Byla 2A-429-826/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, tretieji asmenys R. U., E. U., A. Š., L. N., S. P., Š. V., Ž. A., J. G., R. G., V. D., J. M., D. R., S. L., P. V., V. L., D. D., S. D., A. N., V. R., D. O. D., L. B., S. M., V. K., L. G., E. G. J., D. G., V. B., L. B., D. A., V. D., O. B. M., V. P., T. P., M. Č., A. P., R. V., M. T., I. D., E. K., G. J., O. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. kreditavimo sutarties Nr. VL-ST-14-7654 (toliau – Sutartis) 1 priedą „Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymas butams“ remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais butų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų, t. y. padidinti mokėtinas sumas 1 butui – 20,96 Eur, 2 butui – 16,00 Eur, 3 butui – 16,11 Eur, 4 butui – 21,06 Eur, 5 butui – 16,02 Eur, 6 butui – 16,13 Eur, 7 butui – 21,01 Eur, 8 butui – 15,95 Eur, 9 butui – 16,11 Eur, 10 butui – 21,01 Eur, 11 butui – 15,93 Eur, 12 butui – 16,08 Eur, 13 butui – 20,94 Eur, 14 butui – 15,91 Eur, 15 butui – 16,05 Eur, 16 butui – 16,11 Eur, 17 butui – 16,01 Eur, 19 butui – 16,11 Eur, 20 butui – 15,97 Eur, 21 butui – 20,89 Eur, 22 butui – 16,08 Eur, 23 butui – 16,03 Eur, 24 butui – 20,84 Eur, 25 butui – 16,08 Eur, 26 butui – 15,87 Eur, 27 butui – 20,82 Eur, 29 butui – 15,93 Eur, 30 butui – 20,99 Eur, ir sumažinti mokėtinas kredito sumas 18 butui – 315,96 Eur bei 28 butui – 177,07 Eur.
  2. Nurodė, kad bendrijos susirinkime buvo patvirtinta preliminari investicijų ir kredito butų bei kitų patalpų savininkams paskirstymo tvarka, kurioje skaičiuojant patalpų savininkams tenkančius buto naudinguosius plotus rūsio plotas nebuvo įskaičiuojamas. Šalys 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė kredito sutartį dėl daugiabučio namo modernizavimo. Sutartį paruošė atsakovė. Pasirašymo metu nepastebėjo, jog 18 ir 28 butams prie bendrojo naudingojo ploto yra pridėti rūsių plotai, todėl šių butų savininkams paskirstyta kredito investicijų suma yra didesnė nei kitų butų savininkams. Kreipėsi į atsakovę dėl kredito ir investicijų perskaičiavimo, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Nurodytos rūsio patalpos negalėjo būti pridedamos prie buto naudingojo ploto, nes rūsio patalpos nėra šildomos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 145.6 punktą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-620 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 6.11, 6.13 punktus (TAR, 2014 m. liepos 31 d., Nr. 2014-10736); organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 13 punktą; Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (TAR, 2014 m. liepos 24 d., Nr. 2014-10479); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. D1-186 „Dėl Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 4 punktą (TAR, 2015 m. sausio 14 d., Nr. 2015-00633); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8.8 punktą (TAR, 2015 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 2015-12236) ir įvertinus faktinius bylos duomenis, yra pagrindas išvadai, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų Nr. 18 ir Nr. 28 naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsių plotą. Vien ginčo rūsių išviešinimas kartu su buto duomenimis ir (ar) rūsio ploto nurodymas viešame registre savaime neturi faktinės ir teisinės reikšmės nurodytos prievolės dydžio apskaičiavimui pagal kreditavimo sutartį. Nešildomo rūsio (-ių) ploto (-ų) pridėjimas prie butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto yra negalimas. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo butams Nr. 18 ir Nr. 28 priklausančių patalpų bendrąjį plotą, į jį įtraukdama ir rūsį.
    2. Nurodė, kad atsakovė, apskaičiuodama nurodytas kredito dalis, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, išaiškino, jog vienareikšmiškai remtis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindo, nes nagrinėjami skirtingi reikalavimai.
    3. Nurodė, kad atsakovės nurodyti motyvai bei argumentai dėl netinkamų procesinių šalių šioje civilinėje byloje nepagrįsti. Ieškovė, vadovaudamasi 2013 m. gegužės 20 d. vykusio daugiabučio namo, adresas ( - ), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ bendrijos susirinkimo sprendimu, pasirašė su atsakove 2014 m. balandžio 30 d. Sutartį. Ieškovė atstovavo nustatyta tvarka kredito gavėjams, nurodytiems 2014 m. balandžio 30 d. Sutarties 1 priede. Pažymėjo, jog ieškiniu nesiekiama pakeisti kredito sumos, o siekiama tik ištaisyti skaičiavimus bei su tuo susijusias klaidas. Namo gyventojai, įtraukti trečiaisiais asmenimis, prieštaravimų nereiškė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė AB „Swedbank“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo, prašė jį naikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų Nr. 18, Nr. 28 naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsių plotą.
      1. Buvo neatsižvelgta į tai, kad bendrijos nariai aiškiai pasisakė ir nusprendė, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimo išlaidas (investicijas) apmoka namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai, t. y. ne tik butų, bet ir kitų patalpų, bendrojoje nuosavybėje. Tokiu pačiu principu bendrijos nariai nusprendė (susirinkimo protokolo 4.2 punktas) paskirstyti ir kreditą, skirtą namui atnaujinti (modernizuoti), t. y. kreditas paskirstomas namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje.
      2. Sutarties 3.7 punkte nurodoma, kad kreditas išmokomas kredito gavėjams proporcingai pagal jiems priklausančiam butui / patalpai daugiabučiame name tenkančią nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje (pagal buto / patalpos naudingojo ploto ir viso daugiabučio namo naudingojo ploto santykį), atsižvelgiant į administratoriaus patvirtintą ir daugiabučio namo butų / patalpų savininkų susirinkimo priimtą investicijų sumos ir kredito paskirstymą.
      3. Nurodė, kad jos ir DNSB „Venta“ narių (bendraskolių) santykiai kildinami iš kredito sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą šioje byloje, turėjo remtis sutartinius santykius reguliuojančiomis normomis, bet ne išimtinai administracinius teisinius santykius reguliuojančiomis ar statybos techninio reglamento normomis. Pagal materialines teisės normas, sutarties sąlygų pakeitimas yra galimas tik vienai iš sutarties šalių ją iš esmės pažeidus. Šiuo atveju jos pažeidimo nebuvo, todėl Sutartis neturėtų būti modifikuojama teismo tvarka dėl mažareikšmių (neesminių) Sutarties šalies pageidavimų, jeigu ji iš esmės yra vykdoma ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji nebus įvykdyta (juolab jeigu viena iš sandorio šalių (bankas) savo prievolę suteikti kreditą iš esmės yra įvykdžiusi), o suinteresuota Sutarties šalis (bendrija) turi galimybę savo interesus patenkinti ir (ar) apginti kitais būdais (pvz., šiuo atveju bendrijos nariai gali tiesiogiai tarpusavyje susitarti dėl tam tikros sumos dviem nariams kompensavimo).
      4. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog buvo netinkamos proceso šalys. Visų pirma, byloje nėra duomenų, jog DNSB „Venta“ pirmininkas buvo įgaliotas kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kredito lėšų perskirstymo. Kreditas buvo suteiktas ne iš AB „Swedbank“ lėšų, o iš Europos investicijų banko lėšų, todėl Sutarties grąžinimo į pirminę padėtį, paskirstytų lėšų perskaičiavimo procedūros ir procesas iš esmės būtų toks pats kaip ir pradinio namo modernizavimo ir investicijų projekto rengimo. Antra, teismo sprendimas sukels teisinių pasekmių namo gyventojams, todėl jie turėjo būti įtraukti į procesą ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Palikus procesinį sprendimą nepakeistą, jo vykdymas bus komplikuotas, nes nėra Sutarties grąžinimo į pirminę padėtį (asmenims, kurie padengė kreditą) mechanizmo.
      5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymo į ją įtraukiant ir rūsio patalpų plotą. Pažymėtina, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Svarbiausia yra patalpos priklausomumas asmeniui. Kasacinis teismas išaiškino, kad priešingai aiškinant galėtų būti iškreiptas proporcingumo principas ir tai galėtų nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu.
  2. Ieškovė DNSB „Venta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pasirašydama Sutartį su atsakove nepastebėjo, jog 18 ir 28 butams prie bendrojo buto ploto yra pridėti rūsių plotai. Pastebėjusi 2014 m. birželio mėnesį šią klaidą, iš karto kreipėsi į atsakovę telefonu ir el. laiškais, o 2015 m. vasario 17 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi raštu. Atsakovė nesutiko pataisyti Sutarties 1 priedo motyvuodama tuo, kad jokios klaidos skaičiuojant mokėtinas įmokas gyventojams ir įtraukiant rūsio patalpų plotus nebuvo. Š. S. 1 priede klaidų atsirado dėl atsakovės kaltės, jai nesutikus savanoriškai ištaisyti, kreipėsi į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Prašė pakeisti ne pagal Sutartį prisiimto įsipareigojimo dydį, t. y. 201 892,30 Eur kredito sumą, o tik tą pačią sumą perskirstyti butų savininkams.
    2. Nurodė, kad visi butų savininkai (buvę, esami ir naujieji) buvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. Butų savininkai, kurie pardavė butus, bet nebuvo sumokėję jiems tenkančios kredito dalies, vykdytinas prievoles perdavė naujiesiems butų savininkams. Visi butų savininkai (nauji, esami ir tie, kurie buvo sumokėję savo kredito dalį) turės teismo sprendime nurodytą skirtumą primokėti (išskyrus 18 ir 28 buto savininkus, kuriems kredito dalis sumažėjo). Jie į procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl teisinės pasekmės jiems yra žinomos ir suprantamos. Priimtą teismo sprendimą įmanoma vykdyti.
    3. Nurodė, kad DNSB „Venta“ pirmininkas yra įgaliotas namo gyventojų jiems atstovauti teisme dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. DNSB „Venta“ 2013 m. gegužės 20 d. susirinkime buvo nuspręsta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai įgalioja namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją jų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu, ir atlikti visus veiksmus, susijusius su susirinkime priimtų sprendimų įvykdymu, įskaitant: pasirašyti kreditavimo sutartį, jos pakeitimus bei visus kitus su tuo susijusius dokumentus; reikalui esant, kreditavimo sutarties pasirašymo metu atlikti minimalius (neesminius) kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimus (5.2 punktas). Namo gyventojai, kurie į procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, apie kreipimąsi į teismą dėl Sutarties 1 priedo pakeitimo žinojo, prieštaravimų nereiškė. Šią poziciją gyventojai patvirtino 2015 m. lapkričio 17 d. susirinkime (buvo svarstomas klausimas dėl DNSB „Venta“ pozicijos dėl R. U. ir E. U. apeliacinio skundo), kai nusprendė įpareigoti DNSB „Venta“ pirmininką kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prisidėjimo prie R. U. ir E. U. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-7303-512/2015.
    4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl bendrijos susirinkime priimtų nutarimų nėra, o kasacinio teismo nutartyje bendraturčiai ginčijo bendrijos susirinkimų nutarimus. Skiriasi ir ginčo objektai.
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Bylos duomenimis, DNSB „Venta“ savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 276 nustatyta teisė valdyti bendrojo naudojimo objektus gyvenamajame name, adresu ( - ), Klaipėda (bendrasis gyvenamojo namo plotas 2 023,29 kv. m, naudingasis plotas 1 698,21 kv. m, gyvenamasis plotas 1 061,36 kv. m, rusių (pusrūsių) plotas 322,14 kv. m). 2013 m. balandžio 18 d. parengtas Daugiabučio namo, adresas ( - ), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas, kuris suderintas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra 2013 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1.1.-724. Plane nurodytas preliminarus lėšų paskirstymas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (neįskaitant valstybės paramos). 2013 m. gegužės 20 d. vyko daugiabučio namo, adresas ( - ), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų ir DNSB „Venta“ bendrijos susirinkimas, kuriame nutarta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įgyvendinti jame numatytas priemones, taip pat pritarta preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, ir nustatyta, kad tikslų investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymą atliks namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas po rangovo išrinkimo ir rangos darbų kainų suderinimo (protokolo 1, 4 punktai). 2014 m. balandžio 30 d. šalys, ieškovei atstovaujant kredito gavėjams, nurodytiems sutarties 1 priede, pasirašė kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654, pagal kurią buvo suteiktas 201 892,30 Eur kreditas daugiabučiam namui, adresas Kretinga g. 59, Klaipėda, atnaujinti (modernizuoti). DNSB „Venta“ 2015 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo, prašydama perskaičiuoti kredito ir investicijų paskirstymą butams, remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais butų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų; minėtame rašte ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės atliktą kredito ir investicijų paskirstymą dviem butams, t. y. Nr. 18 ir Nr. 28, prie patalpų naudingojo ploto pridėti ir rūsių plotai. Atsakovė 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. SR/15-7040 nurodė, jog butų Nr. 18 ir Nr. 28 savininkams pagal 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654 tenkanti kredito dalis skaičiuojama tinkamai, apskaičiuodama nurodytas kredito dalis atsakovė vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009.
  2. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės naudingojo ploto apskaičiavimą, taikymo ir aiškinimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų Nr. 18 ir Nr. 28 naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsių plotą. Paaiškino, jog vien ginčo rūsių išviešinimas kartu su buto duomenimis ir (ar) rūsio ploto nurodymas viešame registre savaime neturi faktinės ir teisinės reikšmės nurodytos prievolės dydžio apskaičiavimui pagal kreditavimo sutartį. Nešildomo rūsio (-ių) ploto (-ų) pridėjimas prie butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto yra negalimas.
  4. Apeliantė, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodė, jog nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 (toliau – CK) straipsnio 7 dalies išaiškinimas. Kasacinis teismas nurodė, kad nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, į ją įtraukiamas ir rūsio patalpų plotas. Teisiškai nėra reikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Svarbiausia yra patalpos priklausomumas asmeniui. Priešingai aiškinant šią teisės normą galėtų būti iškreiptas proporcingumo principas ir nulemtos neproporcingai didelės arba mažos konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidos, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  5. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas sprendė negyvenamųjų patalpų savininko ir bendrijos ginčą dėl nutarimų, kuriais buvo apskaičiuotos išlaidos bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje ginčas tarp bendrijos ir kredito įstaigos kilo dėl kredito sutarties priedo, kuriame buvo apskaičiuotos kredito įmokos bendraturčiams, pakeitimo. Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo nutartis, kuria vadovavosi apeliantė, priimta beveik prieš 10 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė įstatymų bazė, priimti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose pateikiama gyvenamosios patalpos naudingojo ploto samprata. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo ginčo laikotarpiu galiojusius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, su kurių aiškinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.
  9. Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Gyvenamosios patalpos skaičiuojamas naudingasis plotas. Gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (145.6 punktas) (Žin., 2003, Nr. 18-790).
  10. Pastato naudingasis plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų patalpų plotų suma (kv. m). Į naudingąjį plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), neįrengtų ir nešildomų palėpių plotas. Šilta atitvara – pastato (patalpų) atitvara, turinti normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jei normatyviniais dokumentais šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. D1-620 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (6.11, 6.13 punktai) (TAR, 2014 m. liepos 31 d., Nr. 2014-10736).
  11. 2014 m. balandžio 30 d. kreditavimo sutarties Nr. VL-ST-14-7654 sudarymo metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 13 punkte taip pat buvo apibrėžta, jog buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d. (Žin., 1999, Nr. 84-2507).
  12. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymas (6 straipsnio 1 dalis) (TAR, 2014 m. liepos 24 d., Nr. 2014-10479). Kaupiamojo įnašo mėnesinė įmoka konkrečioms patalpoms apskaičiuojama pagal kaupiamojo įnašo mėnesinį tarifą (išreikšta eurais, tenkančiais vienam patalpų naudingojo ploto kvadratiniam metrui), kuris apskaičiuojamas pagal šios metodikos 5 punkte nurodytą formulę ir kurį tvirtina patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. D1-186 „Dėl Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (4 punktas) (Žin., 2010, Nr. 31-1452; TAR, 2015 m. sausio 14 d., Nr. 2015-00633). Nagrinėjamu atveju namo gyventojų sprendimai yra nenuginčyti ir jais buvo vadovautasi.
  13. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, tarp jų ir mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, pagal patalpų savininkų sprendimu administratoriaus sudarytas kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (8.8 punktas) (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 2015-12236).
  14. Remiantis šių teisės aktų analize, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog namo bendraturčiams apskaičiuojant mokėtinas įmokas (kredito ir investicinės) bankui, prie naudingojo ploto neturėjo būti pridedami rūsių plotai. Vien ginčo rūsių išviešinimas kartu su buto duomenimis ir (ar) rūsio ploto nurodymas viešame registre savaime neturi faktinės ir teisinės reikšmės nurodytos prievolės dydžio apskaičiavimui pagal kreditavimo sutartį; nešildomo rūsio (-ių) ploto (-ų) pridėjimas prie butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto yra negalimas (CPK 185 straipsnis).
  15. 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartimi Nr. VL-ST-14-7654 suteiktas 201 892,30 Eur kreditas daugiabučiam namui, adresas ( - ), Klaipėdos m., atnaujinti (modernizuoti), kredito grąžinimo terminas 2034 m. balandžio 20 d. Šios sutarties sąlygų šalys neginčijo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal kredito sutartį butui Nr. 18 tenkančio kredito dydis sudaro 8 903,08 Eur, butui Nr. 28 – 5 984,08 Eur, šiems butams tenkanti kredito dalis apskaičiuota atsižvelgiant į šiems butams priklausančių patalpų bendrąjį plotą. VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, plotas 67,16 kv. m; Registrų centro išraše nurodyta, jog minėtas butas yra su rūsiu, 3,00 kv. m. Šalių pasirašytoje 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartyje paskirstant kreditą ir investicijas buto Nr. 18 naudingasis plotas nurodytas 70,16 kv. m, t. y. įskaičiuotas ir 3,00 kv. m rūsio plotas (67,16 + 3,00). VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, plotas 51,57 kv. m; Registrų centro išraše nurodyta, jog minėtas butas yra su rūsiu, 1,72 kv. m. Šalių pasirašytoje 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutartyje paskirstant kreditą ir investicijas buto Nr. 28 naudingasis plotas nurodytas 53,29 kv. m, t. y. įskaičiuotas ir 1,72 kv. m rūsio plotas (51,57 + 1,72). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog rūsiai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ir į juos patekti iš butų Nr. 18 ir Nr. 28 fiziškai, techniškai nėra galimybės, turi atitvaras, nurodyti rūsiai yra nešildomi (CPK 178 straipsnis). Apeliantė šias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis). Remiantis šiais apskaičiavimais nustatyta, kad skaičiuojant įmokas bankui, butams Nr. 18 ir 28 nepagrįstai prie bendrojo buto ploto yra pridėti rūsių plotai.
  16. Apeliantė nurodė, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl Sutarties 1 priedo pakeitimo bus pažeistos jos, kaip sąžiningos sutarties šalies, interesai. Ji, kaip sutarties šalis, jokio pažeidimo nepadarė, todėl Sutartis neturėtų būti modifikuojama teismo tvarka dėl mažareikšmių (neesminių) sutarties šalies pageidavimų, jeigu ji iš esmės yra vykdoma ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji nebus įvykdyta (juolab jeigu viena iš sandorio šalių (bankas) savo prievolę suteikti kreditą iš esmės yra įvykdžiusi), o suinteresuota sutarties šalis (bendrija) turi galimybę savo interesus patenkinti ir (ar) apginti kitais būdais (pvz., šiuo atveju bendrijos nariai gali tiesiogiai tarpusavyje susitarti dėl tam tikros sumos dviem nariams kompensavimo). Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
  17. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, kaip sudarantys pagrindą pakeisti Sutarties 1 priedą. Byloje nustatyta, jog bankui paskirstant bendraturčiams mokėtinas įmokas (kredito ir investicinės) buvo padaryti pažeidimai, t. y. neteisingai apskaičiuoti mokėtinų įmokų dydžiai. Iš esmės, ieškovė neprašė pakeisti Sutarties sąlygų, kuriomis būtų pakeistas sutarties vykdymas, t. y. įsipareigojimų dydžio, terminų ir pan. Vadinasi, tenkinus šį prašymą, atsakovės materialinės teisės ir pareigos, atsiradusios pagal šalių sudarytą Sutartį, nepasikeis, ji ir toliau bus vykdoma pagal sutartas sąlygas.
  19. Apeliantė nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog byloje buvo netinkamos proceso šalys. Paaiškino, jog DNSB „Venta“ pirmininkas nebuvo įgaliotas kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kredito lėšų perskirstymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  20. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).
  21. DNSB „Venta“ 2013 m. gegužės 20 d. susirinkime buvo nuspręsta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai įgalioja namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją jų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu, ir atlikti visus veiksmus, susijusius su susirinkime priimtų sprendimų įvykdymu, įskaitant: pasirašyti kreditavimo sutartį, jos pakeitimus bei visus kitus su tuo susijusius dokumentus; reikalui esant, kreditavimo sutarties pasirašymo metu atlikti minimalius (neesminius) kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimus (5.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šis nutarimas yra panaikintas ar pakeistas (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolo matyti, jog namo gyventojai nusprendė įpareigoti DNSB „Venta“ pirmininką kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prisidėjimo prie R. U. ir E. U. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-7303-512/2015. Iš to galima daryti išvadą, kad jie apie kreipimąsi į teismą dėl Sutarties 1 priedo pakeitimo žinojo, prieštaravimų nereiškė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad DNSB „Venta“ yra tinkama ieškovė šioje civilinėje byloje.
  22. Taip pat apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog teismo sprendimas sukels teisines pasekmes namo gyventojams, todėl jie turėjo būti įtraukti į procesą ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  23. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
  24. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti Sutarties 1 priedą, sudarytą tarp jos ir AB „Swedbank“. Vadinasi, klausimai dėl šios Sutarties sąlygų keitimo, nutraukimo ir pan. turi būti sprendžiami tarp ją sudariusių subjektų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šioje byloje nurodyta tinkama proceso šalis – atsakovė apeliantė AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad namo gyventojai į bylos nagrinėjimo procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, apie vykstantį procesą ir priimtus procesinius sprendimus informuoti tinkamai, prieštaravimų dėl netinkamų proceso šalių, priimto teismo sprendimo prieštaravimų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
  25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog kreditas buvo suteiktas ne iš AB „Swedbank“ lėšų, o iš Europos investicijų banko lėšų, todėl sutarties grąžinimo į pirminę padėtį, paskirstytų lėšų perskaičiavimo procedūros ir procesas iš esmės būtų toks pats kaip ir pradinio namo modernizavimo bei investicijų projekto rengimo. Be to, nenustatytas perskirstytų lėšų grąžinimo į pirminę padėtį mechanizmas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai neturi teisinės reikšmės. Namo gyventojai įtraukti į bylos nagrinėjimo procesą, prieštaravimų nereiškė.
  26. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepagrįstai apskaičiavo butams Nr. 18 ir Nr. 28 priklausančių patalpų bendrąjį plotą, į jį įtraukdama ir rūsį, todėl yra pagrindas pakeisti Sutarties 1 priedą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Netenkinus atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai