbo sutarties nutraukimu susijusias išmokas bei neturtinę žalą, o atsakovui teigiant, kad ieškovė iš darbo atleista pagrįstai ir teisėtai dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, apeliantui tenka pareiga įrodyti ieškovę padarius šiurkštų daro drausmės pažeidimą.

26Pirmosios instancijos teismas šios įrodinėjimo taisyklės nepažeidė. Kaip minėta, bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog atsakovas neužtikrino tinkamo darbo organizavimo: ieškovės darbo funkcijos nebuvo apibrėžtos pareigybės aprašyme ar kitokiuose norminiuose dokumentuose, ji nebuvo supažindinta su kompiuterio naudojimosi taisyklėmis ir juose esančios informacijos saugojimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovės veiksmus – saugant savo privatumą „Skype“ išklotinių (istorijos) pašalinimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – įrodymų sunaikinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams pagrįstai netaikė teisės doktrinoje žinomos contra spoliatorem prezumpcijos, kad ieškovė sunaikindama „Skype“ pokalbių istoriją ir tokių įrodymų nepateikdama į bylą, pripažino faktus pagal nepalankiausią jų buvimo galimybę. Nesant galimybės patikrinti ieškovės „Skype“ programos išrašų, nėra pagrindo nagrinėti ir jo modifikavimo prielaidų.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.), nagrinėdami ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl apelianto argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, nepritaikius contra spoliatorem prezumpcijos, nėra pagrįsti.

28Dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų

29Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės veiksmai negali būti traktuojami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

30Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Taigi darbuotojo drausminei atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratą, tačiau nebūtina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryšio su darbuotojo neteisėtais veiksmais. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012 ir kt. ).

31Apelianto įsitikinimu, ieškovės darbo pareigų pažeidimai, o būtent: darbo kompiuterio darbo metu naudojimą ne tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, veikimą priešingai darbdavio interesams, filmų siųsdinimąsi darbo kompiuteriu, reikalingos informacijos – lentelių su informacija apie vežėjus – darbdaviui nepateikimą, atitinka šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sampratą (DK 235 str. 1 d.) ir buvo pakankamu pagrindu atleisti ieškovę pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

32Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011 ir kt.). Tokiu atveju darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai taip kvalifikavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno apelianto nurodomo ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

33Kaip jau minėta, darbdavys nebuvo nustatęs vidaus darbo tvarkos taisyklių, taip pat nebuvo apibrėžęs ieškovės darbo funkcijų pareigybės aprašyme ar kitokiuose norminiuose dokumentuose, todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės veiksmai, būtent darbo kompiuterio naudojimas ne tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti (pokalbiai programoje „Skype“ ir naršymas interneto puslapiuose), nesat nustatytų ir galiojančių naudojimosi darbo kompiuteriu apribojimų, negali būti pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuriuo tiesiogiai pažeidžiamos darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, už kurį būtų taikoma pati griežčiausia sankcija – darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo.

34Atsižvelgiant į tai, kad Skype“ programos išrašai bei duomenys iš kompiuterinės atminties apie interneto svetainės adresus pripažinti neleistinais įrodymais, teisėjų kolegija neanalizuoja „Skype“ programos ir į bylą pateiktos internetinių svetainių išklotinės turinio, kuriuo remiasi apeliantas įrodinėdamas ieškovės veikimą priešingai darbdavio interesams (tiesioginių vadybininkės darbo funkcijų nevykdymą, neigiamo požiūrio į darbdavį) bei autorių teisių pažeidimą, kuriuo ieškovė galėjo užtraukti darbdaviui administracinę atsakomybę, darbo kompiuteriu siųsdindamasi filmus. Kita vertus, atsakovo argumentai dėl autorių teisių pažeidimų nėra susiję su šio ginčo esme. Apelianto teiginius, kad ieškovė veikė priešingai darbdavio interesams, darbo metu nevykdydama tiesioginių savo pareigų, taip pat paneigia bylos medžiagoje esantys duomenys, iš kurių patyti, kad 2011 m. spalio 10 d. šalių sudarytoje darbo sutartyje (t. 1, 8-10) darbdavio iniciatyva buvo susitarta dėl trijų mėnesių bandomojo laikotarpio, kurio metu ieškovės darbas tenkino darbdavį, kadangi pasibaigus bandomajam laikotarpiui (2012-01-10) darbo sutartis nutraukta nebuvo, tuo tarpu pastabos dėl darbo rezultatų ieškovei buvo pareikštos 2012 m. sausio 24 d., t. y. praėjus dviems savaitėms po nustatyto bandomojo laikotarpio pabaigos, juo labiau, kad ieškovės darbo rezultatai, įvertinus jos darbo patirtį bei darbo organizavimo praktiką įmonėje, beveik nesiskyrė nuo panašią patirtį turinčios darbuotojos Ž. S. darbo rezultatų.

35Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalingos informacijos – lentelių su informacija apie vežėjus – darbdaviui nepateikimas nėra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė darbdavio 2011 m. gruodžio 1 d. el. laišku gautą nurodymą dėl įmonei reikalingos informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 53-54) – tik 2 (du) kartus iš turimų 7 (septynių) pateikė reikiamą informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiais savo veiksmais (neveikimu) ieškovė pažeidė darbo drausmę, tačiau pagrįstai nepripažino jį šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį galima būtų taikyti pačią griežčiausia sankciją – atleidimą iš darbo.

36Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13). Taigi, darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik pagal jų visumą spręsti dėl nuobaudos rūšies paskyrimo ar paskirtos nuobaudos teisėtumo.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagos duomenis, nenustatė, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas – reikiamo skaičiaus lentelių su informacija apie vežėjus nepateikimas, būtų sukėlęs atsakovui sunkias pasekmes, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei paskirta nuobauda už padarytą darbo drausmės pažeidimą yra aiškiai per griežta. Kita vertus, net ir esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ne tik atleidimą iš darbo, bet ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys netinkamai įvertino DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, kadangi ieškovės darbas iki pastabų dėl darbo rezultatų pateikimo buvo vertinamas gerai, drausminių nuobaudų ieškovė neturėjo, jos veiksmai (neveikimas) sunkių pasekmių darbdaviui nesukėlė.

38Dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio

39Apelianto vertinimu, ieškovei priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacija – 9 206, 12 Lt bei 93, 94 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, nepagrįsta.

40Pripažinus, kad ieškovė iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktų nuostatas atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 297 straipsnio 1, 4 dalys, t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui.

41Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kad kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

42Nagrinėjamoje byloje, nustatydamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, analizavo, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojos dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, ir pagrįstai sprendė, jog nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai.

43Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skirdamas kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, taip pat įvertinęs šalių tarpusavio santykius darbo laikotarpiu, jog iki 2012 m. sausio 26 d. raštiško reikalavimo pasiaiškinti tarp šalių nebūta konfliktinių situacijų, po bandomojo laikotarpio ieškovė pripažinta tinkama 2011 m. spalio 10 d. darbo sutartimi sulygtoms darbo funkcijoms atlikti, priteisė adekvačią kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2012-01-27) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-06-12) – 9 206, 12 Lt (93, 94 Lt x 98 d. d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo ieškovei priteisė 93, 94 Lt už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurios sumažinti teisėjų kolegija pagrindų nenustatė.

44Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, jos pažeistoms teisėms apginti neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra neadekvati perteklinė teisių gynimo priemonė.

46Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, vienas jų – kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, jį gali lydėti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012). Tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto, ką nurodo ir apeliantas, nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 ir kt.).

47Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad darbdavys, neteisėtai paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, o taip pat neteisėtai prisijungdamas prie ieškovės kompiuterio ir parsisiųsdamas ieškovės privačius duomenis iš programos „Skype“, pažemino ieškovės darbo garbę, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinę žalą (DK 36 str. 7 d., DK 250 str., CK 6.250 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atleidus iš darbo darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, sumažėja jo reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo. Kaip matyti iš bylos duomenų atleidimo iš darbo metu ieškovė augino vaiką iki 3 metų, turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, turėjo ieškotis kito darbo, o dėl neteisėto atleidimo ji patyrė nestabilumo ir nesaugumo jausmą, tai taip pat turėjo neigiamos įtakos ieškovės šeimai, jos interesams, sukėlė profesinio bendravimo, reputacijos pablogėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

48Dėl teismo šališkumo

49Apeliantas reiškia abejones bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nešališkumu, savo abejones grįsdamas tuo, kad teisėjas ir ieškovės advokatė dirba Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedroje ir yra kolegos, todėl mano, kad teisėjas privalėjo nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

50Remiantis CPK 68 straipsnio 2 punktu, pareiškimas dėl nušalinimo turi būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Tuo tarpu apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisėjui nušalinimo nereiškė, įrodymų, kad minėtos aplinkybės jam nebuvo žinomos, nepateikė (CPK 69 str.), todėl jo argumentai dėl teisėjo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau, kad teisėjos ir ieškovės advokatės pareigos Mykolo Romerio universitete yra lygiavertės, jų nesieja pavaldumo (subordinaciniai) santykiai, todėl ši aplinkybė įžvelgti teisėjo šališkumą prielaidų nesudaro, juo labiau, kad bylą nagrinėjantis teisėjas apie šį faktą informavo šalis 2012 m. kovo 27 d. parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 41-42).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 076, 00 Lt) bei 398, 54 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybės naudai. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje tuo atveju, kai visi ieškovo reikalavimai yra tenkinami visiškai, o iš dalies yra tenkinamas tik reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgtina į tai, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t. y. ieškovas pripažintas turinčiu teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl tai, kad teismas priteisia ieškovui ne visą jo prašomą neturtinės žalos dydį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes kaip neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kt., taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovas negali lemti ieškovui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

53Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

54Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

55Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė R. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu... 6. Atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ apeliaciniame skunde prašo: 1)... 7. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovas... 8. Ieškovė R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo... 9. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovė... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 12. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ieškovė R. J. (toliau nutartyje –... 13. Dėl įrodymų leistinumo ... 14. Apelianto tvirtinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino... 15. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 16. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas... 17. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų leistinumas yra susijęs ne su jų... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįrodė turėjęs teisę... 20. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu neduoda pagrindo ir... 21. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų,... 22. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus... 23. Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo... 24. Apeliantas skunde kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 25. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi... 26. Pirmosios instancijos teismas šios įrodinėjimo taisyklės nepažeidė. Kaip... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 28. Dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų... 29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 30. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti... 31. Apelianto įsitikinimu, ieškovės darbo pareigų pažeidimai, o būtent: darbo... 32. Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, jeigu darbuotojas atleistas... 33. Kaip jau minėta, darbdavys nebuvo nustatęs vidaus darbo tvarkos taisyklių,... 34. Atsižvelgiant į tai, kad Skype“ programos išrašai bei duomenys iš... 35. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 36. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagos duomenis, nenustatė, kad... 38. Dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos... 39. Apelianto vertinimu, ieškovei priteista vidutinio darbo užmokesčio už... 40. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto,... 41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos... 42. Nagrinėjamoje byloje, nustatydamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skirdamas kompensaciją už... 44. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 45. Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo... 46. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas,... 48. Dėl teismo šališkumo... 49. Apeliantas reiškia abejones bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio... 50. Remiantis CPK 68 straipsnio 2 punktu, pareiškimas dėl nušalinimo turi būti... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai,... 53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 54. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 55. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 56. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti...