Byla 2A-308-154/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vilijos Valantienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-284/2013, iškeltoje pagal R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas R. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2 416,96 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros (ypač vyriausiojo prokuroro A. D.) ir neteisėtų Radviliškio rajono apylinkės teismo veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

6Nurodė, kad 2005 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. ( - ) pagal LR BK 294 str. 2 dalį dėl savavaldžiavimo 2003 m. kovo mėnesio pabaigoje V. T. atžvilgiu pagal V. T. 2005 metų pareiškimą, kuriame jis kaltino ieškovą atėmus ginklą “BERETTA 84 F” ir reikalavus 10 000 JAV dolerių. Šioje baudžiamojoje byloje 2005-11-16 ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. T.. Ikiteisminis tyrimas vyko du metus ir 2007-06-11 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai R. S. kaltės įrodymų, tačiau 2011-03-02 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, o 2011 m. kovo 22 d., 10:25 val. jis buvo sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 dalyje. Nors pirmiau iškeltoje byloje jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 294 str. 2 dalį (savavaldžiavimas), 2011 m. kovo 23 d. jam šioje byloje pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 254 str. 2 dalyje (šaunamojo ginklo pagrobimas naudojant smurtą) ir BK 181 str. 1 dalyje (turto prievartavimas). Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. teikimu, 2011 m. kovo 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria R. S. paskyrė kardomąją priemonę - suėmimą 2 mėnesiams nuo 2011-03-23.

7Tenkindamas ieškovo skundą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-23 nutartį kaip nepagrįstą. Sulaikytas ir suimtas jis išbuvo 28 paras.

82011 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) nesurinkus pakankamai ieškovo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

9Ieškovas mano, kad byla buvo atnaujinta neteisingai, nes ta byla iš pat pradžių buvo iškelta neteisingai, kadangi buvo teigiama, kad veiką jis įvykdė 2003 metais, o žmogus (T.) dėl bylos iškėlimo kreipėsi tik 2005 metais, t.y. po dviejų metų. Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtino, kad atnaujinus tyrimą sulaikytas ir suimtas jis buvo neteisėtai. Dėl sulaikymo ir suėmimo R. S. juto baisų pergyvenimą. 2008 metais yra turėjęs melanomos operaciją ir nuo to laiko yra onkologo įskaitoje. Grįžęs po sulaikymo, skubiai kreipėsi pas gydytojus, savaitę gulėjo ligoninėje dėl širdies veiklos sutrikimų. Iki šiol jaučiasi blogai – jaučia stresinį jaudulį, yra kūno bėrimas. Po gydymo gydytojai jam patarė vengti streso ir kuo mažiau nervintis. Iki suėmimo dirbo UAB ( - ) direktoriumi, tuo metu buvo 8 darbuotojai. Po to metus bendrovė nedirbo, pradėjo dirbti tik 2012 m. pavasarį. Pablogėjo ieškovo santykiai su šeima, dėl daromų kratų nebebuvo pasitikėjimo juo, kilo klausimas, ar jis nemeluoja šeimai. Iki 2011 metų santykiai su žmona, vaikais buvo geri. Turtinė 2416,96 Lt žala yra ieškovo patirtos išlaidos advokatui ikiteisminio tyrimo metu. Neturtinė 50 000 Lt, žala pasireiškė tuo, kad prarado draugų, artimųjų pasitikėjimą, labai sutriko sveikata, iki šiol blogai jaučiasi, sustojo jo verslas, išėjo iš darbo darbuotojai, nes nebebuvo pasitikėjimo juo, kaip direktoriumi. Po sulaikymo verslas sustojo metams, įmonė pradėjo dirbti tik po metų.

10Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

11Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau privalomos kitos trys sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, kurių ieškovas neįrodė. Mano, kad ieškovo argumentai, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas neteisėtai, be to, neteisėti buvo ir jo laikinas sulaikymas bei suėmimas, nepagrįsti, nes tik suėmimas instancine tvarka buvo pripažintas neteisėtu, todėl tiek ikiteisminis tyrimas, tiek sulaikymas buvo teisėti.

12Dėl turtinės 2416,96 Lt žalos atlyginimo nurodė, jog iš prie ieškinio pridėto 2011-03-23 susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) matyti, kad klientas yra ne ieškovas, bet R. S., taip pat kasos pajamų orderyje Nr. ( - ) nurodyta, jog pinigus sumokėjo R. S.. Todėl mano, kad šias išlaidas patyrė ne ieškovas ir jis negali reikalauti jų atlyginimo.

13Dėl neturtinės žalos nurodė, jog ieškinyje nurodytiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateisė jokių įrodymų. Pateiktuose išrašuose iš ambulatorinės kortelės ieškovo nusiskundimai pateikti medicininiais kodais, todėl jie neaiškūs, iš diagnozės aprašymo šie susirgimai negali būti siejami priežastiniu ryšiu su paskirtu suėmimu, taip pat dėl to, kad dėl to paties nusikaltimo jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas 2005-2007 metais, todėl abejotina, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas galėjo labiau pakenkti ieškovo autoritetui ar santykiams su artimaisiais.

14Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje už neteisėtą suėmimą priteisiama neturtinė žala siekia apie 100 Lt už vieną suėmimo dieną, o kadangi ieškovas buvo suimtas 27 dienas, mano, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai per didelis bei nemotyvuotas. Mano, jog ieškovas neįrodė vienos iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos, todėl ieškinys atmestinas.

15Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, mano, kad jis yra nepagrįstas.

16Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, tačiau ieškovas turi įrodyti kitas tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Neįrodžius bent vienos iš šių būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir žalai atlyginti.

17Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė žalos ir priežastinio ryšio. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, o jei teismas manytų kitaip,- teigia, kad reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Sutinka su LR Teisingumo ministerijos atsiliepime išdėstyta nuomone, jog turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, kur dažniausiai viena suėmimo diena įvertinama 100 litų, todėl prašo neturtinės žalos dydį sumažinti.

18Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui R. S. iš Lietuvos Respublikos 2700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 108,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Po sprendimo įsiteisėjimo grąžino ieškovui R. S. jo sumokėtą 2173,00 Lt žyminį mokestį.

19Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, jog dėl neteisėto suėmimo ieškovas R. S. patyrė išgyvenimus ir nepatogumus. Konstatavo, kad ieškovo R. S. sveikatos sutrikimui turėjo įtakos suėmimas, tačiau teismas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais ieškovo argumentus, kad paskyrus ieškovui suėmimą ir patalpinus jį į kamerą, jam dėl nervinio šoko atsirado neurodermitas, ir kad šis sveikatos sutrikimas yra suėmimo pasekmė. Teismas pripažino neįrodytu, kad dėl to, jog ieškovas R. S. buvo suimtas, jo vadovaujamos įmonės UAB ( - ) veikla buvo sutrikdyta vieneriems metams ir įmonė dėl šių aplinkybių nebegalėjo metus vykdyti savo veiklos; kad iš UAB ( - ) darbuotojų išėjimo iš darbo priežastis – įmonės direktoriaus suėmimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šiuos duomenis patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Tačiau teismas pripažino, jog bendrovės vadovui ir pagrindiniam bendrovės akcininkui R. S. skyrus kardomąją priemonę – suėmimą, suėmimo metu buvo apribotas jo atvykimas į darbą ir tai kliudė jo tiesioginių funkcijų vykdymui, kasdieninių bendrovės veiklos klausimų sprendimui ir pan., kas sąlygojo suėmimo laikotarpiu įprastos ir nepertraukiamos įmonės veiklos sutrikdymą.

20Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas R. S. neįrodė, kad ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje (Nr. ( - )) 2011 m. kovo 2 d. atnaujintas neteisėtai ir šio ikiteisminio tyrimo atlikimas sukėlė jam neigiamus padarinius, todėl šioje dalyje nenustatė pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, nes nenustačius neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti žalą nekyla.

21Teismas pripažino kad ieškovas patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, tačiau konstatavo, jog reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis 50 000 litų yra akivaizdžiai per didelis. Atsižvelgdamas į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010; 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 ir kt.), teismas ieškovui R. S. priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2700 litų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. po 100 Lt už vieną suėmimo parą.

22Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė 2416,96 Lt turtinę žalę sumokėdamas advokatui už jo gynybą ikiteisminio tyrimo metu, nes iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų: Susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje bei kasos pajamų orderio teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 23 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. ( - ) dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje, tačiau šiuo susitarimu susitarta teikti teisines paslaugas byloje Nr. ( - ), bet ne ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, teismas pripažino pagrįstais atsakovą atstovaujančios Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodytus argumentus, jog ieškovo prašomą priteisti 2416,96 Lt sumą (avansinį mokėjimą už teisines paslaugas) yra sumokėjusi R. S., bet ne ieškovas R. S. ir minėtas Susitarimas dėl teisinės pagalbos teikimo yra sudarytas tarp advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“, atsakingo už susitarimo vykdymą advokato E. M., ir klientės R. S.. Konstatavo, kad paties susitarimo dokumento, kuriuo būtent klientas – ieškovas R. S. susitarė su šiuo advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), nepateikta, kitokių duomenų dėl ieškovo R. S. patirtos turtinės žalos šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra, todėl teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

23Ieškovas R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Nepagrįsti yra teismo samprotavimai ir išvedžiojimai, kad ieškovui ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pagrįstai, ir kad ikiteisminis tyrimas atliekamas bei renkami įrodymai teisingai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teigia, kad jau pats baudžiamosios bylos iškėlimo faktas buvo neteisėtas, nes tik 2005 m. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl ieškovo, neva, 2003 metais padaryto nusikaltimo. 2011 metais kovo 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal, neva, S. Ž. parašytą pareiškimą. Tuoj pat ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu ir laikomas sulaikyme, o 2011-03-23 (skunde-2011-06-23) jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nors po bylos nutraukimo ir atnaujinimo nebuvo atliktas joks ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris būtų davęs pagrindą manyti, jog ieškovas įvykdė tą nusikaltimą ir, kad jam yra reikalinga skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Suėmimo paskyrimas buvo aiškiai neadekvatus nusikaltimui, kuriuo ieškovas buvo įtariamas, ieškovo pavojingumui, neatsižvelgta į ieškovo, kaip įmonės vadovo, pareigas.

262. Teismas sprendime nutylėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje, kai buvo nagrinėjamas ieškovo kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumo klausimas, aiškiai nurodė prokuratūros netinkamą atlikimą savo pareigos, atnaujinant ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad pažymi, jog pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių dokumentų, susijusiu su „kažkieno pasislėpimu ar „kažko“ neradimu, su „naujų liudytojų“ apklausomis, ar „naujų liudytojų“ asmenybių nustatymu bei kitokiais faktiniais duomenimis, kurie patvirtintų prokuroro teiginius apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ar naujai paaiškėjusias nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė dokumentai, surinkti iki 2007 metų prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nutartys dėl leidimo atlikti kratas po bylos atnaujinimo ir kratų protokolai. Taigi, medžiagos turinys buvo analogiškas tam, kuriam esant 2007 m. prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamų veikų padarymą. Jeigu vadovaudamasi medžiaga 2007 metais prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų nepakankamumo, tai vadovaudamasi minėta medžiaga, teismas taip pat negalėjo įsitikinti nusikalstamų veikų padarymu ir įtariamojo kaltės pagrįstumu. Tačiau teismas, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo nutarties, naudojosi savo išvadai duoti tinkamais argumentais, o nutylėjo apie nutartyje išdėstytus prokuroro pažeidimus.

273. Kad prokuroras A. D. buvo suinteresuotas tos bylos baigtimi ir piktnaudžiavo kaip pareigūnas, rodo įrodymų rinkimas šioje baudžiamojoje byloje, kuris grubiai pažeidė BPK nuostatas. Jokių teisėtų procesinių veiksmų neatitinka prokuroro A. D. atlikta liudytojo Š. apklausa kavinėje, dalyvaujant visai pašaliniams ir suinteresuotiems asmenims S. Ž., I. J. bei kitiems asmenims. Toks liudytojo psichologinis spaudimas duoti prokurorui reikalingus parodymus ir per jį grasinimas ieškovui, kad vis tiek ieškovas bus pasodintas, aiškiai rodo A. D., kaip pareigūno, neteisėtus veiksmus. Visa tai matyti iš prijungtos audio garso pokalbių disko šifruotės. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių prokuroro A. D. procesinių pažeidimų nevertino.

284. Pakruojo rajono apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teismo išvados yra prieštaringos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, 2013 m. sausio 10 d. sprendime konstatavo, kad sutinka su ieškovo argumentais, jog dėl neteisėto suėmimo ieškovas patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, ir nurodė, jog iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jau trečią dieną po to, kai ieškovas buvo paleistas iš suėmimo, gydytojai konstatavo tik patenkinamą bendrą ieškovo būklę, jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas, konstatuota, kad ieškovas yra nedarbingas ir pan.; sprendė, kad šiuo atveju ieškovo sveikatos sutrikimui turėjo įtakos neteisėtas suėmimas, ką patvirtino liudytojai, tačiau vėliau skundžiamame sprendime konstatavo, kad šias aplinkybes teismas vertina kritiškai ir jas atmeta, kaip neįrodytas, jog ieškovo sveikatos sutrikimas yra neteisėto suėmimo pasekmė. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas pats nurodė tokias prieštaringas išvadas (ir sutinka, ir nesutinka, kad dėl neteisėto suėmimo pablogėjo ieškovo sveikata). Pažymi, kad teismas turėjo visas bylos aplinkybes vertinti kritiškai, o ne tik ieškovo nurodytas aplinkybes.

295. Teismas skundžiamame sprendime pripažino įrodytu faktą, kad ieškovui esant bendrovės vadovu ir pagrindiniu akcininku, ir nepagrįstai skyrus ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą, buvo apribotas ieškovo atvykimas į darbą, tai buvo kliūtis tiesioginių ieškovo funkcijų vykdymui, kasdieninių bendrovės klausimų sprendimui ir pan., kas sąlygojo įprastos ir nepertraukiamos įmonės veiklos sutrikdymą. Tačiau vėliau teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė neigiamų jam pasekmių. Šios teismo išvados taip pat yra prieštaringos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas neįvertino bylos kategorijos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, paliko daug prieštaravimų ir neįgyvendino savo pareigos – sudaryti ieškovui galimybes patikslinti teismui neaiškias aplinkybes, pateikti teismui papildomus įrodymus, jei teismui jų trūko.

306. Pakruojo rajono apylinkės teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo (dėl tokio pobūdžio kardomosios priemonės - suėmimo nepagrįsto taikymo) teismai priteisia apie 357 Lt neturtinės žalos atlyginimą už vieną neteisėto suėmimo dieną. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas ieškovui priteisė tik po 100 Lt už vieną neteisėto suėmimo parą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad neteisėtu suėmimu, sulaikymu ar areštu pažeidžiama neviena teisinė vertybė, visų pirma tai - asmens teisės į laisvę pažeidimas. Dėl to, sprendžiant dėl asmens teisę į laisvę ribojančių valstybės institucijų veiksmų teisėtumo, būtina taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir vadovautis šias nuostatas aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis - 50 000 Lt, yra akivaizdžiai per didelis, ir jį sumažino tik vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, kad teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomi kasacinio teismo suformuotų precedentų ir žalos dydžio nustatymo kriterijų.

317. Jei nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso, toks asmuo negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Ieškovo patirtą 2416,96 Lt turtinę žalą sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog 2416,96 Lt avansinį mokėjimą už teisines paslaugas sumokėjo R. S., buvo kliūtimi patenkinti ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo už gynėjo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu. R. S. (ieškovo sutuoktinė) neprieštaravo ieškovo reikalavimams dėl turtinės žalos priteisimo ir juos palaikė, o tai, kad sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė ieškovo žmona R. S. yra paaiškinama, nes ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tuo metu jis buvo suimtas. Pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad jau 2011-03-23 ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas. Akivaizdu, kad ieškovas neturėjo galimybės dėl teisinės pagalbos kreiptis į advokatą asmeniškai, ir susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo 2011-03-23 už jį pasirašė žmona.

328. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas ieškovui buvo iš esmės palankus. Ieškovas ieškiniu reiškė du pagrindinius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pagrįstas, o atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teismas, todėl teismas turėjo ieškovui priteisti 50 procentų bylinėjimosi išlaidų (proporcingai patenkintų (pagrįstų) ieškinio reikalavimų daliai). Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

33Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

351. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertindamas visą rodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas 2005 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas teisėtai.

362. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teisme galima analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas jau kelia klausimus dėl kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, paskirtos 2005 m. lapkričio 16 d., teisėtumo. Savo ieškinyje ieškovas nenurodė, kad kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas jam buvo paskirta neteisėtai, teismui dėl šios kardomosios priemonės neteisėtumo nepateikė jokių įrodymų, ir teismas šios kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.

373. Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) teisėtumo pasisakė ir aukštesnysis prokuroras - Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras. 2011 m. birželio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs R. S. pareiškimą ir skundą, konstatavo, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. D. pagal kompetenciją turėjo teisę panaikinti 2007 m. birželio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), o taip pat turėjo pagrindą savo iniciatyva taikyti BPK 217 str. 1 d., t. y. atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo R. S. neskundė.

384. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas savo sprendime nutylėjo, kad Šiaulių apygardos teismas savo 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje aiškiai nurodė prokuratūros netinkamą savo pareigų atlikimą, atnaujinant ikiteisminį tyrimą. Pagal Teismų praktikos, skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgą, patvirtintą 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 50, užtikrinant rungimosi principą su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ar jo gynėjas. Kokius ikiteisminio tyrimo duomenis pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui svarstant suėmimo klausimą, sprendžia prokuroras. Prokuroras pateikia tik tuos su įtariamuoju susijusius ikiteisminio tyrimo duomenis, kuriais grindžiamas įtarimas, suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindai bei sąlygos, ir kurie, nepakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei, gali būti atskleisti įtariamajam ir jo gynėjui. Todėl Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjusiam kardomosios priemonės – suėmimo apeliantui paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, galėjo būti pateikta ne visa baudžiamosios bylos medžiaga, o tik ta, su įtariamuoju susijusi medžiaga, kuri prokuroro manymu, nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui, gali būti atskleista įtariamajam ir jo gynėjui. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas sprendė dėl kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo, o ne dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

395.Teismas pagrįstai nepriteisė 2416,96 Lt turtinės žalos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, ne tik todėl, kad avansinį mokėjimą už teisines paslaugas yra sumokėjusi R. S., bet ir todėl, kad 2011 m. kovo 23 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. ( - ) dėl teisinių paslaugų teikimo kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. ginti R. S. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), bei, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, 2416,96 Lt sumokėti advokatui nėra tiesioginis neteisėtų veiksmų rezultatas, ką ir nurodo pirmosios instancijos teismas sprendime.

406. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuotais ir paties teismo nurodytais precedentais. Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, kai ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai suimtas 14 kalendorinių dienų ir iš Lietuvos valstybės jam buvo priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau apeliantas nemini, kad šiam asmeniui daugiau kaip devynis mėnesius buvo taikoma kita kardomoji priemonė - namų areštas.

417. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika. Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje 3K-7-375/2011 pažymėjo, kad civilinio proceso teisės normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies - patenkinta tik 5,4 proc. šio reikalavimo, todėl teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis teisingai paskaičiavo ir R. S. priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo kuriuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

43Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

441. Apeliacinėje instancijoje nėra leidžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), o taip pat nėra numatyta galimybė nurodyti naują faktinį ieškinio pagrindą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Ieškinyje R. S. aiškiai ir konkrečiai nurodo aplinkybes, kurios, jo manymu, sukėlė žalą: nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimas po keturių metų, laikinas sulaikymas, suėmimas 2 mėnesiams. Ieškinyje nėra net užsiminta apie tai, jog pats baudžiamosios bylos iškėlimas bei iki jos pirmojo nutraukimo (2007 m. birželio 11 d.) atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Be to, reikalavimams dėl žalos atlyginimo už veiksmus, atliktus daugiau nei prieš 6 metus, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl bet kuriuo atveju šie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

452. Pakruojo rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo atnaujinimu, ir nustatė, kad liudytoja S. Ž. pakartotinės apklausos metu nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos 2005-2007 metais vykusio tyrimo metu, t. y., kad būnant svečiuose pas R. S. ji iš paties ieškovo sužinojo apie šaunamojo ginklo iš V. T. pagrobimą. Prokuroras, įvertinęs šiuos duomenis ir manydamas, kad jų pagrindu galima atskleisti neišaiškintą nusikaltimą, pagrįstai atnaujino ikiteisminį tyrimą, tačiau pasinaudojus visomis procesinėmis galimybėmis ir nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis vėl buvo nutrauktas.

463. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog prokuroras A. D. buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, rinkdamas įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, tačiau jokių neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, todėl jie negali būti laikomi pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.

474. Apelianto R. S. cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos yra skirtingų kategorijų, nei nagrinėjamoji (žalos atlyginimo) byla: pirmoji – dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos teisių, antroji – dėl santuokos nutraukimo, kurioje teismas apskritai užima kitokį vaidmenį, nei žalos atlyginimo bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vadovautis jose suformuotu teisės nuostatų turinio aiškinimu.

485. Ieškovo nurodomi prieštaravimai tarp teismo išvadų yra tik tariami ir greičiausiai kylantys iš to, kad apeliantas nesuprato skundžiamo sprendimo turinio. Pirmosios instancijos teismas sutiko su aplinkybe, jog paleistas iš suėmimo R. S. skundėsi skausmais, o gydytojai konstatavo tik patenkinamą jo būklę, todėl pripažino, kad sveikatos sutrikimui turėjo įtakos neteisėtas suėmimas, tačiau atmetė tik liudytojos R. S. parodymus, jog ieškovui dėl nervinio šoko atsirado neurodermitas, kurio gydymas yra ribotas, kadangi šie duomenys nėra pagrįsti medicininiais įrodymais. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į sveikatos pablogėjimo faktą dėl suėmimo. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su jo, kaip UAB ( - ) direktoriaus, reputacijos pablogėjimu, teismas konstatavo atsakovų neginčijamą aplinkybę, kad R. S. iš tiesų dirbo šios įmonės direktoriumi ir dėl suėmimo negalėjo atvykti į darbą, tačiau nurodė, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog dėl ieškovo suėmimo sutriko įmonės veikla ir iš darbo išėjo dalis jos darbuotojų.

496. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškovas, įrodinėdamas neturtinės žalos faktą, neįvykdė šios pareigos, t. y. nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantas, šios kategorijos bylose teismas negali aiškinti ar nurodinėti, kokius konkrečius įrodymus būtina pateikti, kad tam tikra aplinkybė būtų pripažinta pagrįsta ir įrodyta, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą ir rungimosi principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6 ir 12 straipsnyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą.

507. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendime yra pateiktas trumpas nagrinėjamos kategorijos bylų sąrašas, kuriuo remdamasis teismas paskaičiavo priteisiamos žalos už neteisėtą suėmimą vidurkį. Ieškovas iš šio sąrašo išskyrė vienintelę bylą, kur priteista suma yra didesnė už vidurkį ir teigia, kad teismas privalėjo vadovautis būtent ja, nors akivaizdu, jog buvo vadovautasi ne paviene byla, o jų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, yra akcentuota, jog negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

518. Byloje ieškovas yra R. S., o ne jo žmona R. S., kurios atžvilgiu jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Įrodymų, jog turėtas bylinėjimosi išlaidas patyrė R. S., į bylą nėra pateikta. Vien tai, jog ieškovo reikalavimus palaikė asmuo, nesantis bylos dalyviu, nesudaro pagrindo tenkinti nepagrįstą reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo.

529. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jei ieškinys yra tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino tik 5,4 procento nuo neturtinės žalos reikalavimo, proporcingai šiam skaičiui buvo priteistos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, toks priteisiamų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimas yra paremtas ir kasacinio teismo praktika, o apeliantas nenurodo jokių kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentų, pagrindžiančių jo poziciją.

53Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

55Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

56Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu.

57Ieškovas R. S. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2416,96 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) atlyginti.

58Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sutinka tik su dalimi ieškovo R. S. apeliacinio skundo argumentų ir iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo bei neturtinės žalos dydžio nustatymo.

59Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų.

60Dėl galimos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo paskyrimo bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo 2011 m. kovo 2 d., taip pat dėl prokuroro A. D. veiksmų apklausiant liudytoją P. Š..

61Teisėjų kolegija sutinka su atsakovą - Lietuvos Respubliką atstovaujančių LR Generalinės prokuratūros ir LR Teisingumo ministerijos atsiliepimuose dėl R. S. apeliacinio skundo išdėstytais argumentais, kad savo ieškinyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas R. S. nereiškė reikalavimų atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) jo atžvilgiu nuo 2005-11-14 (ikiteisminio tyrimo pradėjimo) iki 2007-06-11(Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikinti R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti). Savo ieškinyje R. S. nurodė konkrečius veiksmus ir aplinkybes, kurie, jo manymu, jam sukėlė turinę ir neturtinę žalą: „nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimas po keturių metų, laikinas sulaikymas, suėmimas 2 mėnesiams“. Ieškovas R. S. savo ieškinyje nurodė, kad „dėl nepagrįstai atnaujinto ikiteisminio tyrimo ir be pagrindo paskirtos pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo“, patyrė didelę įtampą, buvo pažemintas jo autoritetas, nes yra UAB ( - ) direktorius, pablogėjo santykiai su žmona, vaikais, artimais giminaičiais, be to, dėl tokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų jam pablogėjo sveikata (atsirado skausmai širdies plote, galvos skausmai, mirgėjimas akyse, aukštas kraujospūdis). „Dėl visų išvardintų išgyvenimų ir nepatogumų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 70 000,00 litų“. Nurodė, kad dėl tų pačių veiksmų patyrė 2416,96 Lt turtinę žalą, kadangi turėjo samdyti advokatą ir jam sumokėjo minėtą sumą (b. l. 5). Vėliau byloje ieškovas nurodė, kad prašo priteisti ne 70 000,00 Lt , o 50 000,00 Lt neturtinę žalą, t.y. atsisakė dalies savo reikalavimo (b. l. 118-129).

62Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą pagal naujai nurodytas aplinkybes, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teisme galima analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas R. S. būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bylos jam iškėlimo pagal LR BK 294 str. 2 d., kardomųjų priemonių paskyrimo ar kitus procesinius veiksmus instancine tvarka. Vadovaujantis išdėstytu, minėti apelianto skundo argumentai atmestini.

63Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje Nr. ( - ) .

64Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais ir išvadomis, kad ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atnaujintas pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, todėl negalėjo padaryti ieškovui turtinės ar neturtinės žalos LR CK 6.272 str. prasme.

65Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-1-141-05 Radviliškio rajono policijos komisariate pradėtas 2005 m. lapkričio 14 d. gavus V. T. pareiškimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnio 2 dalyje (dėl savavaldžiavimo), t.y. dėl to, kad 2003 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslesnė data nežinoma, apie 08:05 val., Radviliškio mieste, Vasario 16-osios gatvėje, R. S. automobilyje AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ), panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš V. T. ir nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę į pinigus ir padarė didelės žalos V. T. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. užvaldė V. T. teisėtai savigynai įgytą šaunamąjį ginklą – pistoletą BERETTA, 3800 litų vertės (prijungtos baudž. bylos t., b. l. 1-3). 2005 m. lapkričio 14-16 dienomis R. S. buvo laikinai sulaikytas, jam 2005 m. lapkričio 15 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 dalyje padarymo, apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. T. (baudž. bylos t. 1, b. l. 48-59), atlikta eilė kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro L. R. 2007 m. birželio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ) nutrauktas LR BPK 212 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu, - kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 dalyje, padarymo (baudž. bylos t.1, b. l. 77-78).

66Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. D. 2011m. kovo 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2007 m. birželio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) ir atnaujino tyrimą (baudž. bylos t.1, b. l. 82), apie tai pranešdamas V. T. ir R. S. (baudž. bylos t. 1, b. l. 83, 84). Nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą R. S. instancine tvarka neapskundė.

67Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime aiškiai ir detaliai, remdamasis ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) duomenimis, nurodė, kad pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) buvo ne prokuroro A. D. kerštas, o liudytojos S. Ž. duoti parodymai kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), apie tai, kad jai yra žinomos nusikaltimo dėl šaunamojo ginklo – pistoleto BERETTA grobimo ir laikymo aplinkybės. Būtent tokie pagrindai nurodyti ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 2 d. nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ), tikintis, kad pagal gautus papildomus duomenis bus galima atskleisti neišaiškintą nusikaltimą. Prokuroro A. D. 2011 m. kovo 23 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) išskirtas ir prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) prijungtas liudytojos S. Ž. 2011 m. kovo 2 d. apklausos protokolas, kuriame pastaroji patvirtina, kad jai esant pas sutuoktinius R. ir R. S. namuose, iš paties R. S. sužinojo apie R. S. šaunamojo ginklo iš V. T. pagrobimo 2003 metais aplinkybes, kad šį ginklą matė ir jo sūnus T. S., pas šią liudytoją R. S. slėpė kažkokius daiktus, vėliau pats juos pasiimdamas ir paslėpdamas juos šios liudytojos buvusiam vyrui E. Ž. priklausančioje sodyboje, kurią prižiūrėjo R. S. sūnus T., pasakė, kad tai šautuvas ir pistoletas, be to, apie ginklą žino ir P. Š., kuriam šis pagrobtas ginklas buvo R. S. paduotas išvežti į Rusiją ir t.t., be to, ši liudytoja nurodė, jog apie pistoleto istoriją žinojo jos buvęs vyras E. Ž., I. J. ir jos buvęs vyras V. J. (baudž. bylos t. 1, b. l. 120-124). Teismas akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ) buvo nutrauktas 2007 metais BPK 212 str. 2 punkto pagrindu, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, kad pagal baudžiamojo proceso normas pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas.

68Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieškovo R. S. argumentus dėl, jo manymu, neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo prokurorui A. D. turint asmenį interesą, ir pažymėjo, kad Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroras K. Š., ištyręs analogiškas R. S. ir jo sūnaus T. S. 2011-04-14 bendrame pareiškime ir R. S. 2011-04-21 skunde nurodytas aplinkybes dėl prokuroro A. D. suinteresuotumo ikiteisminio tyrimo atnaujinimu byloje Nr. ( - ) ir galimai neteisėtų prokuroro veiksmų, 2011 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. S. ir T. S. 2011-04-14 pareiškimą bei R. S. 2011-04-21 skundą (b. l. 89-99). Prokuroras K. Š. nutarime nurodė, kad atnaujindamas ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) prokuroras A. D. baudžiamojo proceso įstatymų nepažeidė, ikiteisminis tyrimas atnaujintas pagrįstai ir teisėtai. Būtent įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.) pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) atnaujinimas buvo pagrįstas ir įgyvendintas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu.

69Priešingai, nei teikia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir byloje Nr. ( - ) esantį išrašą iš pokalbio, įvykusio 2011 m. gegužės 25 d. Mažeikiuose tarp liudytojo P. Š. ir vyriausiojo prokuroro A. D. (baudž. byla 2 t., 117-118, 119-140 b. l.), ir nustatė, kad šis pokalbis neduoda pagrindo išvadai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktoje byloje Nr. ( - ) buvo atnaujintas neteisėtai. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto R. S. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, neva, nevertino šių prokuroro A. D. procesinių pažeidimų.

70Teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje, kai buvo nagrinėjamas ieškovo kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumo klausimas, nenurodė, kad prokuratūra netinkamai atliko savo pareigas atnaujindama ikiteisminį tyrimą, nes šia nutartimi apskritai nebuvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas, bet buvo nagrinėjamas R. S. atskirasis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-23 nutarties, kuria R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams (b. l. 16-20). Apelianto nurodytos citatos yra paimtos iš teismo nutartyje nurodytų R. S. atskirojo skundo argumentų, o ne iš Šiaulių apygardos teismo nutarties motyvų.

71Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog antrą kartą ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ) Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. K. 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nutrauktas, taip pat nedaro ikiteisminio tyrimo atnaujinimo neteisėtu, nes ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas tuo pačiu pagrindu – pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

72Nors, kaip jau buvo pažymėta, ieškovas savo ieškinyje nekėlė reikalavimų atsakovui atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo 2011 m. kovo 2 dieną, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat analizavo ir ikiteisminio tyrimo nuo 2005-11-14 iki 2007-06-11 veiksmus bei konstatavo, kad „2005 m. lapkričio 14 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai R. S. 2003 m. kovo mėn. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 dalyje, ši veika buvo uždrausta baudžiamuoju įstatymu ir tas draudimas galiojo veikos padarymo metu (jis buvo numatytas 1961 m. LR BK 214 str. 1 d.), baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nebuvo suėję ir t.t., taigi, šiuo atveju negalima sutikti su ieškovo R. S. apeliacinio skundo argumentais, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai. Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo R. S. teiginiai, jog apskritai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) buvo pradėtas neteisėtai, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės“.

73Dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo

74Ieškovas R. S. savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė dar ir tuo, jog 2011 m. kovo 2 d. nutarimu atnaujinus 2007 m. birželio 11 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ), jis 2011 m. kovo 22d., 10:25 val. buvo neteisėtai sulaikytas, o 2011-03-23 neteisėtai, neatsižvelgiant į BPK 122 str. nurodytus pagrindus ir sąlygas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams nuo 2011-03-23. Nurodė, kad dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo jis patyrė neturtinės žalos, nes šie veiksmai sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pašlijo sveikata, pablogėjo santykiai su šeima, draugais, artimaisiais, sutriko jo vadovaujamos įmonės veikla ir t.t. Nurodė, kad minėtos kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria buvo panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis dėl jo suėmimo 2 mėnesiams.

75Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) nustatyta, kad po to, kai Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, R. S. 2011 m. kovo 22 d. buvo laikinai sulaikytas LR BPK 140 straipsnio pagrindu, prokurorui manant, kad R. S. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys ikiteisminiam tyrimui – gali paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, bei šis sulaikymas 2011 m. kovo 23 d. sulaikymas pratęstas iki maksimalaus 48 val. termino, nurodžius, kad neišnyko sulaikymo pagrindai (baudž. bylos t. 2, b. l. 31-33). Be to, 2011 m. kovo 23 d. R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis apklaustas įtariamuoju (baudž. bylos Nr. t. 1, b. l. 164, 165-166). Tą pačią dieną, t.y. 2011 m. kovo 23 d., Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, patenkinus vyriausiojo prokuroro A. D. pareiškimą, R. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams ( civ. b.l. 14-15, baudž. bylos t.1, b. l. 173-175, 180-181). R. S. apskundus suėmimo paskyrimą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi jo skundas patenkintas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 23 d. nutartis panaikinta (civ. b. l. 16-20, baudž. bylos t. 2, b. l. 20-24). Suėmimo skyrimo R. S. teisėtumą įvertinęs Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavo, jog suėmimo pagrindų, nurodytų Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, numatytų LR BPK 122 straipsnio 1 d. 1, 2, ir 3 punktuose, nėra; BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

76Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutiko su ieškovo R. S. argumentais, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą „jam visiškai nepagrįstai buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas“. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai argumentavo tokio savo sprendimo motyvus, nurodė, kad tiek atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančių institucijų atsiliepimuose, tiek Generalinę prokuratūrą atstovaujanti prokurorė teismo posėdžio metu pripažino, jog kardomosios priemonės – suėmimo neteisėtumas jau konstatuotas aukštesniojo teismo, tikrinusio suėmimo paskyrimo teisėtumą. Teismas pripažino, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. neteisėtai pritaikius kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pažeista ieškovo teisė į laisvę, o ją apribojus, iš asmens yra atimama galimybė veikti savo nuožiūra, be apribojimų ir visiškai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves; padarė išvadą, jog skiriant ieškovui R. S. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą buvo atlikti neteisėti veiksmai ir tai yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, atsiradimo sąlygų.

77Spęsdamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentais. Įvertinęs, kad ieškovas buvo suimtas nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t.y. 27 paras, kad anksčiau nebuvo teistas, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) buvo atliekamas pagrįstai, ieškovas buvo įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, ikiteisminis tyrimas abu kartus nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę; kad po suėmimo ieškovui R. S. ženkliai pablogėjo sveikata, kuri ir iki suėmimo nebuvo gera, nes ieškovas serga kardiologinėmis ligomis, jam gydytojai rekomenduoja vengti streso, fizinio krūvio, planuojamas elektrostimuliatoriaus implantavimas, iki suėmimo buvo diagnozuota onkologine liga; po suėmimo ieškovas tapo uždaras, pasikeitė bendravimo įpročiai šeimoje, jis vengia bendravimo su kitais asmenimis dėl galimo neigiamo aplinkinių žmonių jo asmens vertinimo ir reakcijos; suprastėjo atmintis, pasidarė išsiblaškęs, negali susikaupti. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas sprendė, jog pastarosios aplinkybės rodo ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, patirtą nesaugumo jausmą, sumažėjusias bendravimo galimybes bei atsiradusias jo asmens neigiamo vertinimo baimes; ieškovo R. S. sveikatos sutrikimui turėjo įtakos neteisėtas suėmimas. Teismas nepripažino, kad dėl suėmimo ir dėl nervinio šoko ieškovui atsirado neurodermitas, nes tai byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (medicininiais dokumentais). Teismas taip pat pripažino, kad UAB ( - ), kurios direktoriumi, steigėjų ir pagrindiniu akcininku buvo R. S., veikla buvo sutrikdyta suėmimo laikotarpiu, nes buvo apribotas jo atvykimas į darbą, tai buvo kliūtis tiesioginių jo funkcijų vykdymui, kasdieninių bendrovės veiklos klausimų sprendimui ir pan., tačiau nurodė, kad dėl minėto suėmimo įmonės veikla negalėjo būti sutrikdyta metams.

78Įvertinęs įrodymų visumą ir teismų praktiką, teismas sprendė, jog ieškovas, būdamas suimtas 27 paras, patyrė neturtinės žalos, tačiau jo prašomas iš valstybės priteistinas neturtinės žalos dydis 50 000 litų yra akivaizdžiai per didelis, todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nenustatęs aplinkybių, padėjusių žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.), atsižvelgdamas į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo dydžio ieškovui R. S. priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2700 litų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 132-149) .

79Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuostatomis, kad ieškovui R. S. turi būti atlyginta neturtinė žala dėl jo suėmimo nuo 2011-03-23 iki 2011-04-18, taip pat, sutikdama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, nesutinka dėl atlygintinos žalos dydžio ir iš dalies sutinka su apelianto R. S. skundo argumentais, kad žalos atlyginimo dydis dėl 28 dienų (parų) išbūtų sulaikyme ir suėmime yra per mažas. Taip pat teisėjų kolegija mano būtinu spręsti dėl atsakovo atsakomybės dėl nepagrįsto R. S. sulaikymo nuo 2011 m. kovo 22 d., 10:25 val. (baudž. bylos t. 2, b. l. 31-32, 33) iki suėmimo 2011-03-23. Tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą teisme, ieškovas reikalavo priteisti neturtinę žalą už 28 paras, kurias jis praleido sulaikytas ir suimtas, atskirais atvejais neakcentuodamas, kad neturtinės žalos reikalauja dėl neteisėto sulaikymo ir neteisėto suėmimo. Iš ieškovo R. S. ieškinio ir jo paaiškinimo teisme akivaizdu, kad neturtinės žalos atlyginimo jis reikalauja už 28 sulaikymo ir suėmimo paras (b. l. 1-6, 120, 122), todėl pripažintina, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą dėl nepagrįsto sulaikymo, nėra naujas reikalavimas, iškeltas apeliaciniame skunde. Kadangi ieškovas R. S. buvo sulaikytas ir suimtas iš esmės tais pačiais pagrindais; Šiaulių apygardos teismas 2011-04-18 nutartimi šiuos suėmimo pagrindus pripažino nepagrįstais ir neteisėtais (b. l. 16-20); Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š., ištyręs R. S. ir jo sūnaus T. S. 2011-04-14 pareiškime ir R. S. 2011-04-21 skunde nurodytas aplinkybes dėl prokuroro A. D. procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 81-1-1141-05, 2011 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad „vertindamas R. S. laikino sulaikymo būtinumą, kreipimosi į ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu suimti R. S. teisinį pagrindą, pripažįsta, jog šie prokuroro veiksmai atlikti formaliai taikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nurodant, kad: <...>. Aukštesnysis prokuroras pripažįsta, kad šiame tyrimo etape ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras A. D. rėmėsi savo padarytomis prielaidomis, bet ne patikimais tyrimo duomenimis“ (b. l. 89-99); teisėjų kolegija sprendžia, kad šios teismo ir aukštesniojo prokuroro išvados duoda pagrindą pripažinti R. S. sulaikymą nuo 2011-03-22, 10:25 valandos iki jo suėmimo 2011-03-23 nepagrįsta, o tuo pačiu neteisėta procesine prievartos priemone, kartu su palyginus ilgalaikiu jo suėmimu, sukėlusia ieškovui R. S. sveikatos sutrikimus ir kitas pasekmes, kurias sprendime išsamiai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas.

80Todėl teisėjų kolegija, pripažinusi aukščiau paminėtus pareigūnų veiksmus neteisėtais, daro išvadą, kad ieškovas, kurio atžvilgiu šie veiksmai buvo atlikti, turi teisę į neturtinės žalos, kurią pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas privalo atlyginti valstybė, atlyginimą.

81Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo reikalaujamas 50 000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis, tačiau sprendžia, kad atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus dėl suėmimo (o tuo pačiu ir dėl sulaikymo) ieškovo R. S. sveikatos pažeidimus, jo vadovaujamos įmonės UAB ( - ) veiklos sutrikdymą, ieškovui sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė - ja yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau ji negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pripažinus minėtus pareigūnų veiksmus neteisėtais, pakankamas, protingas ir teisingas tokios kompensacijos dydis yra 5 000 Lt.

82Todėl teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir Pakruojo rajono apylinkės teismo iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteistą 2700,00 litų neturtinę žalą padidina iki 5000 litų.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, teismų praktikoje sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra nustatytas ir nėra taikomas vienos dienos, išbūtos sulaikyme ar suėmime, dydis, bet nustatoma konkreti suma; antra, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-89/2010, 3K-3-465/2010 ir 3K-3-364/2008, ieškovams buvo priteista atitinkamai 10 000 Lt, 5 000 Lt ir 10 000 Lt neturtinės žalos, priklausomai nuo konkrečių minėtų bylų aplinkybių, kurios nėra tapačios su šioje nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl išvesti ir taikyti atitinkamą vienos dienos žalos atlyginimo vidurkį nėra pagrindo.

84Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl žalos atsiradimo aplinkybių yra prieštaringi, bei sutinka su atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos atsiliepimo į atskirtąjį skundą argumentais, kad ieškovo nurodomi prieštaravimai tarp teismo išvadų yra tik tariami ir greičiausiai kylantys iš to, kad apeliantas nesuprato skundžiamo sprendimo turinio. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į sveikatos pablogėjimo faktą dėl suėmimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su aplinkybe, jog paleistas iš suėmimo R. S. skundėsi skausmais, gydytojai konstatavo tik patenkinamą jo būklę, todėl pripažino, kad sveikatos sutrikimui turėjo įtakos neteisėtas suėmimas, tačiau atmetė liudytojos R. S. parodymus, jog ieškovui dėl nervinio šoko atsirado neurodermitas, kadangi šie duomenys nėra pagrįsti medicininiais įrodymais. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su jo, kaip UAB ( - ) direktoriaus, reputacijos pablogėjimu, teismas konstatavo aplinkybę, kad R. S. iš tiesų dirbo šios įmonės direktoriumi ir dėl suėmimo tuo laiku negalėjo atvykti į darbą, tačiau nurodė, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog dėl ieškovo suėmimo sutriko įmonės veikla vieneriems metams ir, kad dėl to iš darbo išėjo dalis jos darbuotojų. Teisėjų kolegija šioje dalyje visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis ir jų nebekartoja.

85Dėl turtinės žalos atlyginimo.

86Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo R. S. reikalavimą dėl 2416,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, netinkamai ir formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir ieškovui R. S. iš atsakovo priteistinas 2 416,96 Lt turtinės žalos atlyginimas.

87Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo priteisti jam 2 416,96 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. ( - ) patirto nuostolio samdant gynėją - advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ advokatą E. M. ir sumokant 2416,96 Lt, atmetė šiais pagrindais: kad 2011-03-23 „Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje“ yra sudarytas ne tarp ieškovo R. S. ir minėtos advokatų bendrijos, o tarp R. S. ir advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“; kad minėtame „Susitarime“ yra nurodytas kitas bylos numeris, t.y. byla Nr. ( - ); kad 2416,96 Lt avansą advokatų profesinei bendrijai „Morkūnas Legal Bureau“ 2011-03-23 sumokėjo ne ieškovas R. S., o R. S., todėl R. S., neva, neturi teisės reikalauti šios žalos atlyginimo.

88Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimo motyvai yra prieštaringi, o įrodymų vertinimas pernelyg formalus.

89Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 2 416,96 Lt turtinės žalos priteisimo, sprendime nurodė, kad „iš baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) esančio advokato orderio Serija ( - ) Nr. ( - ) (baudžiamosios bylos Nr. ( - ) 2 t., 15 b. l.) matyti, kad būtent advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ advokato E. M. ir kliento R. S. susitarimo pagrindu šiam advokatui pavesta ginti R. S. ikiteisminio tyrimo metu visose institucijose, ir kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos duomenų, šis įtariamojo R. S. gynėjas advokatas dalyvavo teismo posėdyje Šiaulių apygardos teisme 2011 m. balandžio 15 d. nagrinėjant įtariamojo R. S. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (baudžiamosios bylos Nr. ( - ) 2 t., 18-19 b. l.)“, tačiau konstatavo, „kad paties susitarimo dokumento, kuriuo būtent klientas – ieškovas R. S. susitarė su šiuo advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), nepateikta. Kitokių duomenų dėl ieškovo R. S. patirtos turtinės žalos šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra“.

90Byloje nustatyta, kad R. S. buvo sulaikytas 2011-03-22, 10:25 val., 2011-03-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo suimtas 2 mėnesiams ir iš suėmimo paleistas tik 2011-04-18 vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2011-04-18 nutartimi, kuria panaikinta minėta Radviliškio apylinkės teismo nutartis. Todėl akivaizdu, kad pats R. S. neturėjo galimybės ieškoti advokato bei sumokėti jam atitinkamą atlyginimą, todėl R. S. sutuoktinę R. S. su advokatų profesine bendrija „Morkūnas Legal Bureau“ 2011-03-23 sudarė „Susitarimą“ ir sumokėjo 2416,96 Lt avansą (b. l. 27-30, 31). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad po 2011-03-23 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) įtariamąjį R. S. gynė advokatas E. M.. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) medžiagos matyti, kad būtent šioje byloje yra įdėtas 2011-03-23 „Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje“, sudarytas tarp R. S. ir advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“; įtariamojo R. S. 2011-03-28 vykusioje apklausoje, pateikęs advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ išduotą orderį serija ( - ) Nr. ( - ), dalyvavo advokato padėjėjas M. R.; skundą „Dėl 2011-03-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties“ įtariamojo R. S. vardu 2011-03-29 surašė „įtariamojo gynėjas – advokatas E. M.“; 2011-04-15 teismo posėdyje Šiaulių apygardos teisme, pateikęs 2011-04-11 orderį serija ( - ) Nr. ( - ), dalyvavo gynėjas E. M.; Šiaulių apygardos teismo 2011-04-18 nutartis įteikta minėto advokato padėjėjui M. R. (t.1, b. l. 183-188, 167, 168-169, t. 2, b. l. 1-6, 15, 18-19, 25). Teismo išvadą, kad R. S. 2011-03-23 „Susitarimas“ su advokatų profesine bendrija „Morkūnas Legal Bureau“ galėjo būti sudarytas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, t.y. byloje Nr. ( - ), paneigia šioje civilinėje byloje ir prijungtoje byloje Nr. ( - ) esantys įrodymai.

91Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š., ištyręs R. S. ir jo sūnaus T. S. 2011-04-14 pareiškime ir R. S. 2011-04-21 skunde nurodytas aplinkybes dėl prokuroro A. D. procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), 2011 m. birželio 22 d. nutarime nurodė aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), R. S. gynėju buvo advokatas Ž.R., todėl prokuroras A. D., ketindamas 2011-03-23 R. S. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) pateikti įtarimą, 2011-03-23 rytą skambino advokatui Ž.R., iš kurio sužinojo, kad R. S. pasamdytas kitas advokatas, o 2011-03-23 prieš pietus sužinojo, kad R. S. nusamdytas advokatas E.M. (b. l. 95). R. S., 2011-07-26 apklausiamas įtariamuoju, taip pat nurodė, kad byloje, jam iškeltoje dėl sukčiavimo, jo gynėju buvo advokatas Ž.R. (baudž. bylos t. 2, b. l. 105-107).

92Teisėjų kolegija minėtų įrodymų pagrindu sprendžia, kad 2011-03-23 „Susitarime dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje“ yra padaryta klaida nurodant kitą bylos numerį, tačiau ši formali klaida negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

93Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto R. S. argumentais, kad 2011-03-23 jis buvo suimtas, todėl negalėjo sudaryti sutarties su advokatu ir negalėjo jam sumokėti pinigų už gynybą, todėl tai padarė jo žmona R. S..

94Vadovaujantis LR CK 3.87 straipsniu sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, vadovaujantis LR CK 3.92 str. 1 dalimi, turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, todėl advokatui 2011-03-23 sumokėti 2416,96 litai buvo bendroji jungtinė R. S. bei R. S. nuosavybė, ir jie abu turi vienodas teises reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S. nepatyrė 2 416,96 Lt turtinės žalos ir neturi teisės jos reikalauti iš atsakovo, yra visiškai nepagrįsta.

95Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija tenkina ieškovo R. S. reikalavimą dėl 2 416,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje keičia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą ir iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisia ieškovui 2416,96 litų turtinei žalai (nuostoliams) atlyginti.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

97Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir konstatuoja, kad minėtos išlaidos buvo paskirstytos teisingai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu 2011 m. gruodžio 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011.

98Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi yra iš dalies pakeistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas ir visiškai patenkintas ieškovo R. S. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo bei nuo 2700 litų iki 5000 litų padidintas neturtinės žalos atlyginimas, vadovaudamasi minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme.

99Išplėstinė teisėjų kolegija savo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, pažymėjo, kad „civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)“.

100Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; R. S. reikalavimas atlyginti turtinę žalą patenkintas visiškai, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 proc. viso ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovo R. S. prašyta priteisti 50 000 Lt, teismo priteista 5000 Lt, t. y. patenkinta 10 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 60 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta 40 proc.

101Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas R. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatui yra sumokėjęs 3000 litų (b. l. 35, 100, 101), todėl 60 procentų šios sumos yra 1800 litų. Ši suma ieškovui R. S. priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos.

102Likusioje dalyje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

103Kadangi Lietuvos Respublikos „Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų, skirtų žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), asignavimų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tai dėl šiuo sprendimų iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteistų sumų vykdymo yra atsakinga Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (juridinio asmens kodas 188604955, buveinės adresas Gedimino pr.30, LT-01104 Vilnius).

104Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

105Bylos šalys, tame tarpe ieškovas R. S., nėra pateikusios duomenų apie jų turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

106Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

107Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą iš dalies.

108Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955, buveinės adresas Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius), ieškovui R. S. (a. k. ( - ), gyvenančiam ( - )) turtinės žalos atlyginimą 2416,96 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika litų 96 ct).

109Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimu priteistą ieškovui R. S. (a. k. 3( - )) iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2700 Lt neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų).

110Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui R. S. 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

111Kitas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas R. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 5. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų Radviliškio rajono apylinkės... 6. Nurodė, kad 2005 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. ( - ) pagal LR... 7. Tenkindamas ieškovo skundą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18... 8. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras priėmė... 9. Ieškovas mano, kad byla buvo atnaujinta neteisingai, nes ta byla iš pat... 10. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo... 11. Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau... 12. Dėl turtinės 2416,96 Lt žalos atlyginimo nurodė, jog iš prie ieškinio... 13. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog ieškinyje nurodytiems teiginiams... 14. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje už neteisėtą... 15. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė... 16. Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio... 17. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė žalos ir priežastinio ryšio. Mano, kad... 18. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį... 19. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš dalies sutiko su ieškovo... 20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas R.... 21. Teismas pripažino kad ieškovas patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtai... 22. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė,... 23. Ieškovas R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Pakruojo rajono... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Nepagrįsti yra teismo samprotavimai ir išvedžiojimai, kad ieškovui... 26. 2. Teismas sprendime nutylėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m.... 27. 3. Kad prokuroras A. D. buvo suinteresuotas tos bylos baigtimi ir... 28. 4. Pakruojo rajono apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų... 29. 5. Teismas skundžiamame sprendime pripažino įrodytu faktą, kad ieškovui... 30. 6. Pakruojo rajono apylinkės teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika,... 31. 7. Jei nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas... 32. 8. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 33. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė... 34. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 35. 1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo... 36. 2. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o... 37. 3. Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - )... 38. 4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas savo sprendime nutylėjo, kad... 39. 5.Teismas pagrįstai nepriteisė 2416,96 Lt turtinės žalos, patirtos... 40. 6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK normas,... 41. 7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas,... 42. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo... 43. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 44. 1. Apeliacinėje instancijoje nėra leidžiama kelti naujus reikalavimus, kurie... 45. 2. Pakruojo rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime išsamiai... 46. 3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog prokuroras A. D. buvo suinteresuotas... 47. 4. Apelianto R. S. cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos yra... 48. 5. Ieškovo nurodomi prieštaravimai tarp teismo išvadų yra tik tariami ir... 49. 6. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios... 50. 7. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendime yra pateiktas trumpas... 51. 8. Byloje ieškovas yra R. S., o ne jo žmona R. S., kurios atžvilgiu jokie... 52. 9. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jei ieškinys yra tenkinamas iš... 53. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 56. Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 57. Ieškovas R. S. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2416,96 Lt... 58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo... 59. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo ir... 60. Dėl galimos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir... 61. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovą - Lietuvos Respubliką atstovaujančių... 62. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą pagal... 63. Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje Nr. ( - ) .... 64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais... 65. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-1-141-05 Radviliškio rajono policijos... 66. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. D.... 67. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime aiškiai ir detaliai,... 68. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieškovo R. S. argumentus... 69. Priešingai, nei teikia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime... 70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m.... 71. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 72. Nors, kaip jau buvo pažymėta, ieškovas savo ieškinyje nekėlė reikalavimų... 73. Dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo... 74. Ieškovas R. S. savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė dar ir tuo, jog... 75. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) nustatyta, kad po to, kai Radviliškio... 76. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutiko... 77. Spęsdamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio,... 78. Įvertinęs įrodymų visumą ir teismų praktiką, teismas sprendė, jog... 79. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo... 80. Todėl teisėjų kolegija, pripažinusi aukščiau paminėtus pareigūnų... 81. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 82. Todėl teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą,... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, teismų praktikoje sprendžiant dėl... 84. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad... 85. Dėl turtinės žalos atlyginimo.... 86. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 87. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo priteisti jam 2 416,96 Lt... 88. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos... 89. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 2 416,96... 90. Byloje nustatyta, kad R. S. buvo sulaikytas 2011-03-22, 10:25 val., 2011-03-23... 91. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 92. Teisėjų kolegija minėtų įrodymų pagrindu sprendžia, kad 2011-03-23... 93. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto R. S. argumentais, kad... 94. Vadovaujantis LR CK 3.87 straipsniu sutuoktinių turtas yra jų bendroji... 95. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija tenkina ieškovo R. S.... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.... 97. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios... 98. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi yra iš... 99. Išplėstinė teisėjų kolegija savo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje,... 100. Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija... 101. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas R. S. bylą nagrinėjant... 102. Likusioje dalyje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d.... 103. Kadangi Lietuvos Respublikos „Žalos, atsiradusios dėl valdžios... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 105. Bylos šalys, tame tarpe ieškovas R. S., nėra pateikusios duomenų apie jų... 106. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 107. Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą iš... 108. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 109. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimu priteistą... 110. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 111. Kitas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d sprendimo dalis...