Byla e2A-670-798/2020
Dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama sumažinti lizingo sutartyje Nr. LT080347 pastato – prekybos centro, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), kainą iki 497 439,68 Eur, pripažįstant ieškovės nuosavybės teisę į minėtą turtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82.

9Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

102.1.

11Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 2 dalį, ieškovė pretenzijas dėl turto trūkumų galėjo pareikšti per du metus nuo turto perdavimo ieškovei valdyti ir naudotis dienos. Kadangi turtas ieškovei valdyti ir naudotis perduotas 2008 m. lapkričio 6 d., tai pretenzijas dėl jo kokybės galėjo reikšti iki 2010 m. lapkričio 6 d. Nuo šios dienos turi būti pradėtas skaičiuoti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas pripažino, kad terminas pretenzijoms dėl turto trūkumų pareikšti suėjo 2011 m. gegužės 6 d. Tačiau, teismas, nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo ir atmesdamas ieškovės reikalavimus pažymėjo, kad byloje nespręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo ar jo atnaujinimo.

122.2.

13Ieškovės argumentas dėl prejudicijos taikymo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį atmetė ir nurodė, kad nuomos sutartis su atsakovu negalėjo modifikuotis į subnuomos sutartį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismo sprendimą cituoja fragmentiškai, taip iškreipiant teismo sprendimo esmę, nes byla buvo nagrinėjama dėl kitų teisinių santykių, t. y. daikto perdavimo naudotis teisėtumo bei nuostolių atlyginimo ir teismo sprendimo motyvai, vertinantys teisės normų taikymą, neturi prejudicinės reikšmės.

142.3.

15Ieškovės teigimu dėl UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmų, t. y. fakto, kad bendrovė iš turto išsikėlė tik 2010 m. sausio 14 d., ieškovė negalėjo dalies turto perduoti UAB „PALINK“ valdyti ir naudotis, kuri 2009 m. birželio 2 d. nutraukė 2008 m. gruodžio 10 d. sudarytą subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/1, taip pat negalėjo vykdyti 2009 m. vasario 10 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties su UAB „Bordolina“, kuri taip pat 2009 m. rugsėjo 18 d. vienašališkai nutraukė subnuomos sutartį ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus atmetė ir nurodė, kad apie UAB „NORFOS MAŽMENA“ turto nuomos sutartį ieškovei buvo žinoma iki lizingo sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, todėl ieškovė galėjo lizingo sutarties atsisakyti. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad turtas visiškai atitiko šalių sutartas sąlygas ir pagrįstai teigia, jog mažmeninės prekybos veiklai skirtų ir kitų nekilnojamojo turto objektų nuomos veikla yra pagrindinė ieškovės veikla, ji yra nekilnojamojo turto įsigijimo ir nuomos teisinių santykių profesionalė ir būtent ieškovė turi pakankamą patirtį bei žinias šioje srityje. Todėl ieškovei kilo pareiga pasidomėti su turtu susijusia visa informacija bei įvertinti galimas rizikas.

162.4.

17Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad byloje pateigti įrodymai paneigia ieškovės teiginius bei nepatvirtina fakto, jog ieškovė galėjo tikėtis UAB „NORFOS MAŽMENA“ sudarytos nuomos sutarties automatiško transformavimo į subnuomos sutartį. Priešingai, atsakovė atskleidė ieškovei, kad buvusiam klientui UAB „4 VĖJAI IR KO“ nepavyko pakeisti nuomos sutarties į subnuomos sutartį, todėl būtent ieškovė įsipareigojo dar kartą derėtis su UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ši bendrovė buvo vienas iš ieškovės klientų, todėl dėl turimų ilgalaikių verslo ryšių ieškovė tikėjosi išspręsti sutarties pakeitimo klausimus.

182.5.

19Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip tiesioginio lizingo sandoris bei nesutiko su argumentais, kad sulygta turto kaina sutartyje turi būti sumažinta. Byloje nepaneigta, kad individualiai buvo aptartos ne tik specialiosios, bet ir bendrosios sutarties sąlygos, todėl sutartyje nurodyta turto kaina atspindi dviejų verslo subjektų susitarimą dėl konkretaus daikto kainos. Atsakovė pagrindė, kad ginčo turtas atitiko sutartyje nurodytas sąlygas, o visa reikšminga su turtu susijusi informacija ieškovei buvo atskleista iki sutarties sudarymo. Ieškovės pateikiami skaičiavimai dėl turto kainos mažinimo yra neįrodyti, nes šalys kainos nesiejo su turto nuomos pajamų dydžiu. Turto perleidimo kaina nepriklausė nuo to, kokio dydžio pajamas šis turtas galėjo generuoti.

202.6.

21Ieškovės teigimu, ji nebūtų sutikusi už turtą mokėti sutartyje nurodytos kainos, jei būtų žinojusi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. už turto nuomą gautų pajamų suma sudarys tik 769 694,11 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino sandorį esant ekonomiškai naudingą ieškovei, nepaisant jos nurodytų gautinų pajamų dydžio, nes turto generuojamos pajamos beveik padengia jo įsigijimo kainą. UAB „NORFOS MAŽMENA“ nuomos sutartis buvo terminuota, numatytas nuomos terminas iki 2013 m. gegužės 6 d. Pasibaigus nuomos sutarčiai, buvęs nuomininkas būtų turėjęs pirmenybės teisę išsinuomoti turtą, tačiau tik nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis, t. y. po sutarties termino pabaigos šalys galėjo persiderėti dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant ir nuomos kainą.

222.7.

23Ieškovės teiginiai, kad dėl UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmų ieškovė neteko galimybės subnuomoti turtą UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“, šiuo atveju atsakovei nesukelia teisinių pasekmių. Ieškovei 2010 m. sausio 13 d. pateikus atsakovei prašymą leisti su UAB „PALINK“ sudarytą subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/10 registruoti viešame registre, o 2010 m. gruodžio 3 d. pateikus prašymą leisti dalį turto subnuomoti UAB „Bordolina“ (pagal 2010 m. sausio 11 d. sudarytą subnuomos sutartį), atsakovė davė sutikimą. Turto valdymą iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ ieškovė perėmė 2010 m. sausio 14 d., todėl teismo vertinimu, nebuvo kliūčių vykdyti su UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“ sudarytas subnuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Bordolina“ atsisakė subnuomos sutarčių dėl patiriamų sunkumų. Todėl teismas sprendė, kad turtą iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ perėmusi 2010 m. sausio 14 d. ieškovė nepagrindė, kaip atsakovė susijusi su tuo, kad ieškovė neperdavė dalies turto UAB „Bordolina“ iki 2010 m. liepos 31 d. ir kaip atsakovė susijusi su 695 088,05 Eur pajamų negavimu.

242.8.

25Byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra sumokėjęs 511 733,00 Eur turto išpirkimo įmokų. Kaip patvirtino atsakovė, lizingo davėjas privalo išrašyti lizingo gavėjui kreditinę sąskaitą – faktūrą, kurioje yra fiksuojama likusi neišpirkta turto vertė (t. y. nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma). Vykdydama šią pareigą atsakovė 2018 m. gegužės 10 d. išrašė ieškovei kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta likusi neišpirkta turto vertė – 458 408,62 Eur, o ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti 955 746,06 Eur turto išpirkimo įmokų. Taigi, sutarties galiojimo metu ieškovė sumokėjo 497 337,44 Eur turto išpirkimo įmokų, o sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik turto išpirkimo įmokas, bet ir palūkanų įmokas, sutarties mokestį, delspinigius bei kitas sutartyje nurodytas įmokas. Teismas pripažino, kad ieškovės teiginiai apie sumokėtą visą turto kainą yra nepagrįsti, neįrodyti.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

273.

28Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti 2019 m. birželio 17 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-370-357/2019 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas visiškai, sumažinant lizingo sutartyje Nr. LT080347 aptariamą pastato – prekybos centro, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), kainą iki 497 439,68 Eur, ir pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į minėtą turtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

293.1.

30Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime, egzistavo pagrindas sumažinti sutartyje numatytą turto kainą, kadangi sutarties sudarymo metu atsakovė ieškovei sudarė aiškiai nepagrįstus lūkesčius dėl galimybės subnuomoti turtą, nors realiai ieškovė tokios galimybės neturėjo. Toks atsakovės nesąžiningumas vėliau lėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę subnuomoti turtą UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“.

313.2.

32Lizingo sutarties pagrindu ieškovė sutiko įsigyti turtą, kadangi siekė jį subnuomoti ir tokiu būdu ne tik vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir generuoti tam tikrą naudą. Tuo tikslu ieškovė 2008 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei 1 mėnesiui po Sutarties sudarymo, sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/10 su UAB „PALINK“. Ieškovė įsipareigojo UAB „PALINK“ išnuomotą turto dalį perduoti iki 2009 m. balandžio 4 d., o šios pareigos neįvykdžius UAB „PALINK“ turėjo teisę nutraukti subnuomos sutartį ir neperimti turto dalies. Be aukščiau nurodytos sutarties su UAB „PALINK“, ieškovė 2009 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“ dėl likusios turto dalies, kuri nebuvo išnuomota UAB „PALINK“, subnuomos, kuri turėjo būti perduota iki 2009 m. rugsėjo 1 d., priešingu atveju UAB „Bordolina“ turėjo teisę nutraukti sutartį ir nepriimti subnuomotos turto dalies. Iš pateiktų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai neįvertino, matyti, kad sutartį su atsakove ieškovė sudarė jau aiškiai žinodama tolimesnius savo planus dėl turto subnuomos. Atsižvelgdama į turto kainą, t. y.

33955 746,06 Eur, ieškovė ją sutiko sumokėti už turtą tik dėl to, kad vertino turtą kaip srautinį nekilnojamojo turto objektą ir tuo pačiu metu planavo gauti konkrečius pajamų srautus.

343.3.

35Kartu su ieškiniu buvo pateikta UAB „Konsauditas“ parengta konsultacinė išvada, kurioje buvo pateikti ieškovės iš turto subnuomos gautinų pajamų skaičiavimai. Už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė iš abiejų aukščiau nurodytų sutarčių būtų gavusi 1 478 836,84 Eur. Tuo tarpu, jeigu minėtu laikotarpiu turtą būtų naudojusi UAB „NORFOS MAŽMENA“, t. y. sutarties sudarymo metu buvęs turto subnuomininkas, analogiškos ieškovės pajamos būtų siekusios tik 769 694,11 Eur. Tokia situacija ieškovei būtų buvusi visiškai nepatraukli. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovės sukurti lūkesčiai dėl 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį bus visiškai nepagrįsti ir netgi neteisėti, o per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė už turto nuomą galės gauti tik 769 694,11 Eur pajamų, arba apskritai nebūtų sudariusi lizingo sutarties, arba nebūtų sutikusi mokėti už turtą

36955 746,06 Eur. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neįvertino tų aplinkybių, kad atsakovei sutarties sudarymo metu neabejotinai buvo žinomi aukščiau aptarti ieškovės tikslai, t. y. operatyvi turto subnuoma ir tolimesnis subnuomos pajamų generavimas.

373.4.

38Atsakovės žinojimą apie tikruosius ieškovės tikslus sudarant sutartį taip pat patvirtina ir atsakovės pažyma apie ieškovei suteiktą kreditą, kurioje buvo nurodyta, kad turtas generuoja pajamų srautą, iš ko seka, kad mažiau bus apkraunami ieškovės pinigų srautai. Negana to, pati atsakovė tokius tikslus ieškovei ir sukėlė. Ta aplinkybė, kad jau po to, kuomet UAB „PALINK“ atsisakė nuomos teisės į turtą, ieškovės kreipėsi į atsakovę prašydama leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti su UAB „PALINK“ sudarytą sutartį, jokiu būdu nepatvirtina to, kad ieškovė turėjo galimybę UAB „PALINK“ subnuomoti turtą. Minėtu kreipimųsi į atsakovę ieškovė tik nesėkmingai bandė iš naujo sudominti UAB „PALINK“ galimybe subnuomoti turtą. Taigi, iš pateiktų aplinkybių, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė ginčijamame sprendime, matyti, kad atsakovė perdavė ieškovei turtą, kuris iš esmės neatitiko aptartų sąlygų.

393.5.

40Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, kaip tik ir buvo susidariusi tokia situacija, kuomet atsakovė perdavė ieškovei turtą, kurio jis negalėjo subnuomoti dėl tuo metu galiojusios UAB „NORFOS MAŽMENA“ sutarties. Negana to, atsakovė ne tik nenurodė tos aplinkybės, kad ieškovė negalės subnuomoti turto, tačiau atsakovė veikė priešingai. Ji, kaip profesionalus finansinių paslaugų rinkos subjektas, kaip tik sukūrė ieškovei lūkestį, kad UAB „NORFOS MAŽMENA“ sutartis bus pakeista į subnuomos sutartį. Minėta aplinkybė ieškovei buvo ypatingai svarbi, kadangi subnuomos sutarties nutraukimo tvarka yra nepalyginamai lengvesnė, nei nuomos sutarties nutraukimas. Prieš ieškovę turtą atitinkamos lizingo sutarties pagrindu naudojo UAB „4 VĖJAI IR KO“. Ši lizingo sutartis buvo atsakovės vienašališkai nutraukta. Ieškovės ir atsakovės sudaryto susitarimo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, kad buvęs lizingo gavėjas UAB „4 VĖJAI IR KO“ privalėjo pakeisti UAB „NORFOS MAŽMENA“ sutartį į subnuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, UAB „NORFOS MAŽMENA“ nuomos sutartis dar iki ieškovės ir atsakovės pasirašytos sutarties sudarymo jau buvo laikytina subnuomos sutartimi. Deja, tačiau, UAB „NORFOS MAŽMENA“ ne tik nesutiko sudaryti atskiros subnuomos sutarties, tačiau tuo pačiu piktybiškai neišsikėlė iš turto. Ieškovė dėl to privalėjo inicijuoti atskirą teisminį procesą, kad UAB „NORFOS MAŽMENA“ būtų priverstinai iškeldinta.

413.6.

42Papildomai pažymėjo, kad nesutinka su ginčijamame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės neabejotinai turi prejudicinę galią toje byloje dalyvavusiai atsakovei.

433.7.

44Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti turto kainą ieškovės prašomu būdu. Apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutinka. Ieškovė pagal sutartį atsakovei iš viso buvo įsipareigojusi sumokėti 955 746,06 Eur. Tokią kainą ieškovė atsakovei sutiko mokėti įvertinusi aplinkybę, kad ji subnuomos sutarčių galiojimo laikotarpį būtų gavusi net 1 478 836,84 Eur pajamų. Tuo tarpu realiai susidarė tokia situacija, kad ieškovė neturėjo galimybių UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“ perduoti turtą. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo tik teorinę galimybę nuomos mokestį gauti iš UAB „NORFOS MAŽMENA“, t. y. 769 694,11 Eur. Vadinasi, reali turto kaina turėjo būti nustatinėjama atsižvelgiant būtent į iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ galimai gautinų nuomos pajamų dydį. Atsižvelgiant į tai 769 694,11 Eur pajamų generuojančio turto kaina būtų 497 439,68 Eur (1 478 836,84 Eur : 955 746,06 Eur = 769 694,11 Eur : 497 439,68 Eur). Taigi, sutartyje numatyta turto kaina, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti mažinama būtent iki minėto skaičiaus.

453.8.

46Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikytina klasikiniu netiesioginiu lizingo sandoriu, kadangi nuosavybės teisę į turtą atsakovė jau buvo įgijusi iki sutarties sudarymo. Negana to, ne pati ieškovė pasirinko lizingo objektą – turtą, ir nurodė jį atsakovei. Pati atsakovė pasiūlė ieškovei įsigyti turtą ir tuo pačiu pasiūlė finansuoti turto įsigijimą lizingo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip tiesioginio lizingo sandoris. Deja, teismas sprendime nurodytu būdu sutarties nekvalifikavo. Įvertinus ieškovės ir atsakovės sutarties ypatumus, darytina išvada, kad ieškovė, kaip lizingo gavėja, turi teisę reikšti visas pretenzijas dėl turto atsakovei, kuri privalo atsakyti kaip turto pardavėjas.

473.9.

48Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai įvertino atsakovei sumokėtas sumas pagal lizingo sutartį. Ieškovė nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo atsakovei iš viso buvo sumokėjusi 511 733 Eur turto išpirkimo įmokų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iki sutarties nutraukimo atsakovės atžvilgiu jau sumokėjo tą pinigų sumą, iki kurios savo ieškiniu reikalavo sumažinti turto kainą. Vadinasi, egzistuoja pagrindas pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą.

494.

50Atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad:

514.1.

52Apeliantė visiškai nepagrįstai siekia šalių aptartas ir suderintas sutarties sąlygas modifikuoti ir atsakovės sąskaita nepagrįstai praturtėti. Ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti jos pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, tačiau ieškovės reikalavimai buvo atmesti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

534.2.

54Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pateikiamu aiškinimui dėl senaties termino skaičiavimo, tačiau nurodė, kad senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nėra pažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino skaičiavimu. Taigi, apeliaciniam teismui sutikus su apeliacinio skundo argumentais, prašė ieškinio senatį taikyti.

554.3.

56Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagristai nustatė, kad apie tai, jog dalimi turto naudojasi UAB „NORFOS MAŽMENA“ ieškovei buvo žinoma iki sutarties sudarymo. Apeliantei buvo tinkamai atskleista informacija apie tai, kad buvęs lizingo gavėjas UAB „4 VĖJAI IR KO“ buvo įsipareigojęs modifikuoti su UAB „NORFOS MAŽMENA“ sudarytą nuomos sutartį į subnuomos sutartį, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Be to, apeliantei buvo žinoma, kad turto ar jo dalies subnuomos sutartį apeliantė gali sudaryti tik turėdama rašytinį atsakovės sutikimą. Žinodama visas nurodytas aplinkybes ieškovė savo rizika 2008 m. gruodžio 10 d. sudarė dalies turto subnuomos sutartį su UAB „PALINK“ ir tik po to, t. y. 2008 m. gruodžio 17 d., kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti turtą subnuomoti minėtai bendrovei. Atsakovė tokį sutikimą davė, tačiau tuo pačiu priminė apeliantei, kad dar 2003 m. gegužės 2 d. UAB „NORFOS MAŽMENA“ sudarė turto nuomos sutartį, kuri buvo registruota viešame registre. Apeliantei taip pat buvo priminta, kad ji sutiko sudaryti sutartį, žinodama apie minėtą sutartį, todėl atsakovės leidimas subnuomoti turtą UAB „PALINK“ galioja tik tuo atveju, jei bus nutraukta sutartis su UAB „NORFOS MAŽMENA“. Taigi, atsakovės sutikimas buvo sąlyginis, tačiau apeliantė šios sąlygos neįvykdė ir negalėjo pagrįstai tikėtis subnuomoti turtą UAB „PALINK“.

574.4.

58Atkreipia dėmesį, kad, apeliantės teigimu, UAB „PALINK“ 2009 m. birželio 2 d. pateikė apeliantei pranešimą, kuriuo nurodė, kad vienašališkai nutraukia subnuomos sutartį. Tačiau tokio pranešimo kopija į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio pranešimo egzistavimą bei apie bendrovės prarastą interesą dėl turto subnuomos.

594.5.

60Ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad 2009 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“ dėl dalies turto subnuomos, tačiau apeliantė siekia nuslėpti tam tikrą informaciją, kad 2010 m. sausio 11 d. tarp apeliantės ir UAB „Bordolina“ buvo sudaryta nauja subnuomos sutartis, pakeičianti 2009 m. vasario 10 d. sudarytą sutartį. 2010 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, su prašymu leisti dalį turto subnuomoti UAB „Bordolina“ ir kartu pateikė 2010 m. sausio 11 d. subnuomos sutarties kopiją. Naująja sutartimi ieškovė ir UAB „Bordolina“ susitarė dėl tos pačios turto dalies, t. y. 1 080 kv. ploto, subnuomos už tą pačią kainą – 24 000 Lt už visą nuomojamą plotą. Patalpos subnuomininkui turėjo būti perduotos iki 2010 m. liepos 31 d. Ieškovė šiuos faktus ignoruoja ir toliau teigia, kad UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmai užkirto kelią apeliantei turto dalį subnuomoti UAB „Bordolina“. Sutikimas dėl turto dalies subnuomojimo UAB „Bordolina“ buvo suteiktas 2011 m. sausio 3 d. Pati apeliantė kreipėsi į atsakovę praėjus beveik metams po subnuomos sutarties sudarymo ir tada, kai dalis turto jau turėjo būti perduota UAB „Bordolina“. Akivaizdu, kad nei atsakovės, nei UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmai ar neveikimas netrukdė ir negalėjo trukdyti ieškovei vykdyti antrąją su UAB „Bordolina“ 2010 m. sausio 11 d. sudarytą dalies turto subnuomos sutartį. Kadangi UAB „Bordolina“ yra iškelta bankroto byla, tai leidžia daryti prielaidas, kad su apeliante subnuomos santykiai nesusiklostė dėl patiriamų finansinių sunkumų.

614.6.

62Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko su apeliantės argumentais, kad jai buvo perduotas turtas, kuris neatitiko lizingo sutarties sąlygų. Atsakovė daro prielaidas, kad žinodama visą susiklosčiusią situaciją, apeliantė tikėjosi sėkmingų derybų su UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl nuomos sutarties modifikavimo į subnuomos sutartį, kadangi ši bendrovė sutarties sudarymo metu buvo vienas iš didžiausių apeliantės klientų, todėl tikėjosi, kad dėl sutarties modifikavimo problemų nekils.

634.7.

64Pažymėjo, kad atsakovė neteikė apeliantei jokių pažymų dėl to, kokias pajamas gali generuoti ginčo turtas ir jokia apimtimi neįsipareigojo užtikrinti turto nuomos pajamų dydžio ir / arba stabilumo. Valdomo turto nuoma ar subnuoma yra apeliantės verslas ir tik jai tenka su tuo susijusi rizika. Apeliantė sėkmingai pasinaudojo jai suteikiama teise derėtis dėl sutarties sąlygų – individualiai buvo aptartos ne tik specialiosios, bet ir bendrosios sutarties sąlygos, todėl sutartyje nurodyta turto kaina atspindi dviejų verslo subjektų susitarimą dėl konkretaus daikto kainos.

654.8.

66Priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, šalys turto kainos jokia apimtimi nesiejo su turto nuomos pajamų dydžiu – sutartyje nėra jokiu nuostatų, kurios leistu spręsti, kad turto perleidimo kaina priklausė nuo to, kokio dydžio pajamas šis turtas galėjo generuoti. Atitinkamai ir ieškovės siekis praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo sutarties sudarymo ir sutarčiai jau esant nutrauktai, susieti turto kainą su apeliantės hipotetiniais skaičiavimais apie galimas turto nuomos pajamas yra neteisėtas ir nepagristas.

674.9.

68Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teiginių apie tai, kad iš viso yra sumokėjusi 511 733 Eur turto išpirkimo įmokų. Pažymėjo, kad apeliantė tokių argumentų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikė mokėjimo nurodymų kopijų, banko sąskaitos išrašų ir pan. Atsakovė, priešingai nei apeliantė, pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apeliantė yra sumokėjusi atsakovei

69497 337 44 Eur turto išpirkimo įmokų, nors pagal lizingo sutartį įsipareigojo sumokėti 955 746,06 Eur. Taigi, nuosavybės teisė į ginčo turtą galėtų būti perleista ieškovei, jei ji būtų sumokėjusi visas įmokas. To nepadarius, nėra pagrindo jos reikalavimo tenkinimui.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

725.

73Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio

742 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK

75329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

766.

77Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl lizingo sutartimi sulygtos kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės į lizingo objektą pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

787.

792008 m. spalio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei paraišką dėl lizingo sutarties sudarymo, 2008 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT080347 dėl pastato – prekybos centro (bendras plotas 2 032,35 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), bei dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės unikalus Nr. ( - ),), esančių adresu ( - ). 2008 m. lapkričio 6 d. Turto priėmimo–perdavimo aktu turtas perduotas ieškovei valdyti ir naudotis, ieškovė patvirtino, kad perduoto turto būklė ir kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas.

808.

81Ieškovė 2008 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti turtą subnuomoti UAB „PALINK“, atsakovė tokį sutikimą suteikė, rašte nurodė, kad dar 2003 m. gegužės 2 d. UAB „NORFOS MAŽMENA“ sudarė turto nuomos sutartį ir ši sutartis buvo registruota viešame registre, o atsakovės leidimas subnuomoti turtą UAB „PALINK“ galioja tik tuo atveju, jei bus nutraukta nuomos sutartis, sudaryta su UAB „NORFOS MAŽMENA“.?

829.

83UAB „NORFOS MAŽMENA“ iš ginčo turto išsikėlė 2010 m. sausio 14 d. Ieškovė 2010 m. sausio 13 d. pateikė atsakovei prašymą leisti 2008 m. gruodžio 10 d. su UAB „PALINK“ sudarytą subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/10 registruoti viešame registre.

8410.

85Ieškovė 2009 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“, kuria sutarė subnuomoti dalį turto, ieškovės teigimu, 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu ši subnuomos sutartis vienašališkai buvo nutraukta.

8611.

872010 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir UAB „Bordolina“ buvo sudaryta nauja subnuomos sutartis, pakeičianti 2009 m. vasario 10 d. sudarytą sutartį, 2010 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti dalį turto subnuomoti UAB „Bordolina“ ir kartu pateikė 2010 m. sausio 11 d. sudarytos subnuomos sutarties kopiją. Šia sutartimi ieškovė ir UAB „Bordolina“ susitarė dėl tos pačios turto dalies, t. y. 1 080 kv. m ploto, subnuomos už tą pačią kainą –

8824 000 Lt už visą nuomojamą plotą. Naujai sudarytos subnuomos sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad patalpos subnuomininkui turi būti perduotos iki 2010 m. liepos 31 d. Atsakovės sutikimas dėl turto dalies subnuomos UAB „Bordolina“ buvo suteiktas 2011 m. sausio 3 d.

8912.

90Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis 2011 m. lapkričio 25 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“. Ši nutartis vėliau buvo panaikinta, UAB „Bordolina“ inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei vėl iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d.) ir šiuo metu bendrovė yra bankrutuojanti.

9113.

922013 m. spalio 3 d. ieškovė ir UAB FRESH MARKET sudarė dalies turto – pirmajame aukšte esančių 678,6 kv. m. ploto ir rūsyje esančių 339 kv. m. ploto patalpų – nuomos sutartį, nustatytas nuomos mokesčio dydis – 26 Lt už vieną nuomojamo ploto kvadratinį metrą (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) arba 26 457,60 Lt, kas sudaro 7 662,65 Eur, už visą nuomojamą plotą per mėnesį. Pagal sutartį ieškovės tikėtinos pajamos sudarė 23 358,00 Lt

93(6 764,95 Eur), už visą nuomojamą plotą per mėnesį.

9414.

952018 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai nutraukė lizingo sutartį, ieškovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir pareikalavo grąžinti jos pagrindu valdytą ir naudotą turtą.

9615.

97Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25436-595/2018 ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9816.

99Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB pateikė 2008 metų dokumentus, kurių pagrindu buvo suteiktas ieškovei finansinis lizingas. Kredito pažymoje nurodoma, kad turtas išnuomotas pagal ilgalaikę nuomos sutartį iki 2013 m. gegužės 6 d. UAB „NORFOS MAŽMENA“ (nuomos pajamos 22 000 Lt / mėn.) DSCR-0,7, klientas tikisi persitarti dėl nuomos įkainių; suderėta pardavimo kaina 3 300 000 Lt, likutinė vertė 2 804 632 Lt, pelnas 495 tūkst. Lt. Rizikos skiltyje nurodoma, kad projektas svarstomas lizingo būdu, HL yra turto savininkas, lengvesnė galimybė nutraukti lizingo sutartis ir atsiimti turtą; Lizingo suma 2 970 000 Lt.

10017.

101Ieškinys reiškiamas dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo CK 6.567 straipsnio 1 dalies, 6.399 straipsnio, 6.334 straipsnio, pagrindais. Dėl ginčo turto neatitikimo lizingo sutarties sąlygoms

10218.

103Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, kad kilus ginčui dėl perduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą įstatyme nustatyta tais atvejais, kai: dėl to šalys sutaria sutartimi; lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis; lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką; pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis).

10419.

105Kaip jau minėta 2008 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT080347 dėl pastato – prekybos centro (bendras plotas 2 032,35 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) bei dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), kurie buvo perduoti apeliantei valdyti ir naudotis 2008 m. lapkričio 6 d. Turto priėmimo–perdavimo aktu. Apeliantė, priimdama turtą, patvirtino, kad perduoto turto būklė ir kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas. Reikšdama reikalavimą šioje civilinėje byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad aukščiau nurodytas ginčo turtas neatitiko lizingo sutarties sąlygų.

10620.

107Šioje nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių analizė bei ginčijamos sutarties šalių tikrosios valios, jų realių komercinių ketinimų ir interesų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad šalių sudarytas lizingo sandoris buvo sudarytas laikantis šalių lygybės principo, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio jos būtų priverstos sudaryti sutartį, kad visos sutarties turiniui bei sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims buvo žinomos ir joms priimtinos. Apeliantės teigimu, lizingo sutarties pagrindu ji ketino įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą ir jį subnuomoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės lūkesčiui įgyvendinti atsakovė jokių kliūčių nesudarė. Tą ginčijamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

10821.

109Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad lizingo sutarties pagrindu ieškovė sutiko įsigyti turtą, tik todėl, jog siekė jį subnuomoti ir tokiu būdu ne tik vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir generuoti tam tikrą naudą. Tuo tikslu apeliantė sudarė subnuomos sutartis su UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“. Taigi, sutartį su atsakove apeliantė sudarė jau aiškiai žinodama tolimesnius savo planus dėl turto subnuomos. Atsižvelgdama į turto kainą, t. y. 955 746,06 Eur, ieškovė ją sutiko sumokėti už turtą tik dėl to, kad vertino turtą kaip srautinį nekilnojamojo turto objektą ir tuo pačiu metu planavo gauti konkrečius pajamų srautus. O kadangi ginčo turto nepavyko perduoti subnuomininkams, galiojant nuomos sutarčiai su UAB „NORFOS MAŽMENA“, apeliantės teigimu, jai perduotas turtas neatitiko lizingo sutarties sąlygų.

11022.

111Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apeliantė argumentais, kad jai perduotas ginčo turtas jo perdavimo metu neatitiko lizingo sutarties sąlygų. Pirmiausia, turto priėmimo - perdavimo aktu apeliantei buvo perduotas turtas, kuris visiškai atitiko 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties dalyką. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – mažmeninės prekybos veiklai skirtų ir kitų nekilnojamojo turto objektų nuomos veikla yra pagrindinė apeliantės veikla. Apeliantė nekilnojamojo turto rinkoje veikia ne vienerius metus, yra savo srities profesionalė, turinti pakankamos patirties ir žinių, todėl galėjo ir turėjo įvertinti visas galimai kilsiančias rizikas, kai, jos teigimu, gavo atsakovės pasiūlymą sudaryti lizingo sutartį, pagal kurią turėjo lūkestį įsigytą ginčo turtą subnuomoti ir generuoti pajamas.

11223.

113Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis.). Taigi lizingo objektas, kol už jį nėra visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisė į jį lizingo gavėjui pereina tik tada, kai sumokama visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Taigi, trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB, sudarius lizingo sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ginčo turto savininku vis tiek išliko „Swedbank lizingas“, UAB. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lizingo gavėjai (apeliantei), turto priėmimo – perdavimo aktu buvo perduotas tas turtas, dėl kurio sutarties šalys sulygo. Apeliantė to neginčija.

11424.

115Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantei iki lizingo sutarties sudarymo buvo atskleistos aplinkybės apie galiojančią nuomos sutartį. O būtent, 2008 m. lapkričio 6 d. sudarytos lizingo sutarties priedo Nr. 3 preambulėje yra nurodyta informacija apie minėtos nuomos sutarties su UAB „NORFOS MAŽMENA“ galiojimą bei suteikta teisė apeliantei derėtis su nuomininku dėl sutarties modifikavimo į subnuomos sutartį nuomininkui priimtinomis sąlygomis. Tai, kad apeliantė žinojo apie nuomos sutartį su UAB „NORFOS MAŽMENA“ patvirtina ir faktas, kad 2009 m. vasario 24 d. apeliantė kreipėsi į UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl sutarties modifikavimo. Taigi, pagrįsta yra teigti, kad apeliantė žinojo apie tai, kad perdavus jai patalpas ginčo turto priėmimo – perdavimo aktu, liks galioti nuomos sutartis, sudaryta su UAB „NORFOS MAŽMENA“. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir kasacinio teismo praktika, formuojama panašaus pobūdžio bylose, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, sudarydama lizingo sutartį su atsakove, neturėjo pagrindo tikėtis, kad nuomos sutartis sudaryta su UAB „NORFOS MAŽMENA“ automatiškai turi transformuotis į subnuomos sutartį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad lizingo sutarties sudarymas savaime nuomos sutarties į subnuomos sutartį taip pat nepakeičia. Jeigu po nuomos sutarties sudarymo nuomojamas turtas perleidžiamas kitam savininkui (šiuo atveju lizingo davėjui), tai tarp jo bei lizingo gavėjo susiklostę lizingo teisiniai santykiai savaime negali daryti įtakos nuomos sutarties pagrindu anksčiau atsiradusioms nuomininko teisėms, t. y. siaurinti jų, keičiant nuomą į subnuomą.

11625.

117Apeliantės teigimu, ji 2008 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei 1 mėnesiui po lizingo sutarties sudarymo, sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/10 su UAB „PALINK“. Ieškovė įsipareigojo UAB „PALINK“ išnuomotą turto dalį perduoti iki 2009 m. balandžio 4 d., o šios pareigos neįvykdžius, UAB „PALINK“ turėjo teisę nutraukti subnuomos sutartį ir neperimti turto dalies. Be aukščiau nurodytos sutarties su UAB „PALINK“, ieškovė 2009 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“ dėl likusios turto dalies, kuri nebuvo išnuomota UAB „PALINK“, subnuomos, kuri turėjo būti perduota iki 2009 m. rugsėjo 1 d., priešingu atveju UAB „Bordolina“ turėjo teisę nutraukti sutartį ir nepriimti subnuomotos turto dalies. Apeliantės manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad ji ketino lizingo sutarties pagrindu gautą ginčo turtą įsigyti verslo tikslais, siekdama jį subnuomoti, gauti iš jo pajamas ir taip dengti lizingo įmokas. Šioje dalyje ginčo nėra, su tokiais argumentais sutinka ir atsakovė. Visgi, šioje dalyje pažymėtina, kad apeliantė į atsakovę dėl leidimo subnuomoti ginčo turtą / jo dalį kreipėsi tik tuomet, kai subnuomos sutartis su UAB „PALINK“ jau buvo sudaryta. Nepaisant to, atsakovė tokį sutikimą davė, tačiau ieškovei siųstame rašte priminė, kad 2003 m. gegužės 2 d. su UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo sudaryta ginčo turto nuomos sutartis, kuri buvo registruota viešame registre, todėl atsakovės leidimas subnuomoti turtą UAB „PALINK“ galioja tik tuo atveju, jei bus nutraukta sutartis su UAB „NORFOS MAŽMENA“. Taigi apeliantė, sudarydama subnuomos sutartį su UAB „PALINK“, veikė savo rizika ir turėjo suprasti, kad nenutraukus nuomos sutarties su UAB „NORFOS MAŽMENA“, jos nemodifikavus, ji negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bus įvykdyta subnuomos sutartis, sudaryta su UAB „PALINK“, o vėliau ir su UAB „Bordolina“.

11826.

119Pažymėtina ir tai, kad į bylą yra pateiktas UAB „Bordolina“ 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešimas apie subnuomos sutarties nutraukimą, tačiau į bylą nėra pateiktas pranešimas, kuriuo subnuomos sutartį nutraukia UAB „PALINK“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė su UAB „Bordolina“ 2010 m. sausio 11 d. sudarė kitą subnuomos sutartį, kuri pakeitė 2009 m. vasario 10 d. sudarytą sutartį. Kaip teisingai nurodė atsakovė, 2010 m. gruodžio 3 d. apeliantė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti dalį ginčo turto subnuomoti UAB „Bordolina“, kartu pateikdama 2010 m. sausio 11 d. subnuomos sutarties kopiją. Kaip nustatyta iš į bylą pateiktos nurodytos sutarties, apeliantė ir UAB „Bordolina“ susitarė dėl tos pačios turto dalies, t. y. 1080 kv. m. ploto, subnuomos už tą pačią kainą – 24 000 Lt už visą nuomojamą plotą. Nurodytos subnuomos sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad patalpos subnuomininkui turi būti perduotos iki 2010 m. liepos 31 d. Atsakovė davė sutikimą dėl turto dalies subnuomos UAB „Bordolina“ 2011 m. sausio 3 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė į atsakovę dėl sutikimo gavimo kreipėsi praėjus beveik metams laiko nuo tada, kai buvo sudaryta subnuomos sutartis ir praėjus beveik pusei metų nuo tada, kai suėjo terminas patalpas perduoti subnuomininkui. Vadinasi, nagrinėjamoje situacijoje atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad nuo dėl jos nepriklausančių priežasčių apeliantė negalėjo perduoti subnuomojamas patalpas UAB „Bordolina“. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš byloje esančios medžiagos ir viešai prieinamų duomenų akivaizdu, jog subnuomos santykiai su nurodyta bendrove galėjo nesusiklostyti dėl pastarosios patiriamų finansinių sunkumų, tačiau ne dėl atsakovės kaltės.

12027.

121Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai paneigia apeliantės dėstomus argumentus, kad atsakovė sukūrė apeliantei lūkestį, jog su UAB „NORFOS MAŽMENA“ sudaryta nuomos sutartis bus automatiškai modifikuota į subnuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog sudarant lizingo sutartį tarp apeliantės ir atsakovės, pirmajai būtų įsipareigota užtikrinti gaunamų pajamų dydį ir stabilumą. Apeliantės lūkestis iš įgyjamų patalpų gauti kaip įmanomą didesnes subnuomos pajamas, iš kurių galėtų būti ne vien dengiamos lizingo sutarties įmokos, tačiau ir generuojamos atitinkamo dydžio pajamos, yra suprantamas, tačiau šio lūkesčio įgyvendinimas priklausė išimtinai apeliantės kompetencijai. Tokio lūkesčio neįgyvendinimo tinkamai neįvertinus visas sandorio rizikas ir iš jų kilsiančias pasekmes atsakomybė negali būti nepagrįstai perkeliama lizingo davėjai (atsakovei), kuri taip pat negali būti atsakinga už nesėkmingas derybas su UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl nuomos sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį. Dėl ginčo turto kainos ir pagrindų jai sumažinti

12228.

123Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodė, kad iš abiejų subnuomos sutarčių ji tikėjosi gauti 1 478 836,84 Eur pajamų. Neperdavus ginčo turto UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“, ieškovė turėjo tik teorinę galimybę nuomos mokestį gauti iš UAB „NORFOS MAŽMENA“, t. y. 769 694,11 Eur, jei nuomos sutartis būtų modifikuota į subnuomos. Atsižvelgiant į tai 769 694,11 Eur pajamų generuojančio turto kaina būtų 497 439,68 Eur (1 478 836,84 Eur : 955 746,06 Eur = 769 694,11 Eur : 497 439,68 Eur). Savo paskaičiavimus apeliantė grindžia į bylą pateikta UAB „Konsauditas“ 2018 m. gruodžio 3 d. konsultacine išvada Nr.2018/12/03.

12429.

125Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateikta konsultacinė specialisto išvada neįrodo apeliantės ieškinyje ir apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, kadangi kaip jau nurodoma, apeliantė, žinodama apie nuomos sutarties sudarymą ir sudarydama subnuomos sutartis dėl tų pačių patalpų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad nenutraukus nuomos sutarties, pastarosios bus tinkamai vykdomos. Todėl konsultacinėje išvadoje nurodytos gautinos sumos yra tik teorinės ir neatspindi faktinės padėties.

12630.

127Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo turto kainą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, kuria dėl to paties ginčo turto UAB „4 VĖJAI IR KO“ reikalavimai buvo atmesti. Nurodytoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad reali ginčo turto rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 9 d. buvo 6 080 000 Lt, kas sudaro 1 760 889,71 Eur. Taigi, manytina, kad lizingo sutartimi nustatyta ginčo turto kaina – 955 746,06 Eur – nepažeidė apeliantės interesų.

12831.

129Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai situacijai neturi esminės reikšmės tai, kad apeliantė šias patalpas norėjo subnuomoti ir kiek konkrečiai pajamų ji tikėjosi iš subnuomos gauti, kadangi kaip minėta šioje nutartyje ji veikė savo rizika, kurios tinkamai neįvertino ir atsakomybė už atsiradusias pasekmes negali būti perkeliama atsakovei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė žinojo, jog sutartis su UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo terminuota ir jos pasibaigimo terminas numatytas 2013 m. kovo 6 d. (nors faktiškai iš patalpų UAB „NORFOS MAŽMENA“ išsikėlė 2010 m. sausio 14 d.). Taigi, visiškai nepagrįsti yra apeliantės skaičiavimai, kad UAB „PALINK“ ir UAB „Bordolina“ neperėmus ginčo turto, galiojant nuomos sutarčiai su UAB „NORFOS MAŽMENA“, apeliantė hipotetiškai galėjo gauti

130769 694,11 Eur pajamų. Apeliantės skaičiavimo laikotarpis, kaip ji pati nurodo, apima laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nepaaiškino šio laikotarpio pasirinkimo ir neįvertino to, kad nuomos sutartis su UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo terminuota. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuomos sutartį su UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo siekiama pratęsti. Priešingai, apeliantė kreipėsi į teismą, kad UAB „NORFOS MAŽMENA“ būtų iškeldinta iš ginčo patalpų dar iki nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai skaičiuoja net ir hipotetines pajamas, gautinas iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

13132.

132Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad apeliantė pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise derėtis su atsakove dėl lizingo sutarties sąlygų, todėl nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovė nesutiko su lizingo sutartyje nurodyta ginčo turto kaina, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos apeliantės teisės dėl to, kad šalys neaptarė sutarties bendrųjų ar specialiųjų sąlygų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su lizingo sutarties sąlygomis, sprendžia, kad joje nėra nuostatų, kurios galėjo vienaip ar kitaip susieti lizinguojamo turto kainą su prognozuojamomis gauti pajamomis iš lizinguojamo turto subnuomos. Apeliantė, pasirašydama su atsakove lizingo sutartį, savo parašu patvirtino, kad ji sutinka su ginčo turto kaina. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, derėdamasi dėl turto kainos su atsakove, siūlė įtraukti į sutartį sąlygines nuostatas dėl turto nuomos, susieti turto kainą su ateityje gaunamomis pajamomis ir pan.

13333.

134CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.223 straipsnio nuostatos draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ir atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutartyje numatytais atvejais. CK 6.411 straipsnio

1351 dalyje nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, tiek tiesioginio lizingo, tiek daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo atveju nuosavybės teisė į perduodamus daiktus išlieka lizingo davėjui (pardavėjui), lizingo gavėjas (pirkėjas) gauna daiktą naudotis, o lizingo davėjui (pardavėjui) moka sutartyje nustatytas įmokas.

13634.

137Atsižvelgiant į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo nustoti vykdyti tarp šalių sudarytos lizingo sutarties. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, sutarties galiojimo metu apeliantė buvo sumokėjusi atsakovei 497 337,44 Eur turto išpirkimo įmokų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų sumokėjusi atsakovei daugiau įmokų, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Taip pat lizingo sutartimi apeliantė įsipareigojo atsakovei mokėti palūkanas, sutarties mokestį, delspinigius bei kitas lizingo sutartyje nurodytas įmokas. Apeliantei tinkamai nevykdant lizingo sutarties nuostatų, atsakovė visiškai pagrįstai sutartį nutraukė ir kreipėsi į apeliantę dėl turto grąžinimo. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25436-595/2018. Neįvykdžius lizingo sutarties tinkamai ir nesumokėjus visos kainos pagal lizingo sutartį, nėra teisinio pagrindo tekinti apeliantės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo turtą. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

13835.

139Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikytina klasikiniu netiesioginiu lizingo sandoriu, kadangi nuosavybės teisę į ginčo turtą atsakovė jau buvo įgijusi gerokai iki lizingo sutarties sudarymo. Todėl, anot jos, apeliantė turėjo teisę reikšti pretenziją tiesiogiai lizingo davėjai.

14036.

141Savo argumentus šioje dalyje apeliantas grindžia kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodoma, kad Lietuvos teisėje tiesioginis lizingas įtvirtintas CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip finansinė nuoma, kuriai mutatis mutandis taikomos lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo ir pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skirtingai nuo klasikinės finansinės nuomos (lizingo), tiesioginio lizingo atveju lizingo davėjas prieš lizingo gavėją atsako ir kaip daikto pardavėjas (CK 6.573 straipsnio 1 dalis).

14237.

143Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų sudarant lizingo sutartį, vėliau, apeliantei nevykdant lizingo sutarties, ją nutraukiant, nėra pagrindo spręsti atsakovės, kaip lizingo davėjos, atsakomybės apeliantei, kaip lizingo gavėjai, klausimo.

14438.

145Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo ir atmesdamas ieškovės reikalavimus, pažymėjo, kad byloje nespręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo ar jo atnaujinimo. Kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista, o jei yra nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu, nenurodo argumentų dėl senaties taikymo ir jo skaičiavimo, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje plačiau nepasisako.

14639.

147Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, taip pat nurodė, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2607-590/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl nuostolių atlyginimo, kadangi minėto teismo sprendimo motyvai, vertinantys teisės normų taikymą, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės neabejotinai turi prejudicinę galią toje byloje dalyvavusiai atsakovei.

14840.

149Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas.

15041.

151Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2607-590/2013 atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Priešingai nei teigia apeliantė, Vilniaus apygardos teismas, priimtame sprendime nekonstatavo būtent atsakovės „Swedbank lizingas“ UAB neteisėtų veiksmų, siūlant ieškovei sudaryti lizingo sutartį ir perduodant ginčo turtą pagal lizingo sutartį apeliantei. Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aukščiau nurodomą teismo sprendimą apeliantė cituoja fragmentiškai, iškreipdama teismo sprendimo esmę, jame analizuojamas teisės aktų ir formuojamos teismų praktikos nuostatas. Dėl bylos procesinės baigties

15242.

153Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

15443.

155Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

156Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

157Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2.... 9. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės... 10. 2.1.... 11. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pagal... 12. 2.2.... 13. Ieškovės argumentas dėl prejudicijos taikymo iš esmės buvo grindžiamas... 14. 2.3.... 15. Ieškovės teigimu dėl UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmų, t. y. fakto, kad... 16. 2.4.... 17. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad byloje pateigti įrodymai paneigia... 18. 2.5.... 19. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės ir atsakovės... 20. 2.6.... 21. Ieškovės teigimu, ji nebūtų sutikusi už turtą mokėti sutartyje nurodytos... 22. 2.7.... 23. Ieškovės teiginiai, kad dėl UAB „NORFOS MAŽMENA“ veiksmų ieškovė... 24. 2.8.... 25. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra sumokėjęs 511 733,00 Eur... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 3.... 28. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo... 29. 3.1.... 30. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime, egzistavo... 31. 3.2.... 32. Lizingo sutarties pagrindu ieškovė sutiko įsigyti turtą, kadangi siekė jį... 33. 955 746,06 Eur, ieškovė ją sutiko sumokėti už turtą tik dėl to, kad... 34. 3.3.... 35. Kartu su ieškiniu buvo pateikta UAB „Konsauditas“ parengta konsultacinė... 36. 955 746,06 Eur. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai... 37. 3.4.... 38. Atsakovės žinojimą apie tikruosius ieškovės tikslus sudarant sutartį taip... 39. 3.5.... 40. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, kaip tik ir buvo susidariusi... 41. 3.6.... 42. Papildomai pažymėjo, kad nesutinka su ginčijamame sprendime išdėstytomis... 43. 3.7.... 44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti turto... 45. 3.8.... 46. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta... 47. 3.9.... 48. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai įvertino atsakovei... 49. 4.... 50. Atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį... 51. 4.1.... 52. Apeliantė visiškai nepagrįstai siekia šalių aptartas ir suderintas... 53. 4.2.... 54. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo... 55. 4.3.... 56. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagristai nustatė, kad apie tai,... 57. 4.4.... 58. Atkreipia dėmesį, kad, apeliantės teigimu, UAB „PALINK“ 2009 m.... 59. 4.5.... 60. Ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad 2009 m. vasario 10 d. sudarė... 61. 4.6.... 62. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko su apeliantės... 63. 4.7.... 64. Pažymėjo, kad atsakovė neteikė apeliantei jokių pažymų dėl to, kokias... 65. 4.8.... 66. Priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, šalys turto kainos jokia apimtimi... 67. 4.9.... 68. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė... 69. 497 337 44 Eur turto išpirkimo įmokų, nors pagal lizingo sutartį... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. 5.... 73. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 74. 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas)... 75. 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.... 76. 6.... 77. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 78. 7.... 79. 2008 m. spalio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei paraišką dėl lizingo... 80. 8.... 81. Ieškovė 2008 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti... 82. 9.... 83. UAB „NORFOS MAŽMENA“ iš ginčo turto išsikėlė 2010 m. sausio 14 d.... 84. 10.... 85. Ieškovė 2009 m. vasario 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos... 86. 11.... 87. 2010 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir UAB „Bordolina“ buvo sudaryta nauja... 88. 24 000 Lt už visą nuomojamą plotą. Naujai sudarytos subnuomos sutarties 5.1... 89. 12.... 90. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų... 91. 13.... 92. 2013 m. spalio 3 d. ieškovė ir UAB FRESH MARKET sudarė dalies turto –... 93. (6 764,95 Eur), už visą nuomojamą plotą per mėnesį.... 94. 14.... 95. 2018 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai... 96. 15.... 97. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl... 98. 16.... 99. Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB pateikė 2008 metų dokumentus, kurių... 100. 17.... 101. Ieškinys reiškiamas dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės... 102. 18.... 103. Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, kad kilus ginčui dėl perduotų... 104. 19.... 105. Kaip jau minėta 2008 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė lizingo sutartį Nr.... 106. 20.... 107. Šioje nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių analizė bei... 108. 21.... 109. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje... 110. 22.... 111. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apeliantė argumentais, kad jai... 112. 23.... 113. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas)... 114. 24.... 115. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad... 116. 25.... 117. Apeliantės teigimu, ji 2008 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus kiek daugiau... 118. 26.... 119. Pažymėtina ir tai, kad į bylą yra pateiktas UAB „Bordolina“ 2009 m.... 120. 27.... 121. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai paneigia... 122. 28.... 123. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje... 124. 29.... 125. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateikta konsultacinė... 126. 30.... 127. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo turto... 128. 31.... 129. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai situacijai neturi esminės... 130. 769 694,11 Eur pajamų. Apeliantės skaičiavimo laikotarpis, kaip ji pati... 131. 32.... 132. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad apeliantė pasinaudojo jai įstatymų... 133. 33.... 134. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 135. 1 dalyje nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai... 136. 34.... 137. Atsižvelgiant į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą,... 138. 35.... 139. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta... 140. 36.... 141. Savo argumentus šioje dalyje apeliantas grindžia kasacinio teismo praktika,... 142. 37.... 143. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų... 144. 38.... 145. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo ir... 146. 39.... 147. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, taip pat... 148. 40.... 149. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus... 150. 41.... 151. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią... 152. 42.... 153. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 154. 43.... 155. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios... 156. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 157. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti...