Byla 3K-3-79/2008
Dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo G. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. U., R. U., S. U. ir M. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. U., R. U., S. U. ir M. U. ieškinį atsakovui UAB „Evera“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo G. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. U., taip pat veikdama kaip trijų savo vaikų – S. U. (gim. 1994 m.), R. U. (gim.1999 m.), M. U. (gim. 2004 m.) – įstatyminė atstovė, kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. kelyje Kaunas–Klaipėda susidūrus S. J. vairuojamam automobiliui VW JETTA ir UAB „Evera“ priklausančiam automobiliui DAF, kurį vairavo šios bendrovės vairuotojas G. M., žuvo VW JETTA automobilio keleivis – ieškovės sutuoktinis ir trijų nepilnamečių vaikų tėvas – S. U. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nuteistas. Ieškovė taip pat nurodė, kad G. M. atlygino dalį žalos, todėl ieškovai neturi jam pretenzijų. Kartu ieškovė nurodė, kad tiek ji, tiek mažamečiai vaikai dėl vyro ir tėvo žūties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinę depresiją, be to, eismo įvykio pasekmių neįmanoma panaikinti, nes vaikai nepatirs tėvo meilės, dėmesio ir paramos. Ieškovės teigimu, eismo įvykį sukėlęs G. M. vykdė darbo funkcijas, todėl už padarytą neturtinę žalą turi atsakyti darbdavys – UAB „Evera“, tačiau šis nesutinka, teigdamas, kad G. M. savavališkai paėmė bendrovės automobilį, eismo įvykio dieną jis nedirbo. Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Evera“ jos naudai 10 000 Lt, o nepilnamečiams vaikams – po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Evera“ ieškovei J. U. 10 000 Lt, o ieškovams R. U., S. U., M. U. – po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, paskiriant jiems priteistų lėšų uzufruktore J. U. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo G. M. automobilį DAF pasiėmė iš garažo teisėtai, vykdydamas savo darbo funkcijas, tikėdamasis, jog jam reikės važiuoti į reisą, ir tik vėliau, kai sužinojo apie reiso atšaukimą, pažeisdamas darbo drausmę, laikė automobilį prie savo namų. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Evera“ nesiėmė jokių priemonių tam, jog transporto priemonė būtų sugrąžinta į bendrovės garažą, tai reiškia, kad darbdavys nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojas naudojasi transporto priemone. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad G. M. atlygino ieškovams 4000 Lt žalos, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį. Teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog ieškovai dėl S. U. žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių išgyvenimų, emocinę depresiją, vaikai neteko galimybės bendrauti su tėvu, augdami nepatirs tėvo meilės, dėmesio ir paramos, todėl yra pagrindas priteisti ieškovų prašomą neturtinę žalą.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino: panaikino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad atsakovas yra transporto priemonės, kuria ieškovams padaryta žala, valdytojas, ir pagal CK 6.270 straipsnį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti šio šaltinio padarytą žalą, išskyrus tuos atvejus, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Kolegija pažymėjo, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog G. M. transporto priemonę paėmė vykdydamas darbdavio valią, t. y. norėdamas pasirengti reisui, tačiau šis buvo atšauktas. Apie tai, kad reisas atšauktas, G. M. žinojo 2004 m. liepos 14–osios rytą, taigi jis privalėjo grąžinti transporto priemonę jos valdytojui, tačiau, užuot tai padaręs, dieną vartojo alkoholinių gėrimų, o vakare apie 22.30 val., neturėdamas darbdavio ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo leidimo, išvažiavo ir sukėlė eismo įvykį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų G. M. veiksmų, todėl UAB „Evera“ neatsako už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą – už šią žalą pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį atsako G. M., neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos, atleisdamas atsakovą – didesnio pavojaus šaltinio valdytoją – nuo atsakomybės už šiuo šaltiniu padarytą žalą, neteisingai taikė CK 6.270 straipsnio 3 dalį. Neteisėto transporto priemonės užvaldymo atveju turi būti nustatyta, kad automobilio valdytojas neperdavė transporto priemonės naudotis kitam asmeniui, neleido ja naudotis, taip pat jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo, kad transporto priemone naudosis kitas asmuo. Byloje nustatyta, kad G. M. dirbo atsakovo bendrovėje pagal darbo sutartį; jam buvo skirtas automobilis DAF; iš bendrovės garažo jis išvažiavo vykdydamas darbdavio nurodymą išvykti į reisą; atšaukus reisą, atsakovas nesiėmė priemonių sugrąžinti automobilį į garažą. Tokiais veiksmais atsakovas išreiškė pritarimą, kad didesnio pavojaus šaltinis liktų pas G. M., ir turėjo suprasti, jog šis gali juo pasinaudoti asmeniniais tikslais. Be to, CK 6.270 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tai, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas – darbdavys – organizuoja savo įmonės darbą ir užtikrina darbo drausmę (DK 227, 229, 230, 232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999).

112. Apeliacinis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė, dėl kokių įrodymų nusprendė, kad atsakovas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų G. M. veiksmų (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad teisiamasis G. M., 2004 m. liepos 14 d. sužinojęs, jog jam reikės važiuoti į reisą, ryte pasiėmė iš garažo automobilį, ir tik po kelių valandų paaiškėjo, kad reisas atidedamas. Nurodytos nuosprendyje išdėstytos išvados nepaneigtos, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. M. jau išvažiuodamas iš garažo žinojo, jog reisas atšauktas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinio teismo išvada, kad G. M. pasiėmė atsakovo automobilį savavališkai, o atsakovas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, yra nepagrįsta.

12CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

152004 m. liepos 14 d. eismo įvykyje susidūrus dviem automobiliams žuvo ieškovės sutuoktinis ir trijų nepilnamečių vaikų tėvas. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas ir nuteistas atsakovo UAB „Evera“ priklausantį automobilį vairavęs šios bendrovės darbuotojas – trečiasis asmuo G. M. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo eismo įvykio dieną nedirbo, o atsakovo automobilį pasiėmė be jo leidimo.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17

18

19Kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už žalą, padarytą jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, aiškinimo ir taikymo klausimas.

20Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normas nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas.

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ Kauno miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje A. Ščerbavičienės įmonė v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.).

22Byloje nustatyta, kad žala ieškovams padaryta atsakovui UAB „Evera“ priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, kurį vairavo atsakovo darbuotojas, tačiau ne darbo metu ir be darbdavio leidimo, ir šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kuriame žuvo ieškovės sutuoktinis ir trijų nepilnamečių vaikų tėvas. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovų patirtą žalą, teigdamas, kad jis prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų darbuotojo – byloje trečiojo asmens veiksmų, kai šis savavališkai pasiėmė transporto priemonę, todėl žalą ieškovams turi atlyginti neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo.

23CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tinkamas materialiosios teisės normų taikymas, sprendžiant dėl to, yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės vienodai nustatė bylos faktus, tačiau skirtingai juos teisiškai įvertino. Teismai nustatė, kad trečiasis asmuo G. M. pasiėmė atsakovui priklausantį automobilį iš garažo tam, kad pasirengtų išvykti į reisą, tačiau reisas buvo atšauktas; atšaukus reisą, G. M. negrąžino transporto priemonės į garažą, bet nuvažiavo į namus, o vakare, būdamas neblaivus, išvažiavo ir sukėlė eismo įvykį, kuriame žuvo ieškovės vyras ir trijų nepilnamečių vaikų tėvas. Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas. Atsakovo direktorius teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad įmonės automobiliai laikomi sargų saugomoje aikštelėje, apie išvažiavimą iš šios aikštelės žymima specialiame žurnale, tačiau sargas nepastebėjo, kaip trečiasis asmuo išvažiavo iš įmonės teritorijos, todėl ir nepasigedo to automobilio (b. l. 73). Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo G. M. netrukdomas pasiėmė atsakovui priklausantį didesnio pavojaus šaltinį iš įmonės teritorijos, kuri saugoma sargų, o šie registruoja transporto priemonių judėjimą, leidžia abejoti, ar atsakovas tinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką ir ar pakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio apsauga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, prarado šio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį tik dėl neteisėtų G. M. veiksmų, todėl UAB „Evera“ neturi atsakyti už ieškovams didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nes šią žalą pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį turi atlyginti G. M., neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kuriuo padaryta žala ieškovams, praradimo yra ir šio šaltinio valdytojo – atsakovo UAB „Evera“ kaltės, šis negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes tokiu atveju pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį jis atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą solidariai su didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu.

26Kai yra kelių asmenų solidarioji atsakomybė, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį tiek visiems bendraskoliams, tiek vienam iš jų, be to, tiek dėl visos prievolės, tiek ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), nes solidarumas grindžiamas principu „vienas už visus, visi už vieną“. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį vienam iš solidariųjų skolininkų – atsakovui UAB „Evera“.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas UAB „Evera“ neturi atsakyti ieškovams už jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. Dėl šios priežasties apeliacine tvarka nebuvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Neturtinės žalos konkrečiu atveju dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl, konstatavus, kad dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį netekimo yra ir atsakovo, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, kaltės, ir jis bei didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo yra solidariai atsakingi už ieškovų patirtą žalą, byla dėl neturtinės žalos atlyginimo perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turėtų teisiškai įvertinti ieškovės 2004 m. gruodžio 9 d. rašytinį pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad trečiasis asmuo G. M. visiškai atlygino padarytą turtinę bei neturtinę žalą ir ji šiam asmeniui neturi pretenzijų (b. l. 44).

29Pažymėtina, kad solidariosios prievolės atveju kreditorius gali atskirai ir besąlygiškai priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir taip atsisakyti solidariosios prievolės būtent dėl šio skolininko (CK 6.6 straipsnio 8 dalis). Tam kreditorius turi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią, t. y. kad jis atsisako reikalavimo konkretaus skolininko naudai. Tačiau vieno bendraskolio prievolės pasibaigimas savaime nereiškia, kad pasibaigia visa solidarioji prievolė. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių įvykdyti visą prievolę (CK 6.8 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju neturi būti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Nors tuo atveju, kai vienas skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Tai reiškia, kad kiti solidarieji skolininkai privalo įvykdyti prievolę, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 straipsnio 3 dalis, 6.129 straipsnio 6 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

31

32Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. U., taip pat veikdama kaip trijų savo vaikų – S. U. (gim. 1994... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 10. 1. Apeliacinės instancijos, atleisdamas atsakovą – didesnio pavojaus... 11. 2. Apeliacinis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė,... 12. CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykyje susidūrus dviem automobiliams žuvo... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. ... 18. ... 19. Kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių didesnio... 20. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus... 22. Byloje nustatyta, kad žala ieškovams padaryta atsakovui UAB „Evera“... 23. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tinkamas materialiosios... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms... 26. Kai yra kelių asmenų solidarioji atsakomybė, kreditorius turi teisę... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas neturtinės žalos... 29. Pažymėtina, kad solidariosios prievolės atveju kreditorius gali atskirai ir... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. ... 32. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...