Byla 2-502-622/2013
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atstovei L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį atsakovui bendrovei JSC „Frim“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 71 375 eurų skolą, 11 172,50 eurų delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp šalių 2010-11-15 buvo sudaryta sutartis dėl laivo „Dana-1“ remonto. Sutartis numatė, kad galutinis atsiskaitymas turi būti įvykdytas per 2 mėnesius po laivo remonto darbų užbaigimo. Finansinis-techninis atliktų darbų aktas buvo pasirašytas 2010-12-29, PVM sąskaita – faktūra Nr. 0025193 pateikta, tačiau atsakovas, apmokėjęs dalį sumos už atliktus darbus, vengia įvykdyti likusią savo prievolės dalį – visa apimtimi atsiskaityti už atliktus darbus.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje esanti 2010-11-15 sutartis Nr. LR-10/35 patvirtina, kad šalys sudarė sutartį dėl laivo „Dana-1“ dokinio remonto (b. l. 7-11). Ieškovo teigimu, atsakovas už atliktus laivo remonto darbus nėra visiškai atsiskaitęs.

8Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

9Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai dėl laivo remonto darbų atlikimo. CK 6.664 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovo pateiktame 2010-12-29 laivo „Dana-1“ priėmimo-perdavimo akte yra nurodyta, kad darbus ieškovas atliko remdamasis 2010-11-15 sutarties Nr. LR-10/35 sąlygomis ir atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir įvykdymo terminų neturi (b. l. 30). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 93), jis į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus įrodymų apie visišką atsiskaitymą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti nesumokėtą skolos dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu atveju pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl sutartyje numatytų delspinigių (sutarties 5.4. punktas) ir procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.71, 6.210 straipsniai). Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

11Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

12Priteisti ieškovui AB „Klaipėdos laivų remontas“ 71 375 eurų skolą, 11 172,50 eurų delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo bendrovės JSC „Frim“.

13Priteisti ieškovui AB „Klaipėdos laivų remontas“ 6 700 Lt žyminį mokestį, 525 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 216,61 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidas iš atsakovo bendrovės JSC „Frim“.

14Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai