Byla e2-3414-294/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Violetai Šlenfuktienei, atsakovo atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Baltic Agro“, tretiesiems asmenims A. Ž., R. V., UAB „Arlenda“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 4125,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Baltic Agro“ ( - ) elevatoriaus teritorijoje 2017-08-28 apie 19.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas UAB „Arlenda“ darbuotojas R. V. Buvo nustatyta, kad UAB „Arlenda“ darbuotojas R. V. sunkvežimiu su puspriekabe buvo atvežęs grūdus pakrovimui į vagoną ir pylė juos į grūdų išpylimo bunkerį UAB „Baltic Agro“ ( - ) elevatoriaus teritorijoje. Vagonų tempimo gerve ( - ) buvo traukiami septyni vagonai, iš kurių 6 buvo pilni grūdų (krovinio masė tempiamuose vagonuose buvo apie 450 tonų, tuščių vagonų masė 154,9 tonos). Nuo per didelio traukiamo svorio įrenginio ( - ) kablys atsilenkė, atsikabino nuo vagono, kliudė ir sužalojo UAB „Arlenda“ darbuotoją R. V. Nukentėjusiajam R. V. buvo konstatuota dešinės blauzdos išorinio paviršiaus odos nekrozė, mažakraujystė po nukraujavimo, muštinė žaizda ir kraujosruva kaktos srityje, o taip pat dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras lūžimas, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. V. sužalojimo priežastis – technologinio proceso pažeidimas, kai vietoj leidžiamos vagonų masės 315 tonų, tempimo gervė ( - ) traukė septynis vagonus, kurių krovinio masė buvo 450 tonų, todėl nuo per didelės traukiamos krovinio masės kablys išsitiesino, atsikabino ir sužalojo R. V. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko, kad dėl jo nerūpestingumo buvo sužalotas R. V. Jis patvirtino, jog žinojo, kad krovinio masė neturi viršyti 315 tonų, tačiau siekiant didesnio našumo, traukti didesnius svorius buvo jo sprendimas, galvojo, kad įrenginys rusiškas, patikimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SDR-200 R. V. 2017-08-28 įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Baltic Agro“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūra 2018-03-19 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44246-17 kaltininkui A. Ž. ir nukentėjusiajam R. V. susitaikius. Marijampolės apylinkės teismas 2018-03-21 nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir A. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 str. 1 d. A. Ž. buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi R. V. laikinas nedarbingumas dėl patirtų sužalojimų tęsėsi ir jam buvo išmokamos socialinio draudimo išmokos, todėl 2018-06-05 VSDFV Marijampolės skyrius raštu Nr. (8.5) S-5462 kreipėsi į atsakovą dėl geranoriško žalos, kurią sudarė R. V. išmokėta ligos išmoka, atlyginimo. Atsakovas rašte nurodytą žalą atlygino. 2018-08-02 VSDFV Marijampolės skyrius pakartotinai kreipėsi su raštu Nr. (8.5) S-7231 į atsakovą dėl geranoriško žalos, kurią sudarė R. V. išmokėta ligos išmoka ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, atlyginimo. Atsakovas pretenzijoje nurodytą sumą atlygino. VSDFV Marijampolės skyrius 2019-01-28 raštu Nr. (8.5) DV_S-1403 vėl kreipėsi į atsakovą dėl 1816,86 Eur žalos, kurią sudarė R. V. išmokėta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018-09-12 iki 2019-01-18 bei socialinio draudimo netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-04, atlyginimo. Atsakovas sumokėjo visas sumas pagal ankstesnius VSDFV Marijampolės skyriaus siųstus raštus, t. y. pripažino prievolę, tačiau pagal 2019-01-28 siųstą pretenziją 1816,86 Eur žalos neatlygino. R. V. dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykusių padarinių buvo laikinai nedarbingas nuo 2018-09-12 iki 2019-10-10 ir jam nedarbingumo laikotarpiu buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. VSDFV Marijampolės skyrius priskaičiavo R. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį 2891,36 Eur ligos išmokų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė R. V. dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtų padarinių 60 proc. netektą darbingumą laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2019-01-01. VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimu buvo paskirta R. V. 171,52 Eur dydžio netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2019-01-04. VSDFV Marijampolės skyrius priskaičiavo ir išmokėjo R. V. už minėtą laikotarpį 881,42 Eur netekto darbingumo pensijos. NDNT pakartotinai nustatė R. V. 60 proc. netektą darbingumą nuo 2019-10-10 iki 2020-10-09 (20 priedas). VSDFV Marijampolės skyriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-13337 buvo paskirta R. V. 183,51 Eur dydžio netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2020-10-09. R. V. buvo priskaičiuota ir išmokėta 352,73 Eur netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2019-10-10 iki 2019-11-30. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso buvo padaryta 4125,51 Eur žala (2891,36 Eur + 881,42 Eur + 352,73 Eur), kurią prašo iš atsakovo priteisti.

3Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 19:30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas – išsitiesino vagonus traukęs kablys ir skriejantis metalinis lynas sužalojo darbuotojo dešinę koją. 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SDR-200 nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. vasario 1 d. laikotarpiu darbuotojui Fondas remiantis priimtais sprendimais išmokėjo ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe išmokas, iš viso – 1.027,87 Eur ir ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo pareikalavo Atsakovo šią sumą atlyginti. 2018 m. kovo 8 d. Bendrovė šį reikalavimą įvykdė – sumokėjo Ieškovui 1.027,28 Eur. Nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Darbuotojui buvo suteiktos medicininės paslaugos, bendra jų kaina – 3.768,06 Eur, kuri taip pat buvo sumokėta Atsakovo Kauno teritorinei ligonių kasai pateikus patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Bendrovė sumokėjo ir kitas reikalaujamas sumas kaip nurodyta ieškinyje. Vis dėlto bendrovė mano, kad ieškovas yra neteisus, reikšdamas reikalavimus. Šiuo atveju nėra teisėta, pagrįsta ir proporcinga neįvertinus svarbių aplinkybių teikti atsakovui reikalavimą atlyginti visą Fondo patirtą žalą, kuri iki šio ieškinio pareiškimo momento dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo jau yra sumokėjusi 5 954,33 Eur: 2 186,27 Eur Ieškovui ir 3 768,06 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai. Pagal R. V. paaiškinimą, jis žinojo, kad draudžiama būti arti metalinio lyno vagonų tempimo metu. Akivaizdu, kad jei darbuotojas būtų laikęsis Bendrovės nurodymų, nelaimingas atsitikimas nebūtų atsitikęs, tačiau jis atliko neteisėtus veiksmus, ko pasekoje buvo sužalotas ir atitinkamai Fondas turėjo išmokėti nurodytas sumas. Taigi nagrinėtinu atveju neginčijamai egzistuoja ir darbuotojo kaltė bei priežastinis ryšys tarp jo elgesio ir jam kilusios žalos. Tuo tarpu Ieškovas, nukreipdamas regresinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo visa apimtimi išimtinai tik Bendrovei, visiškai neatsižvelgė į Darbuotojo pripažintą ir neužginčytą kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Atsakovas, kaip nurodyta aukščiau, jau yra sumokėjęs ženklią sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra ir pats darbuotojas, Bendrovė nėra vienintelis už nelaimingą atsitikimą darbe atsakingas subjektas ir atitinkamai jai neturi būti nustatyta pareiga atlyginti visą žalą. Dėl šios priežasties Fondo pakartotiniai reikalavimai yra neteisėti, prieštaraujantys ne tik teisės aktų nuostatoms, bet ir bendriesiems protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

4Tretieji asmenys teismui nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Trečiasis asmuo R. V. ir trečiojo asmens UAB „Arlenda“ atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

7Ieškinys tenkintinas visiškai

8Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Ž. buvo kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo R. V.

9CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime nurodė, jog socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, taigi ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokančios jas institucijos naudai. Tokių socialinių išmokų mokėjimas siejamas su asmenų laikinu ar nuolatiniu, visišku ar daliniu nedarbingumu. Tokia aplinkybė eliminuoja arba ženkliau apriboja jiems galimybę paties gauti reikiamų pajamų pragyvenimui. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota ir tai, kad CK 6.290 str. 1 d. nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija. Taigi ieškovo trečiajam asmeniui išmokėta nedarbingumo išmoka patenka į mokėtinų periodinių draudimo išmokų nukentėjusiajam dėl draudiminio įvykio, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, sąrašą. Vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtų periodinių išmokų susigrąžinimą.

10Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės.

11Atsakovas nesutinka su ieškiniu iš esmės šiuo pagrindu: nurodydamas, kad jo darbuotojui pripažinus kaltę ir nesilaikius teisės aktų reikalavimų, visa turtinės žalos našta negali būti perkeliama tik darbdaviui.

12Iš tiesų, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59).

13Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, yra įrodyta, kad atsakovo darbuotojas, t.y. trečiasis asmuo nesilaikė privalomųjų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad draudžiamas svorio viršijimas, šį įpareigojimą pažeidė ir dėl to kilo nelaimingas atsitikimas. Dėl šio įvykio darbuotojas kaltę pripažino visiškai ir ją prisiėmė.

14Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl darbdavio pareigos atlyginti žalą, padarytą jo darbuotojo veiksmais. Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 14 punktas)). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

15CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bendro pobūdžio nuostatas, konstatuoja, kad regreso teisės apimtis tiesiogiai (proporcingai) priklauso nuo atlygintos žalos dydžio (nebent įstatymai nustato kitokią regreso teisės apimtį). Pažymėtina, jog tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas.

16Tokiu atveju darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota DK, kaip specialiame įstatyme, be to, išplaukia ir iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.

17Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kita vertus, tai nereiškia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu būdu pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

19Iš atsakovo atsiliepimo ir dėstomų argumentų matyti, kad ieškovo apskaičiuotų sumų atsakovas neginčija, tik kelia pagrįstumo klausimą, kodėl tik darbdavys turi atlyginti darbuotojo veiksmais padarytą žalą (į šį klausimą jau aiškiai atsakyta aukščiau sprendime).

20Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių akivaizdu, kad žala yra faktiškai patirta, t.y. nukentėjusiam asmeniui R. V. išmokėtos ieškinyje nurodytos išmokos, šios išmokos apskaičiuotos teisingai (nenuginčijus), priėmus atitinkamus sprendimus, o kaip aukščiau teismo sprendime nurodyta, pagal CK 6.270 straipsnį būtent atsakovas yra atsakingas už pirminį žalos atlyginimą regreso tvarka ieškovui, kai ieškovo reikalaujamos sumos yra pagrįstos, atitinka įstatymuose numatytus paskaičiavimus ir terminus.

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, laikytinas įrodytu, todėl reikalavimas dėl 4125,51 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi. Papildomai atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę į dalinį žalos atlyginimą regreso tvarka iš kaltojo asmens, tokį reikalavimą atitinkamai pagrįsdamas įrodymais ir argumentais.

22Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, ieškovui priteistina ir žala, ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

23Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

25Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 straipsniai).

26Atsakovui, ieškinį visiškai patenkinus, nepriteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

27Kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti jų patirtas išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

28Valstybė patyrė 19,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo priteistina 19,08 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

29Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas

Nutarė

30Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, juridinio asmens kodas 188677622, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB Baltic Agro, juridinio asmens kodas 111547089, 4125,51 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt penki eurai penkiasdešimt vienas euro centas) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4125,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Priteisti iš atsakovo UAB Baltic Agro, juridinio asmens kodas 111547089, valstybės naudai 93 Eur (devyniasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio ir 19,08 Eur (devyniolika eurų 8 euro centai) pašto išlaidas. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

32Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 4125,51 Eur žalos... 3. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 4. Tretieji asmenys teismui nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Trečiasis asmuo... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai... 8. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Ž. buvo kaltas dėl... 9. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 10. Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą... 11. Atsakovas nesutinka su ieškiniu iš esmės šiuo pagrindu: nurodydamas, kad jo... 12. Iš tiesų, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai... 13. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, yra įrodyta, kad atsakovo... 14. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl darbdavio... 15. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą... 16. Tokiu atveju darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą,... 17. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 19. Iš atsakovo atsiliepimo ir dėstomų argumentų matyti, kad ieškovo... 20. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių akivaizdu, kad žala yra faktiškai... 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo... 22. Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio... 23. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 25. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovas yra... 26. Atsakovui, ieškinį visiškai patenkinus, nepriteisiamos jo patirtos teisinės... 27. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti jų patirtas išlaidas,... 28. Valstybė patyrė 19,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 29. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas... 30. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus,... 31. Priteisti iš atsakovo UAB Baltic Agro, juridinio asmens kodas 111547089,... 32. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...